- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-57-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00707-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos P
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos P. skyrius ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. S., siekdamas gauti šalpos neįgalumo pensiją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų (toliau – Šalpos pensijų) įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės yra neįgalus. Pareiškėjas ieškinyje nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Š. skyrius priėmė sprendimą dėl atsisakymo skirti pareiškėjui šalpos neįgalumo pensiją, nes pareiškėjas neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nustatytos sąlygos, t. y. M. S. nustatytas mažesnis nei 60 procentų netektas darbingumas. Pareiškėjo sveikatos pakitimai atsirado dėl kūdikystėje persirgtos ligos, iki 18 metų nebuvo išduotas joks jo invalidumą patvirtinantis dokumentas, nors jo ligos dokumentuose yra nurodyti duomenys apie invalidumą nuo vaikystės. Pareiškėjas negali pateikti dokumentų, kad iki 18 metų jis buvo neįgalus, nes tokie dokumentai nebuvo išduodami, todėl šis faktas nustatytinas teismo sprendimu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos P. skyrius su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad siekiant gauti šalpos neįgalumo pensiją, yra svarbus ne ligos diagnozavimo, asmens susirgimo faktas, o netekto darbingumo lygio (anksčiau – invalidumo) nustatymo faktas. Asmeniui, norinčiam gauti šalpos neįgalumo pensiją, darbingumo lygis (anksčiau – invalidumas) turi būti nustatytas iki 24 metų, tačiau ne vėliau kaip iki jam sukanka 26 metai. Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, kad nuo vaikystės yra neįgalus, turėtų juridinę reikšmę, nes nuo jo priklausytų, ar pareiškėjas turės teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją, tačiau dokumentų, įrodančių, kad M. S. nuo vaikystės yra neįgalus, byloje nėra. Remiantis prie pareiškimo pridėtais dokumentais, darbingumo lygis pareiškėjui nustatytas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jam esant 41 metų amžiaus. Pareiškėjas gavęs neigiamą atsakymą dėl pensijos neskyrimo privalėjo skųsti jį administracine tvarka. Atsižvelgiant teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
3. Suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT) su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad NDTN darbingumo lygį nustato vadovaudamasi sveikatos priežiūros įstaigų medicininiais dokumentais. Nustatomą darbingumo lygio priežastį lemia ne jos atsiradimo pagrindo laikas, o darbingumo lygio nustatymo momentas, todėl neįgalumo laiko (momento) nustatymas reikšmės neturi ir teisinių pasekmių nesukels.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu bylą nutraukė.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (neįgalumą nuo vaikystės) tikslu gauti šalpos neįgalumo pensiją pagal Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai.
6. Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reguliavimą (Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-759 patvirtintus Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatus) bei teismų praktiką (LAT byla Nr. e3K-3-228-687/2017) teismas nurodė, kad siekiant gauti šalpos neįgalumo pensiją, yra svarbus ne ligos diagnozavimo, asmens susirgimo faktas, o netekto darbingumo lygio (anksčiau – invalidumo) nustatymo faktas; asmeniui, norinčiam gauti šalpos neįgalumo pensiją, darbingumo lygis (anksčiau – invalidumas) turi būti nustatytas iki 24 metų, tačiau ne vėliau kaip iki jam sukanka 26 metai.
7. Teismas nustatė, kad dokumentų, įrodančių, jog M. S. nuo vaikystės buvo neįgalus, byloje nėra, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad darbingumo lygis pareiškėjui nustatytas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jam esant 41 metų amžiaus, sprendimas administracine tvarka nebuvo skundžiamas. Teismas pažymėjo, kad netekto darbingumo lygį (invalidumą) nustato kompetentingos institucijos, todėl asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu nėra nustatomas kitaip, nei kompetentingoms institucijoms nustatant invalidumą. Teisės aktais yra nustatyta speciali tokių klausimų sprendimo tvarka. Asmens pripažinimą invalidu iki 2005 m. gegužės 1 d., vadovaujantis Nuostatų 5.1. papunkčiu, patvirtina GKK išduota pažyma arba Valstybinės medicinos socialinės ekspertizės komisijos išduotas invalidumo pažymėjimas. Bylos nagrinėjimo metu tokia kompetentinga institucija yra NDNT. Vadovaudamasi Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, patvirtintu LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-03-23 įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 NDNT priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, NDNT nustato darbingumo lygį.
8. Teismas nustatė, kad kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį neįgaliu (invalidu) sprendimo, priimto iki pareiškėjui sukankant 24 ar 26 metai, byloje pateikta nėra ir pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad toks sprendimas buvo. Priešingai, pareiškime nurodoma, kad „Pareiškėjui iki 18 metų nebuvo išduotas joks jo invalidumą patvirtinantis dokumentas (...)“. Tuo tarpu, pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad jis buvo pripažintas invalidu nuo vaikystės, yra reikalavimas nustatyti faktą, kurio nebuvo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie M. S. nuo gimimo nustatytą darbingumo lygį. Teismas sprendė, kad prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 punkte keliamus reikalavimus teisei į šalpos neįgalumo pensiją.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai dėl tokio fakto pagal kompetenciją priima sprendimus Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniai skyriai ir kai yra priimtas galiojantis pareiškėjui nepalankus nurodytos institucijos sprendimas, reikštų teismo įsiterpimą į nurodytos institucijos įstatymų priskirtą kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimus, todėl pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliantas (pareiškėjas) M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas Valstybinio socialinio draudimo fondo P. skyriaus naudai, nesprendė bylos iš esmės ir priėmė byloje formalų sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo P. skyrius nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1 Apeliantas nenurodo, kokias konkrečiai materialines ar procesines teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė. Apeliacinis skundas grindžiamas emocinio pagrindo, bendro pobūdžio deklaratyviais ir nepagrįstais teiginiais apie galimą pirmos instancijos teisėjo šališkumą.
11.2 Skundžiamame sprendime teismas išsamiai išanalizavęs bylos dalykui aktualų teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai konstatavo, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant gauti šalpos neįgalumo pensiją, yra svarbus ne ligos diagnozavimo, asmens susirgimo faktas, o netekto darbingumo lygio (anksčiau – invalidumo) nustatymo faktas (LAT byla Nr. e3K-3-228-687/2017).
11.3 Pareiškėjo pateikti dokumentai pirmosios instancijos teismui neįrodo apelianto neįgalumo nuo vaikystės.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad netekto darbingumo lygį nustato kompetentingos institucijos, o teisės gauti pašalpą pripažinimui yra svarbus pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu momentas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
15. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė medicininių dokumentų kopijas su prašymu pripažinti, kad pateiktų medicininių dokumentų duomenys patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą (neįgalumą nuo vaikystės).
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
17. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su suinteresuoto asmens VSDFV P. skyriaus atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo papildomai su apeliaciniu skundu pateikti medicininių dokumentų išrašai neįrodo juridinę reikšmę turinčio fakto – apelianto neįgalumo nuo vaikystės, todėl su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priimti atsisakytina.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ar nagrinėdamas bylą teismas nebuvo šališkas.
Dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės
19. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015). CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, dėl kokių juridinių faktų nustatymo teismas nagrinėja bylas. Be CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nustatytų juridinių faktų, teismas taip pat nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas gauti šalpos neįgalumo pensiją pagal Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad yra neįgalus nuo vaikystės. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir nesprendė bylos iš esmės.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakartotinai įvertinusi pareiškėjo M. S. darbingumo lygį (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos sukakties dienos) nustatė 50 procentų netektą darbingumą (Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. pateikė prašymą VSDFV Š. skyriui skirti šalpos neįgalumo pensiją. VSDFV Š. skyrius nusprendė neskirti M. S. šalpos neįgalumo pensijos, nes pareiškėjas neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nustatytos sąlygos, t.y., pareiškėjui nustatytas mažesnis nei 60 procentų netektas darbingumas (VSDFV Š. skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo skirti šalpos neįgalumo pensiją M. S.“). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti sprendimą Fondo valdybai.
22. Pagal Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 2 punktą teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį neįgaliu (invalidu) sprendimo, priimto iki pareiškėjui sukankant 24 ar 26 metai, byloje pateikta nėra ir pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad toks sprendimas buvo.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįgalumui nustatyti teisės aktuose yra įtvirtinta speciali tvarka – dėl jo sprendžia NDNT. Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 08/2008-23/2009 nustatė, jog pagal teisinį reglamentavimą neįgalumu (invalidumu) laikoma tokia asmens būklė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų; įstatymuose nėra nustatyta, kad asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu konstatuojamas kitaip, nei kompetentingoms įstaigoms nustatant jam invalidumą (neįgalumą), t. y. invalidumą (neįgalumą) nustatančiai komisijai priėmus sprendimą dėl invalidumo fakto.
25. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nustatyti jo neįgalumo atsiradimo laiką patenka į NDNT veiklos kompetenciją ir šiam juridinio fakto nustatymui yra nustatyta atskira tvarka. Be to, išvadą, kad neįgalumo priežasties nustatymas yra NDNT kompetencija, papildomai patvirtina ir Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, nuostatos, pagal kurias pareiškėjas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę apskųsti ir NDNT priimtus sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (6.1 punktas). Tai kartu rodo, jog ginčams dėl neįgalumo lygio, kaip ir jo priežasties bei atsiradimo laiko, teisės aktai nustato atskirą tvarką, pagal kurią ir turi būti sprendžiama dėl pareiškėjo neįgalumo atsiradimo laiko nustatymo.
26. Nustačius, jog faktas dėl neįgalumo priežasties nustatymo nenustatinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, konstatuotina, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o priėmęs tokį pareiškimą turėjo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
Dėl teismo šališkumo
27. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, būdamas šališku suinteresuoto asmens VSDFV P. skyriaus naudai, priėmė formalų sprendimą, atitinkantį suinteresuoto asmens VSDFV P. skyriaus interesus.
28. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas būtų teikęs pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo dėl galimo šališkumo. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abejonių dėl teisėjo šališkumo nekilo.
29. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo netenkinantį sprendimą, nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.