- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-42-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06870-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovui D. G., tretysis asmuo A. V., išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo D. G. patikslintą priešieškinį ieškovei R. P., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau jį tikslino ir prašė priteisti iš atsakovo dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas niekada nesirūpino S. B., neteikė jokio materialinio išlaikymo, nesidomėjo jos auklėjimu bei vystymusi. Dukra su atsakovu susitikinėti nenorėdavo ir jo tėvu nelaiko. Pats atsakovas iniciatyvos bendrauti su dukra niekada nerodė.
Atsakovas pateikė priešieškinį, vėliau jį tikslino ir prašė nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, pakeisti dukros pavardę iš B. į G., priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nei jam, nei jo motinai P. G. neleidžia bendrauti su dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė po 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-05-21) iki vaiko pilnametystės bei 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstė per dvejus metus. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad atsakovas yra vaiko biologinis tėvas, siekia bendravimo su vaiku, todėl nėra pagrindo apriboti jo tėvo valdžią. Teismo nuomone, atsakovo nuolatinių pajamų neturėjimas negali būti pagrindu nemokėti dukrai išlaikymo. Teismas, įvertinęs šiuo metu galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį, nusprendė, kad atsakovo teikiamas 400 Lt dydžio išlaikymas yra būtinas vaiko poreikiams tenkinti. Nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas dirbo, gaudavo pastovias pajamas, todėl prašomą įsiskolinimo sumą laikė pagrįsta.
Šalies argumentai
Atsakovas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti priteistą 400 Lt dydžio išlaikymą iki 200 Lt, taip pat iki 4680 Lt sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties. Nors laikotarpiu, kai susidarė išlaikymo įsiskolinimas, jis dirbo, tačiau jo vidutinės mėnesio pajamos tesiekė 200 Lt. Šiuo metu jis taip pat niekur nedirba, turto neturi, dar turi vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, todėl didesnės kaip 200 Lt per mėnesį išlaikymo sumos mokėti neturi jokių galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo tik dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, todėl teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Dėl išlaikymo dydžio
Priteisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Pirmosios instancijos teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis sunki. Abu šiuo metu niekur nedirba, įgijo bedarbio statutą, t. y. kreipėsi į teritorinę darbo biržą ir buvo joje registruoti. Ieškovė 2012-01-01 – 2012-03-29 laikotarpiu gavo virš 600 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoką, taip pat gauna apie 558 Lt dydžio pašalpą. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau turi ir įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovo gauta nedarbo draudimo išmoka tesudarė 180 Lt, jokio turto neturi. Tiek atsakovas, tiek ieškovė turi kitų išlaikytinių.
Tačiau, nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką turi abu jo tėvai (CK 3.192 str.). Ši tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekia susirasti darbą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negali apskritai dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui.
Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų V. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Jam iš atsakovo įsiteisėjusia 2009-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi yra priteistas išlaikymas po 300 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai išlaikymas mokamas pagal kelis teismo sprendimus, būtina užtikrinti visų vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, interesų pusiausvyrą. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Šioje normoje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, dėl kurio nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas.
Iš civilinės bylos medžiagos nenustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turėtų specialių poreikių, didelių sveikatos problemų ar jai nuolat būtų skiriami medikamentai. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 400 Lt dydžio išlaikymą S. B., nepagrįstai nukrypo nuo vaikų lygybės principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybes ją pagerinti, jo teikiama 300 Lt išlaikymo suma padėtų užtikrinti bent minimalius nepilnametės dukters poreikius.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Todėl kolegija neatmeta galimybės, kad apeliantas, pasikeitus jo turtinei padėčiai ar išaugus vaiko poreikiams bei išlaidoms, gera valia pagal savo galimybes teiks ir didesnį, nei teismo priteistas, išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo (nebevykdo) savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas išlaikymo vaikui beveik neteikė. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat elgėsi pasyviai, ilgą laiką nesikreipė dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Remiantis šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikui atsirado dėl abiejų tėvų neveikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, pajamų neturi, todėl priteista didelė išlaikymo įsiskolinimo suma gali dar labiau pabloginti atsakovo padėtį, apriboti jo galimybes ateityje teikti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą bei sumokėti įsiskolinimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad atsakovas jau ilgą laiką gauna žymiai mažesnes pajamas nei minimalios, ir nežinodama jo galimybių susirasti gerai apmokamą darbą ar bent jau už minimalų mėnesinį atlyginimą, mano, kad 14400 Lt priteista išlaikymo įsiskolinimo suma nebūtų proporcinga jo turtinei padėčiai. Apeliantas neneigia susidariusio įsiskolinimo, sutinka su 4680 Lt suma. Kadangi išlaikymas ir jo įsiskolinimas yra priteisiamas išimtinai vaikui, todėl siekiant nepažeisti vaiko turtinių bei dvasinių poreikių tenkinimo nuo pat gimimo, o taip pat jo interesų ir ateityje gauti reikiamo dydžio išlaikymą, iš atsakovo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina pusiau, t. y. iki 7200 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantas nurodo, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai iš jo priteisė 133,20 Lt žyminio mokesčio ieškovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pažymėtina, kad apeliantas yra atleistas nuo tokių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, bet ne nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitiems asmenims. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-15 sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, už kurį buvo sumokėtas 133,20 Lt dydžio žyminis mokestis (T. 1, b. l. 102). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio sumą priteisė jai iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio bei įsiskolinimo priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Iš atsakovo D. G. nepilnamečiam vaikui S. B. priteistas išlaikymas sumažintinas iki 300 Lt per mėnesį nuo 2010-05-21 iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 7200 Lt. Priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimas paliktinas išdėstytas per dvejų metų laikotarpį (LR CPK 284 str.).
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo priteisimo pakeisti.
2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo D. G. priteistą 400 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai S. B. sumažinti iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2010-05-21, iki dukros pilnametystės.
2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo D. G. priteistą 14400 Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai S. B. įsiskolinimą sumažinti iki 7200 Lt. Išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimą išdėstyti per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant po 300 Lt per mėnesį.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.