- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 2-3872-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00223-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- G. Z.
- Atsakovas
- A. N., uždarajai akcinei bendrovei „Miško turtas“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, LR Aplinkos apsaugos ministerija
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui G. Z., jos atstovui adv. A. Kočegarovui, atsakovui A. N., atsakovų atstovui adv. G. Višinskiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miško turtas“ ir A. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje - VĮ Registrų centras ir LR Aplinkos apsaugos ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. Z. 2016 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Miško turtas“ ir A. N. 45 183,06 Eur galimas gauti pajamas už realizuotą medieną iš ieškovo tėvo buvusio miško, 4 926,44 Eur miško atsodinimo darbų kainą, 13 620,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2016-02-17 teisme buvo gautas ir patikslintas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovų 63 729,23 Eur žalos atlyginimo, t.y. 45 183,06 Eur galimos gauti pajamos už realizuotą medieną ir 4 926,44 Eur miško atsodinimo darbų kaina, bei 13 620,04 Eur palūkanų pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad 2010-08-20, po tuo metu praūžusios audros ieškovas nuvyko į jo velioniui tėvui priklausiusį mišką ir pamatė, kad miške darbuojasi 7-8 žmonių brigada, kuri pjovė medžius. Paaiškinus, kad miškas yra jo tėvo, darbininkai sakė, kad jie dirba firmoje, kuri yra šio miško savininkė - UAB "Miško turtas". Dėl susidariusios situacijos buvo atvykęs UAB "Miško turtas" direktorius A. N., kuris parodė miško kirtimo dokumentus, esą kirtimai atliekami jam nuosavybės teise priklausančiame miške. 2010-08-20 miške buvo supjauti visi statūs medžiai, atsakovas UAB "Miško turtas" medieną išvežė ir ją realizavo. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovas A. N. teisinosi, kad miškas buvo iškirstas per klaidą. Nors baudžiamojoje byloje UAB "Miško turtas" direktorius buvo išteisintas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia minėto asmens tyčios dėl svetimo miško neteisėto kirtimo ir pasisavinimo, kadangi UAB "Miško turtas" pinigus už realizuotą medieną gavo, tačiau iki šiol ieškovo patirtos materialinės žalos neatlygino. UAB "Miško turtas" iš ieškovo tėvui priklausiusio miško realizavo 566.99 kubinių metrų medienos, už kurią gavo 79 838,88 Lt (23122,94 Eur) pajamų. Pagal išduotus plyno lauko kirtimų leidimus buvo numatyta, kad bus iškirsta 724 kubiniai metrai medienos. Siekiant įvertinti UAB "Miško turtas" direktoriaus A. N. neteisėtais veiksmais padarytą žalą, buvo pasamdyti nepriklausomi ekspertai - Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija, kurios matuotojai atliko kelmų matavimus ir apskaičiavo, kiek buvo iškirsta visos medienos ir pardavimui tinkamos medienos. Iš jų ataskaitos matyti, kad nepriklausomi matuotojai apskaičiavo, kad realizuoti tinkamos medienos buvo 736,2 m3 ± 20 %. Taigi, akivaizdus skirtumas tarp to, ką apskaičiavo nepriklausomi matuotojai ir kas buvo numatyta leidimuose plynam kirtimui, bei to, ką deklaravo pardavęs UAB "Miško turtas". Šis neatitikimas gali būti paaiškintas dėka ikiteisminio tyrimo metu policijos atliktų procesinių veiksmų - policijos tyrėjas, iš UAB "Miško turtas" gavęs informaciją apie tai, kam buvo parduota iškirsta mediena, užklausė ją pirkusių bendrovių, kad jos pateiktų informaciją, kiek jos pirko medienos iš (duomenys neskelbtini) kaime esančio miško sandėlio. Policijos gauta informacija atskleidė, kad užklaustos bendrovės deklaravo pirkusios didesnius medienos kiekius ir šalia UAB "Miško turtas" pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir varžtaraščių pateikė papildomas PVM sąskaitas-faktūras bei papildomus važtaraščius. Iš papildomų PVM sąskaitų-faktūrų ir važtaraščių matyti, kad papildomai UAB "Miško turtas" iš ieškovo tėvui priklausiusio miško pardavė 317,01 kubinius metrus medienos už 42 220,47 Lt (12 227,89 Eur). Šiuo papildomu kiekiu nėra pagrindo abejoti, kadangi policijos apklaustos bendrovės kartu su važtaraščiais pateikė ir leidimų kopijas. Todėl iš viso UAB "Miško turtas" dėl direktoriaus A. N. neteisėtų veiksmų iš ieškovo tėvui priklausiusio miško realizavo 884 kubinius metrus medienos už bendrą 122 059,35 Lt (35350,83 Eur) sumą. Reikia pastebėti, kad 884 kubinių metrų medienos kiekis atitinka nepriklausomų matuotojų apskaičiuotą reikšmę su 20 procentų pliusiniu nuokrypiu. Remiantis Generalines miškų urėdijos duomenimis, 2010 metais rugsėjo mėnesį medienos kainos buvo 153-201 Lt už vieną kubinį metrą medienos. Tačiau iš UAB "Miško turtas" pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei medieną pirkusių įmonių pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad mediena buvo parduota už 75-180 Lt kainą už vieną kubinį metrą. CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurios jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto. Todėl iš atsakovų priteistinos ne faktiškai gautos pajamos, bet tos pajamos, kurias būtų buvę galima gauti tuo metu parduodant medieną. Remiantis atliktais kelmų matavimais, kurie rodo, kad iškirstame miške buvo nemažai stambių medžių, kuriuos rūpestingas šeimininkas būtų pardavęs kaip statybinę medieną, UAB "Miško turtas" medžius pjaustė 3 metrų sortimentais ir medieną pardavė kaip popiermalkes. Tokią UAB "Miško turtas" skubą galima paaiškinti tuo, kad UAB "Miško turtas" stengėsi kuo skubiau realizuoti medieną, o ne už kuo didesnę kainą, kadangi tam būtų reikėję sugaišti daugiau laiko. Negalima pateisinti tokią žemą medienos kainą ir tuo, kad esą kertamas miškas buvo suniokotas tuo metu praūžusio škvalo. Prie šio ieškinio pridėta tuo metu filmuota medžiaga rodo, kad ieškovo velioniui tėvui priklausiusiame miške buvusi audra padarė mažai žalos ir beveik nebuvo vėjolaužų. Buvo tik keletas vėjovartų, kurios negalėjo turėti esminės įtakos visai medienos kainai. Tai įvertinus bei imant atliktus skaičiavimus, iš atsakovų už realizuotą medieną priteistina 156 008,05 Lt (45 183,06 Eur) suma. Kadangi UAB "Miško turtas" direktorius 2010-08-20 buvo įspėtas apie tai, kad kerta jam nepriklausantį mišką, o iki šios datos UAB "Miško turtas" dar nebuvo realizavęs jokios medienos iš mano tėvui priklausiusio miško, reiškia priteistinos ir 5 % dydžio metinės palūkanos nuo tos datos, kai atsakovai sužinojo apie tai, kad kertamas ne UAB "Miško turtas" priklausantis miškas iki visiško atsiskaitymo pagal būsimą teismo sprendimą datos. Pagal Miškų įstatymą iškirstą mišką būtina atstatyti. Miško želdinimo darbai kartu su vėlesne jo priežiūra nuo žvėrių bei atsodinant nunykusius želdinukus kainuoja 1 303.29 Eur (4 500 Lt) vienam hektarui, kadangi buvo iškirstas 3,78 ha miškas, tai atsodinimo darbai kainuos 4926,4 Eur (17 010 Lt). Atsakovas A. N. privalo taip pat būti civiliniu atsakovu, nes jis veikė akivaizdžiai nesąžiningai, veikdamas kaip miško medieną realizuojančios įmonės vadovas, žinojo, ar privalėjo žinoti, kokius dokumentus būtina pateikti, rengiant miško kirtimo planą, tačiau jų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Miško turtas“ ir A. N. ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl atsakovai prašo ją taikyti (CK 1.126 str. 2 d.). Skirtingai nei nurodo ieškovas, tiek A. N., tiek UAB „Miško turtas“ tyčia yra paneigta Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-308/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-880- 348/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-384/2014. Teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad UAB „Miško turtas“ ir A. N. objektyviai turėjo pagrindą manyti, kad kertamas UAB „Miško turtas“ priklausantis miškas, nes rėmėsi oficialiais valstybės institucijų pateiktais duomenimis, kurie laikytini teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žalos atlyginimo ieškovas turėtų reikalauti ne iš atsakovų, bet iš valstybės, nes būtent dėl jos institucijų neatsargaus veikimo įvyko klaida, lėmusi žalos atsiradimo ieškovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. Z. miške nebuvo iškirstas visas status miškas. E. Z. nuosavybės teise priklausančiame miške UAB „Miško turtas“ užsakymu buvo iškirsta 570 kubiniai metrai medienos, o iš jos realizuota 566,99 kubiniai metrai, ieškinio argumentai dėl 884 kubinių metrų medienos iškirtimo yra ne tik neįrodyti, bet ir paneigti bylos įrodymais. Visiškai nesuprantama, kaip ieškovas apskaičiuoja, jog UAB „Miško turtas“ realizavo 884 kubinius metrus medienos už bendrą 122 059,35 Lt (35 350,83 Eur) sumą, kai tokio kiekio medienos žemės sklype apskritai nebuvo, o įrodymai patvirtina, jog iškirsta buvo 570 kubiniai metrai likvidinio medienos tūrio, paties ieškovo pateiktame 2012 m. gegužės 11 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotų asociacijos rašte nurodoma padaryta žala apskaičiuojama tarp 44 833,60 Lt ir 67 250,40 Lt, ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra 2011 m. balandžio 19 d. rašte nurodė, kad E. Z. padaryta žala turi būti 37 120 Lt. Akivaizdu, kad ieškovo teiginiai apie iškirstos medienos vertę yra nepagrįsti. Už iškirstą ir realizuotą medieną UAB „Miško turtas“ gavo 79 838,88 Lt pajamų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad mediena buvo parduota ne rinkos kainomis, nes paties ieškovo užsakymu atlikę neobjektyvų vertinimą (ieškinio priedų 3 l.) vertintojai nurodė, kad yra padaryta žala tarp 44 833,60 Lt ir 67 250,40 Lt. UAB „Miško turtas“ medieną pardavė už 79 838,88 Lt, t. y. už gerokai didesnę kainą. UAB „Miško turtas“ buvo sąžiningas miško valdytojas, todėl, jei būtų tenkinamas ieškinys, ieškovo naudai galėtų būti priteisiama tik tokia pinigų suma, kuri gauta atskaičius UAB „Miško turtas“ išlaidas pajamoms gauti. Todėl UAB „Miško turtas“ grynasis pelnas už iš G. Z. priklausiusio miško realizuotą medieną sudarė 14 794,14 Lt (4 284,68 Eur). Ieškovas prašo priteisti palūkanas už daugiau nei penkerius metus, nors pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų. Nesant UAB „Miško turtas“ civilinės atsakomybės sąlygų dėl neteisėto miško kirtimo, o būtent neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis) ir kaltės (CK 6.248 straipsnis), UAB „Miško turtas“ civilinė atsakomybė negalima. Be to, ieškovas nėra įrodęs žalos dydžio (CK 6.249 straipsnis) - ieškovo teiginiai dėl 4 926,44 Eur miško atsodinimo darbų kainos yra neįrodyti, nuostoliai nėra patirti, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas visiškai. Nėra pagrindo A. N. laikyti kaltu, jog jis, G. Z. 2010 m. rugpjūčio 20 d. įspėtas apie tai, kad kerta svetimą mišką, šių darbų nenutraukė ir tęsė kirtimo darbus, nes A. N. buvo įsitikinęs, kad kerta mišką savo įsigytame žemės sklype. Medienos realizavimo tempai taip pat nėra vertintini kaip skubūs, kadangi mediena buvo pažeista škvalo, neišvežta ji prarastų dar daugiau naudingųjų savybių ir neturėtų ekonominės vertės. Be to, UAB „Miško turtas“ privalėjo vykdyti įsipareigojimus prieš užsakovus. Aplinkybė, kad UAB „Miško turtas“ toliau vadovauja A. N., taip pat negali lemti civilinės atsakomybės taikymo. Teisė pasirinkti darbą nėra ribojama, o ieškovo nepagrįstas baudžiamojo proceso inicijavimas, kai atsakovai visuomet teigė ir ką patvirtino teismai, kad nagrinėjama situacija kilo dėl valstybės institucijų kaltės, negali būti pagrindu pripažinti bet kurį iš atsakovų nesąžiningu.
Dublike ieškovas G. Z., palaikydamas savo ieškinio reikalavimus, papildomai nurodo, kad ginčo šalys neginčija, kad už miško iškirtimą atsakovui A. N. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje civilinis ieškinys buvo paduotas 2010-12-15, t. y. nepraėjus nei 4 mėnesiams nuo 2010-08-20. Kauno apygardos teismas priėmė 2013-12-27 nutartį, kuria ir įsiteisėjo teismo sprendimas ieškovo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Su civiliniu ieškiniu prieš Atsakovus kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą 2016-01-27 dieną, t. y. praėjus 2 metams ir 2 mėnesiams nuo 2013-12-27 dienos, kada įsiteisėjo teismo sprendimas. Paduodant ieškinį Vilniaus apygardos teismui, nuo 2010-08-20 praėjo tik 2 metai ir 6 mėnesiai, o ne daugiau nei penkeri metai, kaip bando teigti atsakovai, todėl taikyti senaties termino nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo taikyti senaties termino ir reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Ieškinio dalykas - CK XX skyriuje nurodytas atvejis - nepagrįstas praturtėjimas ar nepagrįstas turto gavimas. Atsakovai bando keisti ieškinio pagrindą, nagrinėdami atsakovų kaltės klausimą, kuris buvo aktualus baudžiamosios bylos nagrinėjimo atveju, tačiau ne esminis nepagrįsto turto gavimo institutui. Atsakovai neginčija, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad jie neturėjo jokio teisinio pagrindo iškirsti ieškovui priklausiusio miško - teisės aktai to numatė, o ieškovas su atsakovais nebuvo sudaręs jokios sutarties. Kadangi teisinio pagrindo nebuvimo atsakovai neginčija, tokiu atveju CK imperatyviai nurodo, kad nepagrįstai gautas turtas privalo būti grąžintas. Nepagrįstai gavus turto ir jo negalint grąžinti natūra, atlyginama to turto tikroji vertė, jei jis parduotas - atlyginama irgi tikroji vertė. Šios bylos atveju medienos tikrąją vertę nurodo medienos rinkos vertė. Būtent ieškovas ja ir rėmėsi, prie ieškinio pridėjęs Generalinės miškų urėdijos duomenimis buvusią medienos kainą 2010 metais rugsėjo mėnesį. Atsakovai bando savo gautas mažesnes pajamas paaiškinti tuo metu per Lietuvą praūžusio škvalo padaryta žala medienai. Bet škvalo padarytą žalą patyrė visi miškai Lietuvos mastu, tai reiškia, kad ir škvalo padariniai turėjo atsispindėti vidutinėje rinkos kainoje. Ieškovas patyrė žalą ne dėl valstybės padarytų klaidų, o dėl atsakovų aktyvių veiksmų, iškertant mišką bei nepaisant to, kad buvo informuoti, jog savinasi svetimą mišką - parduodant medieną. Jeigu būtų tik valstybės klaida, bet nebūtų aktyvių atsakovų veiksmų - miškas iki šiol būtų buvęs neiškirstas, taigi, nebūtų ir civilinio ieškinio. Ne valstybė gavo naudos iš nepagrįsto turto gavimo, o atsakovai, todėl ieškovas ir kreipėsi į teismą nepagrįsto turto gavimo ir jo išreikalavimo instituto pagrindu, nes neteisėtai praturtėjo atsakovai, o ne valstybė. Atsakovai save bando pateikti kaip sąžiningus asmenis, tačiau jau vien tas faktas, kad nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, iškeltos baudžiamosios bylos, kad atsakovas UAB "Miško turtas" įplaukas už realizuotą medieną iš nepagrįstai iškirsto miško 2011-05-28 sudarytoje finansinėje atskaitomybėje už 2010 metus apskaito ne kaip kreditorinius įsipareigojimus, o kaip įmonės uždirbtas pajamas, kurių pagrindu skaičiuojamas įmonės uždirbtas pelnas, kuris yra įmonės akcininkų nuosavybė - tas nepaneigiamai paneigia visas atsakovų pretenzijas į sąžiningus asmenis. Atsakovų argumentas, kad miško atsodinimo darbų išlaidos dar nėra patirtos, nėra esminis, nes tai būtinos išlaidos, o nepriteisimas šių išlaidų šioje byloje prieštarautų CPK 7 straipsnyje numatytiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, nes tokiu atveju tektų atsodinti mišką ir vėl kreiptis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.
Triplike atsakovai UAB „Miško turtas“ ir A. N., palaikydami savo atsikirtimus, papildomai nurodo, kad visas baudžiamasis procesas iš esmės buvo inicijuotas išimtinai ieškovo skundų pagrindu, o jam nuo pat pradžių turėjo ir galėjo būti žinoma, kad civilinis ieškinys bus paliktas nenagrinėtas, kadangi A. N. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos sudėties. Ieškovas pats dalyvavo teismo posėdžiuose ir girdėjo liudytojų parodymus, kaltinamojo paaiškinimus. Todėl ieškovas piktnaudžiavo baudžiamuoju procesu, o civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu jam turėjo ir galėjo būti žinomas, dėl to laikytina, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo kaltės. Vadinasi, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimas ir jo palikimas nenagrinėtu dėl ieškovo kaltės nenutraukė ieškinio senaties termino, kurio skaičiavimo pradžia 2010 m. rugpjūčio 20 d., o į teismą kreiptasi tik 2016 m. sausio 27 d. Todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas nurodo, kad jo paties pateiktas įrodymas - 2012 m. gegužės 11 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotų asociacijos raštas - yra tik papildomas įrodymas, nepatvirtinantis iškirstos medienos kiekio, nes buvo tirti tik kelmai, bet ne visi medžiai miško valdoje. Taigi ieškovas teigia, kad miško valdoje buvo dar daugiau medžių, nei nurodyta ataskaitoje. Iš 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimų kirsti mišką miške buvo apytikslis 724 kubinių metrų likvidinis medienos tūris. Taigi jau 884 kubinių metrų likvidinis medienos tūris vien 160 kubinių metrų viršija buvusį miške. Be to iškirsti buvo ne visi medžiai. Todėl tokie ieškovo teiginiai suponuoja loginį ydingumą - kaip galima iškirsti daugiau miško ir gauti medienos, nei yra žemės sklype. Taigi visiškai nesuprantama, kaip ieškovas įrodinėja, kad buvo išpjauta 884 kubiniai metrai medienos, jei žemės sklype buvo iškirsti ne visi medžiai ir jei žemės sklype fiziškai buvo ženkliai mažiau medienos. Ieškovas dublike taip pat nepaneigė atsakovų nurodytų skaičiavimų dėl, ieškinio patenkinimo atveju, atlygintinos žalos ieškovui dydžio. Ieškovas toliau remiasi nieko nepagrindžiančiais Generalinės miškų urėdijos duomenimis apie buvusią medienos kainą 2010 m. rugsėjo, kuri neturi jokios įtakos sprendžiant apie realizuotos medienos vertę. Ieškovas teigia, kad „škvalo padarytą žalą patyrė visi miškai Lietuvos mastu, tai reiškia, kad ir škvalo padariniai turėjo atsispindėti vidutinėje rinkos kainoje.“ Tačiau dėl škvalo žalą patyrė visi Lietuvos miškai, į tai buvo atsižvelgta skaičiuojant vidutines būtent Generalinės miškų urėdijos, kuriai ginčo mediena nepriklausė ir kuri neturi jokio teisinio santykio su proceso dalyviais, kainas, ieškovas net neatsižvelgia į sąskaitose nurodytos medienos rūšis ir nelygina jų su savo pateikiamomis lentelėmis. Todėl žalos dydį ieškovas įrodinėja su byla neturinčiais jokio sąsajumo įrodymais, neatsižvelgia į paties pateikiamų įrodymų turinį ir daro niekuo nepagrįstas prielaidas. Taigi ieškovas nepaneigė UAB „Miško turtas“ nurodytų ir įrodytų aplinkybių, kad UAB „Miško turtas“ užsakymu E. Z. priklausiusiame miške buvo iškirsta 570 kubinių metrų medienos, iš kurios už 79 838,88 Lt realizuota 566,99 kubiniai metrai. Ieškovas nurodo, kad ne valstybė, bet atsakovai gavo naudos iš nepagrįsto turto gavimo. Vėlgi ieškovas neatsižvelgia į prejudicinį faktą, kad baudžiamojoje byloje nustatyta valstybės kaltė - jos atsakingų institucijų padaryta klaida. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nesuprantamos ieškovo prielaidos apie 2011 m. gegužės 28 d. sudarytą atsakovo UAB „Miško turtas“ finansinę atskaitomybę ir sąsajas su nesąžiningumu - remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, už parduotą medieną gautas turtas laikytinas UAB „Miško turtas“ pajamomis, kol neįrodyta priešingai. Tokios sumos apskaitymas kreditoriniais įsipareigojimais, kai nėra tokią ūkinę operaciją patvirtinančio dokumento, reikštų aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. Atsakovams nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas, miško atsodinimo darbus ieškinyje traktavęs kaip žalą, dublike nurodo, kad reikalauja priteisti miško atsodinimo darbų kainą kaip nepagrįstą ieškovų praturtėjimą. Jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių A. N. civilinę atsakomybę, ieškovas nepateikė.
Atsiliepimas
Teismo nutartimi byloje patraukta trečiuoju asmeniu LR Aplinkos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinyje nurodytus ir su juo pateiktus leidimus kirsti mišką išdavė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos regiono agentūra, pagal šiuo metu galiojančią Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką, leidimus išduoda Valstybinė miškų tarnyba. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė miškų tarnyba atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę bei išduoda leidimus kirsti mišką, būtų tikslinga trečiuoju asmeniu byloje įtraukti Valstybinę miškų tarnybą.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas Alytaus filialas atsiliepime į patikslintą ieškovo ieškinį nurodė, kad žemės sklypas, kurio plotas 3,98 ha , miško plotas 3,78 ha ,unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra padalintas į kelis daiktus, t.y. į žemės sklypą 1,6358 ha , miško žemės plotas 1,2727 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą 2,2626 ha, miško žemės plotas 2,0599 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2016-08-16 ieškovas pateikė prašymą priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovų, nurodė, kad patyrė ieškinio, dubliko surašymui, pasiruošimui teismui ir dalyvavimui teismo posėdžiuose 979,24 Eur išlaidų. Atsakovų UAB „Miško turtas“ ir A. N. atstovas pateikė prašymą priteisti 21 Eur išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui sumokti, paduodant atskirąjį skundą, ir 544,50 Eur atstovavimo išlaidų už atskirojo skundo parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad atsakovas UAB ‚,Miško turtas“ ieškovo tėvui E. Z. priklausančiame miške 2010 m. rugpjūčio 20 d. iškirto 884 m ³ medienos, tuo padarė žalą ieškovui.
Byloje ieškovas ir atsakovai nurodo skirtingą iškirstų medžių kiekį, todėl teismas nurodo motyvus, kuriais remiantis daro išvadą, kad priimti yra ieškovo aptiekti įrodymai dėl nukirstos medienos kiekio. Ieškovas nurodė, kad atsakovo UAB „Miško turtas“ iš jo tėvui priklausiusio miško realizavo 884 m³ miško, toks kiekis atitinka Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matuotojų ataskaitoje nurodytą kiekį -736,2 m ³ plius-minus 20 procentų. Atsakovams teigiant, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. Z. miške nebuvo iškirstas visas status miškas, kad jam priklausančiame miške UAB „Miško turtas“ užsakymu buvo iškirsta 570 kubiniai metrai medienos, o iš jos realizuota 566,99 kubiniai metrai, kad ieškinio argumentai dėl 884 kubinių metrų medienos iškirtimo yra ne tik neįrodyti, bet ir paneigti bylos įrodymais, teismas vertina atsakovo pateiktus įrodymus dėl nukirstos medienos kiekio. Atsakovai nurodė, kad faktas, jog iškirsta buvo 570 kubiniai metrai likvidinio medienos tūrio, nurodytas paties ieškovo pateiktame 2012 m. gegužės 11 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotų asociacijos rašte, kur nurodyta, kad padaryta žala apskaičiuojama tarp 44 833,60 Lt ir 67 250,40 Lt, ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra 2011 m. balandžio 19 d. rašte nurodė, kad E. Z. padaryta žala turi būti 37 120 Lt. Už iškirstą ir realizuotą medieną UAB „Miško turtas“ gavo 79 838,88 Lt pajamų. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė 2012-05-11 nepriklausomų medienos matuotojų iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus išvadą ( t. I, b.l.8-9), kurioje nurodyta, kaip buvo apskaičiuotas stiebų ir likvidinis tūris, nurodyta, kad buvo iškirsta 848,2 m³ plius minus 20 procentų stiebų tūrio, o likvidinio - 736,2 m³ plius –minus 20 procentų, todėl atsakovo teigimas apie asociacijos rašte nurodytą iškirstos medineos kiekį, neatitinka matuotojų išvadų turinio. Pagal gautus tūrius įvertintas iškirstų medžių tūris pinigine išraiška ir nustatyta, kad miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. 3860/0007:12, iškirstų medžių vertė buvo 56 042 Lt plius minus 20 procentų.
Dėl neteisėto medienos iškirtimo fakto buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-28-308/2013, kurioje kaltinimai pareikšti A. N. ir A. G., priimtame Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendyje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, kiek medžių buvo iškirsta atrankinio, o kiek sanitarinio kirtimo būdu, minėtos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, todėl padaryta išvada, kad žala sudaro 29 440 Lt.
Atsakovui UAB „Miško turtas“ buvo išduoti 2010-08-17 du leidimai kristi mišką Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) - sanitariniams kirtimams sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris - 326 ir 398 ktm. Ieškovas nurodė, kad, tiriant baudžiamąją bylą, policijos tyrėjams buvo pristatyti duomenys, jog UAB „Miško turtas“ iš ieškovo tėvui priklausančio miško realizavo 566,99 m³ ir gavo 23122,94 Eur pajamų, bei duomenys, jog buvo parduota papildomai 317,01 m³ medienos už 12 227,89 Eur.
Iš 2010 m. rugpjūčio 17 d. leidimų kirsti mišką, matyti, jog jame nurodytas numatomas iškirsti apytikris 724 kubinių metrų likvidinis medienos tūris. Kadangi šis medienos kiekis nurodytas tik leidime, nereiškia, kad faktiškai buvo iškristas toks kiekis, koks yra nurodytas leidime. Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų – PVM sąskaitų-faktūrų ir medienos išvežimo važtaraščių ( t. I, b.l. 22-58), pagal kurias ieškovo nurodytas kaip ieškovo parduotos medienos kiekis yra 884 m³ , todėl darytina išvada, kad atsakovas, kuris vykdė pagal; gautus leidimus kirtimą, padarė žalos ieškovui, iškirtęs 884 m ³ medienos. Atsakovas neįrodė teigimo, kad ieškovas nurodo kaip iškirstą medienos kiekį, kurio negalėjo būti jo žemės sklype, tačiau teismas vertina kaip priimtą ieškovo pateiktą įrodymą - Lietuvos nepriklausomų medienos matuotų asociacijos išvadą dėl iškirstų medžių kiekio, kurį patvirtina įrodymai apie parduotos medienos kiekius, todėl atsakovo paaiškinimai dėl šios aplinkybės atmestini.
Apskaičiuodamas padarytą žalą dėl nukirsto miško, ieškovas nurodė, kad naudojo vidutines kainas, buvusias 2010 m. rugsėjo mėn., bei medienos kiekius, apskaičiuotus pagal kelmų įvertinimo ataskaitą. Tai, kad pagal patiektus medienos pardavimo dokumentus atsakovas UAB „Miško turtas‘ pardavė medienos už 35 350,83 Eur, neleidžia daryti išvados, kad tik atsakovo gautos pajamos yra ieškovui atsiradusiais nuostoliais ir CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu jis turi teisę reikalauti grąžinti tik šias pajamas. CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, jog be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Ieškovas reikalavimą priteisti jam 45 183,06 Eur sumą grindžia tuo, kad, pardavę nukirstą medieną, atsakovai galėjo gauti tokio dydžio pajamas, t.y. didesnes, nei faktiškai gavo. Pripažintina, kad padarius išvadą, jog atsakovas galėjo gauti didesnes pajamas, nei jis gavo, parduodamas nukirstą medieną, CK 6.240 straipsnio 1dalies pagrindu jis turi pareigą grąžinti tokio dydžio pajams, kokias jis turėjo gauti. Ieškovo nurodyti argumentai, kad remiantis atliktais kelmų matavimais iškirstame miške buvo nemažai stambių medžių, kuriuos parduodant kaip statybinę medieną pajamos turėjo būti didesnės, pagrįsti, todėl darytina išvada, kad ieškovo pateikti skaičiavimai medienos kiekių pagal kelmų vertinimą ir vidutines medienos kainas 2010 m. rugsėjo mėn.( t. I, b.l.60) įrodo galimas gauti pajamas už vykdytą miško kirtimą.
Ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl žalos, kuri jam atsirado dėl to, kad turės būti atsodintas miškas, atsiradimo. Įvertinus tai, kad buvo iškirsta 3,78 ha miško, atsodinimo darbai šiam plotui kainuoja 4926 ,44 Eur , reikalavimai šioje dalyje tenkintini.
Reikalavimą dėl palūkanų ieškovas reiškia CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu, padarius išvadą, kad ieškovas gavo už parduotą medieną 35 350,83 Eur, palūkanos skaičiuotinos nuo sumos, kurią gavo faktiškai už parduotą medieną atsakovas, o ne nuo tos sumos, kurią jis turėjo gauti. Atsakovai prašo taikyti 5 metų ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų dalyje, šis prašymas tenkintinas remiantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, nes reikalavimams dėl palūkanų taikomas 5 metų ieškininės senaties terminas. Ieškovo ieškinys buvo gautas teisme 2016-02-02 , todėl 5 procentų metinės palūkanos apskaičiuojamos nuo 2011-02-02 iki 2016-02-02, nuo 35 350,83 Eur sumos ir priteitina ieškovui 8837,71 Eur palūkanų. Nuo priteisiamos 4926,44 Eur sumos palūkanos neskaičiuojamos, nes tokioje sumoje ieškovui padaryta yra žala, ši suma priteisiama ieškovui CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu, padarius išvadą, kad atsakovas UAB „Miško turtas“ ui pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad ieškovas 2010-08-20 pranešė atsakovui A. N., kuris buvo atsakovo UAB „Miško turtas“ direktoriumi, jog kertamas jo tėvui priklausantis miškas, tačiau atsakovai nesustabdė savo veiksmų, realizavo nukirstą medieną, leidžia daryti išvadą, kad nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Teismas atmeta reikalavimus A. N. atžvilgiu, nes miško kirtimo veiksmuose jis dalyvavo kaip UAB „Miško turtas“ atstovas, leidimas kirtimui ir miško kirtimo darbai bei medienos realizavimas buvo vykdomas UAB „Miško turtas‘, todėl darytina išvada, kad šis atsakovas privalo grąžinti gautas pajams ir kurias turėjo gauti, vykdydamas kirtimą ieškovo tėvui priklausančiame miške . Ta aplinkybė, kad leidimas kirsti mišką galimai buvo išduotas nepagrįstai dėl valstybės institucijų kaltės, negali būti pagrindu atmesti ieškinį, nes atsakingu pagal CK 6.240 straipsnį yra asmuo, kuris gavo pajamas ar galėjo jas gauti. Ieškovui neatsiranda pareigos atsižvelgti į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta valstybės kaltė - jos atsakingų institucijų padaryta klaida, nes santykiuose su valstybės institucijomis buvo atsakovas, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo, o ne ieškovas.
Atsakovų prašymas taikyti ieškininės senaties terminą – 3 metus ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo atmestinas, nes tai, kad ieškovas reiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje procesas baigėsi Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažinus, kad ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu pagrįstai, leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, ieškovui pareiškus ieškinį baudžiamojoje byloje.
Pateikdamas ieškinį, ieškovas apmokėjo 1291 Eur žyminį mokestį ( t. I, b.l.61), teikdamas patikslintą ieškinį - 272 Eur žyminį mokestį ( t. I, b.l.78). Patenkinus reikalavimus sumoje 58 947,21 Eur, žyminis mokestis šioje dalyje sudaro 1468 Eur, todėl jis priteistinas iš atsakovo UAB „Miško turtas“ ieškovui, šią sumą sumažinant 21 Eur, kurį atsakovas sumokėjo kaip žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas. Priteisiama 1447 Eur suma. Ieškovas turėjo 979,24 Eur atstovavimo išlaidų, jos mažintinos iki 700 Eur, atsižvelgiant į tai, kad turi būti atlyginta atsakovui dalis išlaidų, turėtų apmokėjimui už atstovo pagalbą, jam pateikiant atskirąjį skundą. Procesinių dokumentų įteikimui teismas turėjo 20,49 Eur išlaidų, jos priteistinos iš atsakovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Miško turtas“ ( jak 301857643) ieškovui G. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) 50 109,50 Eur nuostolių atlyginimo ir 8837,71 Eur palūkanų. Priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo 50 109,50 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo 2016-02-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti 1447 Eur žyminiam mokesčiui turėtų išlaidų atlyginimą ir 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą iš atsakovo UAB „Miško turtas“ ieškovui G. Z. ir 20,49 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą. Priteista suma valstybei turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Atsakovo A. N. atžvilgiu ieškinį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.