Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pensininkas, be pastovios gyvenamosios vietos, dekl. adr. Kauno miesto sav., Lietuva, teistas 29 kartus, paskutinius keturis kartus: 1) 2023-04-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.- 20 parų arešto (bausmę atlikęs); 2) 2023-07-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 5 d.- 20 parų arešto (bausmę atlikęs); 3) 2024-11-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 5 d. (4 epizodai)- paskirta bausmė 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto (bausmę atliko); 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį 60 parų arešto bausme (atlieka bausmę, pabaiga 2025-07-11), teistumas neišnykęs; 5) 2025-06-12 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį , pritaikius BK 64-1 straipsnį 30 parų arešto bausme, bausmė subendrinta su paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-12 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė-90 parų arešto. Nuosprendis neįsiteisėjęs. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę, o būtent: 2025 m. kovo 6 d. apie 13.25 val. UAB "Maxima LT" parduotuvėje "Maxima", adresu V.Kudirkos g. 3, Marijampolė, iš prekių lentynų pasiėmė 11 vnt. "Vytintos jautienos kumpinės dešros", kurios vieneto kaina 10,49 eurų, bendra vertė 115,39 eurų ir 5 vnt. "Vytintos gintarinės dešros", kurios vieneto kaina 9,99 eurų, bendra vertė 49,95 eurų, prekes susidėjo po striuke ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, tą pačią dieną, apie 14.28 val., UAB "Maxima LT" parduotuvėje "Maxima", adresu Bažnyčios g. 38, Marijampolė, iš prekių lentynų pasiėmė 11 vnt. "Vytintos jautienos kumpinės dešros", kurios vieneto kaina 10,49 eurų, bendra vertė 115,39 eurų ir 9 vnt. "Vytintos gintarinės dešros", kurios vieneto kaina 9,99 eurų, bendra vertė 89,91 eurų prekes, prekes susidėjo po striuke ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2025 m. kovo 14 d. apie 12.10 val., UAB "Maxima LT" parduotuvėje "Maxima", esančios V.Kudirkos g. 3, Marijampolė, iš prekių lentynų pasiėmė 19 vnt. "Vytintos gintarinės dešros", kurios vieneto kaina 9,99 eurų, bendra vertė 189,81 eurų, prekes susidėjo po striuke, tačiau svetimo turto neužvaldė ir vagystės nepabaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas ir sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu R. N. pasikėsino pagrobti svetimą turtą bendros 560,55 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo R. N. parodymai, MAXIMA LT UAB pareiškimai bei pateikti duomenys apie prekių kainas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota peržiūrėta filmuota medžiaga, konkrečios faktinės aplinkybės ir vagystę vykdžiusio asmens veiksmai ir kiti byloje surinkti įrodymai, neginčijamai patvirtina, jog R. N. kėsinosi pagrobti didesnės nei 10 MGL (500 eurų) vertės turtą, t. y. kaltinime nurodytais laikais ir vietose pagrobė ir kėsinosi pagrobti svetimą, MAXIMA LT UAB priklausantį turtą, bendros 560,55 eurų vertės. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2023-06-21 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-51-719/2023) yra išaiškinusi, kad pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK str. dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021).

Kaip ikiteisminio tyrimo metu paaiškino kaltinamasis, vagystės yra jo gyvenimo būdas, į Marijampolės miestą atvyko, kadangi savo gyvenamosios vietos mieste, jau daug kartų pagautas vagiant. Nustatyta, kad R. N. grobdamas svetimą turtą veikė tokiu pačiu būdu ir schema, vagystę vykdė iš tokio paties pobūdžio prekybos centrų, sistemingai, tikslu įgyti lėšų pragyvenimui, neabejotina, kad į Marijampolės miestą atvyko ir tam tikrą laiką laikinai apsigyveno būtent vagysčių tikslu, vagystės kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, veiksmai atlikti pakankamai artimu vienas kitam laiku, neabejotina, kad veikė vieninga tyčia, teismas sprendžia, kad jo veika teisingai įvertintina kaip tęstinė.

Kaip matyti iš bylos įrodymų, R. N. atskirais poelgiais užvaldė svetimą turtą mažesnės nei 10 MGL vertės. Didesnės nei 10 MGL vertės turtas nebuvo užvaldytas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas atliekant paskutinius veiksmus.

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, perkvalifikuojama į BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam R. N. bausmę teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

R. N. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalto būdamas teistas dėl nusikaltimo, neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės, nusikalstamas veikas darė sistemingai, baustas administracinėmis nuobaudomis, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto vagysčių. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo nusikalstamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nemoka paskirtų baudų, pensininkas, tokios nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad R. N. linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, vagystės yra jo gyvenimo būdas. Kaltinamasis nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengė pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, o tai, teismo nuomone, liudija apie didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, tačiau veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padaryta žala nedidelė, tai rodo nusikaltimo mažesnį pavojingumą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. N. su izoliavimu nuo visuomenės susijusią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį –laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, įvertinus lengvinančios atsakomybę aplinkybės reikšmę, tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala nedidelė, nustatytina artima minimaliai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam skirtas bausmes, jų tikslus, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, šiuo metu vykdoma reali arešto bausmė. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Šiuo nuosprendžiu R. N. paskirta bausmė nebendrintina su paskirta 2025-06-12 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, kadangi paskutinis nuosprendis neįsiteisėjęs. Bausmių vykdymo klausimas spręstinas įsiteisėjus nuosprendžiams BPK 347 straipsnio nustatyta tvarka.

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje MAXIMA LT, UAB pareiškė civilinį ieškinį 370,64 eurų turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina (1 t. b.l. 54). Civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinės ieškovės patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civilinei ieškovei buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad jeigu nebūtų buvę kaltinamojo veiksmų, civilinė ieškovė būtų gavusi pinigines sumas, kurios sudaro prekės pardavimo kainą. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirtas gynėjas advokatas Vytautas Jazbutis. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, į jo turtinę padėtį (nedirba, pensinio amžiaus, duomenų apie turtą, kitas gaunamas pajamas byloje nėra), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. N. nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo paskelbta kaltinamojo paieška, kadangi jis vengė dalyvauti procese. Šiuo metu R. N. atlieka arešto bausmę, likusi nedidelė bausmės dalis, socialiniai ryšiai silpni, kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, siekiant užtikrinti jos įvykdymą ir esant pagrindams numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kardomoji priemonė keistina į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5(penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. N. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 3(trims) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025-06-16), į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-03-26 iki 2025-03-28, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti pakeisti į suėmimą, pradėjus vykdyti nuosprendį suėmimą panaikinti.

Civilinės ieškovės MAXIMA LT, UAB (į.k. 123033512, Naugarduko g. 84, Vilnius) civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo R. N. 370,64 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 64 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. N. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o R. N. nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.