- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-229-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00996-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- J. K., A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. K. ir A. K. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai J. K. ir A. K. prašė priteisti iš atsakovo V. J. ieškovės J. K. naudai 20 168,49 Eur (69 637,77 Lt), o abiejų ieškovų naudai 7 264,61 Eur (25 083,23 Lt) skolos, 1 573,22 Eur (5 432 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirus ieškovės J. K. motinai B. A. J., ieškovė paveldėjo 1/2 dalį žemės sklypo (kita dalis ieškovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) su jame buvusiu 45 kv. m. ploto mūriniu sodo nameliu, neįregistruotu registre, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei sąskaitoje buvusias pinigines lėšas su palūkanomis, viso – 72 416,77 Lt. Atsakovui V. J. sumokėjo 97 500 Lt, iš kurių 72 416,77 Lt buvo paveldėti, o 25 083,23 Lt bendrai priklausė ieškovams, kad jis iš pradžių renovuotų, o vėliau – atsakovui pasakius, kad renovuoti yra netikslinga dėl itin prastos būklės, kad nugriautų minėtą sodo namelį ir pastatytų jame naują medinį namelį. Pinigų gavimą namo sutvarkymui atsakovas patvirtino 2013-08-29 rašteliu. Per beveik 2 metus atsakovas dalinai nugriovė namą, t.y. atliko darbų už 2 778,39 Lt be PVM, kurie minusuotini iš priteistinos pinigų sumos, daugiau darbų neatliko, pinigų negrąžino. Nurodė, kad atsakovas gali pasiimti nežinomos kilmės statybines medžiagas (maišus su sukietėjusiu cementu, langus, plokštes, metalinius strypus, šlangą, vonią, apšiltinimo vatą, putų polistirolo lakštus).
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. nurodė, kad 2011 m. lapkritį ieškovė paprašė organizuoti naujo elektros įvado į jos paveldėtą sodo namą, naujos skydinės ir instaliacijos name įrengimą bei elektros energijos tiekimo atnaujinimą bei renovuoti seną namą: sutvirtinti ir apšiltinti pamatus, apšiltinti sienas pripučiant į jų tarpus ekovatą, pakeisti naujais plastikiniais 3 langus ir duris, išlyginti ir nutinkuoti vidaus sienas, įrengti naujus santechnikos mazgus. Tam tikslui 2012 m. pradžioje perdavė atsakovui 37 500 Lt, iš kurių jis pirko įvairias statybines medžiagas, įrangą, įrankius ir už juos sumokėjo 12 419,29 Lt, 400 Lt sumokėjo grynais už turguje pirktą elektros kabelį, 380 Lt – už santechninius vamzdžius ir jungtis, 254,10 Lt – AB „Lesto“, 400 Lt – SB „Ribiškės“ bei finansavo savo transporto išlaidas. Atlikus šiuos darbus ieškovė nurodė, kad namas netinkamas, buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuria ieškovė užsakė sodo namą nugriauti ir organizuoti naujo medinių rastų namo projektavimą bei statymą. Vykdydamas šią sutartį atsakovas sumokėjo 1 000 Lt už sklypo kadastrinius matavimus, kadastrinės bylos ir toponuotraukos parengimą, 600 Lt už vandens tiekimo ir nuotekų sistemų projektavimo darbus, 3 600 Lt už naujo medinių rastų namo projektavimo darbus, bei atliko seno namo griovimo darbus, kurių vertė pagal E. M. parengtą sąmatą yra 57 023 Lt be PVM. Su ieškove buvo sutarta, kad naujo namo statybai bus naudojami atsakovo turimi rankų darbo rąstai, kurių 20 kub. m. rinkos vertė yra 5 000 Lt. Atsakovas dėjo pastangas darbų atlikimui, darbai neatlikti dėl ieškovės neapsisprendimo dėl galutinio projekto. Ieškovė į atsakovo sąskaitą 2012-05-02 60 000 Lt pervedė, siekdama nuslėpti pinigines lėšas nuo sutuoktinio, su kuriuo ruošėsi nutraukti santuoką, ir iš šios sumos atsakovas ieškovei grąžino 40 500 Lt. Ieškovams negrąžinta pinigų suma 57 000 Lt nepadengia atsakovo sąnaudų.
II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Iš atsakovo V. J. solidariai ieškovams J. K. ir A. K. priteista 7 264,61 Eur skolos, 207,98 Eur palūkanų, viso – 7 472,59 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovės J. K. asmeninėn nuosavybėn priteista 16 968,54 Eur skolos, 485,81 Eur palūkanų, viso – 17 454,35 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Priteista iš Vlado J. J. K. ir A. K. lygiomis dalimis 1 459,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš
J. K. ir A. K. lygiomis dalimis – V. J. 162,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai pat iš V. J. į valstybės biudžetą priteista 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-17 papildomu sprendimu iš Vlado J. J. K. ir A. K. priteista lygiomis dalimis 61,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis, o ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso kita 1/2 dalis 0,0453 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Ribiškių tak. Šiame žemės sklype 1980 m. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1980-11-11 išduoto Leidimo Nr. 4103 pagrindu buvo pastatytas ir kolektyvinio sodo „Ribiškės“ techninės apskaitos byloje apskaitytas, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas dviejų aukštų mūrinis sodo namas. J. K. 2006-12-29 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu paveldėjo 1/2 dalį žemės sklypo su jame buvusiu sodo pastatu bei pinigines lėšas banko sąskaitoje, į ieškovės sąskaitą 2006-12-30 buvo pervesta 68 988,44 Lt motinai priklausiusių piniginių lėšų ir 3 384,04 Lt palūkanų, vėliau 44,32 Lt palūkanų, viso – 72 416,77 Lt.
J. K. ir V. J. 2011 m. lapkričio mėnesį sudarė žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo nuožiūra savo paties pasirinktomis medžiagomis už ieškovei nurodytą kainą, neviršijant bendros 20 000 Lt sumos organizuoti ir iki 2012 m. gegužės mėnesio atlikti sodo pastato renovacijos darbus, o būtent: pirmame aukšte praplatinti langus ir pakeisti juos naujais plastikiniais langais; pakeisti supuvusias grindis, sudedant naujas, priklijuojant ant jų plyteles; pakeisti medinėse lubose esančias lentas naujomis ar pakabinamomis lubomis; suklijuoti ant virtuvės sienų ir grindų plyteles; nuimti senas sienų plokštes; pakeisti įėjimo duris naujomis, organizuoti elektros energijos įvedimą į sodo pastatą elektrą; įrengti santechnikos sistemą, paklojant vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžius vonioje, tualete ir virtuvėje bei sumontuojant vonią, klozetą, kriaukles ir kitą santechnikos įrangą, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir padengti atsakovo išlaidas, susijusias su darbams atlikti reikalingų statybinių medžiagų įsigijimu bei sumokėti už atliktus darbus atsakovo nurodytą kainą (CK 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalys patvirtino, kad sudarant sutartį nebuvo nustatyta nei konkreti medžiagų bei darbų kaina, nei atskirų atsakovo atliktinų darbų kaina, o buvo susitarta, jog ieškovė mokės atsakovui paprašius jo nurodytas faktiškai išleistas sutarčiai vykdyti pinigų sumas (CK 6.653 straipsnio 1-2 dalys, CK 6.687 straipsnio 2 dalis).
Atsakovui įvertinus ir informavus ieškovę apie prastą sodo pastato būklę, dėl kurios pastate kaupiasi drėgmė, per sienas teka vanduo, 2012 m. balandžio – gegužės mėnesiais buvo nuspręsta nerenovuoti esamo pastato, o jį nugriauti ir pastatyti naują medinių rastų apie 80 kv. m. ploto namelį. 2012 m. balandžio – gegužės mėnesiais buvo sudaryta nauja žodinė statybos rangos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo savo nuožiūra savo paties pasirinktomis medžiagomis, neviršijant bendros 100 000 Lt sumos, skirtos atsakovo darbui apmokėt ir statybinėms medžiagoms įsigyti ir apimančios jau atliktus renovacijos darbus, nugriauti sodo pastatą bei pastatyti naują medinį namą, tam tikslui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti būsimo namo projektą, gauti visus reikalingus statybai dokumentus, pagal architekto parengtą, suderintą su ieškove ir patvirtintą projektą, pastatyti medinį namą, o ieškovė įsipareigojo padengti atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su darbams atlikti reikalingų statybinių medžiagų įsigijimu, darbus priimti bei sumokėti už atliktus darbus atsakovo nurodytą kainą (CK 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Konkreti medžiagų bei darbų atlikimo kaina bei atskirų atsakovo atliktinų darbų kaina buvo palikta atsakovo nuožiūrai.
Teismas nustatė, kad J. K. 37 500 Lt perdavė grynais pinigais, o 60 000 Lt 2012-05-02 pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovai prašė priteisti atsakovui perduotą 28 237,95 Eur (97 500 Lt) sumą, atėmus iš jos 804,56 Eur (2 778 Lt), skirtus atsakovo faktiškai atliktiems seno sodo pastato griovimo darbams apmokėti, t.y. 27 433,10 Eur (94 721 Lt), kadangi atsakovas neįvykdė įsipareigojimų. Nesant rašytinės (rašytinių) rangos sutarties, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, teismas vadovavosi CPK įtvirtintais bei Lietuvos teismų praktikoje suformuotais įrodymų vertinimo principais bei įrodymų tikėtinumo taisykle. Teismas nustatė, kad atsakovas atliko tam tikrus sutartimi sulygtus darbus bei patyrė išlaidų, kurios turėjo būti apmokėtos.
Teismas patvirtino, kad atsakovas atliko elektros energijos tinklų įvedimo iki ieškovės sodo pastato bei elektros energijos tiekimo atnaujinimo organizavimo darbus, kurie atsispindi specialisto E. M. parengtos Lokalinės sąmatos 6 dalyje „Lauko elektros darbai“ ir kurių vertė kartu su šiems darbams atlikti reikalingomis medžiagomis, nurodytomis sąmatoje, sudaro 2 519 Lt, t. y. 7 29,55 Eur be PVM. Siekdamas užtikrinti elektros energijos įvedimą ir jos tiekimo atnaujinimą, atsakovas ieškovės vardu ir interesais 2012-03-22 sumokėjo AB „Lesto“ 254,10 Lt, t. y. 73,59 Eur bei pirko turguje už grynuosius pinigus pirko 51 m ilgio elektros kabelį, už kurį sumokėjo 400 Lt, t. y. 115,85 Eur.
Atsakovas ieškovės vardu ir interesais užsakė ir įsigijo plastikinius langus sodo pastatui, vykdant šalių susitarimą pakeisti senus jo langus naujais plastikiniais langais, ir už kuriuos atsakovas sumokėjo 2 840 Lt, t. y. 822,52 Eur, o 2012-02-29 UAB „Ermitažas“ į ieškovės renovuojamą sodo pastatą įgijo pusvonę „Riga“ už 231,75 Lt bei jos kojas už 33,11 Lt, viso 264,86 Lt, t. y. 76,71 Eur nurodytus antstolės Daivos Prunskienės 2014-02-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0068/15/15F. Atsakovas ieškovės vardu sumokėjo sodininkų bendrijai „Ribiškės“ 400 Lt, t. y. 115,85 Eur pagal 2012-05-16 Kasos pajamų orderį. Vykdydamas 2014 m. balandį-gegužę sudarytą naujo sodo pastato statybos sutartį, atsakovas organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimą bei topografinės nuotraukos padarymą, už kurias sumokėjo 1 000 Lt, t. y. 289,62 Eur.
Atsakovas ieškovės vardu 2012-08-13 kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu vandentiekio ir nuotekų sistemos prisijungimo sąlygoms gauti bei organizavo Hidrogeologinės vienbučio gyvenamojo namo ieškovų žemės sklype techninio projekto dalies parengimą, tačiau šių išlaidų dydis nepatvirtintas, nes atsakovas nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų. Šalims sutarus nebetęsti mūrinio sodo pastato renovavimo / remonto darbų, atsakovas atliko griovimo darbus. Nors E. M. parengtos Lokalinės sąmatos dalyje „Griovimo darbai“ išvardintų darbų vertė yra 18 588 Lt be PVM, atsižvelgiant į tai, kad ne visi darbai buvo atlikti, griovimo darbai įvertinti 5 021,64 Lt, t. y. 1 454,37 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas išvežė dalį šiukšlių ir vadovaudamasis Lokalinės sąmatos dalies „Griovimo darbai“ 16 eilutėje esančių statybinių šiukšlių išvežimo darbų kaina, darbus įvertino 1 128,18 Lt, t. y. 326,74 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo nurodytų kitų atliktų darbų, o būtent: Lokalinės sąmatos 1 dalyje nurodytų 919 Lt be PVM vertės vidaus elektros tinklų įrengimo darbų, 2 dalyje nurodytų 541 Lt be PVM vertės sodo pastato sienų ir pamatų šiltinimo darbų, 3 dalyje nurodytų 1 447 Lt be PVM vertės vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynų tiesimo ir montavimo darbų, 4 dalyje nurodytų 9 267 Lt be PVM vertės bendrastatybinių darbų sodo pastato viduje – plokščių nuėmimo nuo sienų, sienų tinkavimo, glaistymo, šlifavimo, sąramų įrengimo, ekovatos įpūtimo ir kitų darbų, 7 dalyje „Kiti darbai“ nurodytų 1 728 Lt be PVM vertės žolės pjovimo, grėbimo, sniego valymo, stiklo šiltnamyje pakeitimo darbų atlikimo fakto teismas nepatvirtino, nesant įrodymų dėl darbų atlikimo. Teismas rėmėsi ieškovės J. K., liudytojos A. C. parodymais, antstolės Daivos Prunskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Nors ir pripažino atsakovo poreikį naudotis transportu, išlaidų transportui, nurodytų Lokalinės sąmatos 8 dalyje „Transporto paslaugos“ ir įvertintų 22 014 Lt be PVM už 400 valandas teismas nepriteisė, nes neturėjo duomenų apie važiavimų skaičių, nuvažiuotus atstumus, tam naudotą transporto priemonę, kuro sąnaudas. Teismas nenustatė, kad atsakovo pateikti laikotarpio nuo 2012-02-23 iki 2012-10-25 pirkimo kvitai dėl statybinių medžiagų (varčios, apvadų, akmens masės plytelių, dažų, teptukų, dažymo juostų, glaisto, grindjuostės, ventilių, el. rankšluosčių džiovintuvo, plautuvės, strypo, lovio, putplasčio, putų, pakabinamų spynų, pirštinių, volelių, rozečių, jungiklių ir kitų pirkimo susiję su sodo pastato renovacija ir naujo namo statyba. Teismas pažymėjo, kad į Lokalinę sąmatą jau yra įtraukta ne tik darbų kaina, bet ir statybinių medžiagų kaina. Dalies kvitų datos yra vėlesnės, negu atliktų renovacijos darbų laikas, pvz., statybinės vinys, sraigtai, dažymo juostos, teptukai, glaistas, gruntas, voleliai, peilis langų glaistymui ir pan. pirkti 2012 m. birželio-spalio mėnesiais, o pagal atsakovas aiškinimą seno pastato renovacijos darbai buvo atliekami 2011 m. gruodžio-2012 m. balandžio mėnesiais. Taip pat teismas nustatė neatitikimus tarp čekiuose nurodytų ir statybai panaudotų medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Išlaidos turguje įsigytiems santechnikos vamzdžiams ir jungtims, už 380 Lt architektui S. S. sumokėti 3 600 Lt už projektavimo darbus, pripažinti nepagrįstais, nes nepateikta sutartis su architektu ar jo įmone, visas parengtas namo projektas ar jo esminė dalis, apmokėjimui išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kt. Teismas nenustatė, kad atsakovui priklausę mediniai rąstai už 50 000 Lt buvo panaudoti namo statyboms ir nurodė, kad antstolio Rimanto Vižainiškio 2014-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tik tą aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Vilniaus r. Rukainių sen. Gudžių k. yra medinių pušinių rastų, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovės (ieškovų) ir atsakovo dėl šių medinių rastų sudarymo faktą.
Teismas padarė išvadą, kad įrodytas bei pagrįstas 13 827,78 Lt (2 519 Lt + 254,10 Lt + 400 Lt + 2 840 Lt + 264,86 Lt + 400 Lt + 1 000 Lt + 5 021,64 Lt + 1 128,18 Lt), t. y. 4 004,80 Eur vertės atsakovo atliktų statybinių darbų bei jo patirtų išlaidų faktas. Teismas pasirėmė CK 6.687 straipsnio ir CK 6.653 straipsnio nuostatomis, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka ir pažymėjo, kad, jeigu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismas nenustatė, kieno iniciatyva ir dėl kurios šalies kaltės nebuvo užbaigti sodo pastato griovimo darbai bei nebuvo pradėti naujo medinio namo statybos darbai, todėl 4 004,80 Eur (13 827,78 Lt) suma sumažino priteisiamą sumą. Darbų priėmimo-perdavimo aktų nebuvimas įvertintas kaip formalumas.
Teismas nenustatė, kad atsakovas ieškovės prašymu jai grąžino 40 500 Lt, kadangi atsakovas neįrodė šios aplinkybės. Atkreipė dėmesį, į tai, kad atsakovas savo 2013-08-29, t. y. vėliau, negu, kaip teigia grąžino dalį pinigų ieškovei, surašytame rašte patvirtino visos pinigų sumos – 97 500 Lt, skirtos seno namo renovacijos ir naujo namo statybos darbams apmokėti, gavimą iš ieškovės.
Teismas pažymėjo, kad V. J. profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis yra statybos bei remonto darbų atlikimas, todėl jis turėjo atitinkamą patirtį šioje srityje, galėjo atitinkamai užfiksuoti savo atliktus ir ieškovams perduotus - priimtus darbus, teikti ataskaitas užsakovams apie atliktus darbus, patirtas išlaidas, fiksuoti bei rinkti tai pagrindžiančius įrodymus, tokiu būdu elgdamasis kaip apdairus, rūpestingas tokioje situacijoje asmuo (bonus pater familias) ir tuo pačiu apsisaugodamas nuo galimos rizikos ateityje, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
Kadangi ieškovai ieškinyje nurodė ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, kad dalis atsakovui 97 500 Lt perduotų pinigų, o būtent 72 416,77 Lt buvo asmeninės ieškovės J. K. lėšos, paveldėtos po motinos mirties, iš atsakovo priteistinos bendros 24 233,15 Eur (83 672,22 Lt) sumos 7 264,61 Eur (25 083,23 Lt) priteista abiem ieškovams solidariai, kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančios lėšos, likusi dalis – 16 968,54 Eur (58588,99 Lt), priteista ieškovės J. K. asmeninėn nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir 2015 m, kovo 17 d. papildomą sprendimą bei grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus negrąžinti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti ją iš esmės apeliacinės instancijos teisme žodine tvarka, nes būtina šalims betarpiškai įvertinti naujus įrodymus ir apklausti ieškovą A. K., o bylą išnagrinėjus – panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia teisės norma remdamasis priteisė sumą ieškovų naudai. Kadangi tarp šalių susiklostė rangos, o ne paskolos santykiai, teismas negalėjo tenkinti reikalavimų priteisti skolą. Teismas ieškovų atsakovui perduotas sumas teisingai įvardino kaip avansą. Kadangi teismas nenustatė dėl kieno kaltės nutrūko rangos santykiai, turėjo taikyti CK 6.658 straipsnio 4 dalį, pagal kurią užsakovas gali atsisakyti sutarties, sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius dėl sutarties nutraukimo. CK 6.671 straipsnis neįpareigoja atsakovo grąžinti ieškovams avansą, jei nenustatyta jo kaltė dėl žodinių rangos sutarčių nutraukimo. CK 6.256 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad asmuo turi prievolę atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius tik tokiu atveju, kai jis netinkamai vykdo prievolę. Ieškovai neįrodė, kad rangos sutartys buvo vykdomos netinkamai dėl atsakovo kaltės. Atsakovas teigė, kad seno pastato rekonstrukcijos darbų sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, o rangos sutartis dėl seno pastato nugriovimo ir naujo medinių rastų namo pastatymo nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės. Seno namo renovavimo darbų tinkamumą patvirtina tai, kad ieškovė nereiškė pretenzijų ir darbus priėmė konkliudentiniais veiksmais ir 2012-05-02 ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 60 000 Lt už atliktus darbus.
Atsakovas ieškovės jam skirtas lėšas naudojo išimtinai statybos darbams vykdyti (sklypo kadastriniams matavimams, kadastrinės bylos ir toponuotraukos parengimui, naujo namo medinių rąstų namo projektavimo darbams), vykdė ieškovės nurodymus dėl naujo namo projekto koregavimo, ieškovai priešingų įrodymų nepateikė. Buvo parengta žemės sklypo 2012-03-27 Kadastrinių matavimų byla, 600 Lt sumai; padaryta žemės sklypo toponuotrauka 400 Lt sumai; parengta Hidrogeologimės vienbučio gyvenamojo namo ieškovų žemės sklype techninio projekto dalis; atlikti seno pastato griovimo ir išardytų statybinių medžiagų sutvarkymo darbai, ką patvirtina antstolės D. Prunskienės 2014-02-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės J. K. paaiškinimai, liudytojos A. C. parodymai, UAB „Construction partners“ 2012-08-05 Atliekų išvežimo ataskaita, kiti įrodymai; užsakyti naujo namo projektavimo darbai; supirkta dalis naujam namui statyti reikalingų statybinių medžiagų; sutarties vykdymo reikalais atsakovas važinėjo savo transporto priemone.
Remiantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, o pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jei užsakovas kliudo rangovui vykyti sutartį. Ieškovė nuolat keitė reikalavimus dėl naujo namo išplanavimo, todėl namo projektą rengęs architektas S. S. neturėjo objektyvios galimybės užbaigti projektavimo, o rangos sutarties vykdymas užsitęsė dėl neprotingai didelio ieškovės inicijuotų projekto pakeitimų kiekio. Namo projekto nesuderinus su ieškove, statybos negalėjo būti pradėtos. Teismas turėjo konstatuoti, jog ieškove pažeidė sutartį.
Teismas nepagrįstai netenkino prašymo pripažinti ieškovo A. K. dalyvavimą byloje būtinu ir tai sukliudė atskleisti bylos esmę, ypač susijusią su 60 000 Lt pervedimo ir 40 500 Lt grąžinimo ieškovei aplinkybėmis. Ieškovė 60 000 Lt pervedė, siekdama nuslėpti A. K. skyrybų atveju, taip pat ji galėjo slėpti 40 500 Lt susigrąžinimą. Abiems ieškovams atstovavo tas pats atstovas, tikėtina, pasamdytas tik ieškovės iniciatyva, kuris galėjo nežinoti visų ieškovų tarpusavio asmeninių santykių pobūdžio ir aplinkybių.
Teismo išvados neatitinka įrodymų pakankamumo bei vertinimo taisyklių. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė konstatuoti E. M. parengtoje Lokalinėje sąmatoje nurodytų statybos rangos darbų, o būtent:
1) Nors teismas nustatė, jog projektuojant naują statytiną medinį namą atsakovas 2012-08-13 kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu vandentiekio ir nuotekų sistemos prisijungimo sąlygoms gauti bei organizavo Hidrogeologinės vienbučio gyvenamojo namo ieškovų žemės sklype techninio projekto dalies parengimą, tačiau nepripažino išlaidomis 600 Lt, nors savaime suprantama, kad projektavimo darbai nedaromi nemokamai. Į bylą buvo pateiktas UAB „Artva“ parengtas techninis projektas, už kurį sumokėti 600 Lt atitinka rinkos kainas.
2) Lokalinės sąmatos 1 dalyje nurodytus 919 Lt be PVM vertės vidaus elektros tinklų įrengimo darbus, 2 dalyje nurodytus 541 Lt be PVM vertės sodo namo pamatų šiltinimo darbus, 3 dalyje nurodytus 1 447 Lt be PVM vertės vidaus vandentiekio ir nuo tekų vamzdynų tiesimo ir montavimo darbus, 4 dalyje nurodytus 9 267 Lt be PVM vertės bendrastatybinius darbus sodo pastato viduje – plokščių nuėmimo nuo sienų, sienų tinkavimo, glaistymo, šlifavimo, sąramų įrengimo, ekovatos įpūtimo ir kitus darbus, 7 dalyje nurodytus 1 728 Lt be PVM vertės žolės pjovimo, grėbimo, sniego valymo, stiklo šiltnamyje pakeitimo darbus. Teismas rėmėsi tik ieškovės J. K. paaiškinimu ir liudytojos A. C. parodymais, tačiau neatsižvelgė, jog ieškovė pati patvirtino, kad į sklypą atvykdavo kartą per pusmetį, o atsakovas vidaus rekonstrukcijos darbus pradėjo 2011 m. gruodžio mėn. ir baigė 2012 m. balandžio mėn., kai šiltindamas pamatus pastebėjo, jog jie išplauti požeminio vandens ir eksploatuoti tokį pastatą pavojinga, o tęsti rekonstrukciją neracionalu bei pasiūlė statyti naują namą. Ieškovė į sklypą buvo atvykusi tik 2011 m. lapkričio mėn. prieš susitariant dėl namo rekonstrukcijos darbų ir 2012 m. gegužės mėn., kai atsakovas pradėjo griauti pastatą ir didžiosios dalies vidaus rekonstrukcijos darbų nebuvo galima matyti, nes jie buvo išardyti. Liudytoja A. C. negalėjo matyti pastato viduje atliekamų rekonstrukcijos darbų, nes nei karto nebuvo užėjusi į namą. Liudytoja teigė, kad atsakovas nevežė statybinių atliekų, nors teismas nustatė, kad 2012 m. birželio-liepos mėnesiais išvežta 16 kub. metrų mišrių statybinių atliekų. 2011 m. gruodžio mėn. - 2012 m. vasario mėn. norėdamas įvažiuoti į ieškovės sklypą atsakovas turėjo valyti sniegą, o 2012 m. vasarą, vykdydamas seno pastato griovimo ir statybinių medžiagų sandėliavimo šiltnamyje darbus – pjauti žolę bei pakeisti stiklus šiltnamyje pakeitimo darbus. Teismas nepagrįstai nepriskaitė darbų už 13 902 Lt (919 + 541 + 1 447 + 9 267 + 1 728) arba 4 026,29 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3) Statybinės medžiagos, pirktos laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2012-10-25 buvo skirtos pastato renovacijai ir/ar naujo namo statybai, niekas nekliudė atsakovui iš anksto pirkti tam tikras statybines medžiagas būsimo namo statybai, kai atsirasdavo galimybė įsigyti palankiomis kainomis (pvz. cementą pagal čekius: 2012-06-07 Nr. 00144826 už 424,51 Lt, 2012-06-07 Nr. 00118537 už 279,01 Lt, 2012-06-07 Nr. 00052239 už 535,06 Lt, 2012-09-02 Nr. 00201857 už 55,96 Lt, 2012-09-26 Nr. 00275566 už 107,92 Lt; plokštę OSB-3 už 382,81 Lt pagal 2012-06-07 čekį Nr. 300052239; stiklo vatą už 1847,60 Lt pagal 2012-05-14 čekį Nr. 515150/264 (užfiksuota antstolės Daivos Prunskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiose nuotraukose Nr.25 ir 27); 2 vnt. kanalizacijos dangčių su lankstais už 458 Lt pagal 2012-04-12 čekį Nr.354/204, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo pas ieškovės medžiagas sandėliuojantį asmenį; statybines vinis, sraigtus ir plėvelę už 786,68 Lt pagal 2012-04-12 čekį Nr. l89/203; santechnikos įrangą už 226,90 Lt pagal 2012-04-12 čekį Nr. 199231). Kitos į bylą pateiktuose čekiuose nurodytos medžiagos buvo pirktos rekonstruojamam namui (pvz. 2012-02-29 čekyje Nr. 2191162 nurodyti dažai ir dažymo įrankiai už 643,81 Lt buvo perkami kartu su pusvonę „Riga“; 2012-02-29 čekyje Nr. 2201162 nurodytos akmens masės plytelės už 252,58 Lt, kurios nugriovus namą liko pas ieškovę nepanaudotos; 2012-02-29 čekyje Nr. 2201162 nurodytos dailylentės, varčios, staktos ir apvadai už 717,70 Lt, kurios liko nepanaudotos, 2012-03-14 čekyje Nr. 73765/3 nurodytas polistirolas „Optimum“ ir putplastis „Finfoam“ už 168,90 Lt). Tokiu būdu nepagristai nepriskaičiuota 9 579,29 Lt, t. y. 2 774,35 Eur. teismas nepagristai nurodė, kad dalies čekių datos vėlesnės, negu atliktų renovacijos darbų laikas. Pavyzdžiui, statybinės vinys, sraigtai. dažymo juostos, teptukai, glaistas, gruntas, voleliai, peilis langų glaistymui ir pan., pirkti 2012 m. birželio-spalio mėnesiais, buvo skirti naujo namo statybai, o ne seno namo renovacijai. teismas nepagristai abejojo čekiuose nurodytų statybinių medžiagų panaudojimu rangos sutarčių vykdymui. Nesutapimas tarp 2012-03-14 UAB „Senukų prekybos centras“ čekyje nurodyto „Finfoam“ putplasčio ir antstolės D.Prunskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyto „Izopor“ putplasčio atsirado, nes atsakovas neišsaugojo „Izopor“ putplasčio pirkimo čekio. Antstolė negalėjo užfiksuoti „Finfoam“ putplasčio, nes jis buvo sunaudotas seno namo pamatų šiltinimui ir nugriovus seną pastatą išvežtas su statybinėmis atliekomis. Nepagrįsta teismo išvada, jog UAB „Senukų prekybos centras“ 2012-06-07, 2012-09-02, 2012-09-29 čekiuose, patvirtinančiuose cemento pirkimą, nurodytos išlaidos neįrodytos. Iš tikrųjų cementas buvo pirktas pagal į bylą pateiktus šiuos čekius: 2012-06-07 Nr. 00144826 už 424,51 Lt, 2012-06-07 Nr. 00118537 už 279,01 Lt, 2012-06-07 Nr. 00052239 už 535,06 Lt, 2012-09-02 Nr. 00201857 už 55,96 Lt, 2012-09-26 Nr. 00275566 už 107,92 Lt. Teismas dėl ieškovų iniciatyva pasamdytos antstolės Daivos Prunskienės akivaizdžiai nekokybiškai surašyto 2014-02-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0068115/15F trūkumų cemento pirkimo išlaidų antstolės užfiksuoto kiekio cemento įsigijimui įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovui. Šiltnamyje buvęs, tačiau antstolės neaprašytas, cementas negalėjo būti koks nors kitas cementas ir kainuoti kitokią sumą.
4) Teismas, teisingai konstatavęs seno namo griovimo darbų atlikimo faktą, nepagristai atmetė E. M. parengtos Lokalinės sąmatos 5 dalyje „Griovimo darbai“ 5-11 eilutėse išvardintų darbų kiekius ir jų vertę 5 870,33 Lt sumai (3 181,72 + 1 596,10 + 33,49 + 255,26 + 172,88 + 387,03 + 243,85). UAB „Sorentus projektai“ Lokalinėje sąmatoje, kuria rėmėsi teismas, apskaičiuoti mūro sienų ardymo darbai be plytų atrinkimo pagal ieškovės pateiktą namo nuotrauką, kadastrinių matavimų bylą ir antstolės D.Prunskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančias nuotraukas, įvertinti tik 2 778,39 Lt be PVM. Pažymėjo, kad E. M. parengtoje Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbų kiekiai ir jų verčių paskaičiavimai padaryti atsakovo paaiškinimų pagrindu, tame tarpe ir teismo patvirtintų, todėl teismas turi būti nuoseklus. Tik atsakovas tiksliai žinojo, kokius darbus atliko. Byloje nėra duomenų apie daugelį kitų medžiagų, iš kurių buvo pastatytas ieškovų namas, tačiau teismas pripažino išardymo darbų vertę. E. M. parengtoje Lokalinėje sąmatoje 5 dalyje 9 eilutėje nurodytas apšiltintos sienos kiekis 9,61 kv. m., kai viso namo sienų plotas yra 230 kv. m. Tik 9,61 kv. m. sienos (pamatų išorinę dalį) atsakovas buvo apšiltinęs nupirkta ekovata ir ją turėjo nuimti griaudamas namą. Nepagrįstas teismo teiginys, kad nebuvo duomenų, jog atlikti 24,66 kv. m. medinių denginių ant ilginių, apsauginio ir darbinio pakloto (t. y. pastato lubų) išardymo darbai, įvertinti 387,03 Lt suma ir 18,7 kv. m. apšiltinimo iš birių medžiagų (spalių, kuriais buvo lubų apšiltintos pastato lubos) ardymo darbai, įvertinti 243,85 Lt suma. Akivaizdu, jog ieškovės namas buvo su lubomis ir jos buvo apšiltintos, nes paprastai niekas nestato namų vien tik su perdengimo sijomis. Teismas nepagristai nevertino E. M. parengtos Lokalinės sąmatos 5 dalies 7 eilutėje nurodytų 2,42 kv. m. sienų netinkuoto lentinio apkala išardymo darbų, įvertintų 33,49 Lt suma, bei sąmatos 5 dalies 8 eilutėje nurodytų 16,5 kv. m. sienų medinių karkasų išardymo darbų, įvertintų 255,26 Lt suma, nors 7 ir 8 eilutėse nurodytos pastato konstrukcinės dalys akivaizdžiai matomos namo iki rekonstrukcijos nuotraukoje ir ieškovė teisme patvirtino jų išardymo faktą. Teismas, neįsigilino, jog E. M. parengtoje Lokalinėje sąmatoje nurodytas faktiškai išardytos mūrinės sienos plotas (221,26 kv. m.) bei faktiškai nuvalytų plytų – mūrinės sienos plotas (122,4 kv. m.) ir minėti darbai įvertinti 3 181,72 Lt bei 1 596,1 Lt, tuo tarpu UAB „Sorentus projektai“ parengtoje Lokalinėje sąmatoje nurodytas visas pastato mūrinių sienų plotas 230 kv. m., įskaitant 9 kv. m. likusios neišardytos pastato mūrinės sienos, esančios prie šlaito, tačiau nevertintas skiedinio nuo išardytų plytų nuvalymas ir jų atrinkimas tolesniam naudojimui, nors teismas patvirtino, kad atsakovas vykdė skiedinio nuvalymo nuo išardyto namo plytų darbus. Teismas nepagristai nepriskaitė prie atliktų darbų vertės 5 870,33 Lt (3 181,72 + 1 596,10 + 33,49+ 255,26 + 172,88 + 387,03 + 243,8S), t. y, 1 700,16 Eur.
5) Atsakovas architektui S. S. sumokėjo 3 600 Lt, t. y. 1 042,63 Eur. Praradus ryšį su architektu, pas jį liko visa planuoto statyti naujo ieškovės namo techninė ir projektinė dokumentacija, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių sumokėtą 3 600 Lt sumą, tačiau akivaizdu, jog projektavimo darbus architektai atlieka atlygintinai, o 3 600 Lt suma yra adekvati. Ieškovė patvirtino, jog ji matė tarpinius namo projektinius sprendimus.
6) Teismas nepagrįstai nepriteisė transporto išlaidų, nes atsakovas naudojosi transportu derindamas statybinius veiksmus su ieškove, pirkdamas atitinkamas medžiagas, organizuodamas projektų parengimą ir derinimą, kreipdamasis į institucijas, vykdamas į ieškovų žemės sklypą. Transporto paslaugos E. M. parengtos Lokalinės sąmatos 8 dalyje įvertintos 22 014 Lt be PVM suma už 400 valandas 243 važiavimo kartai susidaro skaičiuojant kasdieninį važinėjimą iš namų į ieškovės sklypą ir atgal nuo 2011 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2012 m. liepos mėn., t. y. 7 mėnesius vidutiniškai po 24 kartus per mėnesį (7 x 24 = 168), po 50 km. Padauginus 50 km atstumą iš 168 važiavimų gaunamas 8 400 km atstumas. Mažiausiai po 2 kartus per savaitę tekdavo važiuoti į Vilniaus miestą dėl įvairių dokumentų derinimo įvairiose institucijose mieste ir kita, iš viso apie 60 kartų (7 mėn. x 2 x 4,34 sav/mėn). Vidutinis atstumas pirmyn ir atgal 24 km, bendras atstumas 1 440 km (60 x 24 km). 2012 m. atsakovas kartą važiavo į Jurbarko r. prie ieškovės senelių žemės dėl medienos namui, viso 422 km; 3 kartus važiavo į ieškovės tėvo namus Anykščių r., viso 846 km; 2 kartus važiavo į Švenčionių r. pas ieškovės pažįstamus pažiūrėti kaip atrodo jai patinkantys nauji mediniai namai, viso 440 km. Bendrai nuvažiavo apie 11 548 km. Pagal susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 patvirtintą Automobilių kuro normų nustatymo metodiką šiam atstumui nuvažiuoti savo automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklio darbinis tūris 1998 cm, sunaudojo apie 1 155 1 benzino, kurio vidutinė kaina 2012 metais buvo apie 4,8 Lt/l. Važiavimui sugaišo 400 valandų, tiek pat valandų buvo eksploatuotas asmeninis automobilis. Be su rangos sutarčių vykdymu susijusių važiavimų nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėn. važinėdavo pas ieškovę jos asmeniniais interesais, 1 kartą per savaitę veždavo savo užaugintus maisto produktus (kiaušinius, pieną, sūrius, mėsą). Atstumas yra 34 km į vieną pusę, iš viso apie 6 684 km. Dar apie 20 kartų pas ieškovę važiavo iš savo darbo vietos ieškovės sodo sklype dėl jos mašinos remonto, iš viso apie 480 km.
Ieškovai J. K. ir A. K. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, jog CK 6.094 str. 4 dalis nurodo, kad neatsiskaitęs ieškovams bei neįrodęs kur panaudojo jam perduoto avanso likutį, atsakovas būtų praturtėjęs ieškovų sąskaitą ir tai prieštarautų įstatymams. Atsakovas, ir teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde, nurodė vienintelę aplinkybę, kurią galimai paliudytų ieškovas A. K., kad nežinojo apie pervestus 60 000 Lt, tačiau posėdyje apklaustas atsakovas patvirtino, kad šią pinigų sumą gavo iš ieškovės ir, susitaręs su ja, naudojo ginčo statybos darbų atlikimui ir medžiagų pirkimui, todėl teismas pagristai nenustatė sąsajų. 2014-04-15 patikslintą ieškinį pasirašė abu ieškovai, todėl A. K. žinomos visos atsakovo įsiskolinimo aplinkybės.
Teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė sutarties su UAB „Artva“, sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio, atsakovo banko sąskaitos išrašo ir pan., todėl 600 Lt sumokėjimas paremtas tik prielaidomis. Lokalinėje sąmatoje 13 902 Lt suma įvertinti darbai: buvusio sodo namo 919 Lt vertės namo vidaus elektros tinklų įrengimo, 541 Lt vertės namo pamatų šiltinimo, 1 147 Lt vertės name vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynų tiesimo ir montavimo, 9 267 Lt vertes namo vidaus apdailos: plokščių nuo sienų nuėmimo, sienų tinkavimo, glaistymo, šlifavimo, sąramų įrengimo, šildymo įpučiant ekovatą ir kiti darbai nepatvirtinti įrodymais, o atsakovo teiginiai neatitinka nei logikos nei statybos srities specialisto apdairumo, sąžiningumo.
Atsakovas patvirtino teismui, kad tuo metu, už kurį pateikti kvitai dėl statybinių medžiagų pirkimo, dirbo ir kituose statybinėse objektuose, taip pat organizuodamas bei vykdydamas statybos darbus kitiems asmenims.
Griovimo darbus teismas įvertino 2 778,31 Lt, ginčo skirtumas sudaro 3 091,94 Lt. Sienų mūro išardymo darbus teismas įvertino 778,39 Lt, ginčo skirtumas sudaro 403,33 Lt, skiedinio likučio nuvalymo nuo naudotų plytų, sienų netinkuoto lentinio apkaito išardymo, sienų medinių karkasų išardymo, medinių denginių ant ilginių, apsauginio ir darbinio pakloto (pastato lubų) išardymo, apšiltinimo iš birių medžiagų ardymo darbai atlikti tik dalinai, atsakovas nepateikė įrodymų, ar sienos buvo šiltintos ekovata, biriomis medžiagomis ir dėl to atsakovui teko juos ardyti; kokį kiekį išardytų plytų atsakovas atrinko, nuvalė nuo skiedinio ir susandėliavo. Apelianto teiginiai grindžiami vien jo samprotavimais ir prielaidomis, todėl atmestini. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl transporto išlaidų bei logiško paaiškinimo ir įrodymų dėl kelionių po Lietuvą tikslingumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl rangos sutarties šalių nuostolių atlyginimo, šią sutartį nutraukus iki darbo rezultato perdavimo.
Pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl 2011 m. lapkričio mėn. tarp ieškovės J. K. ir atsakovo V. J. sudarytos pirminės žodinės rangos sutarties atlikti ieškovės paveldėto sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarymo bei ja numatyto darbo rezultato – sodo namo renovacijos, sukūrimo šalys neginčija. Šioje nutartyje teismas vadovaujasi teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas įsipareigojo savo nuožiūra savo paties pasirinktomis medžiagomis už ieškovei nurodytą kainą, neviršijant bendros 20 000 Lt sumos organizuoti ir iki 2012 m. gegužės mėnesio atlikti sodo pastato renovacijos darbus. Turėjo būti pirmame aukšte praplatinti langai bei pakeisti plastikiniais, pakeistos supuvusios grindys, pakeistos lubos, ant virtuvės sienų ir grindų suklijuotos plytelės; nuimtos senos sienų plokštės, pakeistos įėjimo durys, įvesta elektra, įrengta santechnikos sistema, pakloti vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžiai vonioje, tualete ir virtuvėje, sumontuota vonia, klozetas, kriauklės ir kita įranga.
Taip pat šalys nei apeliaciniu skundu, nei atsiliepimu į jį neprieštarauja pirmosios instancijos teismo patvirtintoms aplinkybėms dėl antrosios 2012 m. balandžio-gegužės mėnesiais sudarytos žodinės rangos sutarties, kuria ieškovė J. K. ir atsakovas V. J. susitarė nerenovuoti esamo pastato, o jį nugriauti ir pastatyti naują medinių rastų apie 80 kv. m. ploto namelį. Atsakovas įsipareigojo savo nuožiūra savo paties pasirinktomis medžiagomis, neviršijant bendros 100 000 Lt sumos, skirtos atsakovo darbui apmokėt ir statybinėms medžiagoms įsigyti ir apimančios jau atliktus renovacijos darbus, nugriauti sodo pastatą bei pastatyti naują medinį namą: atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti būsimo namo projektą, gauti reikalingus statybai dokumentus, pagal architekto parengtą, suderintą su ieškove ir patvirtintą projektą, pastatyti medinį namą. Konkreti medžiagų bei darbų atlikimo kaina bei atskirų atsakovo atliktinų darbų kaina buvo palikta atsakovo nuožiūrai.
Bylos aplinkybės rodo, jog 2011 m. lapkričio mėn. sudarytos rangos sutarties bei 2012 m. balandžio-gegužės mėnesiais sudarytos rangos sutarties dalykas yra skirtingas, todėl jos vertintinos kaip dvi atskiros rangos sutartys. Pirmosios rangos sutarties šalys susitarė nebaigti vykdyti abipusiu sutarimu. Taigi, pirmosios rangos sutarties pabaigos pasekmės turi būti nustatytos vadovaujantis Civilinio kodekso 6.671 straipsnio nuostatomis, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė dėl kurios šalies kaltės buvo nutrauktas antrosios rangos sutarties vykdymas. Civilinis kodeksas numato skirtingas rangos sutarties nutraukimo pasekmes, priklausomai nuo to, ar rangos sutartis buvo nutraukta dėl rangovo, ar dėl užsakovo kaltės. CK 6.658 straipsnis tame tarpe reguliuoja ir užsakovo teisę atsisakyti rangos sutarties. Priklausomai nuo rangos sutarties vykdymo eigos numatyti skirtingas pasekmes sukeliantys atsisakymo nuo rangos sutarties pagrindai. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį, užsakovui nustačius, kad rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Pagal to paties straipsnio 4 dalį nustatyta, kad, esant svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Rangovo teisė atsisakyti nuo rangos sutarties vykdymo įtvirtinta CK 6.661 straipsnyje, kuris nurodo, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms, turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taip pat rangos sutarties nutraukimo galimybė bei tokio veiksmo pasekmės yra reglamentuojamos CK 6.671 straipsnyje. Pagal šią teisės normą nustatyta, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, ieškovai prašė taikyti CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindą, kadangi laikė, jog rangovas nevykdo darbų, išsisukinėja, apie dvejus metus nepastato sodo namo. Atsakovas įrodinėjo esant CK 6.661 straipsnio nurodomas aplinkybes, t. y., kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės elgesio, nes dėl nuolatinių ieškovės reikalavimų keitimų architektas S. S. negalėjo parengti projekto, pagal kurį būtų statomas namas.
Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog rangos sutarčių nutraukimo pasekmes pirmosios instancijos teismas nustatinėjo remdamasis CK 6.671 straipsnio taisyklėmis. Apeliaciniame skunde atsakovas atkreipia dėmesį į ieškovės kaltę dėl antrosios rangos sutarties nutraukimo, tačiau šių aplinkybių neįrodo. Atsakovas detaliai neišdėsto ir įrodymais nepatvirtina faktų, kurie būtų susiję su jo ir architekto santykiais, nepateikia duomenų apie sutarties dėl projektavimo darbų atlikimo eigą, jos nutraukimo aplinkybes, nepateikia projekto, jo pataisymų. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad yra mačiusi brėžinius, o bylos medžiagoje pateiktas vienas brėžinys (t. 1, b. l. 158). Toks įrodymas yra aiškiai nepakankamas ieškovų kaltei dėl rangos sutarties nutrūkimo įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymais, kad atsakovas, turėdamas patirtį statybos rangos darbų atlikime, turėjo elgtis profesionaliai, atitinkamai užfiksuoti savo atliktus ir ieškovams perduotus darbus, teikti ataskaitas užsakovams apie atliktus darbus, patirtas išlaidas, fiksuoti bei rinkti tai pagrindžiančius įrodymus, tokiu būdu apsisaugodamas nuo galimos rizikos ateityje. Taigi, visa atsakovo veikla vertintina atsižvelgiant į šį pareigų vykdymo standartą.
Atsakovas prašė įvertinti, jog turėjo išlaidų už UAB „Artva“ Hidrogeologinės vienbučio gyvenamojo namo ieškovų žemės sklype techninio projekto dalies parengimą. Nors projektas yra pateiktas į bylą, tačiau nėra pateikti projekto apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl pagrįstai išlaidos pripažintos neįrodytomis. Atsakovas, neturėdamas išsaugotų mokėjimo dokumentų galėjo kreiptis į apmokėjimą gavusią bendrovę ir pasirūpinti reikiamais dokumentais. Tas pat pasakytina ir apie atsakovo nurodytas išlaidas dėl architekto S. S. paslaugų. Byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo ir architekto susitarimus dėl projekto parengimo bei kainos suderinimo. Jau minėta, kad byloje pateiktas tik vienas brėžinys, kurio apmokėjimo reikalingumas nėra nustatytas. Nors santykiai su architektu, kaip nurodo atsakovas, ir yra nutrūkę, tačiau dokumentus dėl projekto apmokėjimo atsakovas galėjo paprašyti architekto pateikti ar teismo pareikalauti. Šio išlaidos buvo tinkamai išanalizuotos pirmosios instancijos teismo sprendime ir pripažintos neįrodytomis.
Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir nurodė, kodėl nepriteisė Lokalinės sąmatos 1 dalyje nurodytų 919 Lt be PVM vertės vidaus elektros tinklų įrengimo darbų, 2 dalyje nurodytų 541 Lt be PVM vertės sodo pastato sienų ir pamatų šiltinimo darbų, 3 dalyje nurodytų 1 447 Lt be PVM vertės vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynų tiesimo ir montavimo darbų, 4 dalyje nurodytų 9 267 Lt be PVM vertės bendrastatybinių darbų sodo pastato viduje – plokščių nuėmimo nuo sienų, sienų tinkavimo, glaistymo, šlifavimo, sąramų įrengimo, ekovatos įpūtimo ir kitų darbų, 7 dalyje „Kiti darbai“ nurodytų 1 728 Lt be PVM vertės žolės pjovimo, grėbimo, sniego valymo, stiklo šiltnamyje pakeitimo darbų kainos. Jokių naujų argumentų atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsakovo argumentai buvo analizuoti pirmosios instancijos teisme. Anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovas nuo 2011 m. lapkričio atliko namo rekonstrukcijos darbus, o vėliau nuo 2012 m. balandžio-gegužės mėn. jis jau turėjo griauti namą. Kiekvienas apdairus žmogus, siekdamas gauti atlyginimą už atliktus darbus, kurie netrukus bus sunaikinti griaunant pastatą, statybos darbų atlikimo faktą užfiksuotų kiek įmanoma patikimesniais įrodymais. Tai galėtų būti specialistų parengtų aktų sudarymas, darbų aprašymas ir fiksavimas fotonuotraukomis, atlyginimo klausimų aptarimas su užsakovu iki griovimo darbų pradžios ir pan. Kadangi atsakovas tokių įrodymų nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darbų atlikimo faktą pripažino neįrodytu.
Atsakovas teigė, jog jam nepagrįstai nepriteistas atlyginimas už Lokalinės sąmatos 8 dalyje „Transporto paslaugos“ paskaičiuotas išlaidas transportui 22 014 Lt be PVM už 400 valandas įvertintus darbus. Atsakovas yra pateikęs paskaičiavimus, kiek jis naudojo automobilį rangos sumai. Pažymėtina tai, kad ne visi Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai pripažinti įrodytais, tuo tarpu Lokalinėje sąmatoje transporto paslaugos įvertintos atsižvelgiant į visus šioje sąmatoje nurodytus darbus. Neįrodžius darbų atlikimo, negalima reikalauti ir atlyginimo už transporto naudojimą. Atsakovas teigia, jog itin intensyviai jis važinėjo laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2012 m. liepos mėn., t. y. 7 mėnesius vidutiniškai po 24 kartus per mėnesį vien į sodą, o taip pat dažnai į miestą įvairiais reikalais, tačiau būtent seno namo rekonstrukcijos darbai pagal pirmąją rangos sutartį pripažinti neįrodytais. Nors atsakovas yra atlikęs sodo namo griovimo darbus, ir galėjo turėti išlaidų transportui, tačiau važinėjimo automobiliu metu, jis nevedė apskaitos, kada ir kur važiavo, o kvitų degalų įsigijimui nerinko. Dabartiniu metu atsakovo transporto išlaidų skaičiavimai yra hipotetinio pobūdžio. Atsakovo turėtos išlaidos dėl produktų ieškovei pristatymo ir kitų paliepimų vykdymo nėra susijusios su rangos sutarties dalyku, todėl šioje byloje reikšmės neturi.
Atsakovas teigia, kad statybinės medžiagos, pirktos laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2012-10-25 buvo skirtos pastato renovacijai ir/ar naujo namo statybai. Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai atskleisti šių išlaidų nepriteisimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nekartoja. Iš pateiktų kvitų matyti, jog ne visos prekės – svogūnų sodinukai, loterijų bilietai, yra susijusios su statyba. Daugelis prekių turėjo būti išlikusios iki dabar, pvz., durų staktos, PVC dailylentės (2012-02-29), akmens masės plytelės (2012-02-23), elektrinis džiovintuvas, pirktas kartu su pusvone „Riga“, ar rankšluosčių džiovintuvas (2012-02-29) bei kitos prekės. Net ir namo griovimo metu naujos statybai panaudotos medžiagos nėra išmetamos, o yra išmontuojamos ir naudojamos vėlesniems statybos darbams atlikti. Taip pat teismas ginčijamame sprendime teisingai pažymėjo, kad pažymėjo, kad į Lokalinę sąmatą jau yra įtraukta ne tik darbų kaina, bet ir statybinių medžiagų kaina. Taigi, atsakovo argumentai dėl išlaidų kvituose nurodytoms prekėms pripažintini pagrįstai atmestais. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl griovimo darbų įvertinimo bei antstolio Rimanto Vižainiškio 2014-06-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotų aplinkybių vertinimo.
Jokių duomenų apie tai, kad ieškovei J. K. perdavė 40 500 Lt atsakovas nepateikė. Tai, kad jis pinigus išėmė iš banko sąskaitos niekaip negali patvirtinti pinigų grąžinimo fakto. 40 500 Lt yra labai didelė pinigų suma, todėl kiekvienas apdairiai veikiantis asmuo pasirūpintų rašytiniais įrodymais dėl tokios didelės sumos perdavimo. Atsakovo argumentai, kad A. K. turėtų patvirtinti šią aplinkybę yra nepagrįsti, kadangi ieškovas yra pasirašęs ieškinio pareiškimą, kuriame nurodyta rangos sutarties vykdymui perduota suma. Turint omenyje E. M. parengtoje Lokalinėje sąskaitoje pagal atsakovo žodžius paskaičiuotą atliktų darbų kainą (68 997,83 Lt) ir darant prielaidą, jog atsakovas dalį pinigų – 40 500 Lt, atidavė, atsakovas būtų turėjęs nemažų išlaidų dėl rangos sutarties vykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo pastebėjimą, kad atsakovas savo 2013-08-29, t. y. vėliau, negu, kaip teigia grąžino dalį pinigų ieškovei, surašytame rašte patvirtino visos pinigų sumos – 97 500 Lt, skirtos seno namo renovacijos ir naujo namo statybos darbams apmokėti, gavimą iš ieškovės.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi. Vilniaus rajono apylinkės teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tuo remiantis apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimas bei 2015 m. kovo 17 d, papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą – 400 eurų. Kadangi ieškovui teisinės paslaugos apeliacinės instancijos teisme buvo suteiktos jau galiojant teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms Rekomendacijomis, sprendžiant klausimą dėl išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovui atlyginimo, turi būti remiamasi būtent šia Rekomendacijų redakcija. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2015-04-29. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2014 m. IV ketvirčio - 696,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą – taikomas koeficientas 1,3. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, bei sprendžiamų klausimų pobūdį, bei tai, kad ieškovų patirtos 400 Eur dydžio išlaidos už teisinę pagalbą neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, darytina išvada, kad jos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovų naudai iš atsakovo. Atmetus skundą iš atsakovo priteistinas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-09 nutartimi atidėtas 410,85 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 410,85 Eur (keturis šimtus dešimt eurų, 85 euro centus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.