Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės B. T. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys R. K. K., J. J., R. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, prašo teismo išaiškinti LR CK 4.14 straipsnio 1 dalies vykdymo tvarką vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02410, nurodant, ar galimas išieškojimas iš nekilnojamojo turto: pastato - šiltnamio bei ½ dalies kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių skolininkei R. K. K.. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/12/02410 pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2012-11-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10063,70 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. K. K. išieškotojo J. J. naudai. VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso pastatas - šiltnamis bei ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu skolininkei R. K. K. priklausiusi ½ gyvenamojo namo dalis ir 494/987 dalys žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), 2013-07-25 turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotos R. M., kuris 2014-01-10 pirkimo – pardavimo sutartimi šį turtą perleido R. A.. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai daiktai - ½ gyvenamojo namo dalis ir 494/987 dalys žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), anksčiau nuosavybės teise priklausę skolininkei R. K. K. yra perleisti, o LR CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, pareiškėjai neaišku, ar yra galimas išieškojimas realizuojant skolininkei priklausantį turtą - pastatą - šiltnamį bei ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju antstolė prašo išaiškinti LR CK 4.14 straipsnio 1 dalies vykdymo tvarką vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02410, pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2012-11-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10063,70 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. K. K. išieškotojo J. J. naudai, nurodant, ar galimas išieškojimas iš nekilnojamojo turto: pastato - šiltnamio bei ½ dalies kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių skolininkei R. K. K..

Vykdymo išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Taigi, atsižvelgiant į CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatų tikslą - pašalinti teismo sprendimo trūkumus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant šią teisės normą, konstatuotina, jog numatydamas CPK 589 straipsnio 1 dalyje galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese išaiškinimo, įstatymų leidėjas šią galimybę siejo vien su teismo priimto sprendimo vykdymu. Todėl kilus minėtiems klausimams vykdant ne teismo priimtus sprendimus, CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos negali būti.

Šiuo atveju klausimas dėl vykdymo aiškinimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02410 antstolei kilo vykdant Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2012-11-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10063,70 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės R. K. K. išieškotojo J. J. naudai. Kadangi notaro vykdomasis įrašas nėra teismo priimtas procesinis dokumentas, o CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju teismas nekompetentingas aiškinti notaro vykdomojo įrašo ir (arba) įstatymo ar kito teisės akto normas, kurias reikia taikyti vykdomųjų įrašų vykdymo proceso metu. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio teismas nepriėmė ir jo turinio netyrė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2464/2013). Taigi, nors pareiškėja savo prašymą formuluoja kaip neaiškios LR CK 4.14 str. 1 d. išaiškinimą, tačiau tokiu pagrindu antstolis gali kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą tik teismo procesinio sprendimo vykdymo metu. Esant tokioms aplinkybėms, yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos prašymą dėl vykdymo išaiškinimo atmesti (CPK 589 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 589 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės B. T. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.