Telšių apylinkės teismo nuosprendis

pretendentui į laiduotojus A. J.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (nuo 2024-09-09), neteistas

2018-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, 2020-02-24 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones) Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. J. 2024 m. gruodžio 17 d., apie 11.47 val., Mažeikių mieste, ties V. Burbos g. 7, Mažeikiai, vairavo kelių transporto priemonę – Mazda – CX5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2024-12-17 alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0735 nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. A. J. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivymas.

8. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gruodžio 17 d., apie 11.47 val., Mažeikių mieste, ties V. Burbos g. 7, Mažeikiai, vairavo kelių transporto priemonę – Mazda – CX5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2024-12-17 alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0735 nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: bendrame informacijos pranešime užfiksuotais duomenimis, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

III. Laidavimo instituto taikymas

7. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. J. prašė perduoti jo brolį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

9. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tačiau už analogišką nusikalstamą veiką 2018 m. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (60-61), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą. Taigi egzistuoja 1-3 numatytos sąlygos. Tačiau būtina konstatuoti ir tai, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

12. Nustatyti duomenys apie kaltinamąjį patvirtina, kad jis anksčiau jau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Analogišką nusikaltimą padarė praėjus šešeriems metams. Duomenų, kad per tą laikotarpį būtų baustas administracine tvarka, nėra. Kaltinamasis nurodė, kad neblaivus važiavo tik dėl to, kad sužinojo, jog jo mamą paguldė į ligoninę. Teismui pateikė duomenis, patvirtinančius šias aplinkybes (medicinos dokumentų išrašas 2024 m. gruodžio19 d., b. l. 132-134). Tai leidžia manyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo vis tik atsitiktiniu pobūdžio, nulemta dėl tuo metu susidariusių nepalankių šeiminių aplinkybių, dėl paties kaltinamojo prastos psichologinės būsenos, o ne dėl jo polinkio daryti nusikalstamas veikas. Tokią išadą leidžia daryti ir tai, kad asmuo nėra padaręs ir jokių kitų įstatymo pažeidimų. Savo elgesį kaltinamais įvertino labai kritiškai ir ketina imtis priemonių pagerinti savo fizinę ir psichologinę būseną. Kaltinamasis turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, nes buvusioje darbovietėje įvyko pasikeitimų dėl nuotolinio darbo. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna išmokas. Šiuo metu gyvena pas brolį ir padeda prižiūrėti sergančius tėvus. Duomenys apie tėvų sveikatos būklę patvirtina, kad kaltinamojo tėvai turi sveikatos problemų, sergantys, kuriems reikalinga priežiūra (b. l. 132-134). Duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį visuma rodo, kad yra pagrindas juo pasitikėti ir manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs A. J. yra kaltinamojo brolis. Jis yra vedęs, gyvena name, kuris priklauso tėvams, pats savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Administracine tvarka baustas, visos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 119-122), neteistas (b. l. 124), yra sveikas (b. l. 131). Darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 135), gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1720 Eur (b. l. 136). A. J. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui kaltinamajam A. J., su kuriuo šiuo metu gyvena viename name ir kartu prižiūri sergančius tėvus.

15. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo brolio A. J. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojo A. J. asmenines savybes bei gaunamas pajamas, tai, kad šiuo metu prižiūri tėvus, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, leis įgyvendinti šią paskirtį.

16. Teismo vertinimu, A. J. yra tas asmuo, kuris gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką.

17. Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojo teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajam, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei paties savo poelgio kritišką vertinimą. Be to, teismo vertinimu, A. J., laidavimo institutas kartu su taikytinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, turės teigiamą poveikį ir sulaikys jį ateityje nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo.

18. Nustatant laidavimo terminą, teismas vis tik, negali neįvertinti, kad anksčiau, nors ir prieš šešerius metus, bet kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė už analogišką nusikalstamą veiką, be to, teismas įvertina ir tai, kad jam nustatytas sukus neblaivumo laipsnis.

19. Teismas daro išvadą, kad laidavimas didesniam nei įstatymo nustatytam minimaliam terminui, t. y. dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

20. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

21. Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones

22. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

23. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

25. Nustatyta, jog kaltinamasis A. J. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sukus neblaivumo laipsnis (2,83 prom.), sukėlė eismo įvykį, vairavo dienos metu tiek miesto ribose, tiek už miesto, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad nors anksčiau nėra teistas, tačiau A. J. jau buvo atleistas pagal laidavimą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, buvo taikytas ir specialiosios teisės atėmimas, nebaustas administracine tvarka, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi.

26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – treji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 18 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 86-88, 92-94) (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, būtent toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas šiuo atveju atitinka ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes.

Dėl turto konfiskavimo

27. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, teismas gali asmeniui, atleistam pagal laidavimą, paskirti ir turo konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

28. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad šio automobilio savininkas yra AB SEB bankas, o valdytojas A. J. (b. l. 54). Bylos duomenimis nustatyta, jog A. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (2,83 promilės etilo alkoholio) (b. l. 44).

29. Nusikaltimas, kuriam buvo naudojamas automobilis Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas A. J. veikiant tiesiogine tyčia, t. y. A. J. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. A. J., vairavo automobilį ryte, miesto ribose ir už miesto, sukėlė eismo įvykį – užvažiavo ant šaligatvio, kliudė dviračių stovėjimo stovą ir apgadino stovinį automobilį. Akivaizdu, kad tokiu elgesiu jis ignoravo visuomenės interesą į saugų eismą ir visuomenės saugumą, kas rodo didesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui ir tokiais veiksmais A. J. neabejotinai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Todėl teismo vertinimu, taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę taip pat būtina.

29.1. Pažymėtina, kad šioje situacijoje visuomenės ir A. J. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarosios nebūtų taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

30. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad UAB SEB bankas žinojo, jog kaltinamasis automobilį gali vairuoti būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, automobilis „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuojamas. Tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, spręstinas nurodyto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo klausimas.

31. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

32. Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).

32.1. Be kita ko, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, būtina tai įvertinti ir proporcingumo principo taikymo kontekste, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taigi būtina vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

33. Analizuojamu atveju VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM yra 21 620 Eur (b. l. 56). Ginčo dėl VšĮ „Emprekis“ pateikta automobilio vidutinė rinkos vertės, nėra. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nenustatyta. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė mažinti iš kaltinamojo priteistiną konfiskuotino turto vertę atsižvelgus į tai, kad už jį nėra sumokėjusi lizingo ir privalės toliau jį mokėti, be to, šiuo metu yra nedirbantis ir gaunantis iš Užimtumo tarnybos išmokas – 500 Eur, jokio nekilnojamojo turto neturi.

34. Nustatyta, kad A. J. su SEB banku (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį (lizingą) automobiliui „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti, kurio kaina 26 400 Eur , sutarties laikotarpis – 84 mėnesiai. Kas mėnesį A. J. turi mokėti po 378 Eur.

35. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino nuo pat pradžių, savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus, nuoširdžiai dėl to gailisi, savo elgesį vertina itin kritiškai ir dėl to labai išgyvena, ketina spręsti savo psichologines problemas, sutiko bylą išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka, šiuo metu yra nedirbantis, turto neturi, ir toliau turi mokėti įmokas pagal lizingo sutartį. Taigi finansinė kaltinamojo padėtis nėra labai gera.

36. Visų faktinių duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, kad A. J. vairuoto automobilio visos vertės konfiskavimas nebūtų teisingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje, kurioje faktinė situacija labai panaši, yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl konfiskuotinos turto vertės, pernelyg negalima suabsoliutinti atgrasymo tikslo, siejamo su turto vertės konfiskavimu, o taip pat būtina atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-195-788/2019).

37. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nuosprendyje išdėstytas faktines aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, yra pagrindas išieškotiną konfiskuotino turto vertės sumą sumažinti iki 5 400 Eur. Teismo įsitikinimu, išieškotina konfiskuotino turto vertės dalis (1/4 dalis turto vertės) šiuo atveju sukels A. J. neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

38. Teismas, darydamas tokią išvadą, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad A. J. iš esmės neprieštaravo, kad jam būtų taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė, tik prašė sumažinti išieškotiną konfiskuojamo turto vertę, ir tai rodo, kad jis yra atsakingas asmuo, prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą ir visas dėl to jam kilusias pasekmes. Kita vertus, teismo manymu, ir pats baudžiamasis procesas A. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Būtent šiuo atveju sumažinus išieškotiną konfiskuotino turto vertę, nebus pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

39. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atleidus A. J. pagal laidavimą be užstato taikant maksimalų terminą (treji metai), paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise daugiau nei įstatymo nustatytas minimalus terminas, tačiau mažiau nei nustatytas maksimalus terminas (3 metams) (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir konfiskuojant konfiskuotino turto vertės dalį (5 400 Eur), iš esmės atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, A. J. asmenybę ir yra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinių tikslų ir atgrasyti A. J. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent tokios taikytos baudžiamojo poveikio priemonės A. J., teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys A. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

V. Kiti klausimai

40. Kaltinamajam 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 92-102), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

41. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi voke prie bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – perduotinas VĮ „Regitra“; automobilis „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio rakteliai, saugomi (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi byloje voke, grąžintini savininkui AB SEB bankui (BPK 94 straisonio1 dalies 5 punktas); vokas su DVD su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 2 (dviejų) metų terminui laiduotojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir uždrausti ja naudotis 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus Eur).

Išaiškinti A. J., kad konfiskuotina suma, atitinkanti dalį automobilio vertę, t. y. 5 400 Eur, turi būti pervedama į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.

Išaiškinti A. J., kad sumokėjus konfiskuotiną pinigų sumą ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ Regitra.

- automobilį „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelius, saugomus (duomenys neskelbtini) aikštelėje, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje (voke), grąžinti savininkui AB SEB bankui.

- voką su DVD su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. J., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka