Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-918-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-06
Bylos Nr.: e2A-918-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01075-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Atsakovas: M. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-918-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01075-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.7; 1.3.5.9; 1.3.5.10; 1.3.7.5.1; 1.3.7.5.5; 1.3.7.5.6; 1.3.7.8; 1.3.7.9; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovui M. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 6 224,31 Eur žalai atlyginti, 2 053 Eur, sumokėtus skubiai vykdant Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 16 d. sprendimą; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 867,24 Eur darbo užmokesčio už 2020 metų gruodį ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 912,39 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų sausį ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 635,50 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų vasarį ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažintu nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 1 749,83 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų kovą ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstais atsakovo išvestinius reikalavimus priteisti delspinigius ir netesybas; ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos pinigų sumos, nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovei iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. Ieškovė nesutinka su Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimais, teikia ieškinį ir prašo teismo išspręsti ginčą iš esmės, t. y. pripažinti, jog atsakovas neturi teisės reikalauti atitinkamo darbo užmokesčio, o ieškovei iš atsakovo priteisti neatlygintos žalos atlyginimą.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą

2.2. Pažeidus darbdavio turtinį interesą ar ne pagal tikslinę paskirtį panaudojus ar praradus turtą, darbuotojai privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą (nuostolius). Ši atsakomybė atkartota ir ieškovės statinio statybos vadovo (toliau – SSV) pareigybiniuose nuostatuose (žr. Nuostatų 1.7 p., 2.1.10 p., 2.1.11 p., 2.1.15 p., 2.1.22 p., 6.3 p.), todėl ieškovė, atsakovui pažeidus nurodytas nuostatas, turi teisę dėl tokios atsakovo neteisėtos veikos reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Kartu su inventorizacijos dokumentais ir galutine nuostolių Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės objektuose suvestine ieškovė teikia teismui pirminius dokumentus (važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros, priėmimo–perdavimo aktai ir kt.), įrodančius materialinių vertybių perdavimo faktą atsakovui.

2.3. Atsakovui, kuriam yra perduotas materialusis darbdavio turtas, tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti to turto panaudojimo pagal paskirtį faktą ir (ar) jo grąžinimo darbdaviui faktą ar paprasčiausiai turto buvimo vietą.

2.4. Ieškovė pranešimu apie darbo sutarties pabaigą pareikalavo iš atsakovo atlyginti 6 066,43 Eur neatlygintų nuostolių dalį (2021 m. kovo 23 d. dar nebuvo žinoma automobilio sugadinimo aplinkybė ir faktinis kuro likutis, po ko nuostolių suma padidėjo), tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

2.5. Ieškovei neatlygintų nuostolių suma susidaro iš likusios neatlygintos 3 939,27 Eur nuostolio dalies dėl žalos Klaipėdos „Regitros“ objekte, likusios neatlygintos 2 127,16 Eur nuostolio dalies dėl žalos Kauno sporto halės objekte, neatlygintas 90 Eur nuostolis (franšizė) dėl sugadinto automobilio remonto, neatlygintas 67,88 Eur nuostolis dėl nepateisinto kuro panaudojimo; iš viso 6 224,31 Eur suma (3 939,27 Eur + 2127,16 Eur + 90 Eur + 67,88 Eur).

2.6. Visi žalos padarymo atvejai traktuotini kaip padaryti dėl didelio atsakovo neatsargumo, t. y. atsakovas elgėsi nerūpestingai su savo žinioje esančiomis materialinėmis vertybėmis, delsė pateisinti jų sunaudojimą pagal paskirtį, negrąžino jam perduotų įrankių ir kito turto, vengė grąžinti automobilį ir kitus daiktus tiesiogiai ieškovės atstovams. Šiuo atveju galimas atsakovo atsakomybės dydis – šešių vidutinių darbo užmokestis. Kita vertus, netgi nenustačius didelio neatsargumo, visi žalos padarymo atvejai, vertinant tiek atskirai, tiek kartu nuostolių sumos aspektu, neviršija trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas gali būti priteistas visa apimtimi (Darbo kodekso (toliau – DK) 153 str.).

2.7. Kauno sporto halės statybos objektas buvo ir yra tinkamai saugomas (teritorija aptverta ir stebima vaizdo stebėjimo priemonėmis saugos įmonės „Grifas AG“). Tai, jog atsakovui, kaip statinio statybos vadovui, galbūt nepavyko tinkamai organizuoti darbo statybvietėje, nereiškia, jog apsauga netinkama. Apie jokias vagystes atsakovas ieškovės nėra informavęs, išskyrus 2020 m. liepos 28 d. paties atsakovo pranešimą Kauno apskrities VPK apie įvykdytą vagystę, kuriame pats atsakovas nurodė, jog sugadinta tik šalčio mašina.

2.8. Atsakovas sutiko ir dirbo ieškovės nustatytomis darbo sąlygomis, nereiškė jokių esminių priekaištų ar pretenzijų dėl darbo organizavimo tvarkos vykdant statinio statybos vadovo pareigas Klaipėdos „Regitroje“ ir (ar) Kauno sporto halės statybos objektuose; dalyvavo ir teikė paaiškinimus visų turto inventorizavimo procesų metu, nereiškė jokių pastabų dėl materialinių vertybių tikrinimo tvarkos ir (ar) sąlygų; sutiko ir pasirašė ant 2021 m. vasario 8 d. patikrinimo akto, o tam, kad išvengtų turtinės prievolės atlyginti žalą, Vilniaus DGK pateikė tikrovės neatitinkantį (t. y. savo paties pagamintą ir panaudotą) 2021 m. vasario 12 d. prekių perdavimo aktą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas; išskyrus vieną atvejį, ieškovei nebuvo pranešta apie jokias vagystes iš statybos objektų, o ir tą kartą pats atsakovas aiškiai nurodė, kokie daiktai yra sugadinti (dingę); pagal nusistovėjusią ieškovės praktiką, atsakovas, iki tol suprasdavęs ir vykdęs jam patikėto turto apskaitą bei panaudojimą statyboje, tik kilus ginčui pradėjo absoliučiai viskuo abejoti ir teikti aiškinimus, jog jam niekas nesuprantama, o sudarytos darbo sąlygos neaiškios, nors pats, piktnaudžiaudamas ieškovės pasitikėjimu ir nuolankumu, vilkino statybinių medžiagų nurašymą, delsė pateisinti kuro ir kitų materialinių vertybių panaudojimą pagal paskirtį, taip apsunkindamas aplinkybių nustatymo galimybes.

2.9. Egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kadangi: pažeistos statybos techninio reglamento (toliau – STR) „Statybos darbai“ IX skirsnio 36.13 punkto, SSV Nuostatų 2.1.11 punkto, 2.1.15 punkto, 2.1.22 punkto numatytos statinio statybos vadovo pareigos užtikrinti tinkamą statybos produktų ir įrenginių priėmimą, organizuoti jų sandėliavimą bei apsaugą, tinkamą ir tausų panaudojimą, pateisinti turto panaudojimą pagal paskirtį, grąžinti nepanaudotą turtą, nes atsakovas neįrodo jam perduoto turto panaudojimo pagal paskirtį ir (ar) grąžinimo ieškovei (neteisėti veiksmai); padaryta žala ieškovei, pasireiškianti materialinių vertybių nepateisinamu panaudojimu pagal paskirtį ir (ar) jų negrąžinimu, ko nebūtų buvę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigą elgtis rūpestingai, saugant turtinius ieškovės interesus, nevilkindamas atskleisti jam patikėto turto panaudojimo pagal paskirtį aplinkybių ar perdavimo (grąžinimo) faktą (kaltė ir priežastinis ryšys); ieškovė nebūtų praradusi turto už daugiau kaip 9 tūkst. eurų (žala).

Dėl atsakovo reikalavimo išmokėti darbo užmokestį

2.10. Reikalavimai nepagrįsti, kadangi, nustačius nuostolius Klaipėdos „Regitroje“ ir Kauno sporto halės objektuose, atsakovui nepateisinus įsigyto kuro panaudojimo pagal paskirtį ir ieškovo interesais iš atsakovo darbo užmokesčio už 2020 m. gruodį, 2021 m. sausį, 2021 m. vasarį ir 0,07 procento delspinigių, už 2021 m. kovą ir neišnaudotas 37 atostogų dienas išskaičiuota nuostoliams atlyginti suma neviršija atsakovo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos ir leistinų proporcingai išskaičiuoti dalių.

Dėl prašymo priteisti netesybas

2.11. Atsakovo reikalavimus pripažinus nepagrįstais, išvestinis reikalavimas priteisti netesybas taip pat atmestinas. Tuo atveju, jeigu, ginčą išsprendus iš esmes, vis tik atsakovo reikalavimai visiškai ar iš dalies būtų patenkinti, tuomet taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos atitinkamus ribojimus nustatančios taisyklės. Priteisiant netesybas apskaičiuotina suma privalo būti be mokesčių, t. y. be socialinių draudimo įmokų valstybei. Šiuo aspektu Vilniaus DGK taip pat padarė teisės taikymo klaidą, kadangi DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu netesybų sumą skaičiavo taikydama atsakovo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydį – 161 eurų sumą, kuri yra su įtrauktomis socialinio draudimo įmokomis ir pajamų mokesčiu (bruto).

Dėl Vilniaus DGK 2021 m. birželio 16 d. sprendimo skubaus įvykdymo

2.12. Vilniaus DGK 2021 m. birželio 16 d. sprendimu nurodyta ieškovei (vykdant skubiai) sumokėti atsakovui 2 053 Eur (atskaičius mokesčius) sumą. Ieškovė šią pinigų sumą atsakovui sumokėjo. Tuo atveju, jeigu pagal ieškovės ieškinį išsprendžiant ginčą iš esmės būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, nurodytoji ieškovės sumokėta 2 053 Eur (atskaičius mokesčius) suma papildomai (atgręžtine tvarka) išieškotina iš atsakovo ieškovei arba jeigu ginčas ir esmės būtų sprendžiamas ieškovei nepalankiai, tuomet privalu atsižvelgti ir įvertinti (įskaitant) 2 053 Eur (atskaičius mokesčius) sumą į atsakovo naudai nustatytinas priteisti pinigų sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priėmė ieškovės atsisakymą nuo 909,42 Eur ieškinio reikalavimo ir tą bylos dalį nutraukė. Pripažino neteisėta ieškovės 867,24 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio už 2020 m. gruodį. Pripažino neteisėta ieškovės 912,39 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. sausį. Pripažino neteisėta ieškovės 635,50 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. vasarį. Pripažino neteisėta ieškovės 1 749,83 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. kovą ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Priteisė iš ieškovės atsakovui 867,24 Eur darbo išmoką už 2020 m. gruodį, 912,39 Eur darbo išmoką už 2021 m. sausį, 635,50 Eur darbo išmoką už 2021 m. vasarį ir 1 749,83 Eur darbo išmoką už 2021 m. kovą, 52,39 Eur delspinigius ir 13 461,72 Eur netesybas, įskaičius ieškovės atsakovui sumokėtą 2 053 Eur sumą, atsakovui iš ieškovės priteista bendra 15 644,07 Eur suma. Priteisė iš ieškovės atsakovui 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės:

4.1. 2018 m. spalio 8 d. ieškovė (toliau – ir bendrovė / įmonė / darbdavė) ir atsakovas (toliau – ir darbuotojas) sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 1169, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į statinio statybos vadovo pareigas.

4.2. 2018 m. spalio 9 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-32 „Dėl 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. V-30 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ atsakovas paskirtas administracinės paskirties pastato su patikros postu ir antžemine automobilių saugykla (duomenys neskelbtini) (toliau – Klaipėdos objektas / Klaipėdos „Regitra“), statinio statybos vadovu. Minėtu įsakymu atsakovui pavestos ir kitos funkcijos (atsakingas už statinio darbų saugą ir sveikatą, aplinkos saugą, priešgaisrinę saugą paskirtoje teritorijoje, darbų atlikimo kontrolę, statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nurašymą ir kt.).

4.3. 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-19 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ atsakovas paskirtas sporto halės pastato (1U1P) ir pastato – garažo (3G1P) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, pritaikant daugiafunkciniam centrui (visuomenės poreikiams) ir keičiant garažo paskirtį į sporto (toliau – Kauno objektas / Kauno sporto halė), statinio statybos vadovu. Minėtu įsakymu atsakovui pavestos ir kitos funkcijos (atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, aplinkos saugos, priešgaisrinę saugą paskirtoje teritorijoje, darbų atlikimo ir vykdymo kontrolę, už statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nurašymą ir kt.).

4.4. 2020 m. sausio 27 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-2 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ P. J. paskirtas Klaipėdos objekto statinio statybos vadovu nuo 2021 m. sausio 27 d. Minėtu įsakymu darbų atlikimo kontrolė pavesta P. J., o jam nesant atsakingu asmeniu paskirtas darbų vadovas M. A.

4.5. Atsakovui 2019 m. liepos 8 d. Automobilio perdavimo–priėmimo aktu suteiktas automobilis „Dacia Dokker“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

4.6. 2020 m. spalio 30 d. bendrovės direktoriaus įsakymo Nr. V-36 pagrindu 2022 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta Klaipėdos objekto inventorizacija, jos metu nustatytas nepateisintų materialinių vertybių trūkumas – 31 630,96 Eur (nevertinant PVM) suma. Teismas nustatė, kad ant šio akto nėra atsakovo parašo. Nustatė, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą ieškovei dėl termino pateikti paaiškinimą dėl Klaipėdos objekto likučių pratęsimo. 2020 m. gruodžio 30 d. užfiksuoti Klaipėdos objekto medžiagų likučiai (po objekto uždarymo) ir nustatytas 23 743,74 (nevertinant PVM) materialinių vertybių trūkumas, kas sudaro 28 729,93 Eur su PVM. 2021 m. sausio 27 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-78-2 „Dėl nuostolių atlyginimo“ nutarta 28 729,93 Eur žalos atlyginimą išskaičiuoti iš atsakovo. 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-1008-26 „Dėl atskaitymo už degalus iš atlyginimo“ nutarta iš atsakovo atlyginimo išskaičiuoti 29,26 Eur su PVM už viršytą degalų limitą. 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-1008-27 „Dėl atskaitymo už degalus iš atlyginimo“ nutarta iš atsakovo atlyginimo išskaičiuoti 883,13 Eur su PVM už viršytą degalų limitą.

4.7. 2021 m. vasario 1 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-9-1 „Dėl inventorizacijos atlikimo ir inventorizacijos komisijos sudarymo“ sudaryta inventorizavimo komisija visų materialinių vertybių likučiams inventorizuoti Kauno objekte, ją sudarė: komisijos pirmininkas statybos direktorius E. V., kokybės vadovas A. S., Darbų saugos ir audito skyriaus vadovas A. I., projekto inžinierė E. Ž., statinio statybos vadovas A. P., vadybininkas D. P., vadybininkė L. K., su šiuo įsakymu atsakovas buvo supažindintas. Iš ieškovės pateikto 2021 m. vasario 8 d. inventorizacijos aprašo Nr. 2 (medžiagų likučiai 2021 m. vasario 5 d.) nustatė, kad inventorizacijos metu nustatytas nepateisintų materialinių vertybių trūkumas – 169 210,80 Eur (nevertinant PVM; įrašai, esantys paskutiniame inventorizacijos aprašo lape, įrašyti ranka). Nustatė, kad ant ieškovės pateikto 2021 m. vasario 8 d. inventorizacijos aprašo Nr. 2 yra atsakovo parašas. Iš į bylą atsakovo pateikto 2021 m. vasario 8 d. inventorizacijos aprašo Nr. 2 (medžiagų likučiai 2021 m. vasario 5 d.) nustatė, kad atsakovo turimame inventorizacijos apraše Nr. 2 įrašų, esančių paskutiniame inventorizacijos aprašo Nr. 2 lape (įrašytų ranka), ir komisijos pirmininko parašo nėra.

4.8. Iš 2021 m. kovo 22 d. lentelės (ieškinio 11 priedas) nustatė, kad Klaipėdos objekte atsakovui priskirtų ir nepateisintų materialinių vertybių trūkumas yra 4 497,53 Eur (5 442,01 Eur su PVM), t. y. nepateisinta arba negrąžinta: stogo danga „Bitum“ (Unifleks PV S3s, Mida BA S3S, Mida BA S4B, Unifleks V S3S, Mida BA S3S); 26 vnt. OSB plokščių; 64 vnt. gatvės bortelių elementų GB100.15.30; 157 kv. m grindinio trinkelių PRIZMA 6; kampinis šlifuoklis AGP230-25; prožektorius „Floodlight“; 7 vnt. „LocTracker“ įrenginių. Taip pat nustatė, kad Kauno objekte atsakovui priskirtų ir nepateisintų materialinių vertybių trūkumas yra 2 452,54 Eur (2 967,57 Eur su PVM (teismo apskaičiavimu)), t. y. nepateisinta arba negrąžinta: vedlinė „Rock“; 2 vnt. smūginių akumuliatorių „Makita“; 743,67 kv. m vatos „Technoroof“; 404 vnt. profilių; šlifavimo kampinė „Makita“; 2 vnt. kampinių šlifuoklių; lazerinis nivelyras; perforatorius „Makita“. Minėtoje lentelėje nurodoma, kad Kauno objekte nustatytas šviestuvų trūkumas sudaro 751,59 Eur (909,42 Eur su PVM) (teismo apskaičiavimu), tačiau remdamasis ieškovės parodymais nustatė, kad šviestuvai Kauno objekte yra sumontuoti, todėl 2022 m. kovo 17 d. pareiškimu ieškovė patikslino nuostolių dydį, t. y. sumažino prašomą priteisti nuostolių dydį 909,42 Eur suma (Kauno objekto šviestuvai). Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir perkėlimo aktų (ieškinio 18 priedas) nustatė, kad 2021 m. kovo 22 d. lentelėje nurodytos medžiagos ir įrankiai atsakovui buvo perduoti.

Šalies argumentai

4.9. 2021 m. kovo 4 d. atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų pačiam prašant nuo 2021 m. kovo 23 d. 2021 m. kovo 23 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-209 „Dėl atleidimo iš darbo“ atsakovas atleistas iš darbo 2021 m. kovo 23 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

4.10. 2021 m. kovo 23 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-210 „Dėl išskaičiavimo ir likusios nuostolių dalies atlyginimo“ nutarta išskaičiuoti 1 749,83 Eur iš atsakovo darbo užmokesčio už nepateisintų materialinių vertybių trūkumą (nuostolį) Kauno sporto halės objekte, o likusio bendro (Klaipėdos ir Kauno objektų) 6 066,43 Eur dydžio materialinių vertybių trūkumo (nuostolio) atlyginimo išieškojimą vykdyti įstatyme nustatyta tvarka.

4.11. 2021 m. kovo 23 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-221-2 „Dėl išieškojimo už degalus iš atlyginimo“ nutarta išieškoti iš atsakovo atlyginimo 140,28 Eur su PVM už viršytą degalų limitą. Šis įsakymas buvo pakoreguotas 2021 m. kovo 25 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-221-2 „Dėl išieškojimo už degalus iš atlyginimo“, juo iš atsakovo išieškotina suma už degalus sumažinta ir nutarta išieškoti iš atsakovo atlyginimo 67,88 Eur su PVM už viršytą degalų limitą.

4.12. 2021 m. kovo 24 d. atsakovas elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad automobilis „Dacia Dokker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), telefonas, kompiuteris, kuro kortelė, praėjimo kontrolės „čipas“ yra grąžinti į įmonės teritoriją, o automobilio raktelis paliktas pašto dėžutėje. 2021 m. kovo 24 d. automobilio perdavimo–priėmimo akte, pateiktose fotonuotraukose ir 2021 m. kovo 26 d. ieškovės atstovės atsakovui siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad mechanikas A. K., apžiūrėjęs atsakovo paliktą ieškovei priklausančią transporto priemonę „Dacia Dokker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra apgadintas minėto automobilio galinis bamperis ir bagažinės durelės. 2021 m. balandžio 8 d. ieškovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0003051 707,50 Eur sumai už transporto priemonės „Dacia Dokker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontą. Sąskaitoje nurodyta, kad PVM (21 proc.) – 122,79 Eur sumoka ieškovė, taip pat nurodyta, kad 90 Eur išskaitą sumoka taip pat ieškovė.

4.13. 2021 m. gegužės 11 d. pažymoje apie darbo užmokestį ir apskaičiavimo žiniaraščiuose (ieškinio 24 priedas) nurodyta, kad 2020 m. gruodžio mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 867,24 Eur, 2021 m. sausio mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 912,39 Eur, 2021 m. vasario mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 635,50 Eur, 2021 m. kovo mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 1 749,83 Eur, t. y. atskaitymai atlikti direktoriaus įsakymų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl reikalavimo priteisti 5 314,89 Eur žalai atlyginti ir reikalavimo pripažinti ieškovės išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio teisėtomis

4.14. Nustatė, kad ieškovė iš atsakovo darbo užmokesčio pagal savo įsakymus atliko 4 164,96 Eur sumos išskaitas, o iš ieškinio ir ieškovės 2022 m. kovo 17 d. pareiškimo dėl ieškinio dalies patikslinimo nustatė, kad reiškia reikalavimą priteisti 5 314,89 Eur žalai atlyginti, šią sumą sudaro: neatlyginta Klaipėdos „Regitros“ objekto 3 939,27 Eur nuostolių suma, neatlyginta Kauno sporto halės 1 217,74 Eur (2 127,16 Eur (ieškiniu pareikšta suma) – 909,42 Eur (Kauno objekto šviestuvų vertė)) nuostolių suma, 90 Eur dydžio nuostolis (franšizė), kurio nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvę atsakovui patikėto turto sugadinimų arba būtų išaiškėjęs eismo įvykis ir jo kaltininkas, ir 67,88 Eur už nepateisintą kurą.

4.15. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui kaip statinio statybos vadovui buvo perduotos statybos objekte esančios medžiagos, įrenginiai, buvo atsakingas už medžiagų, įrenginių sandėliavimą bei jų apsaugą statybos aikštelėje.

Dėl Klaipėdos „Regitros“ objekto

4.16. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vienu metu vykdė statinio statybos vadovo pareigas dviejuose skirtinguose ieškovės objektuose, tai yra Klaipėdoje „Regitroje“ ir nuo 2019 m. gegužės 22 d. Kaune sporto halėje. Nustatė, kad Klaipėdos „Regitros“ objektas buvo užbaigtas perduotas 2020 m. rugsėjo mėn., perduodant šį objektą atsakovas nebeatliko šio objekto statinio statybos vadovo pareigų ir objektas buvo perduotas esant paskirtam kitam statinio statybos vadovui P. J., kuris paskirtas šio objekto statinio statybos vadovu nuo 2020 m. sausio 27 d. Iš į bylą pateikto 2019 m. lapkričio 30 d. Materialinių vertybių perkėlimo akto Nr. 19119926 nustatė, kad atsakovas perdavė darbų vadovui N. N. savo žinioje Klaipėdos objekte buvusias materialines vertybes už 66 256,09 Eur sumą. Nurodyta, kad perkėlimas atliekamas pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui, įsakymo Nr. V-53, tačiau ieškovė į bylą nepateikė šio įsakymo.

4.17. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jam iš atsakovo perimant Klaipėdos „Regitra“ objektą 2019 m. lapkričio mėn. inventorizacijos komisija nebuvo sudaryta, jie su atsakovu dviese atliko perdavimą ir tai užtruko apie savaitę laiko, nes atsakovas tuo metu jau dirbo kitame objekte. Jis iš atsakovo perėmė tai, kad jis matė ir ką galėjo pats įvertinti, o ko neperėmė, pateikė duomenis atsakovui ir buhalterijai, kad atsakovas galėtų susitvarkyti. Kaip liudytojas apklaustas P. J. taip pat patvirtino, kad jis nuo 2020 m. sausio mėn. galo iki objekto perdavimo buvo statybos vadovas Klaipėdos „Regitros“ objekte ir jis savo žinion priėmė tik tas medžiagas, kurias gavo nuo vasario vidurio. P. J. taip pat nurodė, kad jis nepriėmė medžiagų, kurios buvo panaudotos atliekant darbus objekte, tačiau nebuvo nurašytos. Patvirtino, kad, jam atvykus į objektą perimti, įrankiai buvo likę, ten dar buvo kitas vadovas M. A., jokiu aktu turtas jam nebuvo perduotas. Nurodė, kad M. A. kažką išvežė į bazę ir kad atiduodant objektą užsakovui jokių medžiagų objekte nebebuvo.

4.18. Į bylą nėra pateiktas įstatymo nustatyta tvarka atliktas inventorizacijos aktas, patvirtinantis, kokias atsakovas medžiagas ir įrankius perdavė N. N. ar M. A., kurie dirbo Klaipėdos „Regitros“ objekte, iki šio objekto statinio statybos vadovu buvo paskirtas P. J.. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jokios inventorizacijos komisijos perimant iš atsakovo Klaipėdos „Regitros“ objektą nebuvo, tačiau jis patvirtino, kad jis informavo buhalteriją, ko jis nepriėmė iš atsakovo. Teismas laikė, kad ieškovei dar 2019 m. lapkričio pabaigoje buvo žinoma, kas nebuvo perimta iš atsakovo šiame Klaipėdos „Regitros“ objekte, tačiau į bylą teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė būtų raginusi atsakovą pasiaiškinti dėl nenurašytų medžiagų ar įrankių.

4.19. Nurodė, kad ieškovės, kaip įmonės, kuri užsiima statybos verslu, vadovai iš esmės patys prisiėmė riziką, jog, skirdami atsakovą į dviejų didelės vertės statybos objektų, kurie vienas nuo kito yra dideliu atstumu, statinio vadovo pareigas, turėjo numatyti, kad dėl objektyvių priežasčių realiai atsakovas negalės tinkamai vykdyti visų savo darbo funkcijų, tai yra tuo pačiu metu būti dvejuose skirtinguose objektuose Klaipėdoje ir Kaune. Be to, kaip tvirtino atsakovas, jis tik pagal įsakymą buvo paliktas Klaipėdos „Regitros“ objekto statybos vadovu, kol kitas ieškovės statybos vadovas užbaigs ir galės perimti iš jo objektą, nes tuo metu ieškovei trūko žmonių.

4.20. Konstatavo, kad, keičiantis už objektą materialiai atsakingiems asmenims, privalėjo būti atlikta materialinių vertybių inventorizacija ir materialinės vertybės perduotos pagal aktą. Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719) (toliau – Taisyklės) 9.2 punkte nurodyta, kad „subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai keičiasi atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę)“. Vadovaujantis Taisyklėmis ieškovės atsakingi asmenys privalėjo atlikti išsamią inventorizaciją perkeliant atsakovą dirbti iš Klaipėdos „Regitros“ objekto į Kauno sporto halės objektą. Toks inventorizacijos aktas nei paskiriant atsakovą į Kauno sporto halės objektą, nei vėliau paskiriant kitą Klaipėdos „Regitros“ objekto statinio statybos vadovą nebuvo sudarytas. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios normos dėl inventorizacijos atlikimo, todėl dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko objekte Klaipėdos „Regitroje“ po to, kai šis objektas nuo 2020 m. sausio buvo perduotas P. J.

4.21. Konstatavo, kad 2020 m. lapkritį ieškovės inicijuotas materialinių vertybių Klaipėdos „Regitroje“ panaudojimo pagal paskirtį patikrinimas, neturint duomenų apie jų likutį atsakovui paliekant objektą, negalėjo įvykdyti keliamos užduoties – nustatyti atsakovo materialinės atsakomybės ribų, be to, jis buvo atliktas jau perdavus objektą užsakovui. Po pusantrų metų neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko šiame objekte. Atsakovas tvirtino ir ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, kad buvo atliekama inventorizacija Klaipėdos objekte. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs raginamą laiku nurašyti ar perduoti Klaipėdos „Regitroje“ nepanaudotas medžiagas, įrankius ar mechanizmus, nors šis objektas buvo perduotas užsakovui 2020 m. rugsėjo mėn. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jis informavo ieškovės buhalteriją apie tai, ko jis neperėmė iš atsakovo. Padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas po perkėlimo į Kauno sporto halės objektą realiai jokių darbų Klaipėdos „Regitros“ objekte neatliko ir tai buvo su ieškovės žinia, nes buvo tik formalus šio objekto statybos darbų vadovas, nors realiai jam pavestas funkcijas atliko kiti asmenys ir ieškovė jokių pretenzijų nereiškė.

4.22. Konstatavo, kad atsakovas sutikdamas būti paskirtas į du skirtingus objektus iš esmės prisiėmė atsakomybę už šiuos du statybos objektus ir būdamas statinio statybos vadovas iš esmės privalėjo suprasti, kad jam tenka didelė atsakomybė, tačiau visuma byloje esančių rašytinių įrodymų iš esmės patvirtina, kad pati ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nesiėmė jokių priemonių, kad tinkamai ir laiku būtų vykdytos atsakovo funkcijos, tai yra laiku nurašomas kuras ar statybinės medžiagos, nors, kaip patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, ieškovė savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi būti nurašomos statybinės medžiagos ar kuras, tačiau į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo nors kartą ragintas dėl to, kad laiku nenurašė statybinių medžiagų ar kuro. Ieškovės įmonėje veikė Audito skyrius, kuris turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip yra vykdoma materialinių vertybių apskaita ir nurašymas. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad neretai pasitaikydavo atvejų, kad medžiagas jie nurašydavo, tačiau kitą mėnesį jos vėl patekdavo į nenurašytas medžiagas ir reikėdavo aiškintis dėl šių medžiagų ir dar kartą įrodinėti, kad medžiagos buvo panaudotos.

4.23. Konstatavo, kad ieškovė, kaip darbdavys, privalantis tinkamai organizuoti darbuotojų darbą bei materialinių vertybių apskaitą, to nepadarė laiku, todėl inventorizacijos atlikimo dieną (2020 m. lapkričio 3 d.) nustatytas materialinių vertybių trūkumas negali būti pripažįstamas pagrindu atsakovo turtinei (materialiniai) atsakomybei atsirasti. Atsakovas vienerius metus ir beveik šešis mėnesius (nuo 2019 m. gegužės 22 d.) jau faktiškai nedirbo Klaipėdos „Regitros“ objekte, netvarkė materialinių vertybių ir jų panaudojimo apskaitos ir neatliko kitų veiksmų, todėl nebebuvo atsakingas už Klaipėdos „Regitros“ objektą, kai jame buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trūkumas. Tai, kad atsakovas laiku nepateisino, kur buvo sunaudotos medžiagos, ar nenurašė įrankių, neįrodo, kad realiai ieškovei buvo padaryta žala, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pasisavino kokias medžiagas ar įrankius.

4.24. Konstatavo, kad statyba objekte Klaipėdos „Regitroje“ buvo pabaigta 2020 m. liepą ir objektas buvo atiduotas eksploatuoti, t. y. perduotas klientui. Todėl faktiškai jau iki tokio objekto perdavimo visos likusios medžiagos bei įranga, kitas turtas turėjo būti pašalinti iš statybų objekto, kas ir buvo padaryta be atsakovo žinios ir dalyvavimo. Ieškovė būdama atsakinga turėjo dar iki perduodant Klaipėdos „Regitros“ objektą nustatyti ir apskaičiuoti visus nuostolius, dėl kurių kaltas atsakovas, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikta, ieškovė net nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl medžiagų ar technikos trūkumų.

4.25. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, jog teisėtai išskaičiavo iš atsakovo darbo užmokesčio žalą už Klaipėdos „Regitrą“, yra neįrodytas ir nepagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti likusią neatlygintos žalos dalį.

Dėl Kauno sporto halės objekto

4.26. Nurodė, kad, pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu sandėliuose arba kitose uždarose patalpose esantis turtas nebaigiamas inventorizuoti per vieną dieną, išėjus inventorizacijos komisijai patalpos turi būti užantspauduojamos (užplombuojamos) arba kitaip užtikrinama jų apsauga. Apsaugos užtikrinimo priemonės atliekant inventorizaciją turi būti komisijos pirmininko žinioje. Iki darbo dienos pabaigos užpildomi tą dieną patikrinto turto inventorizavimo aprašai ir paliekami toje patalpoje, kurioje saugomas turtas. Kitą dieną atsakingi asmenys ir inventorizacijos komisija į patalpas įeina tik kartu su komisijos pirmininku. Taisyklių 33 punkte numatyta, kad prireikus per inventorizaciją turtas gali būti priimamas ir išduodamas, tačiau tai atliekama inventorizacijos komisijos akivaizdoje.

4.27. Teismas sutiko su atsakovo ir jo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad inventorizacija buvo atlikta netinkamai, nes nebuvo sustabdyti darbai statybos objekte, be to, komisija buvo pasiskirsčiusi į grupeles, todėl atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti ir paaiškinti kiekvienam komisijos nariui, kur galbūt yra vieni ar kiti įrankiai, įrenginiai ar medžiagos, be to, inventorizacijos metu nedalyvavo inventorizacijos komisijos pirmininkas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nes paaiškėjo, kad visi šviestuvai buvo sumontuoti, tik netinkamai apskaičiuota. Nurodė, kad tai tik patvirtina, jog ieškovės pateiktas inventorizacijos aktas nepatvirtina realios ieškovės nurodytos žalos dydžio. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, buvę ieškovės darbuotojai iš esmės taip pat patvirtino, kad statybos objektų nėra galimybės pastatyti pagal parengtas sąmatas, nes atsiranda nenumatytų darbų ar nuostolių, kurie yra neišvengiami.

4.28. Aplinkybė, kad atsakovas galbūt neteikė periodiškai nurašytų materialinių vertybių aktų, savaime nereiškia, kad jos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms. Akivaizdu, kad, įmonei siekiant išvengti materialinių vertybių nuostolių, organizacinėmis priemonėmis yra sukuriamas jų panaudojimo kontrolės mechanizmas, o jam neveikiant, yra operatyviai reaguojama. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo raginamas teikti laiku ataskaitas apie panaudotas objekte statybines medžiagas ir pan. Šis darbdavio neveikimas gali būti traktuojamas kaip faktas, jog darbdavį esama padėtis tenkino.

Dėl automobilio „Dacia Dokker“ apgadinimo

4.29. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis automobilio neperdavė paskutinę darbo dieną, o jį paliko prie ieškovės teritorijos tvoros (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčijo aplinkybių, kad galbūt automobilis buvo apgadintas, ir negalėjo nurodyti, kaip ir kada automobilis buvo apgadintas. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad automobiliu naudojosi ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai, kuriems jis leisdavo darbo reikalais nuvykti parvežti kuro ar medžiagų. Atsakovas mano, kad automobilis galėjo būti apgadintas ir statybų aikštelėje, kol jis dirbo.

4.30. Įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovui vairuojant šį automobilį įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, apgadinimų pobūdį, tai, kad ieškovės automobilis buvo draustas kasko draudimu, konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad būtent atsakovas savo veiksmais padarė žalą ieškovės transporto priemonei, todėl ieškovės reikalavimą dėl 90 Eur žalos atlyginimo už automobilio franšizę atmetė kaip neįrodytą.

Dėl išskaitų

4.31. Nustatęs, kad ieškovė neįrodė, jog pagrįstai atsakovui buvo taikyta materialinė atsakomybė, nes nenustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, pripažino, kad ieškovė išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atliko neturėdama tam teisinio pagrindo.

Dėl delspinigių

4.32. Ieškovė su atsakovu darbo santykius nutraukė 2020 m. kovo 23 d., todėl delspinigiai turi būti apskaičiuoti už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį atlyginimas atsakovui turėjo būti mokamas vieną kartą per mėnesį kito mėnesio 20–30 dienomis grynaisiais arba į banko kortelę, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 36,42 Eur delspinigių už 2020 m. gruodžio mėnesio viso darbo užmokesčio nesumokėjimą (867,24 Eur x 0,07 proc. x 60 k. d.), 15,97 Eur delspinigių už 2021 m. sausio mėn. (912,39 Eur x 0,07 proc. x 25 k. d.), tai yra iš viso 52,39 Eur delspinigių.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio

4.33. Konstatavo, kad pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės, byloje nėra. Sutiko su ieškovės argumentais, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalį iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos netesybos turėtų būti apskaičiuotos pagal vidutinį atsakovo darbo užmokestį be mokesčių.

4.34. Iš prie ieškinio pateiktų žiniaraščių bei pažymos apie darbo užmokestį nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis su mokesčiais 2020 m. gruodžio mėnesį buvo 4 231,84 Eur, o atsakovui turėjo būti sumokėtas 2 589,95 Eur darbo užmokestis, už 2021 m. sausio mėnesį priskaičiuotas 3 936,36 Eur darbo užmokestis, o išmokėti turėjo 2 412,73 Eur, vasario mėnesį priskaičiuota 2 760,39 Eur, o išmokėta 1737,20 Eur, todėl laikė, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis buvo 2 246,62 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovei pažeidus pareigą laiku atsiskaityti su atsakovu yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 13 479,72 Eur (2 246,62 Eur x 6 mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis).

4.35. Nurodė, kad ieškovė vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl skubaus vykdymo atsakovui pervedė 2 053 Eur, todėl šia suma mažintinas iš ieškovės atsakovui priteistinų išmokų dydis, ir iš ieškovės atsakovui priteisė 15 644,07 Eur sumą (17 697,07 Eur (867,24 Eur + 912,39 Eur + 635,50 Eur + 1 749,83 Eur + 52,39 Eur + 13 479,72 Eur) – 2 053 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Perskirstyti pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei iš atsakovo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Atsakovas, negalintis grąžinti (pateikti) arba nurodyti jam (rašytiniais įrodymais fiksuojant) perduoto ir jo žinioje buvusio turto panaudojimo pagal paskirtį aplinkybės, turėjo pareigą įrodyti (pateisinti) jam patikėto ir jo žinioje buvusio ieškovės turto tinkamo panaudojimo pagal paskirtį arba bent jau buvimo vietos aplinkybes, o ne vien tik teikti abejonėmis motyvuojamus teiginius. Teismas negalėjo vien tik abejonių pagrindu ar abstrakčių liudininkų parodymų pagrindu padaryti išvados, jog iš esmės pati ieškovė yra kalta dėl žalos ir (ar) kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas visiškai nepagrįstai paneigė atsakovo, kaip darbuotojo, pareigas ir atsakomybę ieškovei, kaip darbdavei, ir nesivadovavo DK 24 straipsnio 6 dalies ir 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepagrįstai netaikė atsakovui DK 151 straipsnyje ir 152 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

5.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ir iškėlė reikalavimą, jog tiesiogiai darbuotojui perduotų materialinių vertybių trūkumas gali būti nustatytas tik atlikus inventorizaciją ir tik tokie įrodymai byloje gali pagrįsti atsakovo žinioje buvusio materialiojo turto trūkumą. Teismas netinkamai vertino, jog iš esmės dėl pačios ieškovės veiksmų (teismo vertinimu, netinkamos kontrolės) atsakovui neturėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Šiais aspektais sprendimas nepagrįstas, kadangi šiuo atveju leistini visi įrodymai ir vien tik įrodymo ar jo rinkimo formalūs trūkumai savaime nereiškia, jog šis įrodymas neturi jokios įrodomosios reikšmės, taip pat darbo santykiuose ne vien tik darbdavys turi pareigas, tačiau ir darbuotojas turi savo pareigas saugoti darbdavio turtinius interesus, todėl vien tik darbdavio (galbūt) netinkamas savo pareigos vykdymas savaime nepaneigia darbuotojo pažeidimų.

5.3. Teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, įrodymus ir nepagrįstai nenustatė faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą – taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti sprendimą faktiniu ir teisės taikymo aspektais.

5.4. Nepagrįstos teismo išvados motyvuojamos aplinkybe, jog atsakovas vienu metu vykdė statinio statybos vadovo pareigas Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės rekonstrukcijos objektuose. Ši aplinkybė niekaip neužkerta kelio atsakovui vykdyti SSVP numatytas funkcijas, įskaitant SSVP (2.1.11 p.) tą pačią funkciją, numatytą atsakovo pareigas reglamentuojančiame ir tiesiogiai taikytiname Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (žr. IX skirsnį). Atsakovas turėjo pavaldžių darbuotojų, todėl jam nėra privaloma fiziškai ir tiesiogiai būti statybos objektuose. Atsakovas sutiko ir dirbo ieškovės nustatytomis darbo sąlygomis, nereiškė jokių esminių priekaištų ar pretenzijų dėl darbo organizavimo tvarkos vykdant statinio statybos vadovo pareigas Klaipėdos „Regitros“ ir (ar) Kauno sporto halės statybos objektuose. Atsakovas nėra paprastas nekvalifikuotas darbuotojas, o yra specialų kvalifikacijos atestatą turintis ir nuolat kvalifikaciją privalantis kelti specialusis statybos proceso subjektas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tam, kad gautų atestatą, laikė specialų egzaminą, taip pat ir teisinių žinių. Todėl šiuo atveju ši aplinkybė svarbi ir leidžia spręsti, kad atsakovas, prisiimdamas pareigą vykdyti statinio statybos vadovo funkcijas dviejuose statybos objektuose ir gaudamas už tai darbo užmokestį, įvertino riziką ir savo galimybes, žinojo ieškovės lokaliuosius teisės aktus, reglamentuojančius pareigą organizuoti statybinių medžiagų apsaugą, atitinkamas medžiagų nurašymo, įrankių, kuro panaudojimo ir pateisinimo tvarkas, galėjo tvarkyti ir tvarkė jam patikėto turto apskaitą ir galėjo kontroliuoti ir kontroliavo statybinių medžiagų panaudojimą statyboje.

5.5. Vien tai, kad Klaipėdos „Regitros“ statybos objektui priskirtas atsakovui patikėtas statybines medžiagas ir įrankius, kurių ieškovei nepavyko rasti ir kurių trūkumo atsakovas nepateisino, ieškovė užfiksavo dokumentu, pavadintu „inventorizacijos aprašas“, nereiškia, jog šio dokumento negalima vertinti kaip dokumento, kuriame užfiksuotos ieškovės nerandamos ir atsakovo nepateisinamos materialinės vertybės. Esmė yra tai, jog, esant rašytiniams įrodymams dėl ieškovės turto perdavimo atsakovui, ieškovei pakanka, pateikiant bet kokį dokumentą, kuriame būtų nurodytos trūkstamos medžiagos (turtas), pareikalauti iš atsakovo paaiškinti dėl materialinių vertybių panaudojimo pagal paskirtį, o atsakovas privalo arba įrodyti, kad materialinės vertybės sunaudotos pagal paskirtį, arba įrodyti, jog jos nėra dingusios (jų netrūksta) ir vis dar yra atsakovo žinioje. Apie atliktą patikrinimą atsakovas žinojo, teikė paaiškinimus, prašė pratęsti terminą paaiškinimams dėl medžiagų panaudojimo pateikti, tačiau galiausiai taip ir nepavyko nustatyti trūkstamų medžiagų panaudojimo pagal paskirtį aplinkybių. Nėra įstatymo, įpareigojančio ieškovę nurodytas aplinkybes aiškintis būtent tik inventorizacijos būdu ar nurodančio, jog tik inventorizacijos aktas yra leistinas įrodymas darbuotojui perduotų materialinių vertybių trūkumui nustatyti, todėl šiuo aspektu teismo motyvai yra be teisinio pagrindimo.

5.6. Vien tai, kad ieškovė primygtinai arba raštu neragino atsakovo laiku pateisinti medžiagų panaudojimą, nereiškia, kad atsakovas atleidžiamas nuo išsaugojimo, turto panaudojimo pagal paskirtį pareigų arba nuo materialinės atsakomybės už savo pareigų pažeidimus. Apeliantė laikosi nuomonės, jog būtent šiuo aspektu atsakovui taip pat teko įrodinėjimo našta įrodyti statybinių medžiagų ir trūkstamų įrankių panaudojimo pagal paskirtį aplinkybę, o ne vien tik pateikti abejones apie ieškovės neva nepakankamą atsakovo kontrolę.

5.7. Iš esmės tais pačiais argumentais (dėl inventorizacijos formalių aspektų ir ieškovės nepakankamos kontrolės) motyvuodamas teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas ir jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl ieškovės atliktų išskaitų ir ieškiniu reikalaujamos priteisti likusios neatlygintos nuostolių dalies (1 217,74 Eur), susijusios su Kauno sporto halės rekonstrukcijos objektu. Atsakovas dalyvavo 2021 m. vasario 5–8 d. inventorizacijoje ir nustatė bei savo parašu kiekviename inventorizacijos akte patvirtino nustatytus medžiagų trūkumus arba medžiagų kiekių atitiktį savo žinioje esantiems medžiagų / įrankių kiekiams. Dabar neigti šią aplinkybę įvairiomis abejonėmis ar formaliais teiginiais nėra pagrindo. Tai, kad fiziškai patikrinimo metu nedalyvavo komisijos pirmininkas arba nebuvo sustabdyta statyba arba patalpų neužplombavimo formali aplinkybė ar kt. negali reikšti, jog ieškovės nustatytas trūkumas nepagrįstas arba jog atsakovas atleistinas nuo materialinės atsakomybės už savo žinioje buvusio turto dingimą. Nėra įstatymo, įpareigojančio ieškovą nurodytas aplinkybes aiškintis būtent tik inventorizacijos būdu, ar nustatančio, jog tik inventorizacijos aktas yra leistinas įrodymas darbuotojui perduotų materialinių vertybių trūkumui nustatyti. Apeliantė laikosi nuomonės, jog būtent šiuo aspektu atsakovui taip pat teko įrodinėjimo našta įrodyti statybinių medžiagų ir trūkstamų įrankių panaudojimo pagal paskirtį aplinkybę.

Šalies argumentai

5.8. Ieškovė pagrįstai ir teisėtai atliko nustatyto trūkumo (nuostolių) išieškojimą atlikdama atitinkamas išskaitas iš darbo užmokesčio, o po to kreipėsi į teismą dėl likusios nuostolių dalies priteisimo.

5.9. Ieškovė pagrįstai ir teisėtai atliko nustatyto kuro trūkumo (nuostolių) išieškojimą atlikdama atitinkamą išskaitą iš darbo užmokesčio. Pirma, atsakovas nebuvo „perkeltas“, o pats sutiko ir turėjo pareigą (darbo sutartimi susitarta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio), kurią vykdė bemaž metus, statinio statybos vadovo funkcijas vykdyti Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės objektuose ir jam išliko pareiga organizuoti materialinių vertybių (medžiagų, įrankių ir kt.) apsaugą statybos objektuose, atsakyti už statybinių medžiagų, priemonių, įrankių, įskaitant kurą, tinkamą panaudojimą pagal paskirtį ieškovės interesams tenkinti. Antra, akcentuojama 2019 m. gegužės 22 d. datos (pradėjus vykdyti darbo funkcijas Kauno sporto halės objekte) aplinkybė nėra reikšminga, nes būtent, ką ir akcentavo ieškovė, atsakovas vilkino bei tinkamai nevykdė jam tenkančios pareigos turtą naudoti pagal paskirtį ir laiku pateisinti jo sunaudojimą, t. y. ieškovė turi omenyje tai, kad pats atsakovas delsė pateikti kuro sunaudojimo aktus ir juos už 2019 m. vasario / liepos mėnesius pateikė per pavaldžią inžinierę E. Ž. tik 2020 m. vasario 1 d. Trečia, atsakovo pateiktuose kuro nurašymo aktuose yra padaryti ieškovės darbuotojų (Audito skyriaus darbuotojų) įrašai, pagrindžiantys kuro nurašymo aktuose nurodytų duomenų (kuro nurašymo) nepagrįstumą, kurio pagrindu atsisakyta priimti atsakovo deklaravimą, neva kuras panaudotas pagal paskirtį. Nėra abejonės, kaip klaidingai nurodė teismas, o objektyviai pagrįstos yra išvados, jog atsakovas negali pateisinti / nurodyti atitinkamo kuro kiekio panaudojimo pagal paskirtį statybos objekte. Kitas kuro kiekis nurašytas kaip pateisintas. Ketvirta, kurą naudojančiose transporto priemonėse / mechanizmuose sumontuota Lietuvos darbdavių naudojama speciali įranga „LockTracker“ ir transporto priemonių / mechanizmų veikla bei kuro sunaudojimas šia įranga stebimi. Šios sistemos veikimo principus, konkrečiai susiedamas su atsakovu, teismo posėdžio metu paaiškino apklaustas ieškovės Audito skyriaus vadovas A. I., kuris įformino atsakovo pateiktų dalies kuro nurašymo aktų atmetimą dėl jų nepagrįstumo ir pateikė savo liudijimus teismui, kodėl tai padaryta. Teismas sprendime nepaaiškina, kuo remiantis darytina išvada, jog „LockTracker“ yra nepatikima įranga, taip pat teismas nepaaiškino, kodėl nevertinami to paties liudytojo pateikti liudijimai dėl kuro nurašymo aktų atmetimo. Penkta, teismas iškėlė ieškovei neįmanomą įveikti „įrodinėjimo kartelę“ ir kelia reikalavimą ieškovei, kaip darbdavei, įrodyti tai, ko šiuo atveju objektyviai negalima įrodyti, kartu visiškai atleisdamas atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos. Atsakovas teigdamas, kad kurą panaudojo pagal paskirtį, privalo tai ir įrodyti. Atsakovui buvo suteikta speciali kuro pirkimo kortelė ir teisė pirkti kurą, tačiau taip pat, naudojant kuro kortelę, būtent pačiam atsakovui ir tenka pareiga kurą panaudoti pagal paskirtį statybos objektuose, todėl ir pareiga įrodyti kuro panaudojimo pagal paskirtį aplinkybę tenka atsakovui. Ieškovės lokaliniai teisės aktai, numatantys kuro nurašymo tvarką, atsakovui buvo žinomi ir jis jais iki tol vadovavosi, todėl, pagal kuro nurašymo tvarką nepateisinus kuro panaudojimo, laikytina, kad jis darbuotojo (atsakovo) panaudotas ne pagal paskirtį ir, jeigu darbuotojas (atsakovas) neįrodo priešingai, jis turi už tai materialiai atsakyti. Šešta, tai, kad atsakovas pasirašytinai nėra supažindintas su atitinkamu įsakymu dėl išskaičiavimo, objektyviai nieko nekeičia ir nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovei nuostolius dėl nepateisinto kuro panaudojimo.

5.10. Teismas teisingai nustatė, jog, be kitų materialinių reikalavimų, ieškovė reikalavo priteisti likusią neatlygintą (iš darbo užmokesčio neišskaičiuotą) 67,88 Eur nuostolių dalį. Šis nuostolis pasireiškia tuo, jog atsakovui, darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienašališkai grąžinus jam patikėtą automobilį „Dacia Dokker“, nustačius kuro likutį jame ir patikrinus grąžintos kuro kortelės duomenis bei nesant jokių atsakovo ieškovės nustatyta tvarka pateiktų paaiškinimų dėl kuro sunaudojimo kelionėms darbo tikslais, liko nepateisintas (nurodytos vertės) kuro sunaudojimas. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, tačiau dėl šio epizodo (reikalavimo) nepateikė jokių motyvų, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir dėl to negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.

5.11. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti likusią neatlygintą (iš darbo užmokesčio neišskaičiuotą) 90 Eur nuostolių dalį. Šis nuostolis pasireiškia tuo, jog, atsakovui darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienašališkai grąžinus jam patikėtą automobilį „Dacia Dokker“, nustatyta, jog galinis automobilio bamperis ir bagažinės durelės yra sugadinti, todėl, draudimo įmonei atlyginus tik dalį remonto išlaidų, liko neatlyginta 90 Eur remonto išlaidų, t. y. ieškovei tenkanti atlyginti franšizės suma. Šioje situacijoje būtent atsakovas privalėjo įrodyti, jog žala automobiliui padaryta dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos (autoįvykis, vandalizmas ar pan.), o ne dėl jo paties veiksmo. Jokių duomenų, pranešimų iš atsakovo, jog automobilis buvo patekęs į autoįvykį arba kad aptikta kitų asmenų padarytų automobilio apgadinimų, nėra. Taigi, būtų nelogiška ir neteisinga atleisti darbuotoją nuo žalos atlyginimo vien tuo pagrindu, jog darbuotojas negali nurodyti žalos atsiradimo aplinkybių, o darbdavys objektyviai negali įrodyti, jog apgadinimą padarė būtent darbuotojas savo tiesioginiais veiksmais. Šiuo atveju ieškovė niekaip (objektyviai) negali įrodyti, kaip ir kokiu būtent konkrečiu veiksmu atsakovas sugadino automobilį, tačiau ir atsakovas neįrodo, jog sugadinimus padarė tretieji asmenys, todėl logiška ir pagrįsta bei laikytini įrodytais ieškovės argumentai dėl to, jog atsakovas laikytinas kaltu ir turi atlyginti padarytą žalą.

5.12. Teismas ieškovės ir atsakovo ginčą dėl teisės išsprendė nepagrįstai. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų atsakovo pareikštų pagrindinių reikalavimų nepagrįstumą ir panaikintų sprendimą, tuomet tais pačiais pagrindais nepagrįstu pripažintinas ir išvestinis atsakovo reikalavimas priteisti delspinigius. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo, įskaitant jo dalį dėl atsakovo reikalavimo priteisti delspinigius, šioje dalyje teismas neteisingai (nepagrįstai) nustatė ir priteisė 36,42 Eur delspinigių sumą už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį ir 15,97 Eur delspinigių sumą už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį, todėl šia dalimi priteistos delspinigių sumos turėtų būti sumažintos. Teismas teisingai nustatė, jog pagal su atsakovu sudarytą 2018 m. spalio 8 d. darbo sutartį (1.3 p.) ieškovė už praėjusį mėnesį darbo užmokestį turi sumokėti einamojo mėnesio 20–30 dienomis, o darbo santykiai yra pasibaigę 2021 m. kovo 23 d. Vadinasi, susitarta paskutinė darbo užmokesčio išmokėjimo diena yra ne vėlesnė kaip kalendorinio mėnesio 30 diena ir laikotarpis, už kurį gali būti skaičiuojami delspinigiai, pradedamas skaičiuoti einamojo mėnesio 30 dieną iki darbo santykių pabaigos datos – 2021 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti iki 2021 m. sausio 30 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 867,24 Eur sumos būtų 31,57 Eur (867,24 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. sausio 30 d.)). O darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį ieškovė turėjo sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 912,39 Eur sumos būtų 14,68 Eur (912,39 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. vasario 28 d.)).

5.13. Teismas ieškovės ir atsakovo ginčą dėl teisės išsprendė neteisingai, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų atsakovo pareikštų pagrindinių reikalavimų nepagrįstumą ir panaikintų sprendimą, tuomet tais pačiais pagrindais nepagrįstu pripažintinas ir išvestinis atsakovo reikalavimas priteisti netesybas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo, įskaitant jo dalį dėl atsakovo reikalavimo priteisti netesybas, šioje dalyje teismas neteisingai (nepagrįstai) nustatė ir priteisė 13 479,72 Eur (2 246,62 Eur x 6 mėn.) netesybų sumą (be mokesčių), todėl šia dalimi priteista netesybų suma turėtų būti sumažinta. Teismas klaidingai apskaičiavo ir neteisingai nurodė atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, kadangi dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio reikšmės sprendė žiūrėdamas į ieškovės ieškinio 24 priedą, kur pateiktoje pažymoje nurodyta bendra (priskaičiuota ir išmokėta) pinigų suma atsakovui, o išmokėtos bendros sumos sudėtis yra atskleista žiniaraščiuose ir iš jų matyti, kad 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovui papildomai mokėti dienpinigiai – 285 Eur, papildomų atostogų kompensacija – 679,24 Eur, 2021 m. sausio mėnesį mokėti dienpinigiai – 300 Eur, 2022 m. vasario mėnesį mokėti dienpinigiai – 285 Eur. Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį dienpinigiai ir (ar) kiti minėtoje dalyje nenurodyti mokėjimai (kompensacijos ir kt.) nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, o vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti yra aktualūs ir taikytini būtent darbo užmokestį sudarantys mokėjimai. Dienpinigiai ir (ar) kiti mokėjimai, kompensacijos nėra naudojami apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3 punktą matyti, kokie mokėjimai įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, ir jie iš esmės atitinka DK 139 straipsnio 2 dalį, t. y. dienpinigiai ir kiti Aprašo 3 punkte nenurodyti mokėjimai nėra įtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą. Teismas nepagrįstai ir klaidingai apskaičiavo atsakovo vidutinį darbo užmokestį atitinkamai padidindamas sumas atsakovo gautais dienpinigiais ir kitais mokėjimais, kurie nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, todėl atitinkamai teismo gauta netesybų suma yra neteisinga. Teisingas atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydis nurodytas ieškovės ieškinio 23 priede pateiktuose vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapeliuose ir dėl vidutinio darbo užmokesčio detaliai paaiškinta ieškovės 2022 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose, t. y. atsakovo vidutinio darbo užmokesčio suma (be mokesčių) yra 1 816,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, pagal DK 147 straipsnio 2 dalį skaičiuotina ir priteistina maksimali netesybų suma būtų 10 898,82 Eur (1 816,47 Eur x 6 mėn.), todėl sprendimu priteistų netesybų suma mažintina.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

6.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo itin aktyvus ir kiek įmanoma ne tik pats teikė turimus įrodymus, bet ir bandė pats ir (arba) per teismą išreikalauti maksimalų kiekį įrodymų, kurie paneigia ieškovės argumentus, apie tariamai atsakovo padarytą žalą darbdaviui ir neteisėtų išskaitų pagrįstumą. Teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė prielaidomis ar abejonėmis motyvuojamais teiginiais, tačiau vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma ir pagal juos priėmė teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą objektyvų ir motyvuotą sprendimą. Atsakovo atsakomybę buvo bandoma įrodyti iš esmės tik lokalių teisės aktų reikalavimų bei darbdavio padarytų apskaičiavimų ir neteisėtų inventorizacijos aktų pagrindu. Atsakovas pateikė faktinius duomenis apie tai, kad darbdavys savo priimtų vidaus teisės aktų reikalavimų pats tinkamai neįgyvendino ir neužtikrino tinkamos jų laikymosi kontrolės, jokių pretenzijų darbuotojui dėl šių aktų pažeidimų niekada neteikė, be to, atsakovo perkėlimas į kitą objektą, inventorizacijos perduodant objektą eksploatuoti, apsaugos nebuvimas ir kt. aplinkybės patvirtino, kad atsakovas negali būti atsakingas už kuro ir medžiagų bei mechanizmų tariamą trūkumą, todėl nebuvo jokio pagrindo iš jo darbo užmokesčio daryti išskaitas už tariamą žalą.

6.2. Vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, teismas tinkamai ir pagrįstai nurodė, jog darytina išvada, kad ieškovė, kaip darbdavys, privalantis tinkamai organizuoti darbuotojų darbą bei materialinių vertybių apskaitą, to nepadarė laiku, todėl inventorizacijos atlikimo dieną (2020 m. lapkričio 3 d.) nustatytas materialinių vertybių trūkumas negali būti pripažįstamas pagrindu atsakovo turtinei (materialiniai) atsakomybei atsirasti. Atsakovas vienerius metus ir beveik šešis mėnesius (nuo 2019 m. gegužės 22 d.) jau faktiškai nedirbo Klaipėdos „Regitros“ objekte, netvarkė materialinių vertybių ir jų panaudojimo apskaitos ir neatliko kitų veiksmų, todėl nebebuvo atsakingas už Klaipėdos „Regitros“ objektą, kai jame buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trūkumas. Tai, kad atsakovas laiku nepateisino, kur buvo sunaudotos medžiagos, ar nenurašė įrankių, teismo vertinimu, neįrodo, kad realiai ieškovei buvo padaryta žala, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pasisavino kokias medžiagas ar įrankius.

6.3. Teismas nuodugniai išanalizavo visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad, nors atsakovas sutikdamas būti paskirtas į du skirtingus objektus iš esmės prisiėmė atsakomybę už šiuos du statybos objektus ir būdamas statinio statybos vadovas iš esmės privalėjo suprasti, kad jam tenka didelė atsakomybė, tačiau visuma byloje esančių rašytinių įrodymų iš esmės patvirtina, kad pati ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nesiėmė jokių priemonių, kad tinkamai ir laiku būtų vykdytos atsakovo funkcijos, tai yra laiku nurašomas kuras ar statybinės medžiagos, nors, kaip patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, ieškovė savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi būti nurašomos statybinės medžiagos ar kuras, tačiau į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo nors kartą ragintas dėl to, kad jis laiku nenurašė statybinių medžiagų ar kuro. Ieškovės įmonėje veikė Audito skyrius, kuris turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip yra vykdoma materialinių vertybių apskaita ir nurašymas. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad neretai pasitaikydavo atvejų, kad medžiagas jie nurašydavo, tačiau kitą mėnesį jos vėl patekdavo į nenurašytas medžiagas ir reikėdavo aiškintis dėl šių medžiagų ir dar kartą įrodinėti, kad medžiagos buvo panaudotos.

6.4. Šioje situacijoje darbdavys reikalavimus bando pagrįsti savo paties parengtais ir patvirtintais dokumentais, naudodamas tik jam pačiam prieinamą informaciją, kurią jis gali koreguoti taip, kaip jam tai atrodo priimtina ir naudinga. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, įskaitant duomenis apie inventorizacijos aktų taisymus, materialinių vertybių trūkumo skirtingas sumas, kurios iš pradžių siekė dešimtis tūkstančių, galiausiai sumažėjo iki kelių tūkstančių (akivaizdžiai matyti netvarka įmonės medžiagų apskaitoje ir jas nurašant), inventorizacijų atlikimas nesilaikant jokių reikalavimų ne tik laikotarpio (periodo) požiūriu, jas atliekant praėjus daug laiko po objekto perdavimo eksploatuoti, galbūt nenurašant darbuotojo pateiktų kaip sunaudotų medžiagų ir t. t.

6.5. Ieškovės pažeidimai atliekant materialinių vertybių apskaitą tik patvirtina pagrįstas prielaidas, kad ieškovė nesilaiko norminių aktų reikalavimų, todėl negali pateikti objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl žalos padarymo.

6.6. Vien pats faktas, kad pas darbdavį liko dalis medžiagų, kurios buvo perduotos atsakovui, ir atsakovas neturi rašytinių duomenų, kad jos visos buvo nurašytos, nepatvirtina ieškovės teiginių, kad atsakovas netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė pareigas. Apeliantė tik pati turėdama galimybę pateikti bet kokius dokumentus ir įrodymus, kad atsakovas piktybiškai nevykdė savo pareigų, tokių įrodymų nepateikė, o atsakovo iniciatyva išsiaiškintos aplinkybės tik patvirtino, kad atsakovas niekada nebuvo baustas už pareigų pažeidimą, tinkamu laiku jokie trūkumai jam nebuvo užfiksuoti, tariami trūkumai patvirtinami tik darbdavio žinioje esančiais dokumentais, kuriuos jis bet kada gali koreguoti, todėl, priešingai, nei teigia apeliantė, mano, kad apeliantė neįrodė pareigai atlyginti žalą kylančios darbuotojo atsakomybės.

6.7. Byloje pateikti duomenys, kad dalis tariamai nepagrįsto kuro pagal aktus net nebuvo atsakovo atsakomybė, akte nurodomi visai kito atsakingo darbuotojo duomenys, tačiau žalos reikalaujama iš atsakovo. Iš įsakymo Nr. K-1008-27, kuriuo remiantis iš atsakovo buvo išskaičiuota 883,13 Eur suma, matyti, kad jame taip pat tik nurodyta iš M. S. atlyginimo išskaičiuoti 883,13 Eur. Prie įsakymo pridėti nurašymo aktai Nr. 2012817 ir Nr. 2012523. Nurašymo akte Nr. 2012817 nurodyta: „Objektas: SMAID“, ,,Patalpa: 201-MECHA“, ,,Kontaktas: Statinio statybos vadovas S. M.“, degalų kiekis ir galutinė suma – 487,15 Eur. Nurašymo akte Nr. 2012523 nurodyta: „Objektas: SMAID“, ,,Patalpa: 236-MECHA“, ,,Kontaktas: Darbų vadovas A. M.“, „Komentaras: 4900, M. S., nepateisintas kuras Klaipėda „Regitra“, degalų kiekis ir galutinė suma – 395,98 Eur. Nurašymo aktuose nėra M. S. parašo, aktą surašiusio asmens parašo ir detalių apskaičiavimų, todėl taip ir lieka neaišku, kas ir pagal kokius skaičiavimus atliko nurašymą ir konstatavo, kad akte nurodytas degalų kiekis buvo panaudotas netinkamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurašymo akte Nr. 2012523 nurodytas „darbų vadovas A. M.“ ir „nepateisintas kuras Klaipėdos Regitra“ tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė visiškai nepagrįstai išskaičiavo pinigus už kurą iš M. S., nors jis Klaipėdos „Regitros“ objekte nedirbo nuo 2019 m. gegužės 22 d., o už mechanizmų kortelę tuo metu buvo atsakingas M. A..

6.8. Atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas nei su įsakymais dėl kuro išskaičiavimo, nei turėjo galimybę esant būtinumui prieštarauti ar pateikti paaiškinimus.

6.9. Atsakovui perduotos degalų kortelės buvo naudojamos ne tik tarnybinio automobilio reikmėms, bet ir mechanizmams, kurie buvo naudojami statybų aikštelėse darbo metu, todėl skaičiuojant nepateisinto kuro išnaudojimą turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, kokie mechanizmai ir kiek darbo laiko jie veikė statybų aikštelėse. Dalis objektuose naudojamų mechanizmų neturėjo „LocTracker“ įrenginių arba jie buvo sugedę, todėl nebuvo galimybės nustatyti, koks kiekis degalų buvo sunaudotas naudojant tokius mechanizmus. Išsamūs degalų sunaudojimo skaičiavimai nebuvo atlikti. Neaišku, kada byloje pateikti įrodymai su įrašais apie tariamai nepagrįstus kuro nurašymus atlikti, jie nepatvirtinti objektyviais įrodymais iš „LocTracker“ sistemos. Ieškovė, pristatydama į objektą įrangą ir įrenginius, turėjo tokį faktą užfiksuoti perdavimo–priėmimo aktais, taip pat ir tokią įrangą išvežant iš objekto. Tačiau, kaip matyti, tokių dokumentų į bylą taip pat nepateikė, nes tikėtina, kad šie įrodymai jai būtų buvę nepalankūs.

6.10. Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad atsakovas tinkamai ir laiku teikė ataskaitas apie turto nurašymus (jų panaudojimą statybose), tačiau pats darbdavys jų tinkamai neužfiksuodavo. Iš byloje surinktų įrodymų galima daryti priešingą prielaidą, kad labiau tikėtina, jog darbdavys tinkamai netvarkė materialinių vertybių panaudojimo apskaitos, o atsakovui siekiant nutraukti darbo santykius ėmėsi neteisėto darbuotojo šantažo, žinodamas, kad atsakovas neturės galimybės apsiginti, nes visas susirašinėjimas ir didžioji dalis dokumentų buvo perduodama darbdavio el. pašto sistema.

6.11. Ieškovės pateikti inventorizacijos aktai ne tik buvo pateikti pavėluotai, bet ir formalūs, netikslūs, visiškai nieko bendro neturintys su faktinės turto situacijos nustatymu objekte.

6.12. Teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė, jog pagrįstai atsakovui buvo taikyta materialinė atsakomybė, nes nenustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, pagrįstai buvo konstatuota ir tai, kad ieškovė išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atliko neturėdama tam teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, ieškinį tenkinti. Iš esmės apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis.

10. Apeliantė nurodė, kad ji pagrįstai ir teisėtai atliko nustatyto trūkumo (nuostolių) dėl Klaipėdos „Regitros“ ir Kauno sporto halės objektų išieškojimą atlikdama atitinkamas išskaitas iš darbo užmokesčio, o po to ir kreipėsi į teismą dėl likusios nuostolių dalies priteisimo. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti dėl toliau nurodytų aplinkybių:

10.1 Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovui kaip statinio statybos vadovui buvo perduotos statybos objekte (Klaipėdos „Regitra“ ir Kauno sporto halė) esančios medžiagos, įrenginiai, atsakovas buvo atsakingas už medžiagų, įrenginių sandėliavimą bei jų apsaugą statybos aikštelėje.

10.2 Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vienu metu vykdė statinio statybos vadovo pareigas dviejuose skirtinguose ieškovės objektuose, tai yra Klaipėdoje „Regitroje“ ir nuo 2019 m. gegužės 22 d. Kaune sporto halėje.

Dėl Klaipėdos „Regitros“ objekto

10.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos „Regitros“ objektas buvo užbaigtas ir perduotas 2020 m. rugsėjo mėn., perduodant šį objektą atsakovas nebeatliko šio objekto statinio statybos vadovo pareigų ir objektas buvo perduotas esant paskirtam kitam statinio statybos vadovui P. J., kuris paskirtas šio objekto statinio statybos vadovu nuo 2020 m. sausio 27 d.

10.4. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, keičiantis už objektą materialiai atsakingiems asmenims, privalėjo būti atlikta materialinių vertybių inventorizacija ir materialinės vertybės perduotos pagal aktą. Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719) (toliau – Taisyklės) 9.2 punkte nurodyta, kad „subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai keičiasi atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę)“. Vadovaujantis Taisyklėmis ieškovės atsakingi asmenys privalėjo atlikti išsamią inventorizaciją perkeldami atsakovą dirbti iš Klaipėdos „Regitros“ objekto į Kauno sporto halės objektą. Toks inventorizacijos aktas nei paskiriant atsakovą į Kauno sporto halės objektą, nei vėliau paskiriant kitą Klaipėdos „Regitra“ objekto statinio statybos vadovą nebuvo atliktas. Taigi buvo pažeistos imperatyvios normos dėl inventorizacijos atlikimo, todėl dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko objekte – Klaipėdoje „Regitroje“ po to, kai šis objektas nuo 2020 m. sausio buvo perduotas P. J..

10.5. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. lapkritį ieškovės inicijuotas materialinių vertybių Klaipėdos „Regitroje“ panaudojimo pagal paskirtį patikrinimas, neturint duomenų apie jų likutį atsakovui paliekant objektą, negalėjo įvykdyti keliamos užduoties – nustatyti atsakovo materialinės atsakomybės ribų, be to, jis buvo atliktas jau perdavus objektą užsakovui. Todėl faktiškai jau iki tokio objekto perdavimo visos likusios medžiagos bei įranga, kitas turtas turėjo būti pašalinti iš statybų objekto, kas ir buvo padaryta be atsakovo žinios ir dalyvavimo. Ieškovė, būdama atsakinga, turėjo dar iki perduodant Klaipėdos „Regitros“ objektą nustatyti ir apskaičiuoti visus nuostolius (tarp jų ir kuro trūkumo nuostolius), dėl kurių kaltas atsakovas, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikta, ieškovė net nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl medžiagų, technikos ar kuro trūkumų. Po pusantrų metų neįmanoma nustatyti, kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko šiame objekte.

10.6. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo labiau tikėtina išvada, kad atsakovas po perkėlimo į Kauno sporto halės objektą realiai jokių darbų Klaipėdos „Regitros“ objekte neatliko, buvo tik formalus šio objekto statybos darbų vadovas, nors realiai jam pavestas funkcijas įgyvendino kiti asmenys, ir tai buvo su ieškovės žinia arba ieškovę tokia padėtis tenkino, nes ieškovė jokių pretenzijų nereiškė (byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs raginamas laiku nurašyti ar perduoti Klaipėdos „Regitros“ objekte nepanaudotas medžiagas, įrankius ar mechanizmus), nors savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi būti nurašomos statybinės medžiagos ar kuras.

10.7. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasisavino medžiagas, įrankius, kurą.

10.8. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma byloje esančių rašytinių įrodymų iš esmės patvirtina, kad pati ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nesiėmė jokių priemonių, kad tinkamai ir laiku būtų vykdytos atsakovo funkcijos, tai yra laiku būtų nurašytas kuras ar statybinės medžiagos, nors, kaip patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, ieškovė savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi, kaip ir kokia tvarka turi būti nurašomos statybinės medžiagos ar kuras, tačiau į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo nors kartą ragintas dėl to, kad jis laiku nenurašė statybinių medžiagų ar kuro. Ieškovės įmonėje veikė Audito skyrius, kuris turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip yra vykdoma materialinių vertybių apskaita ir nurašymas. Ieškovė, kaip darbdavys, privalantis tinkamai organizuoti darbuotojų darbą bei materialinių vertybių apskaitą, to nepadarė laiku, todėl inventorizacijos atlikimo dieną (2020 m. lapkričio 3 d.) nustatytas materialinių vertybių trūkumas negali būti pripažįstamas pagrindu atsakovo turtinei (materialiniai) atsakomybei atsirasti.

10.9. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas pripažinti, kad teisėtai išskaičiavo iš atsakovo darbo užmokesčio žalos už Klaipėdos „Regitros“ objektą atlyginimą, yra neįrodytas ir nepagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti likusią neatlygintą žalos dalį (CPK 178, 185 straipsniai).

10.10. Dėl kitų šalių argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, susijusių su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumu dėl Klaipėdos „Regitros“ objekto, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl Kauno sporto halės objekto

10.11 Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad inventorizacija buvo atlikta netinkamai, nes nebuvo sustabdyti darbai statybos objekte, be to, komisija buvo pasiskirsčiusi į grupeles, todėl atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti ir paaiškinti kiekvienam komisijos nariui, kur galbūt yra vieni ar kiti įrankiai, įrenginiai ar medžiagos, be to, inventorizacijos metu nedalyvavo inventorizacijos komisijos pirmininkas.

10.12 Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasisavino medžiagas, įrankius.

10.13 Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas pripažinti, kad teisėtai išskaičiavo iš atsakovo darbo užmokesčio žalos už Kauno sporto halės objektą atlyginimą, yra neįrodytas ir nepagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti likusią neatlygintą žalos dalį (CPK 178, 185 straipsniai).

10.14 Dėl kitų šalių argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose, susijusių su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumu dėl Kauno sporto halės objekto, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl išskaitų

4. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantė neįrodė, jog pagrįstai atsakovui buvo taikyta materialinė atsakomybė, nes nenustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, pagrįstai pripažino, kad ieškovė išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atliko neturėdama tam teisinio pagrindo.

Dėl automobilio „Dacia Dokker“ apgadinimo

5. Apeliantė nurodė, kad ji pagrįstai reiškė reikalavimą priteisti likusią neatlygintą (iš darbo užmokesčio neišskaičiuotą) 90 Eur nuostolių dalį. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šioje situacijoje būtent atsakovas laikytinas kaltu ir turi atlyginti padarytą žalą. Šis nuostolis pasireiškia tuo, jog, atsakovui darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienašališkai grąžinus jam patikėtą automobilį „Dacia Dokker“, nustatyta, jog galinis automobilio bamperis ir bagažinės durelės yra sugadinti. Atsakovas apeliantei jokių paaiškinimų dėl automobilio apgadinimo nepateikė, nors apeliantė po automobilio grąžinimo iki jo remonto to prašė. Draudimo įmonei atlyginus tik dalį remonto išlaidų, liko neatlyginta 90 Eur remonto išlaidų, t. y. ieškovei tenkanti atlyginti franšizės suma. Atsakovui nepateikus duomenų, kad žala automobiliui padaryta dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra pagrindas konstatuoti, kad būtent atsakovas savo veiksmais padarė žalą apeliantės transporto priemonei.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas jokių prieštaravimų dėl šio apeliacinio skundo argumento nepateikė.

7. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl automobilio „Dacio Dokker“ apgadinimo ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl ši sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas, apeliantės reikalavimas dėl 90 Eur žalos atlyginimo už automobilio franšižę yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl 67,88 Eur nuostolių atlyginimo už viršytą kuro likutį

8. Apeliantė nurodė, kad ji pagrįstai reiškė reikalavimą priteisti likusią neatlygintą (iš darbo užmokesčio neišskaičiuotą) 67,88 Eur nuostolių dalį. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šioje situacijoje būtent atsakovas laikytinas kaltu ir turi atlyginti padarytą žalą. Šis nuostolis pasireiškia tuo, jog, atsakovui darbo santykių pabaigoje (2021 m. kovo 23 d.) vienašališkai grąžinus jam patikėtą automobilį „Dacia Dokker“, nustačius kuro likutį jame ir patikrinus grąžintos kuro kortelės duomenis bei nesant jokių atsakovo ieškovės nustatyta tvarka pateiktų paaiškinimų dėl kuro sunaudojimo kelionėms darbo tikslais, liko nepateisintas (nurodytos vertės) kuro sunaudojimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas jokių prieštaravimų dėl šio apeliacinio skundo argumento nepateikė.

10. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl 67,88 Eur nuostolių ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl ši sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas, apeliantės reikalavimas dėl 67,88 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

11. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis, iš dalies patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 157,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (2021 m. birželio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių

12. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai (nepagrįstai) nustatė ir priteisė 36,42 Eur delspinigių sumą už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį ir 15,97 Eur delspinigių sumą už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį, iš viso 52,39 Eur delspinigių, todėl šioje dalyje priteistos delspinigių sumos turėtų būti sumažintos iš viso iki 46,25 Eur. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutikimo su šiais apeliacinio skundo argumentais nepareiškė. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti iš dalies dėl toliau nurodytų aplinkybių:

19.1 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį atlyginimas atsakovui turėjo būti mokamas vieną kartą per mėnesį kito mėnesio 20–30 dienomis grynaisiais arba į banko kortelę (ginčo dėl to byloje nėra).

19.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suskaičiavo, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 36,42 Eur delspinigių už 2020 m. gruodžio mėnesio viso darbo užmokesčio nesumokėjimą (867,24 Eur x 0,07 proc. x 60 k. d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį turėjo sumokėti iki 2021 m. sausio 30 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 867,24 Eur sumos būtų 31,57 Eur (867,24 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. sausio 30 d., t. y. 52 k. d.)).

19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suskaičiavo, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 15,97 Eur delspinigių už 2021 m. sausio mėn. (912,39 Eur x 0,07 proc. x 25 k. d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį turėjo sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d., todėl skaičiuotina delspinigių suma nuo uždelstos 912,39 Eur sumos būtų 15,32 Eur (o ne 14,68 Eur, kaip suskaičiavo ir apeliantė) (912,39 Eur x 0,07 proc. (2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. vasario 28 d.), t. y. 24 k. d. (o ne 23 k. d., kaip skaičiavo apeliantė)).

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti sumažinant priteistą delspinigių sumą nuo 52,39 Eur iki 46,89 Eur.

Dėl netesybų

14. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir priteisė 13 479,72 Eur (2 246,62 Eur x 6 mėn.) netesybų sumą be mokesčių, todėl šia dalimi priteista netesybų suma turėtų būti sumažinta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutikimo su šiais apeliacinio skundo argumentais nepareiškė. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti iš dalies dėl toliau nurodytų aplinkybių:

15. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pagal DK 139 straipsnio 2 dalį dienpinigiai ir (ar) kiti minėtoje dalyje nenurodyti mokėjimai (kompensacijos ir kt.) nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, o vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti yra aktualūs ir taikytini būtent darbo užmokestį sudarantys mokėjimai. Dienpinigiai ir (ar) kiti mokėjimai, kompensacijos nėra naudojami apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkto matyti, kokie mokėjimai įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, ir jie iš esmės atitinka DK 139 straipsnio 2 dalį, t. y. dienpinigiai ir kiti Aprašo 3 punkte nenurodyti mokėjimai nėra įtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą.

16. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir klaidingai apskaičiavo atsakovo vidutinį darbo užmokestį atitinkamai padidindamas sumas atsakovo gautais dienpinigiais ir kitais mokėjimais, kurie nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, t. y. 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovui papildomai mokėti dienpinigiai – 285 Eur, papildomų atostogų kompensacija – 679,24 Eur; 2021 m. sausio mėnesį mokėti dienpinigiai – 300 Eur; 2021 m. mėnesį mokėti dienpinigiai – 285 Eur, todėl atitinkamai teismo gauta netesybų suma yra neteisinga.

17. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovo vidutinio darbo užmokesčio suma (be mokesčių) yra 1816,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, pagal DK 147 straipsnio 2 dalį skaičiuotina ir priteistina maksimali netesybų suma būtų 10 898,82 Eur (1 816,47 Eur x 6 mėn.).

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo pakeisti sumažinant priteistą netesybų sumą nuo 13 479,72 Eur iki 10 898,82 Eur.

19. Apeliantė vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl skubaus vykdymo atsakovui pervedė 2 053 Eur, todėl šia suma sumažintinas iš ieškovės atsakovui priteistinų išmokų dydis ir iš ieškovės atsakovui priteistina 13 057,67 Eur suma (15 110,67 Eur (867,24 Eur (darbo išmoka už 2020 m. gruodį) + 912,39 Eur (darbo išmoka už 2021 m. sausį) + 635,50 Eur (darbo išmoka už 2021 m. vasarį) + 1 749,83 Eur (darbo išmoka už 2021 m. kovą) + 46,89 Eur (delspinigiai) + 10 898,82 Eur (netesybos) – 2 053 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas: dėl automobilio „Dacia Dakkar“ apgadinimo, ši sprendimo dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas – iš atsakovo ieškovei priteistinas 90 Eur žalos atlyginimas už automobilio (franšižę); dėl 67,88 Eur nuostolių priteisimo, ši sprendimo dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas – iš atsakovo ieškovei priteistinas 67,88 Eur nuostolių atlyginimas; dėl delspinigių priteisimo, ši sprendimo dalis keistina, iš ieškovės atsakovui priteistinas delspinigių dydis sumažintinas iki 46,89 Eur; dėl netesybų priteisimo, ši sprendimo dalis keistina iš ieškovės atsakovui priteistina netesybų suma sumažintina iki 10 898,82 Eur; pirmosios instancijos teismas kitas bylos aplinkybes nustatė tinkamai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

22. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 453 Eur žyminis mokestis ir 1 680 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 133 Eur. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 847 Eur advokato pagalbai apmokėti.

24. Ieškovė byloje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, kurių bendra suma, ginčo suma – 9 479,85 Eur (5 314,89 Eur (6 224,31 Eur (ieškiniu prašoma priteisti žalos atlyginimo suma) – 909,42 Eur (ieškinio dalis, kurios ieškovė atsisakė)) + 4 164,96 Eur (867,24 Eur + 912,39 Eur + 635,50 Eur +1 749,83 Eur, t. y. ieškovės atliktos sumos išskaičiavimas iš darbo užmokesčio, kurį ieškovė prašė pripažinti teisėtu). Kiti byloje išnagrinėti reikalavimai (dėl delspinigių, netesybų, procesinių palūkanų) yra išvestiniai ir neturi esminės reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 1,67 proc. ieškovės reikalavimo (157,88 Eur (priteista suma) x 100 : 9 479,85 Eur (ieškovės pareikšto turtinio reikalavimo suma)). Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 35,62 Eur (2 133 Eur x 1,67 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės – 832,86 Eur (847 Eur x 98,33 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įskaičius šalių tarpusavio mokėtinas sumas iš ieškovės atsakovui priteistinas 797,24 Eur (832,86 Eur – 35,62 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra susidariusios 40,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovės valstybei priteistinas 39,65 Eur (40,32 Eur x 98,33 proc.) minėtų išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis). Iš atsakovo valstybei nepriteistina 0,67 Eur minėtų išlaidų suma, nes ši suma yra mažesnė už minimalią priteistiną 5 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 471 Eur žyminis mokestis ir 680 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 151 Eur. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tais pačiais argumentais, nurodytais nutarties 31 punkte, konstatuoja, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 1,67 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 19,22 Eur (1 151 Eur x 1,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 867,24 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį.

Pripažinti neteisėta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 912,39 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėnesį.

Pripažinti neteisėta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 635,50 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėnesį.

Pripažinti neteisėta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 1 749,83 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atsakovui M. S. 867,24 Eur darbo išmoką už 2020 m. gruodžio mėnesį, 912,39 Eur darbo išmoką už 2021 m. sausio mėnesį, 635,50 Eur darbo išmoką už 2021 m. vasario mėnesį ir 1 749,83 Eur darbo išmoką už 2021 m. kovo mėnesį, 46,89 Eur delspinigius ir 10 898,82 Eur netesybų, įskaičius ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atsakovui sumokėtą 2 053 Eur sumą, atsakovui iš ieškovės priteisti bendrą 13 057,67 Eur sumą (suma nurodyta atskaičius visus privalomuosius mokesčius).

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ 90 Eur žalos atlyginimo už automobilio franšižę ir 67,88 Eur nuostolių atlyginimo už viršytą kuro limitą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 157,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo (2021 m. birželio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atsakovui M. S. 797,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteisti pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo M. S ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ 19,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė