Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-288-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
2A-288-241/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00223-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Miško turtas“, A. N.
Ieškovas
G. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-288-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-00223-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško turtas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3872-275/2016 pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miško turtas“ ir A. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Miško turtas“ ir A. N. solidariai 63 729,53 Eur sumą, kurią sudaro 45 183,06 Eur galimos gauti pajamos už realizuotą medieną, 4 926,44 Eur miško atsodinimo darbų kaina, 13 620,04 Eur palūkanos, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., po tuo metu praūžusios audros, jis nuvyko į jo velioniui tėvui priklausiusį mišką ir pamatė, kad miške darbuojasi 7-8 žmonių brigada, kuri pjauna medžius. Paaiškinus, kad miškas yra jo tėvo, darbininkai atsakė, kad jie dirba UAB „Miško turtas“, kuri yra šio miško savininkė. Dėl susidariusios situacijos buvo atvykęs UAB „Miško turtas“ direktorius A. N., kuris parodė miško kirtimo dokumentus, esą kirtimai atliekami jam nuosavybės teise priklausančiame miške. 2010 m. rugpjūčio 20 d. miške buvo supjauti visi statūs medžiai, atsakovė UAB „Miško turtas“ medieną išvežė ir ją realizavo. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovas A. N. teisinosi, kad miškas buvo iškirstas per klaidą. Nors baudžiamojoje byloje UAB „Miško turtas“ direktorius buvo išteisintas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia minėto asmens tyčios dėl svetimo miško neteisėto kirtimo ir pasisavinimo, nes UAB „Miško turtas“ pinigus už realizuotą medieną gavo, tačiau ieškovo patirtos žalos neatlygino. UAB „Miško turtas“ iš ieškovo tėvui priklausiusio miško realizavo 566,99 m³ medienos, už kurią gavo 79 838,88 Lt (23 122,94 Eur) pajamų. Pagal išduotus plyno lauko kirtimų leidimus buvo numatyta, kad bus iškirsta 724 m³ medienos. Siekiant įvertinti UAB „Miško turtas“ direktoriaus A. N. neteisėtais veiksmais padarytą žalą, buvo pasamdyti nepriklausomi ekspertai – Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija, kurios matuotojai atliko kelmų matavimus ir apskaičiavo, kiek buvo iškirsta visos medienos ir pardavimui tinkamos medienos. Nepriklausomi matuotojai apskaičiavo, jog realizuoti tinkamos medienos buvo 736,2 m³ ± 20 proc. Akivaizdus skirtumas tarp to, ką apskaičiavo nepriklausomi matuotojai ir kas buvo numatyta leidimuose plynam kirtimui, bei to, ką deklaravo pardavusi UAB „Miško turtas“. Policijos tyrėjas, gavęs iš UAB „Miško turtas“ informaciją apie tai, kam buvo parduota iškirsta mediena, paprašė ją pirkusių bendrovių pateikti informaciją, kiek jos pirko medienos iš (duomenys neskelbtini) k. esančio miško sandėlio. Policijos gauta informacija atskleidė, kad šios bendrovės deklaravo pirkusios didesnius medienos kiekius ir šalia UAB „Miško turtas“ pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir varžtaraščių pateikė papildomas PVM sąskaitas-faktūras bei važtaraščius. Papildomai UAB „Miško turtas“ iš ieškovo tėvui priklausiusio miško pardavė 317,01 m³ medienos už 42 220,47 Lt (12 227,89 Eur). Policijos apklaustos bendrovės kartu su važtaraščiais pateikė ir leidimų kopijas. Todėl iš viso UAB „Miško turtas“ dėl direktoriaus A. N. neteisėtų veiksmų iš ieškovo tėvui priklausiusio miško realizavo 884 m³ medienos už bendrą 122 059,35 Lt (35 350,83 Eur) sumą. 884 m³ medienos kiekis atitinka nepriklausomų matuotojų apskaičiuotą reikšmę su 20 proc. teigiamu nuokrypiu. Remiantis Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2010 m. rugsėjo mėn. medienos kainos buvo 153-201 Lt už vieną kubinį metrą medienos. Tačiau iš UAB „Miško turtas“ pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei medieną pirkusių įmonių pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad mediena buvo parduota už 75-180 Lt kainą už vieną kubinį metrą. Iš atsakovų priteistinos ne faktiškai gautos pajamos, bet tos pajamos, kurias būtų buvę galima gauti tuo metu parduodant medieną. Iškirstame miške buvo nemažai stambių medžių, kuriuos rūpestingas šeimininkas būtų pardavęs kaip statybinę medieną. UAB „Miško turtas“ medžius pjaustė 3 metrų sortimentais ir medieną pardavė kaip popiermalkes. UAB „Miško turtas“ stengėsi kuo skubiau realizuoti medieną, o ne už kuo didesnę kainą. Negalima pateisinti tokios žemos medienos kainos ir tuo, kad esą kertamas miškas buvo suniokotas tuo metu praūžusio škvalo. Ieškovo tėvui priklausiusiame miške buvusi audra padarė mažai žalos ir beveik nebuvo vėjolaužų. Buvo tik keletas vėjovartų, kurios negalėjo turėti esminės įtakos visai medienos kainai. Todėl iš atsakovų už realizuotą medieną priteistina 156 008,05 Lt (45 183,06 Eur) suma. Kadangi UAB „Miško turtas“ direktorius 2010 m. rugpjūčio 20 d. buvo įspėtas apie tai, kad kerta jam nepriklausantį mišką, o iki šios datos UAB „Miško turtas“ dar nebuvo realizavęs jokios medienos iš ieškovo tėvui priklausiusio miško, reiškia priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo tos datos, kai atsakovai sužinojo apie tai, kad kertamas ne UAB „Miško turtas“ priklausantis miškas iki visiško atsiskaitymo pagal būsimą teismo sprendimą datos. Iškirstą mišką būtina atstatyti. Miško želdinimo darbai kartu su vėlesne jo priežiūra nuo žvėrių bei atsodinant nunykusius želdinukus kainuoja 1 303,29 Eur (4 500 Lt) vienam hektarui. Kadangi buvo iškirstas 3,78 ha miškas, tai atsodinimo darbai kainuos 4 926,4 Eur (17 010 Lt). Atsakovas A. N. privalo taip pat būti civiliniu atsakovu, nes jis veikė akivaizdžiai nesąžiningai, veikdamas kaip miško medieną realizuojančios įmonės vadovas, žinojo ar privalėjo žinoti, kokius dokumentus būtina pateikti rengiant miško kirtimo planą, tačiau jų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Miško turtas“ ieškovui 50 109,50 Eur nuostolių atlyginimo, 8 837,71 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 50 109,50 Eur sumą nuo 2016 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 447 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur atstovavimo išlaidų; valstybei iš atsakovės UAB „Miško turtas“ priteisė 20,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ‚,Miško turtas“ ieškovo tėvui E. Z. priklausančiame miške 2010 m. rugpjūčio 20 d. iškirto 884 m³ medienos, tuo padarydama žalą ieškovui.Teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovai nurodo skirtingą iškirstų medžių kiekį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl nukirstos medienos kiekio yra pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginys apie Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašte nurodytą iškirstos medienos kiekį neatitinka šios asociacijos išvadų turinio. Teismas, įvertinęs iškirstų medžių tūrį pinigine išraiška, sprendė, kad iškirstų medžių vertė buvo 56 042 Lt (plius minus 20 procentų).Teismas nurodė, kad dėl neteisėto medienos iškirtimo fakto buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-28-308/2013, kurioje kaltinimai buvo pareikšti A. N. ir A. G.; teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendyje nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, kiek medžių buvo iškirsta atrankinio, o kiek sanitarinio kirtimo būdu, minėtos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, todėl padaryta išvada, kad žala sudaro 29 440 Lt sumą.Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Miško turtas“ 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo išduoti du leidimai kirsti mišką (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime – sanitariniams kirtimams sklype Nr. 790/32,33 ir sklype Nr. 761/9,10, kuriuose nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 326 ktm ir 398 ktm. Teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais, nustatė, kad, tiriant baudžiamąją bylą policijos tyrėjams buvo pristatyti duomenys, jog UAB „Miško turtas“ iš ieškovo tėvui priklausančio miško realizavo 566,99 m³ ir gavo 23 122,94 Eur pajamų, bei duomenys, jog buvo parduota papildomai 317,01 m³ medienos už 12 227,89 Eur.Teismas, remdamasis 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimais kirsti mišką, nustatė, kad jame nurodytas numatomas iškirsti apytikris 724 m³ likvidinis medienos tūris. Kadangi šis medienos kiekis nurodytas tik leidime, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad faktiškai buvo iškristas toks kiekis, koks yra nurodytas leidime. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų – PVM sąskaitų-faktūrų ir medienos išvežimo važtaraščių, pagal kuriuos ieškovo nurodytas parduotos medienos kiekis yra 884 m³. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė, vykdžiusi kirtimą pagal gautus leidimus, padarė ieškovui žalos, iškirtusi 884 m³ medienos. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė teiginio, kad ieškovas nurodo kaip iškirstą medienos kiekį, kurio negalėjo būti jo žemės sklype. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktą įrodymą – Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos išvadą dėl iškirstų medžių kiekio – patvirtina įrodymai apie parduotos medienos kiekius, todėl, teismas sprendė, kad atsakovės paaiškinimai dėl šios aplinkybės atmestini.Teismas konstatavo, kad ieškovas, apskaičiuodamas padarytą žalą dėl nukirsto miško, naudojo vidutines kainas, buvusias 2010 m. rugsėjo mėn., bei medienos kiekius, apskaičiuotus pagal kelmų įvertinimo ataskaitą. Tai, kad pagal pateiktus medienos pardavimo dokumentus atsakovė pardavė medienos už 35 350,83 Eur, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad tik atsakovės gautos pajamos yra ieškovui atsiradę nuostoliai ir kad CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu jis turi teisę reikalauti grąžinti tik šias pajamas. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti jam 45 183,06 Eur sumą grindžia tuo, kad atsakovai, pardavę nukirstą medieną, galėjo gauti tokio dydžio pajamas, t. y. didesnes, nei faktiškai gavo. Teismas pažymėjo, kad padarius išvadą, jog atsakovė, parduodama nukirstą medieną, galėjo gauti didesnes pajamas, nei ji gavo, CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu ji turi pareigą grąžinti tokio dydžio pajamas, kokias ji turėjo gauti. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, pagrįstais iškirstame miške atliktais kelmų matavimais, kad iškirstame miške buvo nemažai stambių medžių, kuriuos parduodant kaip statybinę medieną pajamos turėjo būti didesnės. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti medienos kiekių skaičiavimai pagal kelmų vertinimą ir vidutines medienos kainas 2010 m. rugsėjo mėn. įrodo galimas gauti pajamas už vykdytą miško kirtimą.Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl žalos, kuri jam atsirado dėl to, kad turės būti atsodintas miškas, atsiradimo. Teismas, įvertinęs tai, kad buvo iškirsta 3,78 ha miško, taip pat tai, kad atsodinimo darbai šiam plotui kainuoja 4 926,44 Eur , padarė išvadą, kad reikalavimai šioje dalyje pagrįsti.Teismas konstatavo, kad padarius išvadą, jog atsakovė už parduotą medieną gavo 35 350,83 Eur, palūkanos skaičiuotinos nuo sumos, kurią už faktiškai parduotą medieną gavo atsakovė, o ne nuo tos sumos, kurią ji turėjo gauti.Teismas sprendė, kad prašymas taikyti 5 metų ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2016 m. vasario 2 d., todėl, teismo vertinimu, 5 procentų metinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. už 35 350,83 Eur sumą, todėl ieškovui priteistina 8 837,71 Eur palūkanų. Teismas padarė išvadą, kad nuo priteisiamos 4 926,44 Eur sumos palūkanos neskaičiuotinos, nes tai yra ieškovui padarytos žalos suma, kuri priteisiama CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu, padarius išvadą, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 20 d. pranešė atsakovui UAB „Miško turtas“ direktoriui A. N. apie ieškovo tėvui priklausančio miško kirtimą, tačiau atsakovai nesustabdė savo veiksmų, realizavo nukirstą medieną, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai.Teismas pažymėjo, kad reikalavimai atsakovui A. N. reiškiami nepagrįstai, nes miško kirtimo veiksmuose jis dalyvavo kaip UAB „Miško turtas“ atstovas. Teismo vertinimu, leidimą miško kirtimui gavo, miško kirtimo darbus ir medienos realizavimą vykdė atsakovė UAB „Miško turtas“. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovė privalo grąžinti gautas pajamas ir tas pajamas, kurias turėjo gauti, vykdydama kirtimą ieškovo tėvui priklausančiame miške.Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog leidimas kirsti mišką galimai buvo išduotas nepagrįstai dėl valstybės institucijų kaltės, negali būti pagrindu atmesti ieškinį, nes atsakingu pagal CK 6.240 straipsnį yra asmuo, kuris gavo pajamas ar galėjo jas gauti. Teismas pažymėjo, kad ieškovui neatsiranda pareigos atsižvelgti į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta valstybės kaltė – jos atsakingų institucijų padaryta klaida, nes, teismo vertinimu, santykių su valstybės institucijomis dalyvė buvo atsakovė, kreipdamasi dėl leidimo išdavimo, o ne ieškovas.Teismas sprendė, kad atsakovų prašymas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Teismas, nustatęs, kad ieškovas reiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje procesas baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažinus, jog ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas pagrįstai, padarė išvadą, kad ieškovui pareiškus ieškinį baudžiamojoje byloje ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „Miško turtas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Miško turtas“ ieškovui 50 109,50 Eur nuostolių atlyginimo, 8 837,71 Eur palūkanų, 5 procentų metinės palūkanos nuo 50 109,50 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 447 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur atstovavimo išlaidų, valstybei – 20,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Miško turtas“ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Su ginčo žemės sklypu yra susijusi tik dalis sąskaitų ir važtaraščių. Nei vienoje ieškovo pateiktoje sąskaitoje (2010 m. rugsėjo 17 d. sąskaita Nr. 00379, 2010 m. rugsėjo 17 d. sąskaita Nr. 00380, 2010 m. rugsėjo 23 d. sąskaita Nr. 00382, 2010 m. rugsėjo 29 d. sąskaita Nr. 00385, 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaita Nr. 00386, 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaita Nr. 00387 (2016 m. sausio 27 d. pradinio ieškinio priedų lapai 40, 43, 45, 47, 49, 52) nėra nurodyta, kad mediena yra iš E. Z. priklausiusio žemės sklypo. Tik prie minėtų sąskaitų pridėtuose važtaraščiuose yra nurodoma medienos pakrovimo vieta. Nei viename iš nurodytų įrodymų nėra nurodyta, kad mediena yra iškirsta ar paimta iš E. Z. priklausiusio žemės sklypo. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų – PVM sąskaitų-faktūrų ir medienos išvežimo važtaraščių. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.Atsakovė pateikė teismui įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodomas aplinkybes, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovė toje pačioje teritorijoje teismo vertintu laikotarpiu turėjo kitų žemės sklypų, kuriuose atliko miško kirtimo darbus pagal išduotus leidimus kirsti mišką. Dalis sąskaitų ir važtaraščių yra iš kitų atsakovei priklausiusių žemės sklypų, kuriuose ji atliko miško kirtimo darbus. Medienos pirkėjams UAB „Miško turtas“ sąskaitas išrašydavo buhalterė, o važtaraščius surašydavo UAB „Miško turtas“ vadybininkai. Medieną veždavo vairuotojas V. N.. Sąskaitos ir važtaraščiai buvo pateikiami medienos pirkėjams atsakovės vardu. Vairuotojas V. N. medienos pirkėjams pateikinėjo lydimuosius dokumentus, iš medienos važtaraščių jis matė tai, kad mediena gabenama iš (duomenys neskelbtini) k. Minėtoje teritorijoje UAB „Miško turtas“ turėjo daugiau žemės sklypų, iš kurių taip pat buvo gabenama mediena ir ją gabeno V. N., todėl galėjo susiklostyti situacija, kad jis klaidingai nurodė žemės sklypo, iš kurio gabenta mediena, duomenis. Aplinkybę, kad kituose žemės sklypuose buvo atliekami miško kirtimo darbai, patvirtina rangos darbų sutartis, sudaryta tarp UAB „Miško turtas“ ir UAB „Gijanas“, 2010 m. rugpjūčio 23 d. sutartis Nr. 5, sudaryta tarp UAB „Miško turtas“ ir UAB „GROTEKA“.Apskaičiavus galėjusios būti medienos kiekį, 884 m³ medienos ginčo žemės sklype negalėjo būti. Teismas šių aplinkybių nevertino, o tik nurodė, kad iš 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimų kirsti mišką matyti, jog jame nurodytas numatomas iškirsti apytikris 724 m³ likvidinis medienos tūris, tačiau kadangi šis medienos kiekis nurodytas tik leidime, nereiškia, kad faktiškai buvo iškirstas toks kiekis, koks yra nurodytas leidime.2010 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija išdavė leidimus kirsti mišką serija A Nr. 0704080, pagal kurį iš viso leista iškirsti sanitariniu (plynu) kirtimu apytiksliai 398 m³ medienos, ir serija A Nr. 073982, pagal kurį iš viso leista iškirsti sanitariniu (plynu) kirtimu apytiksliai 326 m³ medienos. Šie leidimai buvo išduoti miško kirtimo darbams atlikti E. Z. priklausiusiame žemės sklype.Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomą pomiškį. Ginčo žemės sklype jokių sėklinių, biologinei įvairovei svarbių medžių, saugomo pomiškio nustatyta nebuvo, todėl žemės sklype galėjo būti iškirsta daugiausia 724 m³ medienos, nes daugiau jos sklype nebuvo. Tačiau teismas nustatė, kad iškirsta 884 m³ medienos, t. y. 160 m³ daugiau nei jos galėjo būti.Iš ginčo žemės sklypo realizuota 570 m³ medienos, t. y. 154 m³ medienos buvo nerealizuota. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Ieškovas, atsakydamas į klausimus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, patvirtino, kad žemės sklype po atsakovės atliktų miško kirtimo darbų dar buvo likę tiek neiškirstų medžių, tiek neparuoštos medienos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija gavo žodinį E. Z. pranešimą apie jo planuojamus biržės atrėžimo darbus ir ketinimą iškirsti plynai likusią 1 ha dydžio žemės sklypo dalį, nukentėjusią po škvalo, kuri išliko po atsakovės darbų. Ieškovui priklausančiame žemės sklype tik po įvykio buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus, žemės sklypas buvo padalytas į du žemės sklypus, bendras miško žemės plotas žemės sklypuose sumažėjo iki 3,3326 ha. Šių įrodymų teismas netyrė ir nevertino. Teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą ir paskaičiavo 317,01 m³ didesnį atsakovės realizuotos medienos kiekį nei buvo realizuota. Už medieną, gautą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, atsakovė gavo 23 122,94 Eur (79 838,88 Lt), t. y. 12 227,89 Eur mažiau, nei nustatė teismas.Teismas nepateikė jokių skaičiavimų, kaip buvo apskaičiuota 45 183,06 Eur suma, kurią atsakovė UAB „Miško turtas“ tariamai turėjo gauti už parduotą medieną. Dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas teigė, kad mediena turėjo būti parduota už 153-201 Lt už 1 m³. Teismas nevertino, kokios būklės buvo miškas, kokios būklės buvo parduodama mediena. Miškas ir mediena buvo prastos būklės, nes miškas buvo visiškai pažeistas praūžusio škvalo.Sanitarinio kirtimo metu kertami pažeisti medžiai. Šiuo atveju buvo išduoti leidimai sanitariniam (plynam) miško kirtimui, t. y. konstatuota, jog būtina iškirsti visą mišką, nes jis yra pažeistas visas. Dokumentas su medienos kiekio skaičiavimais nepasirašytas, skaičiavimai nesuprantami, medienos kiekiai padidinti.Teismas nepateikė teisinių argumentų dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.240 straipsnio nuostatas. CK 6.237 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu sąžiningai įgijęs turto asmuo jį parduoda, tai jis turi grąžinti tik tą sumą, už kurią turtas buvo parduotas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė turtą įgijo sąžiningai.Baigiant miško kirtimo darbus, į atsakovę kreipėsi ieškovas, prisistatęs žemės sklypo savininko atstovu. Asakovė patikrino savo turimus dokumentus, viešus registrus ir įsitikino, kad žemės sklypas priklauso atsakovei. Tik po 2010 m. rugsėjo 7 d. ieškovo kreipimosi VĮ Registrų centre buvo pakoreguoti žemės sklypo duomenys ir atkurta buvusi klaida, kad E. Z. priklausęs žemės sklypas buvo nurodytas kaip atsakovei priklausantis žemės sklypas. Susidariusią situaciją – valstybės institucijų klaidas ir tai, kad žemės sklypas nepriklauso atsakovei, atsakovė suprato tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2010 m. lapkričio 12 d. buvo gautas VĮ Registrų centro atsakymas Nr. (1.1.13.)s-4657.Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ne tik visas gautas pinigų sumas, neatskaičius išlaidų, bet dar didesnę pinigų sumą kaip be pagrindo gautą, nors realiai ji nebuvo gauta. Susidaro situacija, kai būtent ieškovas be pagrindo įgyja turtą, kurio nebūtų įgijęs pats atlikęs miško kirtimo darbus.Ieškovo ir atsakovės jokie teisiniai santykiai nesiejo. Atsakovė veikė išimtinai valstybės institucijų jai išduotų leidimų apimtyje. Atsakovė ieškovui turtą turėtų grąžinti tik tuo atveju, jei neturėtų būti taikoma valstybės atsakomybė.Atsakovė, siekdama sutvarkyti mišką ir gauti ekonominės naudos, patyrė miškotvarkos projekto rengimo, miško kirtimo, miško saugojimo ir sandėliavimo, miško transportavimo ir pristatymo pirkėjams, pirkėjų paieškos ir kitų išlaidų. Šios išlaidos turėjo būti pripažįstamos išlaidomis be pagrindo įgytam turtui išlaikyti. Atsakovė buvo sąžininga miško valdytoja, todėl, taikius be pagrindo įgyto turto normas, ieškovui galėtų būti priteisiama tik tokia pinigų suma, kuri gauta atskaičius atsakovės išlaidas pajamoms gauti. Kadangi atsakovės grynasis pelnas už realizuotą ieškovui priklausiusio miško medieną sudarė 4 291,62 Eur, tai tik tokia pinigų suma galėjo būti priteista už realizuotą medieną.Įsiteisėjusiais sprendimais baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė veikė sąžiningai ir žala padaryta dėl valstybės institucijų kaltės, atsakovų tyčios kertant ieškovui priklausantį mišką nebuvo. Minėta aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje. Ieškovas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į atsakingas valstybės institucijas dėl žalos atlyginimo. Valstybės klaidos nepagrįstai taisomos atsakovės sąskaita.Teismas netinkamai apskaičiavo palūkanų dydį. Pirma, palūkanų skaičiavimas nuo 35 350,83 Eur sumos yra nepagrįstas, nes iš viso už realizuotą medieną gauta 23 122,97 Eur pajamų. Taigi tik nuo šios sumos galėjo būti priteistos palūkanos. Tokiu atveju palūkanos už penkerių metų laikotarpį sudarytų 5 780,74 Eur. Antra, kadangi faktiškai iš atsakovės priteistina ieškovui pinigų suma galėtų būti 4 291,62 Eur, atsižvelgus į atsakovės grynąjį pelną, tai palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo šios pinigų sumos – už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. jos sudarytų 643,74 Eur.Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl žalos, kuri jam atsirado dėl to, kad turės būti atsodintas miškas, atsiradimo. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl mišką būtina atsodinti, kodėl už tai atsakinga atsakovė, kas patvirtina, jog iškirsta 3,78 ha miško, kodėl atsodinimo darbai kainuotų 4 926,44 Eur ir kas šią kainą sudaro. Ieškovas ne tik, kad nėra patyręs tokių išlaidų, bet ir nėra pateikta jokių žalos skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Tam, kad būtų priteista žala, teismas turėjo nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovas dėl atsakovės veiksmų jokios žalos nepatyrė. Ieškovas patvirtino, kad miškas augti pradėjo pats, o teismas nesiaiškino, ar tokie darbai reikalingi.Civiliniame ieškinyje, pareikštame baudžiamojoje byloje, ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti miško atsodinimo darbų kainą. Ieškovo ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas dėl 240 000 Lt turtinės žalos, susijusios su iškirsto ir išvežto miško verte, bei 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į tai, baudžiamoji byla nenutraukė ieškinio senaties termino dėl šios žalos reikalavimo. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismas privalėjo ją taikyti.Ieškovas G. Z. prašo atmesti atsakovės UAB „Miško turtas“ apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame miške buvo iškirsta 884 m³ medienos, ir nurodo, jog iš ieškovui priklausančio miško buvo iškirsta tik 566 m³ medienos, o teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei važtaraščiai neįrodo, jog mediena buvo parduota būtent iš ieškovui priklausančio sklypo iškirsto miško. Tačiau iškirstos medienos kiekis buvo įrodinėjamas ne vien tik PVM sąskaitomis-faktūromis bei važtaraščiais. Teismui buvo pateikti šių mokėijimo dokumentų priedai – miško kirtimo leidimai Nr. A073982 ir Nr. A074080. Šie apvaliosios medienos gabenimo dokumentų komplektai buvo surinkti policijos tyrėjų baudžiamojoje byloje, todėl abejoti šių dokumentų bešališkumu nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame miško sklype buvo iškirsta 884 m³ medienos.Apeliantė teigia, kad jai nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis teismas ieškovui priteisė 45 183,06 Eur sumą už iškirstą ir realizuotą medieną. Ieškinyje aiškiai buvo nurodyta, kad skaičiavimai buvo atlikti remiantis medienos kiekiais, apskaičiuotais pagal kelmų įvertinimo ataskaitą, bei remiantis Generalinės miškų urėdijos viešai skelbiamomis vidutinėmis medienos kainomis, buvusiomis 2010 m. rugsėjo mėn. Todėl apeliantės teiginiai, kad teismas priteisė 45 183,06 Eur sumą be jokių tai pagrindžiančių skaičiavimų, yra nepagrįsti.Ieškinys atitiko visas apeliantės paminėtas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, todėl teismas ir taikė nepagrįsto praturtėjimo teisės normą. Pacitavusi kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, savo argumentais apeliantė nuo teismų praktikos nukrypsta – pradeda reikalauti, kad jai turi būti kompensuotos visos sąnaudos, kurias patyrė kirsdama ir realizuodama medieną. To būtų galima reikalauti tuomet, jei ieškovo velionį tėvą (jam gyvam esant ir buvo iškirstas miškas) ir apeliantę būtų sieję sutartiniai santykiai. Kadangi sutartinių santykių tarp apelianto ir ieškovo tėvo nebuvo, apeliantės siekis gauti patirtų sąnaudų atlyginimą neturi pagrindo.Apeliantė nepagrįstai save įvardija kaip sąžiningą įgijėją. Į tokį statusą apeliantė galėjo pretenduoti tik iki to laiko, kol buvo informuota apie tai, kad kerta jai nepriklausantį mišką. Apeliantė, jeigu tikrai būtų buvusi sąžininga įgijėja, po tokio pranešimo būtų iš karto stabdžiusi miško kirtimo darbus bei iš viso nepradėjusi medienos realizavimo darbų iki būtų išsiaiškinta susidariusi situacija. Išaiškėjus tikrajai situacijai, sąžiningas įgijėjas būtų nepradėjęs realizuoti iškirstos medienos, o ją realizavęs – būtų iš karto gražinęs pinigus už medieną tikrajam miško savininkui.Net ir po minėto pranešimo atsakovė skubos tvarka (ir tikėtina, kad dėl šios priežasties žemesne nei vidutinė rinkos kaina) realizavo medieną. Taip pat apeliantė vengė atsiskaityti už parduotą medieną tiek su ieškovo tėvu, tiek su turto paveldėtoju – ieškovu. Pateikus ieškinį dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo, apeliantė siekė išvengti prievolės, reikalaudama taikyti senatį. Taigi apeliantė buvo nesąžininga įgijėja, ji galėjo numatyti savo neteisėtos veiklos rezultatus, jų siekė ir visus darbus atliko savo rizika ir atsakomybe.Apeliantė painioja nepagrįsto praturtėjimo ir delikto institutus. Ieškovas kreipėsi į teismą nepagrįsto turto gavimo ir jo išreikalavimo instituto pagrindu, nes neteisėtai praturtėjo atsakovai, o ne valstybė. Ieškovas ieškinį grindė neteisėto praturtėjimo pagrindu, todėl apeliantė skundo negali grįsti delikto pagrindu.Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja teismo išvadas dėl miško atsodinimo išlaidų priteisimo. Jeigu apeliantė matė, kad prašoma priteisti miško atsodinimo kaina yra per didelė, ji galėjo tai įrodyti. Apeliantė nepateikė kitų duomenų, todėl prašoma miško atsodinimo kaina atitinka rinkoje esančias kainas.Teismas pagrįstai nenagrinėjo deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Apeliantė miško atsodinimo išlaidas nepagrįstai vertina kaip deliktinę atsakomybę. Ieškinio pagrindą sudarė nepagrįsto praturtėjimo institutas, todėl ieškovui nereikėjo įrodinėti to, ką būtina įrodinėti deliktinės atsakomybės atveju. Ieškovui priklauso išimtinė teisė keisti ieškinio dalyką, todėl apeliantės argumentai dėl senaties miško atsodinimo darbų išlaidų reikalavimui taikymo nepagrįsti.Atsakovas A. N. prašo tenkinti atsakovės UAB „Miško turtas“ apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad pritariama atsakovės UAB „Miško turtas“ apeliacinio skundo argumentams.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nustačius aplinkybes, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo turtą, laikytina, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo tokį turtą įgydama, todėl atsakovė turėtų atlyginti asmeniui, kurio turtą be teisinio pagrindo įgijo, grąžinti šį turtą arba atlyginti šio patirtą žalą.2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimus kirsti mišką išdavė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra, kurios darbuotojai, išduodami leidimus kirsti mišką, veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, įvertinę prašymo išduoti minėtus leidimus nagrinėjimo metu turimus bei prašymą pateikusio asmens pateiktus dokumentus.Teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog leidimas kirsti mišką galimai buvo išduotas nepagrįstai dėl valstybės institucijų kaltės, negali būti pagrindu atmesti ieškinį, nes atsakingu pagal CK 6.240 straipsnį yra asmuo, kuris gavo pajamas ar galėjo jas gauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliaciniame skunde suformuluotas apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, buvo šališkas.Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 straipsnis), juolab kad skundo nagrinėjimo žodiniame procese apeliantė siekia vieninteliu tikslu – dėl išsamesnio ir objektyvesnio byloje esančių įrodymų įvertinimo. Vien tik deklaratyvus apeliantės prašymas, nenurodant jokių svarių prašymą pagrindžiančių argumentų, savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo būtinumo taip pat nenustatė. Pripažintina, jog dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išvardintų argumentų pakanka, kad būtų patikrintas šioje byloje esančių įrodymų įvertinimo tinkamumas bei išspręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, taigi apeliantės prašymas dėl žodinio šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Dėl bylos esmės

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė ieškovo tėvui E. Z. priklausančiame miške iškirto 884 m ³ medienos. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka. Apeliantės teigimu, iš ieškovo tėvui priklausiusio miško ji realizavo tik 566,99 m³ medienos. Visų pirma, šį savo teiginį apeliantė grindžia aplinkybe, kad dalis į bylą pateiktų sąskaitų ir važtaraščių, kuriais grindžiamas iškirstos medienos kiekis, nėra susiję su ginčo sklype iškirsta mediena, nes tuose dokumentuose nurodyta mediena buvo iškirsta kitose vietose. Apeliantė pažymi, kad ieškovo pateiktose sąskaitose – 2010 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje Nr. 00379, 2010 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje Nr. 00380, 2010 m. rugsėjo 23 d. sąskaitoje Nr. 00382, 2010 m. rugsėjo 29 d. sąskaitoje Nr. 00385, 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. 00386, 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. 00387 – nėra nurodyta, kad mediena yra iš E. Z. priklausiusio žemės sklypo; medienos pakrovimo vieta yra nurodyta tik prie šių sąskaitų pridėtuose važtaraščiuose. Ieškovas, atsikirsdamas į šiuos apeliantės argumentus, nurodo, kad jis iškirstos medienos kiekį įrodinėjo ne tik PVM sąskaitomis-faktūromis ir važtaraščiais, bet ir miško kirtimo leidimais Nr. A073982 ir Nr. A074080. Ieškovo teigimu, šie medienos gabenimo dokumentai vertintini kaip dokumentų komplektai, kurie buvo surinkti policijos tyrėjų baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.Pirma, apeliantė neneigia, kad leidimai kirsti mišką Nr. A073982 ir Nr. A074080 buvo pateikti su šios nutarties 23 punkte išvardintomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir važtaraščiais, kurių pagrindu jos buvo išrašytos. Priešingai, apeliantė iš esmės pripažįsta šią aplinkybę, tačiau nurodo, kad galėjo susiklostyti tokia situacija, kad UAB „Miško turtas“ vairuotojas V. N. klaidingai nurodė žemės sklypo, iš kurio gabenta mediena, duomenis. Pastarąją aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip niekuo nepagrįstą prielaidą, kuria nėra pagrindo vadovautis. Antra, apeliantės pateikti kiti leidimai kirsti mišką (2010 m. rugpjūčio 31 d. serija A Nr. 074229, 2010 m. rugsėjo 28 d. serija A Nr. 074486, 2010 m. rugpjūčio 31 d. serija A Nr. 074228) ir rangos darbų sutartys dėl miško kirtimo (su UAB „Gijanas“ ir su UAB „Groteka“), teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia apeliantės argumentų. Šie įrodymai savaime nepatvirtina, kad apeliantės nurodomas kitas, ieškovui nepriklausantis, miškas iš tikrųjų buvo kertamas (nepateikti sutarčių vykdymo įrodymai, darbų perdavimo-priėmimo aktai ir pan.). Be to, tarp šių įrodymų esantys neatitikimai sudaro pagrindą abejoti jų reikšme apeliantės įrodinėjamoms bylai reikšmingoms aplinkybėms. Rangos darbo sutartis Nr. 5 su UAB „Groteka“ buvo sudaryta 2010 m. rugpjūčio 23 d., sutarties įvykdymo terminas – 30 darbo dienų (t. y. iki 2010 m. spalio 4 d.), apeliantė įsipareigojo pateikti darbų vykdytojai UAB „Groteka“ leidimą kirsti mišką, nors leidimai kirsti kitą mišką buvo išduoti tik 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d. Rangos darbų sutartis (be sudarymo datos) su UAB „Gijanas“ buvo sudaryta dėl miško kirtimo Ž. girininkijoje, o visi trys leidimai kirsti kitą mišką buvo išduoti dėl miško, esančio V. girininkijoje, kirtimo. Taip pat pastebėtina, kad ši sutartis iš esmės turėjo būti vykdoma nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., o apeliantės nurodomos kaip su šios sutarties vykdymu susijusios PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., t. y. dar prieš sutarties vykdymą.Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe dėl iškirsto miško kiekio taip pat grindžia tuo, kad UAB „Groteka“, kaip ieškovo miško kirtimo darbų vykdytoja, 2010 m. rugpjūčio 30 d. už atliktus darbus išrašė apeliantei PVM sąskaitą-faktūrą serija ZGR Nr. 585, kurioje nurodyta darbų apimtis – 570 m³. Todėl, apeliantės nuomone, šis kiekis laikytinas jos iškirstu ieškovo miško kiekiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. apeliantė su UAB „Groteka“ sudarė sutartį Nr. 04, pagal kurią UAB „Groteka“ kaip darbų vykdytoja įsipareigojo atlikti miško iškirtimo darbus Ž. girininkijos kvartalo Nr. 790 sklypuose Nr. 32 ir Nr. 33, taip pat kvartalo Nr. 760 sklypuose Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9. 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimas serija A Nr. 074080 buvo išduotas miško, esančio V. girininkijos kvartalo Nr. 761 sklypuose Nr. 9 ir Nr. 10, kirtimui, o 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimas kirsti mišką serija A Nr. 073982 buvo išduotas miško, esančio Ž. girininkijos kvartalo Nr. 790 sklypuose Nr. 32 ir Nr. 33. UAB „Groteka“ apeliantei išrašytoje 2010 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija ZGR Nr. 585 nurodyta, kad ji, be kita ko, išrašyta už darbus Ž. girininkijos kvartalo Nr. 790 sklype Nr. 32 ir V. girininkijos kvartalo Nr. 761 sklypuose Nr. 9 ir Nr. 10. Lyginant 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimuose kirsti mišką ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija ZGR Nr. 585 nurodytus medienos kiekius (atitinkamai 724 m³ ir 570 m³), pažymėtina, kad leidimai kirsti mišką buvo išduoti keturiems sklypams, o UAB „Groteka“ PVM sąskaitą-faktūrą apeliantei išrašė už darbus trijuose sklypuose. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl apeliantės iškirsto ieškovo miško kiekio nėra pagrindo remtis UAB „Groteka“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje serija ZGR Nr. 585 nurodytais duomenimis apie iškirsto miško kiekį. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad leidimuose kirsti mišką nurodytas kiekis nereiškia, kad faktiškai buvo iškirstas būtent toks kiekis, be kita ko, įvertinus tai, kad leidimuose nurodomas tik apytikris numatomas iškirsti medienos kiekis.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės iškirsto ieškovo miško kiekį, be įrodymų apie faktiškai parduotą medienos kiekį, rėmėsi ir byloje esančia Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovo miške iš viso buvo iškirsta 736,20 m³ miško medžių, numatant 20 proc. paklaidą (± 20 %), t. y. pagal nepriklausomų medienos matuotojų paskaičiavimus maksimalus iškirstos medienos kiekis yra 883,44 m³ (736,20 m³ + 20 %). Šis skaičius iš esmės atitinka įrodymais pagrįstą apeliantės parduotos iš ieškovo miško gautos medienos kiekį, todėl, apeliantei šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė ieškovo tėvui priklausančiame miške iškirto 884 m ³ medienos.Apeliantė taip pat kvestionuoja teismo nustatytą ir ieškovui priteistą miško medienos kainą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais medienos pardavimo dokumentais, nustatė, kad apeliantė ją pardavė už 35 350,83 Eur, tačiau, teismas vertino, kad ieškovui turi būti priteistos ne tik apeliantės už iškirstą medieną gautos pajamos. Teismas padarė išvadą, kad apeliantė, pardavusi iškirstą medieną, galėjo gauti didesnes pajamas, nei gavo, todėl sprendė, jog ieškovas pagrįstai apskaičiavo 45 183,06 Eur sumą kaip tuo metu gautiną už apeliantės iškirstą miško medieną. Apeliantė, nesutikdama su tokiais teismo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių skaičiavimų, kaip buvo gauta 45 183,06 Eur suma. Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas tokią kainą, neįvertino miško ir parduodamos medienos būklės, kuri buvo prasta dėl praūžusio škvalo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, viena vertus, įrodymais tinkamai nepagrindė blogos iškirsto miško būklės, kita vertus, nenurodė, kokią konkrečią įtaką jos abstrakčiai nurodoma bloga miško būklė turėjo iškirstos medienos kainai ir jos pardavimui (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nurodomi įrodymai (ieškovo, liudytojo Z. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, VĮ Valkininkų miškų urėdijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktas, leidimai kirsti mišką sanitariniu (plynu) miško kirtimu) iš esmės tik patvirtina aplinkybę, kad miškui dėl škvalo buvo padaryta žalos (vėjovarta, vėjolauža, kt.), ko ieškovas ir neneigė, tačiau, kokia buvo padaryta konkreti žala, taip pat jos įtaka miško medienai, šie įrodymai nepagrindžia.Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nustatyta iškirsto miško medienos kaina – 45 183,06 Eur, nesutinka ir dėl to, kad teismas nesirėmė byloje esančiais kitų asmenų (Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos, Lietuvos Respubliko aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos deparatemento Varėnos rajono agentūros) nurodytu žalos dydžiu: medienos matuotojų asociacijos skaičiavimu žalos dydis yra nuo 12 984,71 Eur iki 19 477,06 Eur, aplinkos apsaugos departamento – 10 750,70 Eur. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti, nes pati apeliantė nurodo, kad ji pardavė medieną už gerokai didesnę kainą – 23 122,94 Eur. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė iš ieškovo miško iškirstą medieną pardavė už 35 350,83 Eur, t. y. dvigubai-trigubai daugiau, nei medienos matuotojų asociacijos ir aplinkos apsaugos departamento atlikti žalos dydžio skaičiavimai. Įvertinus tai, darytina išvada, kad rėmimasis šiais žalos dydžio skaičiavimais prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais apeliantė kritikuoja ieškovo atliktą apeliantės iškirstos medienos vertės skaičiavimą, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nurodo, kad dokumentas, kuriame atlikti ieškovo skaičiavimai, yra nepasirašytas, skaičiavimai nesuprantami, medienos kiekiai padidinti ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai dėl savo abstraktaus pobūdžio negali paneigti detalių ieškovo atliktų medienos vertės skaičiavimų. Šie skaičiavimai buvo pateikti teismui su pradiniu ieškovo ieškiniu, tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų (savo konkrečių skaičiavimų ir pan.), kurie leistų teismui spręsti dėl ieškovo atliktų medienos vertės skaičiavimų nepagrįstumo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik deklaratyviai keliami klausimai ir abejonės dėl ieškovo atliktų skaičiavimų tinkamumo, nors apeliantė, kaip medienos gamybos ir prekybos srities profesionalė, turėjo galimybę teikti detalius medienos vertės skaičiavimus ir jais grįsti savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus. Be to, apeliantė, būdama ginčo teisinių santykių dalyvė ir geriausiai žinodama ginčo faktinę situaciją, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turėjo pareigą bendradarbiauti su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, pateikti teismui bylai reikšmingus įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jos atsikirtimai.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 45 183,06 Eur sumos priteisimo pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, nes apeliantė, be teisinio pagrindo įgijusi ieškovo mišką, privalo atlyginti ieškovui visas pajamas, kurias ji turėjo gauti iš šio turto. Apeliantė kelia klausimą dėl išlaidų be pagrindo įgytam turtui išlaikyti atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad ji, siekdama gauti ekonominės naudos, patyrė miškotvarkos projekto rengimo, miško kirtimo, miško saugojimo ir sandėliavimo, miško transportavimo ir pristatymo pirkėjams, pirkėjų paieškos išlaidų. Be to, apeliantės teigimu, ji patyrė išlaidų rangovams, darbo užmokesčiui, kurui, mokesčiams valstybei ir kitų išlaidų. Apeliantės nuomone, visos šios išlaidos turėjo būti pripažintos išlaidomis be pagrindo įgytam turtui išlaikyti.Apeliantės teigimu, faktą, kad ginčo miškas jai nepriklauso, ji sužinojo tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2010 m. lapkričio 12 d. buvo gautas VĮ Registrų centro atsakymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. rugpjūčio 20 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos rezoliucija ant ieškovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. protokolo-pareiškimo. Aplinkybę, kad apeliantė apie tai, jog ginčo miškas jai nepriklauso, sužinojo tik 2010 m. lapkričio 12 d., apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1K-117-149-2011 nagrinėdamas UAB „Miško turtas“ skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, nustatė, kad UAB „Miško turtas“ 2010 m. spalio 29 d. padavė skundą Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 55-1-00313-10. Tačiau esmine faktine aplinkybe, kurios apeliantė neneigia, teisėjų kolegija laiko tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas informavo atsakovę (jos direktorių A. N.), jog kertamas miškas yra ieškovo tėvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuo šios dienos atsakovė privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nedelsdama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išsiaiškinta susidariusi situacija, ypač įvertinus tai, jog apeliantė veikė kaip verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Tačiau apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių veiksmų nesiėmė, priešingai, nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. pardavė visą iš ieškovo miško iškirstą medieną.CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo; turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimą ar trūkumą, įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą praturtėjimą ar turto įgijimą; iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčią ar didelį neatsargumą (CK 6.237 straipsnio 3 dalis). Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu sąžiningai įgijęs turto asmuo jį parduoda, tai jis turi grąžinti tik tą sumą, už kurią turtas buvo parduotas (CK 6.237 straipsnio 4 dalis). Taigi, jeigu daiktą gavęs asmuo buvo sąžiningas, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad turtą gavo be teisinio pagrindo, tai jis privalo ieškovui grąžinti tik kainą, kurią gavo už parduotą turtą. Tačiau jeigu atsakovas buvo nesąžiningas, tai jis privalo grąžinti ne tik gautą kainą, bet ir skirtumą tarp kainos ir tikrosios turto vertės, jeigu turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei tikroji turto vertė. CK 6.240 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu be pagrindo įgydamas turtą asmuo sąžiningai klydo, jis savo ruožtu turi teisę reikalauti, kad būtų atlygintos jo turėtos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam turtui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką išlaikyti; į išlaidų atlyginimą asmuo netenka teisės, jeigu turintis teisę išreikalauti turtą asmuo šios teisės atsisako ir palieka turtą nepagrįstai jį gavusiam asmeniui.Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 31 ir 32 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė ieškovui privalo atlyginti visas pajamas, kurias apeliantė turėjo gauti iš parduotos miško medienos. Apeliantės reikalavimas, kad būtų atlygintos jos turėtos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam miškui išlaikyti taip pat nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, apeliantės nurodomos išlaidos nelaikytinos būtinomis išlaidomis, susijusiomis su turto priežiūra, nes gali būti atlyginamos tik tokios išlaidos, be kurių turto vertė būtų sumažėjusi arba jis būtų žuvęs. Antra, apeliantės neatidus ir nerūpestingas elgesys, sužinojus apie ieškovo pareikštas pretenzijas dėl kertamo miško, negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir ginamas teisės.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu palūkanų skaičiavimu. Apeliantės argumentai šiuo klausimu yra grindžiami, viena vertus, apeliantės nurodoma suma, faktiškai gauta už parduotą medieną – 23 122,97 Eur, kita vertus, apeliantės nurodoma suma, kurią apeliantė, atskaičiusi išlaidas pajamoms gauti ir kt., traktuoja kaip jos grynąjį pelną – 4 291,62 Eur, kuri, apeliantės nuomone, turėtų būti priteista ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau konstatavo apeliantės argumentų, susijusių su parduotos medienos kiekiu, verte, būtinomis išlaidomis turto išlaikymui, nepagrįstumą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais ir šiais argumentais grindžiami motyvai dėl palūkanų skaičiavimo tinkamumo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 4 926,44 Eur žalos, kaip lėšas iškirsto miško atsodinimui. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jokių šią žalą, jos skaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas, nesutikdamas su šiais apeliantės argumentais, pažymi, kad prašoma priteisti miško atsodinimo darbų kaina buvo apskaičiuota gavus informaciją apie vidutines miškų atsodinimo kainas. Ieškovo nuomone, apeliantė, manydama, kad prašoma priteisti miško atsodinimo kaina yra per didelė, galėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė, o tai rodo, kad ši kaina atitinka miško atsodinimo rinkos kainas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti.Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Nagrinėjamu atveju, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 4 926,44 Eur žalos, kurią sudaro išlaidos iškirsto miško atsodinimui, priteisimo, turėjo pareigą ne tik nurodyti reikšmingas aplinkybes (būsimų išlaidų dydžio apskaičiavimą ir kt.), bet ir jas pagrįsti įrodymais. Ieškovas neteisus perkeldamas įrodinėjimo naštą apeliantei ir teigdamas, kad apeliantė nepaneigė jo nurodytos miško atsodinimo kainos, nes pirmiausia procesinę pareigą tinkamai įrodyti šį savo reikalavimą turi ieškovas. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių iškirsto miško atsodinimo išlaidų dydį. Įvertinus nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 4 926,44 Eur priteisimo, todėl dėl šios ieškinio dalies neteisingo išsprendimo teismo sprendimas keistinas, reikalavimą dėl išlaidų iškirsto miško atsodinimui priteisimo atmetant kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad klausimas dėl prielaidų valstybei taikyti civilinę atsakomybę nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau neanalizuotinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis ir pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų iškirsto miško atsodinimui, ieškovui iš atsakovės UAB „Miško turtas“ priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 54 020,77 Eur sumą (45 183,06 Eur be pagrindo įgyto turto vertės + 8 837,71 Eur palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 18 d. teisėjos rezoliucija priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalis)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės UAB „Miško turtas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir, konstatavus netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovės UAB „Miško turtas“ 45 183,06 Eur be pagrindo įgyto turto vertės ir 8 837,71 Eur palūkanų (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.Ieškovas už ieškinį, kurio suma 63 729,53 Eur, sumokėjo 1 563 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 61, 78). Ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinus 85 proc. (54 020,77 Eur x 100 / 63 729,53 Eur), 1 328,55 Eur žyminio mokesčio (1 563 Eur x 85 %) priteistini ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovas už ieškinio parengimą sumokėjo 500 Eur, už dubliko parengimą – 400 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 79,24 Eur, viso – 979,24 Eur (3 t., b. l. 122-125). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų dydžių. Ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinus 85 proc., 832,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų (979,24 Eur x 85 %) priteistini ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Atsakovė UAB „Miško turtas“ padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios ieškovo ieškinio apsaugos priemonės. Šis atsakovės skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo patenkintas. Už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 108). Ieškovo ieškinio reikalavimus atmetus 15 proc., 3,15 Eur žyminio mokesčio (21 Eur x 15 %) priteistini atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsakovė UAB „Miško turtas“ už atskirojo skundo parengimą (teisines paslaugas) sumokėjo 544,50 Eur (1 t., b. l. 125-127). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl atsakovei iš ieškovo galima priteisti maksimali suma – 294,04 Eu (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo ieškinio reikalavimus atmetus 15 proc., 44,11 Eur teisinės pagalbos išlaidų (294,04 Eur x 15 %) priteistini atsakovei iš ieškovo.Atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 1 300,75 Eur (2 t., b. l. 174-175), už tripliko parengimą – 423,50 Eur (2 t., b. l. 176-177), už atstovavimą teismo posėdyje – 363 Eur (3 t., b. l. 119-121), viso – 2 087,25 Eur. Šios išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovo ieškinio reikalavimus atmetus 15 proc., 313,09 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 087,25 Eur x 15 %) priteistini atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 800,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 160,90 Eur – 360,35 Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 20,49 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinus 85 proc., 17,42 Eur šių išlaidų (20,49 Eur x 85 %) iš atsakovės, o 3,07 Eur (20,49 Eur x 15 %) iš ieškovo priteistini valstybei (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė už apeliacinį skundą, kurio suma 58 947,21 Eur, sumokėjo 1 101 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 168). Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus 8 proc. (4 926,44 Eur x 100 / 58 947,21 Eur), 88,08 Eur žyminio mokesčio (1 101 Eur x 8 %) priteistini atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).Atsakovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus 8 proc., 96,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 210 Eur x 8 %) priteistini atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 800 Eur (4 t., b. l. 6). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus 8 proc., 736 Eur teisinės pagalbos išlaidų (800 Eur x 92 %) priteistini ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 639,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (736 Eur – 96,80 Eur), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško turtas“, juridinio asmens kodas 301857643, 45 183,06 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris Eur 6 ct) be pagrindo įgyto turto vertės, 8 837,71 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis Eur 71 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 54 020,77 Eur (penkiasdešimt keturių tūkstančių dvidešimties Eur 77 ct) sumą nuo 2016 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 800,55 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško turtas“, juridinio asmens kodas 301857643, 17,42 Eur (septyniolika Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,07 Eur (tris Eur 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Priteisti ieškovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško turtas“, juridinio asmens kodas 301857643, 639,20 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėNijolė Piškinaitė