- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2-10860-955/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06577-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Atsakovas
- UAB „Dizaino sprendimai“
- Ieškovas
- UAB „Stiklava“
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stiklava“ ieškinį atsakovei UAB „Dizaino sprendimai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovė UAB „Stiklava“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dizaino sprendimai“ 2 333,02 Eur skolą, 216,37 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei sumokėjus dalį įsiskolinimo, ieškovė galutinai suformulavo savo reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovės UAB „Dizaino sprendimai“ 1297,84 Eur skolą, 216,37 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 76 Eur žyminį mokestį, 96,80 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 121 Eur atstovavimo išlaidas (b. l. 3-6, 88-89).
Ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalys 2014 metais sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 09-30, kurią 2016 metais pakeitė/atnaujino/pratęsė Nr. 09-37. Pagal šias sutartis ieškovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti prekes atsakovės UAB „Dizaino sprendimai“ nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Ieškovė pagamino ir perdavė prekes, išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovė už prekes pilnai neatsiskaitė. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti skolą, tačiau atsakovė vengė vykdyti prievolę tinkamai ir laiku. 2014-06-05 pirkimo- pardavimo sutarties ir 2016-01-04 pirkimo pardavimo sutarties 7.2 punkte šalys susitarė, kad atsakovei tinkamai ir laiku neatsiskaičius su ieškove, už kiekvieną dieną bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai. Nors šalių sudarytos sutarties 7.1 p. buvo numatyta atsakovės pareiga apmokėti už prekes per 14 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, tačiau paprastai atsiskaitymo terminai tarp šalių buvo aptariami individualiai. Ieškovės pateikta delspinigių paskaičiavimo lentelė patvirtina, jog mokėtina delspinigių suma yra 216,37 Eur. Ieškovė, siekdama atgauti įsiskolinimą ikiteismine tvarka, patyrė su atsakovės prievolės vykdymu susijusias 96,80 Eur išlaidas (konsultacija dėl skolos atgavimo veiksmų, informacijos rinkimas apie atsakovę ir kt.), todėl prašo jas teismui priteisti iš atsakovės, o taip pat kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Dizaino sprendimai“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 40) su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė tęstiniai pirkimo-pardavimo santykiai, atsakovė pirko ieškovės gaminamas/prekes ir paslaugas (veidrodžius, stiklą, jų šlifavimo ir poliravimo paslaugas). Atsakovė įsigytas prekes montuodavo pagal savo klientų (pirkėjų) užsakymus jų objektuose, tačiau dėl kai kurių atsakovės kontrahentų pavėluotų mokėjimų ir laikinos sudėtingos padėties atsiskaityti laiku su ieškove. Su prašoma priteisti skolos suma sutinka visiškai, tačiau nurodo, jog sutartyje buvo nurodytas labai didelis delspinigių dydis, kuris turėtų būti mažintinas.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Stiklava“ dublike (b. l. 46-48) nurodo, jog netesybos buvo numatytos šalių sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse, t.y. atsakovė, pasirašydama sutartis, sutiko, jog laiku neatsiskaičiusi su ieškove privalės sumokėti minimalius ieškovės nuostolius - netesybas. Mano, jog 0,2 proc. dydžio netesybos nėra didelės ir teismas neturėtųjų mažinti. Teismas turėtų įvertinti, jog tik dėl atsakovės kaltės ieškovė negali naudotis jai priklausančiais pinigais. Esant tokiai situacijai, ieškovė negali laiku ir tinkamai atsiskaityti su savo tiekėjais, kurie taip pat reikalauja mokėti netesybas. Būtina įvertinti ir tai, jog ieškovės prašomos netesybos, palyginti su atsakovės įsiskolinimu, kuris tęsiasi daugiau nei keturis mėnesius, yra išties mažos. Atkreipė dėmesį, jog pati atsakovė nurodė, jog dar kurį laiką nesumokės ieškovės reikalaujamos sumos, nes pasak atsakovės, ji susiduria su finansiniais sunkumais.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Dizaino sprendimai“ triplike (b. l. 55-56) nurodo, jog šalių pasirašytoje sutartyje numatytas delspinigių dydis yra 0,2 proc. už vieną uždelstą dieną. Mano, kad tai pernelyg didelis delspinigių dydis ir skaičiuojant metinių palūkanų atitikmenį sudaro 73 procentus. Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius - jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys vartotojos, ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir kt. Ieškovė dublike nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl pavėluoto mokėjimo patyrė nuostolių, kokie jie buvo. Atsakovė mano, kad protingas delspinigių dydis yra 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas taip pat prašo priteisti 121 Eur patirtų išlaidų už teisines paslaugas rengiant dubliką, pateikė UAB „Ordinalis“ sąskaitą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl ieškovei negali būti priteistos išlaidos, kurias patyrė dėl UAB „Ordinalis“ teiktų atstovavimo (teisinių) paslaugų civiliniame procese, atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2015-04-15 civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Šalies argumentai
Ieškovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie teismo posėdį informuota tinkamai.
Teismo posėdyje atsakovės UAB „Dizaino sprendimai“ atstovė teisiniais argumentais pagrindė atsakovės atsikirtimus į ieškinį. Nurodė, jog atsakovė sutinka su nurodyta 1 297,84 Eur skola, kurios atsakovė negalėjo laiku sumokėti dėl finansinių sunkumų. Prašė teismo mažinti priteistinus delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną, kadangi šalių sutarti delspinigiai yra dideli, sudaro apie 20 proc. visos skolos. Sumažinus mokėtinus delspinigius iki 0,02 proc., atsakovei tektų pareiga atlyginti ieškovei 21,64 Eur delspinigius. Atsakovė nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias ieškovė patyrė dėl UAB „Ordinalas“ teiktų atstovavimo (teisinių) paslaugų, prašymą grindė anksčiau paminėta kasacinio teismo suformuota praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Nustatyta, kad ieškovė UAB „Stiklava“ ir atsakovė UAB „Dizaino sprendimai“ 2014-06-05 ir 2016-01-04 sudarė pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 09-30, Nr. 09-37, pagal kurias ieškovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti prekes/paslaugas atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes/paslaugas ir už jas sumokėti (b. l. 7-14). Laikotarpiu nuo 2015-11-26 iki 2016-03-24 ieškovė pagal 11 išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagamino ir perdavė atsakovei prekes/paslaugas už bendrą 2613,96 Eur sumą, o atsakovė šias prekes/paslaugas priėmė (b. l. 15-25).
Dėl skolos
CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove, todėl ieškovė patikslino savo reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 1297,84 Eur skolą. Atsakovė skolos ir jos dydžio neginčijo. Nesant šalių ginčo, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei UAB „Stiklava“ iš atsakovės UAB „Dizaino sprendimai“ priteistina 1297,84 Eur skola.
Dėl netesybų ir jų dydžio
Atsakovė byloje prašė mažinti priteistinus delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną, kadangi šalių sutarti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, sudaro apie 20 proc. visos skolos.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. D. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Iš šių nutarčių galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė nesutikdama su delspinigių (netesybų) dydžiu, nurodo tik tai, kad jos yra akivaizdžiai per didelės, kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų mažinti delspinigius nenurodo. Teismas pažymi, jog sprendžiant ginčo klausimą svarbus yra sutarčių laisvės principas, apimantis ir sutarties sąlygų (taip pat ir delspinigių dydžio) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų delspinigių tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl delspinigių dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, mažinant delspinigių dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Nagrinėjamu atveju ginčo netesybos (delspinigiai) atsirado iš šalių sutartinių santykių. Šalys dėl netesybų dydžio susitarė pasirašydamos sutartis, abi šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę- komercinę veiklą, atsakovė savo prievolės sumokėti skolą už gautas prekes/paslaugas nevykdė nuo 2015-11-26. Šį faktą patvirtina Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog jau pirmą 2015-11-26 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė apmokėjo tik iš dalies (b. l. 26). Teismo vertinimu, šiuo atveju sutarčių 7.2 punkte nustatyti 0,2 proc. delspinigiai nėra aiškiai per dideli nei absoliučia išraiška, nei ginčo atveju. Ieškovė pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 2333,02 Eur skolos priteisimo, tuo tarpu paskaičiuoti delspinigiai sudarė tik 216,37 Eur, t. y. tik apie 9 proc. nuo visos ginčo sumos, todėl teismas sprendžia, jog sutartinės netesybos šiuo atveju nėra neprotingai didelės. Aplinkybė, kad po ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė sumokėjo dalį skolos, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės. Byloje nekilo ginčas dėl to, jog šalys laisva valia sudarė sutartį. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra svarbu tai, kad teismo intervencija į šalių sudarytą sutartį gali būti leidžiama tik išimtiniu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atsižvelgdamas į tai, jog sutartiniai santykiai vyko tarp dviejų juridinių asmenų, atsakovės prievolių nevykdymo terminas ieškovei yra pakankamai didelis, ieškovė dėl atsakovės neveikimo neturėjo galimybės pasinaudoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, teismas daro išvadą, kad sutartų delspinigių (0,2 proc.) mažinimas, iš esmės paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistų sutarties nuostatas bei paneigtų sutarties laisvės principą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės prašymas netenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistini 216,37 Eur delspinigiai. Teismas pažymi, jog panašios teisminės praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-761-301/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje 2A-251/2013).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Piniginės prievolės netinkamo vykdymo faktas byloje nustatytas, abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1514,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 76 Eur žyminį mokestį, 96,80 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 121 Eur atstovavimo išlaidas (b. l. 88-89). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 76 Eur žyminį mokestį (b. l. 27), 96,80 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas sumokėjo UAB „Ordinalis“ (b. l. 28), 121 Eur išlaidas sumokėjo UAB „Ordinalis“ už teisines paslaugas (b. l. 49-50), duomenų, kad PVM sąskaita – faktūra Nr. 0636, kurioje nurodytos 60,50 Eur ieškovės išlaidos UAB „Ordinalis“ už teisines paslaugas būtų apmokėta, byloje nėra (b. l. 67).
Ieškovės prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su išlaidų atstovavimo paslaugoms, kurias teikė UAB „Ordinalis“ atlyginimu, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 priimtoje 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje suformulavo kelias aptariamam klausimui spręsti reikšmingas teisės aiškinimo taisykles: pirma, asmuo, nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose; atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nors nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė bylą, kurioje atstovaujamasis buvo fizinis asmuo, CPK 55, 56, 88 ir 98 straipsniuose kuriamas teisinis reglamentavimas neleidžia aptariamu aspektu daryti skirtumo tarp fizinio asmens teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą ir atitinkamos juridinio asmens teisės: pirma, juridiniam asmeniui, lyginant su fiziniu asmeniu, papildomai gali atstovauti tik įmonės vadovas ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas, kas, vertinant teisnumo aspektu, iš esmės atitinka situaciją, kai fizinis asmuo atstovauja pats sau; antra, reglamentuojant atstovavimo išlaidų atlyginimą teisės aktuose nėra nurodyta jokio skirtumo tarp fiziniam ir juridiniam asmeniui atlygintinų atstovavimo išlaidų; trečia, atitinkamas išskyrimas lemtų procesinio lygiateisiškumo, o taip pat ir protingumo bei teisingumo principų pažeidimą, kadangi lemtų logiškai nepateisinamą situaciją, kai, pvz., toje pačioje byloje kreipęsi dėl teisinių paslaugų suteikimo į atitinkamas paslaugas teikiančius subjektus ir patyrę su paslaugų teikimu susijusių išlaidų dalyvaujantis byloje juridinis asmuo galėtų reikalauti tokių išlaidų atlyginimo priteisimo, tuo tarpu fizinis asmuo analogiško reikalavimo juridinio asmens atžvilgiu pareikšti negalėtų. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas ieškovės prašymą dėl 96,80 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidų ir 121 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurias ieškovė sumokėjo UAB „Ordinalis“ už atstovavimą byloje, priteisimo atmesti. Ieškinio reikalavimus, susijusius su materialinės teisės normų taikymu, tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 76 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 93 str. 1 d.).
Įvertinus šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų apimtis, nustatyta, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 93 str. 1 d., 142 str., 153 str. 1 d., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Stiklava“, į. k. 300003622, reg. Ringuvos g. 65, Kaune, iš atsakovės UAB „Dizaino sprendimai“, į. k. 301542163, reg. Neries kr. 4-5, Kaune, 1297,84 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 84 ct) skolą, 216,37 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 37 ct) delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1514,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.