- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1169-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00928-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. K., J. K.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.2Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) A. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir J. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl priteisto įsiskolinimo pripažinimo skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja prievole, trečiasis asmuo V. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai A. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimu, 2015-03-17 papildomu sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo apeliacine nutartimi c/b Nr.2A-229-580/2016 priteistas ieškovų A. K. ir J. K. naudai iš skolininko V. J. pinigines prievoles abiejų sutuoktinių V. J. ir V. J. bendromis solidariomis prievolėmis. Nustatyti, kad išieškojimas vykdytinas iš sutuoktinų V. J. ir V. J. bendro turto, o jo nesant nepakankamai arba kai išieškojimas iš jo nėra galimas – ir iš asmeninio šių sutuoktinių turto; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų A. K. ir J. K. ieškinį atsakovei V. J., trečiasis asmuo V. J. dėl priteisto įsiskolinimo pripažinimo skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja prievole.
Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme 2015-02-24 buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-451-855/2015 pagal abiejų ieškovų ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo. Ieškinys buvo patenkintas ir kiekvienam iš ieškovų buvo priteista teismo nustatyta ieškinio dalis skirtinga apimtimi – dalis ieškinio solidariai, kita dalis ieškovės naudai t.y. kaip asmeninė skola. 2016-02-17 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-229-580/2016 paliko teismo sprendimą nepakeistą. Todėl teismas sprendė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai, kad ieškovai įtraukė į ieškinį naują atsakovą, nekeičia įsiteisėjusio sprendimo esmės, kaip ir CPK 137 str. 1 d. 4p. straipsnio taikymo pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai (ieškovai) A. K. ir J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pagal LAT išaiškinimą tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį t.y. ji asmeninė ar bendra. Tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Ieškovai be teismo naujo sprendimo neturi galimybės nukreipti priteistinų teisminiame procese Nr.2-52-3-00996-2014-3 jų naudai iš vieno sutuoktinio V. J. piniginių prievolių išieškojimo į abiejų sutuoktinių V. J., kuri nebuvo įtraukta į minėtą procesą ir V. J. bendrąjį turtą. Ieškovai pasinaudojo teise pareikšti savarankišką ieškinį V. J. dėl priteistų iš jos sutuoktinio V. J. prievolių pripažinimo bendromis prievolėmis CK 3.109 str. pagrindu. Todėl ieškinys yra teismo priimtinas.
Atsiliepimas
A. V. J. atsiliepimu prašo atmesti apeliantų atskirąjį skundą. Nurodė, kad neturėjo jokio ryšio su savo sutuoktinio darbine veikla, jokių pinigų iš ieškovų negavo, apie jų sandorius su atsakovės sutuoktiniu nebuvo informuota ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovams priteistos pinigų sumos būtų buvę panaudotos atsakovės ar atsakovės šeimos naudai. Jokių įsipareigojimų ieškovų atžvilgiu neturi ir iš lėšų, kurias jie mokėjo atsakovės sutuoktiniui naudos neturėjo. Ieškinyje patys ieškovai neužsiminė apie bendrą atsakovės ir atsakovės sutuoktinio prievolę. Todėl naujai pareikštas ieškinys laikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl priteisto įsiskolinimo pripažinimo skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja prievole, teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiama 2016-03-17 nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, jog ieškovų 2016-03-10 ieškinys yra tapatus ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje Nr.2-451-855/2015.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (LAT 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t.y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t.y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-451-855/2015 ieškovai J. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. prašydami priteisti iš atsakovo ieškovės J. K. naudai 20168,49 Eur (69637,77 Lt), o ieškovų J. K. ir A. K. naudai 7264,61 Eur (25083,23 Lt) skolos, 1573,22 Eur (5432 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinį grindė žodinėmis rangos sutartimis, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo atlikti šalių aptartus statybos darbus, tuo tikslu ieškovai perdavė atsakovui viso - 97500 Lt piniginių lėšų, kurie buvo skirti tiek tuo metu atsakovo faktiškai atliktiems, tiek būsimiems statybos darbams apmokėti, statybinių medžiagų įsigijimo, reikalingų dokumentų paruošimo ir pan. išlaidoms padengti ar būsimosioms išlaidoms apmokėti. Tačiau atsakovas visų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-02-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. J. solidariai ieškovams J. K. ir A. K. 7264,61 Eur skolos, 207,98 Eur palūkanų, viso – 7472,59 Eur; priteisė iš atsakovo V. J. ieškovei J. K. asmeninėn nuosavybėn 16968,54 Eur skolos, 485,81 Eur palūkanų, viso – 17454,35 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-17 nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Nagrinėjamoje byloje tie patys ieškovai (A. K. ir J. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. J. dėl priteisto įsiskolinimo pripažinimo skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja prievole, trečiasis asmuo V. J.. Šiuo ieškiniu ieškovai prašo pripažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-24 sprendimu, 2015-03-17 papildomu sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo apeliacine nutartimi c/b Nr.2A-229-580/2016 priteistas ieškovų naudai iš skolininko V. J. pinigines prievoles abiejų sutuoktinių V. J. ir V. J. bendromis solidariomis prievolėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti 2016-03-10 ieškiniui (dėl priteisto įsiskolinimo pripažinimo skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja prievole) esant tapačiam ankstesniam ieškiniui (dėl skolos priteisimo), nes ieškovai pasirinko kitokį pažeistų teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 185 str.) t.y. reiškia savarankišką ieškinį atsakovei V. J. CK 3.109 str. pagrindu. Išnagrinėtoje civilinėje byloje kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio tapatumą (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 185 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl apeliantų ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovų A. K. ir J. K. ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.