Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atstovės advokatės V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei R. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo.Ieškovė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:iki kol įsiteisės sprendimas byloje stabdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies vykdymą, kuria nepilnamečio sūnaus A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka: kas antrą savaitgalį pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. sausio mėn. antro savaitgalio ieškovė paima sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ryto ir grąžina 19 val. sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą, paima sūnų antradienį 9 val. iš ryto ir grąžina ketvirtadienį 19 val. vakare;nustatyti laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai, atsakovas penktadienį pasiima sūnų iš ikimokyklinės įstaigos, mokyklos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 18 val. į jo gyvenamąją vietą.

Nurodė, kad atsakovas grubiai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neužtikrina vaiko interesų į stabilią, saugią, vaiko interesus atitinkančią aplinką. Atsakovas atriboja ieškovę nuo vaiko. Būtina nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kad būtų užkirstas kelias proceso metu manipuliuoti vaiku, daryti jam psichologinį spaudimą.

Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovė pasiima sūnų iš ikimokyklinės grupės „Pelėdžiukai“ 17 val. ir 19:30 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Nurodė, jog galiojanti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų į ikimokyklinį ugdymą. Nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. sūnus pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo grupę, turi priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo. Ieškovei neleidžiant vaiko į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaikas praranda ugdymą, jo dienotvarkė sugriaunama, kas pažeidžia vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovo prašymą – patenkino iš dalies. Iki kol įsiteisės sprendimas šioje byloje stabdė Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1964-392/2014 dalies vykdymą, kuria nustatyta ieškovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku: kuomet ieškovė paima sūnų antradienį 9 val. iš ryto ir grąžina ketvirtadienį 19 val. vakare. Nustatė laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais tvarką, nustatant, kad: kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovė pasiima sūnų iš ikimokyklinės grupės „(duomenys neskelbtini)“ 16.30 val. ir 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Likusią prašymo dalį atmetė. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių, sprendimas gali būti neįvykdomas, ar, kad gali nukentėti šalių sūnaus interesai. Tėvų susitarimu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. sūnus gyvena su tėvu, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovas geranoriškai sudaro sąlygas šalių vaiko bendravimui su ieškove. Šiuo laikotarpiu geriausiai vaiko interesus atitinka jo nuolatinis gyvenimas kartu su tėvu. Netenkinus prašymo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atmetė su juo susijusius kitus prašymus. Atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko interesus, susijusius su ikimokykliniu ugdymu. Šalių vaiko amžiaus (3,5 metų) vaikams be bendravimo su tėvais yra itin svarbus socialinių ryšių formavimas su bendraamžiais ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka užtikrins vaiko interesus bendrauti su ieškove ir lankyti ugdymo įstaigą. Tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas itin dažnai gyvenant skirtinguose namuose.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovės prašymą patenkinant. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas neatsižvelgė į vaiko interesą išlaikyti santykius su motina, priešpastatydamas vaiko buvimą ugdymą darželyje. Švietimo įstatymas nenumato privalomojo 3 metų vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo, įstatymas pirmenybę teikia šeimai. Vaikas darželį galėtų lankyti ir ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nepilnametį vaiką ugdo pati. Nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi nepagrįstai sumažina anksčiau teismo sprendimu nustatytas bendravimo valandas. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė gyvena Šiauliuose, o atsakovas su vaiku – Kaune, kas apsunkina ieškovės galimybę antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauti su vaiku. Stabili namų aplinka sūnui susiformavo ieškovės gyvenamojoje aplinkoje. Iki šiol sūnus didesnę mėnesio dalį praleisdavo su ieškove. Kauno miesto VTAS darbuotojos surašyta išvada negali būti patikimas įrodymas, nes ji galimai surašyta šališko darbuotojo. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė prašo nustatyti sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ja, tačiau nepateikia jokių argumentų. Laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove būtų priešingas sūnaus interesams, kadangi ieškovė pati negalėtų pastoviai būti su sūnumi, jo prižiūrėti ir jį ugdyti. Nustatyta laikina bendravimo tvarka nepažeidžia ieškovės teisių bendrauti su sūnumi. Teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką atsižvelgiant į sūnaus interesus. Sūnus jau daugiau kaip du mėnesius lanko ugdymo įstaigą, kurioje adaptavosi, turi draugų, noriai eina į darželį. Vaiko ugdymas toks pat svarbus kaip santykių ugdymas su ieškove. Ieškovė turėdama maksimalią bendravimo tvarką su sūnumi, nustatyta bendravimo tvarka nesinaudojo. Tai, kad ugdymas ikimokyklinėse įstaigose nėra privalomas, nereiškia, kad ugdymas vaikui nėra reikalingas. Ieškovė savo elgesiu traumuoja sūnų, siekdama savo tikslų, nežiūrėdama sūnaus interesų. Ieškovė yra nepastovaus būdo, konfliktinė asmenybė. Sūnus pradėjo lankyti darželį su ieškovės sutikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nepakeista laikina vaiko gyvenamoji vieta su ieškove ir nustatyta laikina ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2016 m. spalio 21 d. prašymą dėl šalių sūnaus nuteikinėjimo prieš motiną, adresuotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS, vaiko kambario nuotraukas. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė susirašinėjimą, nuotraukas iš ugdymo įstaigos. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini. Apeliantė kartu su 2016 m. lapkričio 22 d. prašymu pateikė vaizdo įrašus DVD kompaktiniuose diskuose, kuriais įrodinėja jos su sūnumi stiprų emocinį ryšį. Šie duomenys nepriimtini, nes jie nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis), todėl grąžintini juos pateikusiam asmeniui. Pažymėtina, kad šie įrodymai gali būti teikiami pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjant iš esmės.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2016 m. spalio 20 d. nutartimi atmetęs ieškovės prašymą nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto normas pritaikė tinkamai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1964-329/2014, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, be kita ko, šalys susitarė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su apeliante grindė tuo, kad tėvų susitarimu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. šalių sūnus gyvena su tėvu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tėvo gyvenamosios vietos mieste lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą (nenustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su jo tėvu (atsakovu) pažeistų nepilnamečio vaiko interesus). Apeliantė deklaratyviais teiginiais ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą dėl darbuotojos L. J. šališko. Paminėtina, kad institucijos darbuotojai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, išvadą pasirašyta skyriaus vedėjos B. D., o ne skyriaus darbuotojos kaip teigia apeliantė. Nesutikimą, kad vaikas iki bylos išnagrinėjimo gyventų su atsakovu, apeliantė grindžia aplinkybe, kad atsakovas nesilaiko nustatytos motinos bendravimo tvarkos su vaiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau klausimas dėl šalių vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas atsižvelgiant ne į šalis siejančius santykius, kurie vykstant teisminiams ginčams yra ypač paaštrėję, bet į prioritetinius jų sūnaus interesus. Apeliantė niekaip nemotyvuoja, kodėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta su atsakovu neatitiktų vaiko interesų, šių argumentų nepagrindžia jokiais duomenimis, patvirtinančiais, kad vaiku yra nesirūpinama (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad aplinkos pakeitimas neatitiktų mažamečio vaiko interesų, juolab kad aplinka, kurioje gyvena vaikas, visiškai atitinka jo poreikius.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos

Pagal CK 3.161 straipsnį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nustačius skundžiamą laikiną bendravimo tvarką, bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bendraujant su ieškove ir lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą.Minėta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1964-329/2014 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šiuo sprendimu šalys susitarė dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos: nuo 2015 m. sausio 1 d. kas antrą savaitgalį, motina paima sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ryto ir grąžina 19 val. sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą, paima sūnų antradienį 9 val. iš ryto ir grąžina ketvirtadienį 19 val. vakare. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką sustabdė ta dalimi, kuomet ieškovė paima sūnų antradienį ir grąžina ketvirtadienį. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino jos bendravimą su sūnumi. Apeliantės ir sūnaus bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį pagal 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą lieka vykdytina. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu nurodyta bendravimo tvarka nustatyta, kai šalių sūnui buvo 1,9 metai, logiška, kad vaikui paaugus (šiuo metu šalių sūnui beveik 4 metai) pasikeitė ir jo poreikiai (socialiniai, ugdymo ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantė, prašydama nustatyti vaiko laikiną bendravimo tvarką su atsakovu, prašė teismo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai, neprašė bendravimo tvarkos nustatyti darbo dienomis. Taigi, apeliantė pripažino, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir sūnaus interesai, nenustatant laikinos bendravimo tvarkos darbo dienomis, nebūtų pažeisti.Ugdymas tai dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalis). Vienas iš švietimo tikslų yra išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė nepagrįstai norą bendrauti su vaiku iškelia aukščiau sūnaus švietimo ir ugdymo poreikio. Šiuo metu vaikas yra labai maža ir besiformuojanti asmenybė, todėl tėvai privalo savo elgesį modeliuoti taip, kad nepažeistų būtent vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvų sutikimu (apeliantė nurodė, kad vaiką galėtų vesti į darželį pagal savo gyvenamąją vietą) sūnaus lavinimas kvalifikuotų specialistų pagalba, nustatyta bendravimo tvarka su motina kas antrą savaitgalį ir darbo dienų vakarais, užtikrinant dienos rėžimą ir nuolatinę, stabilią gyvenimo aplinką geriausiai patenkina vaiko interesus ir poreikius.Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/ pakeitimo klausimą, procesines teisės normas pritaikė tinkamai. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.