Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-05-31 · Byla Nr. TS-39-416/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. E1-1997-917/2022Nutartis · 2022-07-27Kauno apylinkės teismas
  2. TS-39-416/2023Nutartis · 2023-05-31Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
TS-39-416/2023
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00089-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-39-416/2023
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00089-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 31 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundą dėl 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 3756 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. prašo pakeisti 2023 m. gegužės 11 d. Komisijos nutarimą Nr. 3756 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam M. J. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta vieną kartą, nustatyta vidutinė rizika. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra duomenų leidžiančių teigti, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Išvadoje pažymėta, kad nuteistojo nusikalstama veika susijusi su gyvenimo stiliumi ir draugais, lėšomis, emocine gerove bei mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis yra ne pirmą kartą teistas už vagystę, todėl nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, negalima atmesti prielaidos, kad esą nestruktūruotoje aplinkoje ir kylant finansinių sunkumų, nuteistasis gali vėl nusikalsti. Remiantis vertinimo metu surinkta medžiaga, stebima, kad nuteistasis ne visada pasirenka teisingus problemų sprendimų būdus, stokoja problemų sprendimo įgūdžių, kadangi iškilus problemai renkasi ne visai teisingus sprendimus, yra teistas už smurto panaudojimą prieš vaiko motiną, kas rodo, kad nuteistajam yra būdingas savitvardos praradimas;

2) nuteistajam nustatyti keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė, lėšų tvarkymas. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų šiuos veiksnius ar bent dalį iš jų pašalinti.

Atsiliepimas

Nuteistasis M. J. pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą Komisijos nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad skunde neparašyta nei viena reali faktinė aplinkybė, kuria remiantis, nuteistajam galėtų būti netaikomas lygtinis paleidimas. Visi skundo teiginiai yra abstraktūs pamąstymai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog M. J. teistas 2021-10-15 Švedijos Karalystės Ekšio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 8 skyriaus a straipsnį, 12 straipsnį, 23 skyriaus 1 straipsnį, 9 skyriaus 6 straipsnio 1 punkto 1 papunktį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2022-07-27 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi M. J., nuteistam Švedijos Karalystės Ekšio apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendžiu, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinta su BK 178 straipsnio 3 dalimi, 189 straipsnio 1 dalimi ir palikta šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką visiškai įskaitytas pagal Švedijos Karalystės Ekšio apylinkės teismo 2021-10-15 nuosprendį iki 2022-01-07, atlikta bausmės dalis – 81 diena bei bausmės dalį nuo 2022-01-07 iki nuteistojo M. J. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-05-11 iki 2021-10-18 – 161 diena. Bausmės pradžia – 2022-01-07, bausmės pabaiga – 2024-03-05. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 9 mėnesiai 23 dienos.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, lankė pataisos įstaigos siūlomas programas Nuteistasis, paleistas lygtinai, gyvens pas tėvą. M. J. yra baigęs 12 klasių, turi įgijęs apdailininko, įmonių komersanto specialybes. Remiantis VSDFV duomenimis, nuteistasis turi apie 12 metų darbinę patirtį, vertinimo metu teigė, kad yra dirbęs užsienio valstybėse. Yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad ši įmonė įsipareigoja po galimo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, priimti dirbti nuteistąjį plataus profilio statybininko pareigose. Yra įteikęs raštišką prašymą, jog laisvės atėmimo vietoje nori būti įdarbintas. M. J. nėra gavęs vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš antstolių. Ryšius palaiko su tėvais ir sūnumi. Komisijai pristatytas antrą kartą. Pirmąjį kartą svarstymo metu Komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo ir rekomendavo toliau vykdyti šias socialinės reabilitacijos priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti socialinės reabilitacijos plane numatytoje programoje „Kitoks“. Per 5 mėnesių laikotarpį nuteistasis gerai elgėsi, drausminių nusižengimų užfiksuota nebuvo. Nuteistasis programą rekomenduotą programą lankė ir baigė 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, probacijos sąlygų nepažeidęs. Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: ryšiai; narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartojimas; galimybė įsidarbinti. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta vieną kartą, nustatyta vidutinė rizika. Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra duomenų leidžiančių teigti, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Išvadoje pažymėta, kad nuteistojo nusikalstama veika susijusi su gyvenimo stiliumi ir draugais, lėšomis, emocine gerove bei mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis yra ne pirmą kartą teistas už vagystę, todėl nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, neatmestina, kad esą nestruktūruotoje aplinkoje ir kylant finansinių sunkumų, nuteistasis gali vėl nusikalsti. Remiantis vertinimo metu surinkta medžiaga, stebima, kad nuteistasis ne visada pasirenka teisingus problemų sprendimų būdus, stokoja problemų sprendimo įgūdžių, kadangi iškilus problemai renkasi ne visai teisingus sprendimus, yra teistas už smurto panaudojimą prieš vaiko motiną, kas rodo, kad nuteistajam yra būdingas savitvardos praradimas.

Teismas pritaria prokurorės argumentams ir visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys) vertinta tik vieną kartą – nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, analizuojamu atveju nei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nei yra galimybė objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Antra, prokurorės skunde ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti faktai apie M. J. (ne pirmą kartą teistas už vagystę, ne visada pasirenka teisingus problemų sprendimų būdus, stokoja problemų sprendimo įgūdžių, yra teistas už smurto panaudojimą ir kt.) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistajam nustatyti keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė, lėšų tvarkymas. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų šiuos veiksnius ar bent dalį iš jų pašalinti.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl pritariama skunde esančiai prokurorės nuomonei, kad nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. RV-20-3756 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalie 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės D. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. RV-20-3756 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. J. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika