Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Mantui Armaliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: iš atsakovo priteisti 6 224,31 Eur žalai atlyginti; priteisti 2 053,00 Eur sumokėtų skubiai vykdant Vilniaus DGK 2021-06-16 sprendimą; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 867,24 Eur darbo užmokesčio už 2020 metų gruodžio mėnesį ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 912,39 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų sausio mėnesį ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 635,50 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų vasario mėnesį ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti 1 749,83 Eur darbo užmokesčio už 2021 metų kovo mėnesį ir ieškovės atliktą šios sumos išskaičiavimą iš darbo užmokesčio pripažinti teisėtu; pripažinti nepagrįstais atsakovo išvestinius reikalavimus priteisti delspinigius ir netesybas; priteisti 5 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas skaičiuotinas nuo priteistos pinigų sumos ir nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priimtas statinio statybos vadovo pareigoms. Atsakovas buvo paskirtas Klaipėdos (duomenys neskelbtini) ir Kauno (duomenys neskelbtini) statinio statybos vadovu. Atsakovui darbo funkcijoms vykdyti buvo suteiktas automobilis, ryšio priemonės, kompiuteris, kuro pirkimo kortelės, kurios turėjo būti naudojamos įsigyjant kurą darbo funkcijoms atlikti, o panaudojimas pagal paskirtį privalėjo būti pateisintas. Atsakovui darbo funkcijoms vykdyti buvo pristatomos bei perduodamos statybinės medžiagos, įranga, įrankiai, mechanizmai ir kitos materialinės vertybės. Nurodo, kad atsakovas delsė ir nustatyta tvarka, tinkamai bei laiku nevykdė pareigos nurašyti jo žinioje buvusias ir pagal paskirtį turėtas panaudoti materialines vertybes (statybinės medžiagos, kuras ir kt.). Atlikus atsakovo žinioje buvusių materialinių vertybių priskirtų Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektui patikrinimą, nustatytas nepateisintų materialinių vertybių trūkumas viršijantis 31 tūkst. Eur (nevertinant PVM) sumą. 2020-12-30 buvo fiksuojama tarpinė trūkumo suma viršijanti 23 tūkst. Eur (nevertinant PVM) sumą. Atsakovas pateikė kuro nurašymo aktus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario iki 2019 m. liepos mėnesio, kuriuos patikrinus nustatyta, kad 23 vnt. pateiktų kuro nurašymo aktų yra nepagrįsti, todėl bendrovės audito skyrius atsisakė juos patvirtinti. Dėl kuro atitinkamai iš atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėnesį išskaičiuota 912,39 Eur. Bendrovė nepateisintų materialinių vertybių trūkumą (be kuro) traktavo kaip nuostolį, todėl įsakymu nurodyta atlikti atitinkamus išskaičiavimus iš atsakovo darbo užmokesčio. Per 2021 metų vasario mėnesį bendraujant su bendrovės audito skyriumi nustatyta, jog atsakovo žinioje esančių ir Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektui priskirtų nepateisintų materialinių vertybių trūkumas yra 4 497,53 Eur, o įvertinus PVM tai būtų 5 442,01 Eur suma, kurią ieškovė traktuoja kaip nuostolį. Bendrovės įsakymo pagrindu iš atsakovo 2020 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio išskaičiuota 867,24 Eur. Iš 2021 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio išskaičiuota 635,50 Eur, viso 1 502,74 Eur suma ir liko neatlyginta Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekto 3 939,27 Eur nuostolių suma (5 442,01 Eur – 1 502,74 Eur). 2021 vasario mėnesį buvo atlikta Kauno (duomenys neskelbtini) objektui priskirtų ir atsakovo žinioje buvusių materialinių vertybių inventorizacija, atsakovas sutiko ir dalyvavo inventorizacijoje, po ko nustatytas 169 210,80 Eur materialinių vertybių trūkumas. Vėliau tęsiant atsakovo žinioje buvusių materialinių vertybių panaudojimo pagal paskirtį tikrinimą, atsižvelgiant į 2021 metų sausio/vasario mėnesį panaudotų pagal paskirtį bei nurašytų materialinių vertybių aktus ir atsakovo paaiškinimus bei perduotus materialinių vertybių likučius naujam statinio statybos vadovui, 2021-03-22 nustatytas atsakovo žinioje buvusių Kauno (duomenys neskelbtini) objektui priskirtų nepateisintų materialinių vertybių trūkumas 3 204,13 Eur sumai, o įvertinus PVM tai būtų 3 876,99 Eur suma, kurią ieškovė traktuoja kaip nuostolį. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atleisti jį iš darbo. Ieškovės įsakymo pagrindu išskaičiuota iš atsakovo 2021 metų kovo mėnesio atsiskaitymo 1 749,83 Eur nuostoliams Kauno (duomenys neskelbtini) objekte atlyginti ir liko neatlyginta 2 127,16 Eur nuostolių suma (3 876,99 Eur – 1 749,83 Eur). Atsakovas paskutinę darbo dieną neatvyko atsiskaitymui su ieškove, todėl liko nepateisintas atsakovo kuro pirkimas ieškovės suteikta kuro kortele, todėl ieškovės įsakymu buvo nurodyta išieškoti 140,28 Eur sumą už nepateisintą kurą. Be to, (duomenys neskelbtini) apžiūrėjus atsakovui patikėtą bendrovės automobilį „Dacia Dokker“ nustatyta, kad jo galinis bamperis ir bagažinės durelės yra sugadintos, dėl ko ieškovė patyrė 90,00 Eur dydžio nuostolį (frančizė), kurio nebūtų patyrusi jeigu nebūtų buvę atsakovui patikėto turto sugadinimų arba būtų išaiškėjęs eismo įvykis ir jo kaltininkas. Apžiūrėjus automobilį, nustačius kuro likutį jame, patikrinus grąžintos kuro kortelės duomenis ir nesant jokių atsakovo paaiškinimų dėl kuro panaudojimo pagal paskirtį, ieškovės įsakymu nurodyta pakoreguoti kovo mėnesio įsakymą ir išieškotiną sumą už nepateisintą kurą sumažinti iki 67,88 Eur. Nurodo, kad visi žalos padarymo atvejai, traktuotini kaip padaryti dėl didelio atsakovo neatsargumo, t. y. atsakovas elgėsi nerūpestingai su jo žinioje esančiomis materialinėmis vertybėmis, delsė pateisinti jų sunaudojimą pagal paskirtį, negrąžino jam perduotų įrankių ir kito turto, vengė grąžinti automobilį ir kitus daiktus tiesiogiai ieškovės atstovams. Šiuo atveju atsakovo atsakomybė galima šešių vidutinių darbo užmokesčių ribose. Kita vertus, netgi nenustačius didelio neatsargumo, visi žalos padarymo atvejai, vertinant tiek atskirai, tiek kartu nuostolių sumos aspektu, neviršija trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių. 2022-03-17 pareiškimu ieškovė patikslino ieškinio dalį dalyje dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą ir reikalaujamą priteisti pinigų sumą sumažino iki 5 314,89 Eur. Nurodo, kad atsakovo reikalavimas priteisti 867,24 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį yra nepagrįstas, kadangi nustačius nuostolį Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte iš atsakovo darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį ir 2021 m. vasario mėnesį išskaičiuota bendra nuostoliui atlyginti suma yra 1 502,74 Eur. Dėl šios žalos padarymo atvejo išskaičiuota suma iš darbo užmokesčio neviršija atsakovo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos, įsakymas priimtas nepažeidžiant trijų mėnesių termino, nes trūkumo faktas paaiškėjo 2020 m. lapkričio mėnesį, o pagal paties atsakovo prašymą suteikti papildomą terminą paaiškinimams, patikrinimas tęsėsi iki 2021 m. sausio kol buvo aiški nuostolių suma. Atsakovui už 2020 m. gruodžio mėnesį priskaityta 4 231,84 eurų suma, iš kurios atėmus atitinkamai GPM, VSD, PSD ir išskaičiuotiną 867,24 eurų sumą, pagrįstai ir teisėtai bei laiku 2021-01-29 išmokėta 1 722,71 Eur dydžio darbo užmokesčio suma. Nurodo, kad atsakovo reikalavimas priteisti 912,39 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėnesį yra nepagrįstas, kadangi įsakymais atitinkamai iš 2021 m. sausio mėnesio išskaičiuota bendra suma 912,39 Eur. Pats atsakovas vilkino ir neteikė duomenų dėl kuro panaudojimo fakto, nes už 2019 m. vasario – liepos mėnesių laikotarpius, duomenys pateikti tik 2020-02-01. Po ko, juos tikrinant ir lyginant su kitais laikotarpiais bei pradėjus tikrinti Klaipėdos (duomenys neskelbtini) kitų (visų) materialinių vertybių panaudojimą, nepateisinto kuro (įskaitant mechanizmams) trūkumo faktas paaiškėjo tik 2020 m. lapkričio mėnesį. Taigi, atsakovui už 2021 m. sausio mėnesį priskaityta 3 936,36 eurų suma, iš kurios atėmus atitinkamai GPM, VSD, PSD ir išskaičiuotiną 912,39 Eur sumą, įvertinant 2021-02-04 išmokėtą 1 000,00 Eur avansą, pagrįstai ir teisėtai bei laiku 2021-02-19 išmokėta viso 1 500,34 Eur dydžio darbo užmokesčio suma. Atsakovo reikalavimas priteisti 1 373,69 Eur (pastaba: teisinga suma 635,50 Eur) darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėnesį ir 0,07 procentus delspinigių nepagrįstas, nes pagal įsakymą iš 2021 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio tęsiant išskaičiavimą išskaičiuota ne 1 373,69 Eur suma, o 635,50 Eur (būtent 635,50 Eur nustatė ir Vilniaus DGK), tais pačiais pagrindais kaip ir išskaičiavimas iš 2020 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio. Taigi, atsakovui už 2021 m. vasario mėnesį priskaityta 2 760,39 Eur suma, iš kurios atėmus atitinkamai GPM, VSD, PSD ir išskaičiuotiną 635,50 Eur sumą, įvertinant 2021-02-24 išmokėtą 600,00 Eur avansą, pagrįstai ir teisėtai bei laiku (duomenys neskelbtini) išmokėta viso 1 101,70 Eur dydžio darbo užmokesčio suma. Atsakovo reikalavimas priteisti 1 749,83 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėnesį ir neišnaudotas 37 atostogų dienas yra nepagrįstas, kadangi nustačius nuostolį Kauno (duomenys neskelbtini) objekte iš atsakovo darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėnesį, įsakymu išskaičiuota 1 749,83 Eur. Už nepanaudotas 37 kasmetinių atostogų dienas bendrovė apskaičiavo ir į atsiskaitymo žiniaraštį įtraukė 5 997,82 Eur kompensaciją, iš kurios, kartu su mokėtinu darbo užmokesčiu už 2021 m. kovo mėnesio tris darbo dienas, atsižvelgiant į prieš tai aptartą išskaičiavimą, (duomenys neskelbtini) išmokėta atsakovui likusi kompensacijos suma. Taigi, atsakovui už 2021 m. kovo mėnesį priskaityta 6 639,11 Eur suma, iš kurios atėmus atitinkamai GPM, VSD, PSD ir išskaičiuotiną 1 749,83 Eur sumą, įvertinant tai, kad kartu su kovo mėnesio mokėjimais mokėtas ir darbo užmokestis už 2021 m. vasario mėnesį, pagrįstai ir teisėtai bei laiku (duomenys neskelbtini) (pavedimas 2 697,65 Eur) išmokėta 2 195,95 Eur dydžio darbo užmokesčio suma. Atsakovo reikalavimus pripažinus nepagrįstais, išvestinis reikalavimas priteisti netesybas atmestinas. O tuo atveju, jeigu ginčą išsprendus iš esmes, vis tik, atsakovo reikalavimai pilnai ar iš dalies būtų patenkinti, tuomet taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos atitinkamus ribojimus nustatančios taisyklės. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 22 punkte yra aiškiai numatyta, kad socialinio draudimo įmokos (VSD, PSD) neskaičiuojamos DK 147 straipsnyje numatytam vidutiniam darbo užmokesčiui už uždelstą laiką atsiskaityti su darbuotoju; lygiai taip pat kaip ir dėl delspinigių (VSD įstatymo 3 str., 11 str. 1 d. 8 p.). Taigi, šiuo aspektu, Vilniaus DGK taipogi padarė teisės taikymo klaidą, kadangi DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu netesybų sumą skaičiavo taikydama atsakovo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydį – 161,00 Eur sumą, kuris yra su įtrauktomis socialinio draudimo įmokomis ir pajamų mokesčiu (bruto). DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinų ir mokėtinų netesybų suma turi būti be mokesčių, nes darbdaviui juos skaičiuoti ir mokėti, kaip jau nurodyta prieš tai, nėra teisinio pagrindo. Skirtingai nei tai būtų pagal DK 213 str. 2 d., 4 d. Taigi, turi būti išvedama netesybų suma be mokesčių (neto), priešingu atveju, skaičiuojant pinigų sumą su mokesčiais, kurie neturi būti mokami, gautųsi, jog be teisinio pagrindo priteisiamos darbuotojui pinigų sumos (socialinio draudimo įmokos) ir be teisinio pagrindo (tiksliau – prieštaraujant VSD įstatymo 11 str. 1 d. 22 p.) darbdavys privalo išskaičiuoti ir sumokėti socialinio draudimo įmokas valstybei. Nurodo, kad vykdant Vilniaus DGK 2021-06-16 sprendimą, ieškovė sumokėjo atsakovui 2 053,00 Eur (atskaičius mokesčius) sumą, tačiau patenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovės sumokėta 2 053,00 Eur suma papildomai (atgręžtine tvarka) išieškotina iš atsakovo ieškovės naudai arba jeigu ginčas ir esmės būtų sprendžiamas ieškovei nepalankiai, tuomet privalu atsižvelgti ir vertinti (įskaitant) 2 053,00 Eur sumą į atsakovo naudai nustatytinas priteisti pinigų sumas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat prašo iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti neatlygintą Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekto nuostolių sumą yra nepagrįstas, nes jis nebebuvo atsakingas už Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektą, kai jame buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trūkumas. Be to, jis nebuvo informuotas ir nedalyvavo minėtame patikrinime. Jis nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į kitą objektą, kuris yra kitame mieste, ir ten paskirtas statinio statybos vadovu. Vadovaujantis inventorizacijos taisyklėmis ieškovės atsakingi asmenys privalėjo atlikti išsamią inventorizaciją jį perkeliant dirbti iš vieno objekto į kitą objektą. Jis vienerius metus ir beveik šešis mėnesius jau faktiškai nedirbo Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte, todėl nevedė materialinių vertybių ir jų panaudojimo apskaitos ir kitų veiksmų. Be to, po pusantrų metų neįmanoma nustatyti kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko šiame objekte. Mano, kad ieškovas atlikdamas materialinių vertybių priskirtų Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektui patikrinimą pažeidė inventorizacijos taisyklių 13 punkto reikalavimus, nes ieškovė nepateikė raštiško vadovo sprendimo dėl komisijos sudarymo inventorizacijos atlikimui. Statyba objekte Klaipėdos (duomenys neskelbtini) buvo pabaigta 2020 m. (duomenys neskelbtini) mėn. ir objektas buvo priduotas eksploatacijai, todėl jau iki objekto pridavimo, visos likusios medžiagos bei įranga, kitas turtas, turėjo būti pašalinti iš statybų objekto. Iki minėto objekto pridavimo inventorizacija taip pat nebuvo atlikta, t. y. nebuvo nustatyti jokie medžiagų ar technikos trūkumai. Objektas Klaipėdos (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios apsaugos. Jis nesutiko su objekte – Kauno (duomenys neskelbtini) užfiksuotu trūkumu, o tik pasirašė Inventorizacijos apraše Nr. 2 (Medžiagų likučiai datai: 2021-02-05) sutikdamas su objekte užfiksuotomis medžiagomis ir įrankiais, tačiau Inventorizacijos aprašo Nr. 2 pasirašymo metu jame nebuvo rankraštinių įrašų grafose: „Faktiškai rasta turto (kiekis natūriniais rodikliais žodžiu)“, „Faktiškai rasta turto (suma žodžiais)“, „Trūkumas/perteklius (kiekis natūr. rod. žodžiu)“, „Trūkumas/perteklius (suma žodžiu)“ bei nebuvo pataisymų prie grafos kurioje nurodytas inventorizacijos aprašą sudarančių lapų skaičius. Jo parašu patvirtintas dokumento turinys buvo be rankraštinių įrašų, tai patvirtina jo turima Inventorizacijos aprašo Nr. 2 kopija, kuri pridedama prie atsiliepimo. Nurodė, jog objekto – Kauno (duomenys neskelbtini) inventorizacijos metu nedalyvavo komisijos pirmininkas E. V., nes ant Inventorizacijos aprašo Nr. 2 nėra jo parašo, tai gi pažeisti inventorizacijos taisyklių 17 ir 18 punktų reikalavimai. Be to, inventorizacija buvo atliekama kelias dienas, t. y. vasario 5-8 dienomis, tačiau po kiekvienos inventorizacijos dienos objektas nebūdavo uždaromas ir užantspauduojamas. Negana to, darbai objekte nebuvo sustabdyti, todėl galima tik spėlioti kaip buvo atliekamas medžiagų ir mechanizmų skaičiavimas, kai tuo pačiu metu darbuotojai su dalimi įrenginių ir medžiagų vykdė darbus (medžiagų ar įrangos išdavimo faktas darbuotojams inventorizacijos metu nebuvo užfiksuotas). Nurodo, kad Kauno (duomenys neskelbtini) objekte nebuvo užtikrinta tinkama apsauga. Tai kad, apsauga nebuvo pakankama patvirtina ta aplinkybė, kad 2020 m. buvo įvykdyta vagystė objekte Kauno (duomenys neskelbtini), tačiau ji nebuvo pastebėta. Apie vagystės faktą jį informavo Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. Po šios vagystės taip pat nebuvo atlikta medžiagų ir mechanizmų inventorizacija. Kaip ir dėl pirmojo objekto – Klaipėdos (duomenys neskelbtini), taip ir dėl objekto – Kauno (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės būtinų darbo sąlygų ir kontrolės neužtikrinimo, jis negali atsakyti už objekte nustatytus trūkumus, netgi tuo atveju, jeigu jie būtų patvirtinti. Atsižvelgiant į tai nebuvo jokio pagrindo išskaičiuoti nuostolius iš jo darbo užmokesčio. Ieškovės pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) lentelėje „Prekių likučiai datai 2021-03-22“ nurodytas vatos „Technoroof V60 2400x1200x30 mm“ trūkumas 743,678 m² (šis kiekis lygus maždaug 64,25 m³). Kaip ir pirmu atveju ieškovė nepateikė teismui „Mechanizmų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1“, kuriame nurodyta, kad 2020-05-13 jis perdavė vairuotojui J. P. 34,56 m³ vatos (5 paletes), kuri turėjo būti pristatyta į sandėlį. Taigi, daugiau nei pusė vatos, kurią ieškovė įvardina kaip trūkumą, buvo išvežta iš objekto ir tai patvirtina minėtas priėmimo - perdavimo aktas. Likusi minėtos vatos dalis buvo išvežta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio fakto buvo surašyti priėmimo perdavimo - perdavimo aktai, tačiau jų kopijų jis neišsaugojo, o ieškovė, tyčia ar dėl aplaidumo, teismui nepateikė visų turimų dokumentų susijusių su minėtos vatos perdavimu. Nurodo, kad įsakymais išskaityta iš jo atlyginimo 140,28 Eur, 67,88 Eur, 29,26 Eur, 883,13 Eur sumos nepagrįstai, nes nurašymo aktuose nėra jo parašo, aktą surašiusio asmens parašo ir detalių paskaičiavimų, todėl visiškai neaišku kas ir pagal kokius skaičiavimus atliko nurašymą ir konstatavo, kad akte nurodytas degalų kiekis buvo panaudotas netinkamai. Nurodo, kad nurašymo akte Nr. 2012523 nurodytas „Darbų vadovas A. M.“ ir „nepateisintas kuras Klaipėdos (duomenys neskelbtini), tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė visiškai nepagrįstai atskaitė pinigus už kurą iš jo, nors jis Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte nedirbo nuo (duomenys neskelbtini) dienos, o už mechanizmų kortelę tuo metu buvo atsakingas A. M. Su minėtais įsakymais jis nebuvo supažindintas, todėl neturėjo jokios galimybės esant būtinumui prieštarauti ar pateikti paaiškinimus. Jo žinioje buvusios degalų kortelės buvo naudojamos ne tik tarnybinio automobilio reikmėms, bet ir mechanizmams, kurie buvo naudojami statybų aikštelėse darbo metu, todėl skaičiuojant nepateisinto kuro išnaudojimą turėjo būti atsižvelgiama ir į tai kokie mechanizmai ir kiek darbo laiko jie veikė statybų aikštelėse. Dalis objektuose naudojamų mechanizmų neturėjo „(duomenys neskelbtini)“ įrenginių arba jie buvo sugedę, todėl nebuvo galimybės nustatyti koks kiekis degalų buvo sunaudotas naudojant tokius mechanizmus. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 90,00 Eur, nes sudarydama sutartį su draudimo bendrove ieškovė sutiko su tokiomis draudimo sąlygomis, todėl ieškovei ir tenka visos pasekmės susijusios su draudimo sąlygomis. Be to, minėtu automobiliu darbo metu naudojosi ir kiti darbuotojai, kurie važiuodavo pirkti medžiagų ir kuro objektuose veikiantiems mechanizmas. Jis leisdavo naudotis jam priskirta transporto priemone, kadangi kitų transporto priemonių tokioms darbinėms reikmens ieškovė nebuvo paskyrusi. Tikėtina, kad jis galėjo būti apgadintas kitų mechanizmų, kai stovėjo statybų aikštelėje. Nurodo, kad jeigu ir būtų konstatuota, kad objektuose nustatyti trūkumai atsirado dėl jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į objektų dydį ir atliktų darbų mąstą, į ieškovės elgesį ir veiksmus (neveikimą) tai tikrai negali būti vertinama kaip didelis aplaidumas iš jo pusės.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žala Klaipėdos objekte susidarė dėl darbo įrankių ir medžiagų neradimo, nepateisinimo panaudojimo ieškovo interesais, t. y. nepateisinta arba negrąžinta stogo dangos „Bitum“ įvairių rūšių; 26 vnt. OSB plokščių; 157 kv. m. trinkelių grindinio; 1 vnt. šlifuoklis AGP; 1 vnt. prožektorius „Floodlight“; 7 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ įrenginiai. Kita žalos dalis susidarė dėl objekto Kaune, kur inventorizuojant nepateisinta arba negrąžinta: 1 vnt. vedlinė Rock; 2 vnt. suktukai smūginiai „Makita“; 743,67 kv. m. vatos „Technoroof“; 404 vnt. profilių; 1 vnt. šlifuoklis „Makita“; 2 vnt. kampinių šlifuoklių; 1 vnt. nivelyras lazerinis; 1 vnt. perforatorius „Makita“; 5 vnt. šviestuvų. Kitą dalį sudaro 90,00 Eur franšizė bei 67,88 Eur nepateisintas kuro likutis, kuris nustatytas atsakovo atleidimo dieną. Kiti ieškinio reikalavimai, tai pripažinti atsakovo reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitus jo reikalavimus neteisėtais, ieškinyje išdėstytais pagrindais. Nurodė, kad statinio statybos vadovas nėra paprastas darbuotojas, jis veikia ne vien darbo sutarties ir pareigybės aprašymo pagrindais, bet ir vadovaujasi STR, kuris numato jo pareigas sandėliuojant ir apsaugant turtą. Atsakovui buvo perduotos medžiagos ir įrankiai, todėl įrodinėjimo naštą turi ir darbuotojas, kad pagrįstų, to turto panaudojimą. Darbuotojas turi įrodyti, kad jo pareiga nėra pažeista. Inventorizacijos aktai yra vieni iš įrodymų, padedantys nustatyti darbuotojui perduoto turto trūkumo aplinkybes. Nuo 2019 m. pabaigos susidarė konfliktinė situacija, atsakovas laiku nepateisindavo materialinių vertybių panaudojimo. Po vagystės atvejo, pats atsakovas policijai nurodė, kokia žala buvo padaryta. Nurodo, kad netesybos neturi būti skaičiuojamos kartu su darbuotojo PSD ir VSD tarifais, turi būti skaičiuojama tik vadinamoji „neto“ darbuotojo darbo užmokesčio dalis, vadovaujantis VSDĮ 11 str. 1 d. 22 p., tai negali būti lyginama su priverstine pravaikšta, kuomet už priverstinę pravaikštą darbuotojui yra mokamas darbo užmokestis, kuris yra apmokestinamas ir PSD ir VSD. Todėl turi būti atliktas teisinis šios normos aiškinimas. Pagal ieškovės skaičiavimas atsakovo „neto“ darbo užmokestis sudarytų 1 816,47 Eur, nes vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį suma bruto yra 3 126,45 Eur iš šios sumos turi būti atimta GPM (20 proc.) kas sudarytų 625,29, PSD (6,98 proc.)- 218,23 Eur, VSD (12,52 proc.) 391,43 Eur ir pensijų kaupimo mokestis (2,4 proc.) – 75,03 Eur. Nurodė, kad nuo 2020-01-27 Klaipėdos objekte statinio statybos vadovo funkcijas vykdė kitas asmuo. Paaiškino, kad joks teisės aktas nedraudžia vykdyti statinio statybos vadovo funkcijas keliuose objektuose, atsakovas pats sutiko su tokiu paskyrimu ir tas pareigas vykdė, be to atsakovui darbo užmokestis tuo pagrindu buvo padidintas. Perduodant objektą kitam asmeniui inventorizacija buvo atlikta kitais pagrindais (2020-03-16 įsakymo pagrindu) ir buvo atlikta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas turi pareigą pateisinti turto panaudojimą, tačiau pats atsakovas nesugeba paaiškinti, kur tie įrankiai yra, todėl jis ir lieka atsakingas už tuos įrankius. Materialinių vertybių nurašymo tvarkoje nurodyta, kad nurašymai turi būti daromi kas mėnesį. Atsakovas nebuvo drausmingas, vengė tos pareigos, dėl to buvo išleistas 2020-03-16 įsakymas. Inventorizacija atlikta 2020 m. lapkričio mėn., nes prasidėjo to darbuotojo darbo tikrinimas. Rašytiniai įspėjimai atsakovui nebuvo teikiami dėl pareigų vykdymo, tik 2022-03-16 įsakymas buvo jau kaip rašytinis įspėjimas jam. Nurodo, kad audito skyriui buvo pavesta kuro kontrolės funkcija.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pas ieškovę buvo statomi trys objektai, kuriuose jis buvo paskirtas statybos vadovu. Atvykus į objektą Klaipėdoje, buvo vienas statybinis vagonėlis ir jis nuomojosi elektros generatorius, kad statybiniame vagonėlyje turėtų elektrą, nes jau buvo ruduo, buvo vėsu. Buvo pradėti vykdyti darbai, atsiusta darbininkų, tada dar reikėjo daugiau generatorių, nes reikėjo elektros. Vėliau atsirado elektros statybinė spinta, nuo kurios jau vėliau jungėsi elektrą, tačiau tolesniu atstumu vykdant darbus generatorius ir toliau nuomojosi, kad galėtų vykdyti darbus. Paaiškino, kad jis audito skyriaus vadovui siusdavo ataskaitas kas mėnesį iš darbinio kompiuterio, tačiau audito skyrius savo pareigų patys neatlikdavo. Tuo metu jis dirbo trijuose objektuose, nes trūko žmonių. P. J. (duomenys neskelbtini) pabaigė statyti objektą ir jis buvo perkeltas į Klaipėdą. Išvažiavus į objektą Kaune jis dar mėnesį važinėjo į Klaipėda, o po to išviso į Klaipėdos objektą nebevažiavo. Projektų vadovui A. D. jis perdavė pasirašytus aktus. Visuose objektuose buvo vaizdo kameros, jis nieko nepaėmė ir neišnešė. Pats generalinis direktorius nurodė važiuoti jam į Kauną, buvo nurodyta, kad dirbs kiti. Kad bus inventorizacija Klaipėdos objekte, jam nebuvo pranešta. Inventorizacija Kauno objekte vyko, atvažiavo komisijos nariai, ėjo per objektus, žiūrėjo, kad buvo neapsnigę, tą matė, kas apsnigę, tai neapžiūrėjo. Ne visi nurodyti komisijos nariai dalyvavo inventorizacijoje, nedalyvavo E. V., o trečią dieną buvo atvažiavę tik du nariai. Po inventorizacijos buvo trys egzemplioriai, kuriuos jis pasirašė, ir tik teisme jis pamatė, kad ant inventorizacijos akto yra prierašai padaryti, jis nebūtų pasirašęs tokio akto. Nurodė, kad tokio dydžio objektuose, tokioje įmonėje, kaip ieškovė, yra didelė darbuotojų kaita, ateina, padirba, visko nesužiūrėsi, kas sulaužė gipso lapą, išmetė, supjaustė, net nepamatysi to. Profilius galėjo sudėti kas 30, ne kas 40, kad tvirčiau būtų, viskas tvarkoje. Mano, kad ir darbuotojai galėjo pasiimti tuos įrankius, ar išsinešti kokią plytelę. Per (duomenys neskelbtini) metų jo darbinę praktiką buvo žmogus, kuris išsinešdavo cementą maišiuke, pamatai, pasakai. Nemažai buvo įrenginių, dėl kurių specifikų net nebuvo įmanoma tikrinti kuro sunaudojimo, kaip dėl generatorių, į kuriuos pilamas kuras, vibroplokštės. Audito skyriaus vadovas nusprendė, kad tiek turi imti pagal normą, tai tiek ir teduoda, o gal naujas mažiau, o senas daugiau ima. Įmonės praktika tokia, kad darbdavys visą verslo riziką bando permesti ant darbuotojų, kuris yra už tai atsakingas. Imasi objektų, likučius iš objektų pristato į kitus objektus, o tada kai jau nori išeiti lauk, tada jau pasako, kad susimokėsi ir tada galėsi eiti lauk. Iš paprastų darbuotojų dėl visko išskaičiuodavo, už darbo rūbus ir pan., nors darbdavys turi suteikti darbo priemones, bet net už jas atskaičiuodavo. Dėl automobilio sugadinimo jis nepastebėjo tų sugadinimų, tai galėjo ir pačiame objekte atsitikti. Mechanizmo kortelė būdavo objekte padėta, tai jei mechanizmui reikėdavo kuro, o jo nebūdavo, darbuotojas nuvažiuodavo nusipirkti kuro jam, parveždavo čekį ir kuras būdavo nurašomas. Mechanizmų vadovas jam pasakė palikti korteles objektuose kurui įsipilti. Objekte turi vykti darbai, jam reikia kuro, o jis turi išvažiuoti, tai nevažiuos atvežti kuro. Paaiškino kad kuro kortelė būdavo išduota į objektą, objekto mechanizmams.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra buvęs ieškovės darbuotojas. Nurodė, kad jis vadovavo statyboms objektuose ir pas ieškovę dirbo 5-6 tokie vadovai, turėdavo po kelis objektus ir tai nebuvo normali praktika. Būdavo problemų dėl nurašymo. Būdavo, kad per daug medžiagų sunaudodavo, nei pagal projektą numatyta, tada prasidėdavo kaltinimai, netikėdavo tokiu sunaudojimu ir tos medžiagos taip ir likdavo kabėti. Paaiškino, kad medžiagos būdavo nenurašomos ir po metus laiko. Su „(duomenys neskelbtini)“ jam problemų nepasitaikydavo. Kai jis turėjo du objektus, tai turėjo asmeninę kuro kortelę ir mechanizmų kuro kortelę. Ta kuro kortele naudodavosi tik jis, arba duodavo kortelę meistrui, kuris nuvažiuodavo ir užpildavo kuro. Įmonėje pradirbo 8 metus. Automobilis buvo skirtas važinėti į darbą ir medžiagų smulkių prasivežti. Įmonėje buvo tokia praktika, kad jei net seną įrankį žmogus sulaužo, tai tam žmogui atskaičiuodavo, kaip už naują įrankį. Audito skyrius buvo savo parašu patvirtinęs, kad tos medžiagos sunaudotos, tačiau darydamas patikrinimą audito skyrius vis tiek tas medžiagas nurodė, kaip nenurašytas. Nustatytos kuro normos ne visada atitikdavo realią situaciją, žiūrint kokį darbą dirbo. Atliekant inventorizacijas jis dalyvaudavo jose. Užbaigus objektą, medžiagų likučiai vežami į ofisą, sandėlininkas turėdavo priimti. Paaiškino, kad jis buvo gavęs pretenzijų dėl netinkamų nurašymo aktų teikimo, susirašinėjimas vykdo įmonės elektroniniu paštu arba žodžiu. Iš praktikos tokio dydžio objektų neįmanoma pastatyti be nuostolių dėl kažkokių sulūžusių įrankių ar medžiagų, o šioje įmonėje tokie nuostoliai nebuvo numatyti.

Liudytoja E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo Kauno (duomenys neskelbtini) projektų inžinierė, atlikdavo atsakovo duotus nurodymus. Ji pildydavo kuro aktus, buvo didelė darbuotojų kaita, jai buvo priskirta mechanizmų kuro kortelė ir išeidama iš darbo ji kurą nurašė. Ji yra nurašinėjusi atsakovo kurą, atsakovo pavedimu. Nurodė, kad būdavo mėnesių, kai nusiuntus aktus audito skyriuje, tekdavo laukti iš audito skyriaus atsakymų, nes ir audito skyriuje buvo pertvarkų. Su (duomenys neskelbtini) objektu buvo atsakovui keliami klausimai dėl kuro nenurašymo, su Kauno (duomenys neskelbtini) vieną ar du kartus buvo klausimų dėl pačių kelionių, kur buvo sustota. Su atsakovui priskirta transporto priemone ji važiavo kelis kartus darbo reikmėmis. Transporto priemonė buvo skirta parsivežti medžiagas, su ja parsiveždavo ir kurą iš degalinės, mechanizmams. Atsakovas prašydavo padėti ir su medžiagų nurašymu, nors tai nebuvo jos tiesioginė funkcija. Klaipėdos objekte buvo daug prikauptų medžiagų, keitėsi vadovai, tai ji tvarkėsi su Klaipėdos objektu, o vėliau ir su Kauno objektu. Buvo atvejų, kai į aktus surašo medžiagas, kurias galima nurašyti, bet gaudavo atsakymus, su išbraukymais, nenurašomomis medžiagomis. Taip pat buhalterija pavėluotai užpajamuodavo medžiagas, pvz. plyteles, kurios jau senai būdavo sunaudotos, todėl apyskaitoje jos atsirasdavo vėliau. Būdavo nurašomos medžiagos ir pagal defektinius aktus. Tokiame objekte neįmanoma užtikrinti, kad koks darbuotojas neišsineštų smulkesnio daikto. Ji buvo 2021 m. inventorizacijos komisijoje, komisijos pirmininko E. V. nebuvo nei vieną dieną, vykstant inventorizacijai darbai nebuvo stabdomi, patalpos nebuvo plombuojamos. Tuo metu kai buvo vykdoma inventorizacija, tai darbininkas galėjo tą įrankį naudoti ir jis galėjo būti neužfiksuotas akte, nors faktiškai buvo objekte. Aktas yra teisingas, bet jis galėtų būti teisingesnis, jei darbai būtų buvę sustabdyti. Medžiagų sunaudotų statybos procese jie neskaičiavo, tik tas, kurios matėsi ir buvo sandėlyje.

Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo pas ieškovę darbų vadovu. Nurodė, kad pas ieškovę labai sudėtinga nurašymo procedūra. Problema kilo, kai reikėjo eiti lauk iš darbo, tai tada medžiagų nebenorėdavo nurašyti. Du mėnesius bandė išeiti gražiai, atleido, medžiagos liko kabėti. Su kuro nurašymu analogiška situacija. Buvo atsakingas už tris objektus, Šilutėje ir Telšiuose, pas gyvena (duomenys neskelbtini), toks darbų vykdymas yra labai sudėtingas. Įmonėje buvo tokia praktika taikoma gal būt taupymo atžvilgiu. Yra buvę atvejų, kad reikėjo po kelis kartus tas pačias medžiagas nurašinėti, dėl kuro taip irgi buvo, kai buvo nurašytas, o sekantį mėnesį jį vėl reikėjo nurašyti. Faktiškai medžiagų yra sunaudojama, kur pagal dokumentus net nėra galimybės jų nurašyti. Didžiausia problema būdavo su medžiagų pereikvojimu ar jei kas dėl gamtinių sąlygų nutikdavo, tada jau reikėdavo eiti pas direktorių, tartis dėl nurašymo. Neįmanoma sukontroliuoti (duomenys neskelbtini) žmonių, objektas didelis. Buvo skirtas automobilis, skirtas važinėti į objektą, buvo naudojamas ir darbuotojų pavežimui, medžiagų parsivežimui. Dėl kuro sunaudojimo normų, būdavo atvejų, kai ne visada užtekdavo kuro, pagal nustatytas kuro normas. Aktai būdavo siunčiami darbiniu elektroniniu paštu. Tokių didelių objektų, be nuostolių neįmanoma pastatyti.

Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba pas ieškovę Audito skyriaus vadovu. Kauno objekte buvo atlikta inventorizacija. Netikrino, kad kiekvieną mėnesį nurašomas būtų vykdomas. Paaiškino, kad būdavo, kai pagal technologiją yra nenumatytos medžiagos, tai pagal jų tvarką turi būti parengtos papildomos darbų sąmatos ir procedūra kartojasi kaip su pagrindine sąmata. Kitas dalykas, kai pvz. neužtenka medžiagų, tada prašoma, kad darbų vadovas pateiktų dokumentus, kiek tarkim išstorėjo tinkas, ir tada medžiagos būdavo nurašomos, esant tinkamam paaiškinimui. Kuro normos nustatomos susiderinus su įmonėmis, kurios nuomoja. „(duomenys neskelbtini)“ yra ne visuose įrenginiuose, tuose, kuriuose nėra tų mechanizmų, yra pildomas žurnalas. „(duomenys neskelbtini)“ yra tikrinami metrologiškai tik įstatant ir remontuojant. Problema yra tada, kai rašoma, jog yra įpilta 40 l, o diagrama sistemoje nerodo tokio pylimo, diagramoje matosi ir keli litrai degalų. Kuro nurašymo aktuose buvo paminėti mechanizmai, kurie nebuvo tave objekte. Prierašai atsirado vėliau, susumavus lenteles, buvo nuspręsta, kad tai padarys buhalteris, visų puslapių sudėtume sumas, tai būtų ta suma, tai tik veiksmas buvo aritmetinis. Atsakovas dokumentą pasirašė be įrašų, tačiau sumos neturi skirtis. Atsakovui nurašinėjo medžiagas po inventorizacijos, jeigu buvo pavėlavusių formų, tai po inventorizacijos nurašinėdavo. 139 eilutė, kampuotis, 9,1 kiekis, rasta 72, matyt kitas gaminys buvo nusirašytas. Gal būt darbų vadovas suklydo, nusirašė, dar nespėjęs panaudoti medžiagų. 398 eilutė, sraigtas, vienetai 5 tūkst., rasta 12 tūkstančių vnt., darbų vadovas vadinasi į priekį nusirašinėdavo papildomą kiekį varžtų, nors dar nebuvo jų sunaudojęs. 429 eilutė, šalmai, rasta daugiau, juos nusirašyti galima kaip mažavertį. Brangesnės medžiagos buvo rakinamos, raktus turėjo atsakovas. Šie faktai nėra fiksuoti. Atsakovas pabaigęs objektą, likusią paletę turi įkrauti į transporto priemonę, išrašyti lydraštį ir išvežti į sandėlį, tada tos likusios medžiagos nusirašo nuo jo apyskaitos. Dėl likučių perdavimo kitam vadovui nieko nežino. Atsakovas apie trūkumą medžiagų žinojo nuo pat pradžių, prašydavo pratęsti terminus dėl paaiškinimų pateikimo, pateikdavo paaiškinimus dėl tų pačių medžiagų panaudojimo, kur tas medžiagas yra panaudojęs, kurie visai nelogiški ir skirtingi dėl tų pačių medžiagų, todėl išeinant iš darbo ir liko likutis, kurio jis negalėjo paaiškinti, dėl jų panaudojimo. Nežino ar kitas darbų vadovas perėmė iš atsakovo objekte likusias medžiagas, nežino ar aktas koks buvo pasirašytas ir ar toks aktas privalomas pagal tvarką. Susitikrinus pasirašė identiškas kopijas originaliais parašais ir vieną originalą komisija pristatė įmonei.

Liudytojas P. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra buvęs ieškovės darbuotojas. 2020 m. sausio mėn. galo iki objekto pridavimo buvo statybos vadovas Klaipėdos objekto. Buvo ieškovės priimtas įsakymas, kuriuo turėjo iš atsakovo perimti medžiagas. Kokias nuo vasario vidurio gavo medžiagas, tas prisiėmė, o ten kur buvo atsakovo, darbai jau buvo įvykdyti, bet medžiagos nenurašytos. Kai atvyko perimti, tai įrankiai buvo likę, ten dar buvo kitas vadovas (A.), jokiu aktu turtas jam nebuvo perduotas. Dėl N. N. nieko nežino, kai jis atvažiavo buvo tik A. A. kažką tai išvežė į bazę. Tuščia aikštelė buvo priduota, priduodant objektą. Tai ką jis atsivežė, tą jis ir sunaudojo. Kiek matė, pas atsakovo buvo apyskaitoje darbai jau prieš pusę metų padaryti (betono darbai), bet jie buvo nenurašyti. „(duomenys neskelbtini)“ buvo kas metus tikrinami. Buvo sugedęs į kraną įdėtas įrengimas, tai jis informavo audito skyrių, ir nurašinėdavo, ir auditas mato gedimus, ir paskambindavo, kad nebeveikia. Tvarka įmonėje buvo griežta dėl nurašymo. Nesusitvarkai dokumentų ir algos nemokėdavo. Būna, kai darbus reikia vykdyti, o sąmatoje nėra, tai tokius dalykus jau reikia žiūrėti, jis kaip statybos vadovas tų darbų nedaro tada, lai sprendžia, ir pasirašo su užsakovo, derinkit papildomus darbus, kaip jis gali daryti, jei po to negalės to nusirašyti. Yra buvę tokių atvejų, kai sako padarysim padarysime, laiku nepadarė ir tęsėsi viskas du mėnesius. Aktavimas nuo 25 d. iki 1 d., praeina su užsakovus, o medžiagas apyskaitą gausi iš buhalterijos apie 15 d. ir 20 d. turi viską susitvarkyti su buhalteriją, to mėnesio. Turi visada sekti, kad kažko nepraleistum tą mėnesį. Jam išeinant iš darbo, trūkumo medžiagų nebuvo rasta.

Liudytojas N. N. nurodė, kad jis yra ieškovės darbuotojas, dirba statybos darbų vadovu. Patvirtino kad yra vidaus tvarkos taisyklės, kuriomis vadovaujasi nurašant kurą ir medžiagą. Paaiškino, kad medžiagos nurašomos pagal atliktų darbų aktus, prie jo teikiamas F-29, tačiau būna išlygų, kad ne visos medžiagos būna, tada turi būti sudaryta papildoma sąmata ir tik tada nurašoma. Paaiškino, kad jis susitvarko tinkamai, nes nenori, kad jo apyskaitoje būtų nurašytų medžiagų. Audito skyrius pateikia nurodymą kartais telefonu, o kartais kai Audito skyrius nespėja sutvarkyti buhalterija parašo, kad būtina susitvarkyti. Paaiškino, kad jis buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) objekte darbų vadovu 2019 m. lapkričio mėnesį ir jis iš M. S. perėmė objektą, tačiau oficialios inventorizacijos komisijos nebuvo ir jie tik dviese dalyvavo, ką jis rado tą priėmė iš M. S. ir tai vyko apie savaitę, nes M. S. buvo kitame objekte. Kai ko jis nepriėmė iš M. S. ir buvo surašytas dokumentas, kuriuo nurodyta, ko jis nepriėmė ir jis buvo pateiktas buhalterijai, o M. S. turėjo tvarkytis su buhalterija. (Duomenys neskelbtini) objektą objekte jis ne pilnai mėnesį buvo, nes jį iškėlė į kitą objektą, iš jo objektą perėmė P. J. Patvirtino, kad yra buvę, kad (duomenys neskelbtini) nefunkcionuoja, nes pasitaikę atvejų, kad su ryšiu problemos. Jei (duomenys neskelbtini) pritvirtini ir juos tikrini ar jie veikia, tai jie tada tiksliai rodo. Mano, kad ta funkcija turėtų būti perduota operatoriui, tačiau atsakomybė yra darbų vadovui, kuris gali per specialią sistemą stebėti ar veikia prietaisai. Jis kiekvieną mėnesį teikia informaciją apie kuro panaudojimą, nes nepateikus tos informacijos nenurašys kuro iš apyskaitos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami.

Šios civilinės bylos bei darbo bylų Nr. APS-131-7124 ir Nr. APS-131-8988 duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė/bendrovė/įmonė/darbdavė) ir atsakovas M. S. (toliau – atsakovas/darbuotojas) sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į statinio statybos vadovo pareigas (toliau - SSV).

Šalių sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista 2019-02-01, tai yra pakeistas atsakovui mokamo darbo užmokesčio dydis iš 1 710,53 Eur mėnesinio atlyginimo, kuris mokamas 1 kartą per mėnesį, į 2 475,39 Eur mėnesinį atlyginimą.

Nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas su 2013-01-07 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 1-4 patvirtintais Statinio statybos vadovo pareiginiais nuostatais (toliau - SSVPN), kurių 1.7. punktas reglamentuoja, kad pagrindinis statinio statybos vadovo uždavinys yra užtikrinti, kad jam pavestame statybos objekte būtų laiku, kokybiškai, ekonomiškai pagrįstai atlikti statybos ar remonto darbai <...>. SSVPN reglamentuoja ir SSV pareigas, t. y. numatyta, kad SSV privalo apskaičiuoti (ar patikslinti) medžiagų ir gaminių poreikius, pateikti komplektavimo žiniaraščius ir paraiškas (SSVPN 2.1.10 punktas); organizuoti medžiagų ir gaminių (konstrukcijų) priėmimą statybos aikštelėje, kokybės ir kiekių patikrinimą, jų sandėliavimą bei apsaugą statybos aikštelėje (SSVPN 2.1.11 punktas); kiekvieno darbo dieną pildyti statybos darbų žurnalą, kaupti ir registruoti gaunamų medžiagų ir gaminių pasus bei sertifikatus, organizuoti medžiagų sandėliavimą, apsaugą ir tausų naudojimą (SSVPN 2.1.15 punktas); nustatytais terminais perduoti užsakovams atliktų darbų aktus. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkui nustatytais terminais pateikti prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus, juos pasirašius. Atlikti medžiagų nurašymą, vadovaujantis darbų atlikimo aktais ir sąmatomis. Nurašymo aktai turi būti patvirtinti gamybos direktoriaus parašu. Nustatytu terminu pasirašyti nurašymo aktai pateikiami įmonės buhalterijai (SSVPN 2.1.22 punktas); SSV privalo atlyginti visą žalą bendrovei dėl jo žinioje esančio turto neišsaugojimo, nepataisomo sugadinimo ar sunaikinimo, taip pat <...> kuri atsiranda dėl klaidingų/nekvalifikuotų sprendimų organizuojant ir vykdant darbą (klaidos parenkant darbų technologiją ir/ar statybines medžiagas, ir/ar įrenginius, ir/ar gaminius, neracionalus turto naudojimas ar neveikimas didinantis darbo sąnaudas, defektai, jų šalinimas ir pan.) (SSVPN 6.3 punktas).

2018-10-09 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-32 „2018-08-16 įsakymo Nr. V-30 Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ atsakovas paskirtas „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ (toliau – Klaipėdos objektas /Klaipėdos (duomenys neskelbtini)) statinio statybos vadovu. Minėtu įsakymu atsakovui pavestos ir kitos funkcijos (statinio darbų saugos ir sveikatos, aplinkos saugos, priešgaisrinės saugos paskirtoje teritorijoje, darbų atlikimo kontrolė, už statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nurašymą ir kt.).

(Duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-19 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ atsakovas paskirtas „(duomenys neskelbtini)“ pastato ((duomenys neskelbtini)) ir pastato – (duomenys neskelbtini) Kaune kapitalinio remonto, pritaikant (duomenys neskelbtini) ir keičiant (duomenys neskelbtini) paskirtį į (duomenys neskelbtini) “ (toliau – Kauno objektas/Kauno (duomenys neskelbtini)) statinio statybos vadovu. Minėtu įsakymu atsakovui pavestos ir kitos funkcijos (už darbuotojų saugą ir sveikatą, aplinkos saugos, priešgaisrinę saugą paskirtoje teritorijoje, darbų atlikimo ir vykdymo kontrolė, už statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nurašymą ir kt.).

2020-01-27 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-2 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo objekte“ P. J. paskirtas Klaipėdos objekto statinio statybos vadovu nuo 2021-01-27. Minėtu įsakymu darbų atlikimo kontrolė pavesta P. J., o jam nesant atsakingu asmeniu paskirtas darbų vadovas M. A.

Nustatyta, kad atsakovui 2019-07-08 Automobilio perdavimo – priėmimo aktu suteiktas automobilis Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad automobilį privaloma <...> naudoti tik įmonėms tikslams (Automobilio perdavimo – priėmimo akto 2 dalis). Šalių paaiškinimais ir prie Automobilio perdavimo – priėmimo akto pateiktomis lentelėmis nustatyta, kad atsakovui 2019-07-08 išduota degalų kortelė, skirta automobiliui Dacia Dokker, o 2018-11-12 ir 2019-05-25 išduotos degalų kortelės, skirtos objektuose esantiems mechanizmams. Nustatyta, kad 2017-03-27 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-8 patvirtinta „Kelionės lapų pildymo tvarka“, skirta darbuotojams, kurie naudojasi įmonės transporto priemonėmis <...>, su kuria atsakovas yra supažindintas.

Nustatyta, kad 2017-07-10 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-15-1 „Dėl įmonės materialinių vertybių nurašymo tvarkos“ patvirtinta įmonės materialinių vertybių nurašymo tvarka, su kuria atsakovas yra supažindintas. Minėtos tvarkos 2 punkte numatyta, kad materialinės vertybės už kiekvieną praėjusį kalendorinį mėnesį gali būti nurašomos tik iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nustatyta, kad 2020-02-18 atsakovas (per inžinierę E. Ž.) bendrovės audito skyriui pateikė kuro nurašymo aktus (mechanizmų) Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte už laikotarpį nuo 2019 metų vasario iki 2019 metų liepos mėnesio. Nustatyta, kad dalis kuro nurašymo aktų (23 vnt.) yra vizuoti/patikrinti vadybininko A. V. ir pasirašyti (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus A. B. Nustatyta, kad ant: 2019-07-24 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas Haullote 175) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 40 l (dyzelinas)); 2019-07-22 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas Haullote 175) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 40 l (dyzelinas)); 2019-07-11 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 25 l (dyzelinas)); 2019-07-02 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 30 l (dyzelinas)); 2019-07-24 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas Haullote 753) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 40 l (dyzelinas)); 2019-04-02 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas) yra ranka atliktas prierašas „Keltuvo nebuvo objekte“ (sunaudota kuro 20 l (dyzelinas)); 2019-06-12 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 40 l (dyzelinas)); 2019-06-11 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 35 l (dyzelinas)); 2019-06-04 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo“ (sunaudota kuro 30 l (dyzelinas)); 2019-05-06 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „05.09 keltuvo objekte nebuvo, keltuvas stovėjo <neįskaitoma>“ (sunaudota kuro 40 l (dyzelinas)); 2019-05-15 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „per mėnesį į keltuvą buvo įpilta 30-35 ltr., jie jau nurašyti. Šiame akte nurodomas kiekis nepateisintas“ (sunaudota kuro 25,05 l (dyzelinas)); 2019-05-15 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „nepateisintas, per mėnesį į keltuvą buvo įpilta 30-35 ltr., jie jau nurašyti. Šiame akte nurodomas kiekis nepateisintas“ (sunaudota kuro 17 l (dyzelinas)); 2019-05-09 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „Šią dieną pylimo nebuvo“ (sunaudota kuro 35 l (dyzelinas)); 2019-05-17 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „per mėnesį buvo įpilta 30-35 ltr. (nurašomi), šis kiekis nepateisintas“ (sunaudota kuro 20,42 l (dyzelinas)); 2019-05-20 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas Haullote) yra ranka atliktas prierašas „Į keltuvą per mėn. buvo įpilta 30-35 ltr., 34,28 nurašyti pagal 2019-05-27 aktą. Šio pylimo (duomenys neskelbtini). nerodo“ (sunaudota kuro 20 l (dyzelinas)); 2019-04-12 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis keltuvas 04 mėn. objekte nedirbo“ (sunaudota kuro 32 l (dyzelinas)); 2019-04-24 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis balandžio mėn. keltuvas objekte nedirbo“ (sunaudota kuro 35 l (dyzelinas)); 2019-04-19 kuro nurašymo akto (mechanizmui - alkūninis keltuvas) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis balandžio mėn. keltuvas objekte nedirbo“ (sunaudota kuro 40 l (dyzelinas)); 2019-04-27 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas) yra ranka atliktas prierašas „Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis keltuvas 04 mėn. 617 objekte nedirbo“ (sunaudota kuro 37,5 l (dyzelinas)); 2019-04-24 kuro nurašymo akto (mechanizmui - El.generatorius) yra ranka atliktas prierašas “ (duomenys neskelbtini) neturi generatoriaus“ (sunaudota kuro 11,2 l (dyzelinas)); 2019-02-15 kuro nurašymo akto (mechanizmui - vibroplokštė - tankintuvas) yra ranka atliktas prierašas “ (duomenys neskelbtini) neturi benzininės vibroplokštės“ (sunaudota kuro 16,01 l (benzinas)); 2019-07-26 kuro nurašymo akto (mechanizmui - dyzelinis alkūninis keltuvas Haullote 175) yra ranka atliktas prierašas “keltuvas 07-26 nedirbo objekte, degalai nebuvo pilti“ (sunaudota kuro 33,56 l (dyzelinas)); 2019-06-07 kuro nurašymo akto (mechanizmui - El.generatorius) yra ranka atliktas prierašas “ (duomenys neskelbtini) neturi generatoriaus“ (sunaudota kuro 30 l (dyzelinas)).

Nustatyta, kad 2020-03-16 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-5-2 „Dėl privalomo medžiagų nurašymo“ uždrausta statinių statybos vadovams ir kitiems materialiai atsakingiems asmenims materialinių vertybių apskaitoje turėti nenurašytų vertybių už ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį <...>. Tuo atveju, jeigu materialiai atsakingas darbuotojas pažeidžia draudimą ir per įspėjimo terminą nepašalina pažeidimo, <....> sudaromos atskiros inventorizacijos komisijos dėl kiekvieno iš materialiai atskaitingų darbuotojų. <...> inventorizacija privalo būti atlikta ne per ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą. Užfiksavus nenurašytų, prarastų, trūkstamų, nepateisinamai sugadintų ar kitaip materialinę vertę praradusių materialinių vertybių likučius <...> inventorizacijos metu nustatytus trūkumus pripažįstant nuostoliais, kurių atlyginimas išskaitomas iš atitinkamų materialiai atskaitingų darbuotojų darbo užmokesčio iki visiško nuostolių atlyginimo. Su minėtu įsakymu atsakovas supažindintas 2020-03-25.

2020-10-30 bendrovės direktoriaus įsakymo Nr. V-36 pagrindu 2022-11-03 buvo atlikta Klaipėdos objekto inventorizacija, kurios metu nustatytas nepateisintų materialinių vertybių trūkumas 31 630,96 Eur (nevertinant PVM) sumai. Nustatyta, kad ant šio akto nėra atsakovo parašo. Nustatyta, kad atsakovas 2020-11-20 pateikė prašymą ieškovei, dėl termino pateikti paaiškinimą dėl Klaipėdos objekto likučių, pratęsimo.

2020-12-30 užfiksuoti Klaipėdos objekto medžiagų likučiai (po objekto uždarymo) ir nustatytas 23 743,74 (nevertinant PVM) materialinių vertybių trūkumas, kas sudaro 28 729,93 Eur su PVM.

Nustatyta, kad 2021-01-27 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-78-2 “Dėl nuostolių atlyginimo“ nutarta 28 729,93 Eur žalos atlyginimą išskaičiuoti iš atsakovo.

2020-12-31 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-1008-26 „Dėl atskaitymo už degalus iš atlyginimo“ nutarta iš atsakovo atlyginimo išskaičiuoti 29,26 Eur su PVM už viršytą degalų limitą.

2020-12-31 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-1008-27 „Dėl atskaitymo už degalus iš atlyginimo“ nutarta iš atsakovo atlyginimo išskaičiuoti 883,13 Eur su PVM už viršytą degalų limitą.

2021-02-01 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-9-1 „Dėl inventorizacijos atlikimo ir inventorizacijos komisijos sudarymo“ sudaryta inventorizavimo komisija visų materialinių vertybių likučių inventorizavimui Kauno objekte, kurią sudarė: komisijos pirmininkas statybos direktorius E. V., kokybės vadovas A. S., darbų saugos ir audito skyriaus vadovas A. I., projekto inžinierė E. Ž., statinio statybos vadovas A. P., vadybininkas D. P., vadybininkė L. K., ir su kuriuo atsakovas buvo supažindintas.

Iš į bylą ieškovės pateikto 2021-02-08 inventorizacijos aprašo Nr. 2 (medžiagų likučiai datai 2021-02-05) nustatyta, kad inventorizacijos metu nustatytas nepateisintų materialinių vertybių trūkumas 169 210,80 Eur (nevertinant PVM) sumai (įrašai, esantys paskutiniame inventorizacijos aprašo lape įrašyti ranka).

Nustatyta, kad ant ieškovės pateikto 2021-02-08 inventorizacijos aprašo Nr. 2 yra atsakovo parašas. Iš į bylą atsakovo pateikto 2021-02-08 inventorizacijos aprašo Nr. 2 (medžiagų likučiai datai 2021-02-05) nustatyta, kad atsakovo turimame inventorizacijos apraše Nr. 2 įrašų, esančių paskutiniame inventorizacijos aprašo Nr. 2 lape (įrašytų ranka), bei komisijos pirmininko parašo, nėra.

2021-02-05 bendrovės vadovo įsakymu Nr. V-12 „Dėl materialinių vertybių ir darbų perdavimo - priėmimo“ atsakovas įpareigotas nuo 2021-02-08 iki 2021-02-12 perduoti visas jo apyskaitoje esančias materialines vertybes ir atliekamus darbus, susijusius su Kauno objekto statyba, statinio statybos vadovui A. P. Nurodyta, kad materialinių vertybių perdavimą – priėmimą būtina įforminti aktu, kurį reikia pateikti iki 2021-02-12 projektų valdymo – statybos vadovui E. V. ir buhalterijai.

Iš į byla pateiktos 2021-03-22 lentelės (ieškinio priedas Nr. 11) nustatyta, kad Klaipėdos objekte atsakovui priskirtų ir nepateisintų materialinių vertybių trūkumas yra 4 497,53 Eur (5 442,01 Eur su PVM), t. y. nepateisinta arba negrąžinta: stogo dangos „Bitum“ (Unifleks PV S3s, Mida BA S3S, Mida BA S4B, Unifleks V S3S, Mida BA S3S); 26 vnt. OSB plokščių; 64 vnt. gatvės bordiūrų elementų GB100.15.30; 157 kv. m. trinkelių grindinio PRIZMA6; kampinis šlifuoklis AGP230-25; prožektorius „Floodlight“; 7 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ įrenginių. Taip pat nustatyta, kad Kauno objekte atsakovui priskirtų ir nepateisintų materialinių vertybių trūkumas yra 2 452,54 Eur (2 967,57 Eur su PVM (teismo paskaičiavimu)), t. y. nepateisinta arba negrąžinta: vedlinė Rock; 2 vnt. smūginių akumuliatorių „Makita“; 743,67 kv. m. vatos „Technoroof“; 404 vnt. profilių; šlifavimo kampinė „Makita“; 2 vnt. kampinių šlifuoklių; lazerinis nivelyras; perforatorius „Makita“. Minėtoje lentelėje nurodoma, kad Kauno objekte nustatytas šviestuvų trūkumas sudaro 751,59 Eur (909,42 Eur su PVM) (teismo paskaičiavimu), tačiau ieškovės parodymais nustatyta, kad šviestuvai Kauno objekte yra sumontuoti, todėl 2022-03-17 pareiškimu ieškovė patikslino nuostolių dydį, t.y. sumažindama prašomą priteisti nuostolių dydį 909,42 Eur sumai (Kauno objekto šviestuvai). Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų ir perkėlimo aktų (ieškinio priedas Nr. 18) nustatyta, kad 2021-03-22 lentelėje nurodytos medžiagos ir įrankiai atsakovui buvo perduoti.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų pačiam prašant nuo (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-209 „Dėl atleidimo iš darbo“ atsakovas atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-210 „Dėl išskaičiavimo ir likusios nuostolių dalies atlyginimo“ nutarta išskaičiuoti 1 749,83 Eur iš atsakovo darbo užmokesčio už nepateisintų materialinių vertybių trūkumą (nuostolį) Kauno (duomenys neskelbtini) objekte, o likusio bendro (Klaipėdos ir Kauno objektų) 6 066,43 Eur dydžio materialinių vertybių trūkumo (nuostolio) atlyginimo išieškojimą vykdyti įstatyme nustatyta tvarka.

Iš (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus įsakymo Nr. K-221-2 „Dėl išieškojimo už degalus iš atlyginimo“ nustatyta, kad buvo nutarta išieškoti iš atsakovo atlyginimo 140,28 Eur su PVM už viršytą degalų limitą. Nustatyta, kad šis įsakymas buvo pakoreguotas (duomenys neskelbtini) bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. K-221-2 „Dėl išieškojimo už degalus iš atlyginimo“, pagal kurį iš atsakovo išieškotina suma už degalus sumažinta ir nutarta išieškoti iš atsakovo atlyginimo 67,88 Eur su PVM už viršytą degalų limitą.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad automobilis Dacia Dokker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), telefonas, kompiuteris, kuro kortelė, praėjimo kontrolės „čipas“ yra grąžinti į įmonės teritoriją, o automobilio raktelis paliktas pašto dėžutėje.

Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) automobilio perdavimo – priėmimo akto, pateiktos fotonuotarukos ir 2021-03-26 ieškovės atstovės atsakovui siųsto elektroninio laiško nustatyta, kad mechanikas A. K., apžiūrėjęs atsakovo paliktą, ieškovei priklausančią transporto priemonę Dacia Dokker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra apgadintas minėto automobilio galinis bamperis ir bagažinės durelės.

Nustatyta, kad 2021-04-08 ieškovei buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 0003051 707,50 Eur sumai už transporto priemonės Dacia Dokker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontą. Sąskaitoje nurodyta, kad PVM (21 proc.) – 122,79 Eur sumoka ieškovė, taip pat nurodyta, kad 90,00 Eur išskaitą sumoka taip pat ieškovė.

Iš 2021-05-11 pažymos apie darbo užmokestį ir paskaičiavimo žiniaraščių (ieškinio priedas Nr. 24) nustatyta, kad 2020 m. gruodžio mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 867,24 Eur, 2021 m. sausio mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 912,39 Eur, 2021 m. vasario mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 635,50 Eur, 2021 m. kovo mėn. iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuota 1 749,83 Eur, t. y. atskaitymai atlikti direktoriaus įsakymų pagrindu.

Iš vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapelių nustatyta, kad atsakovo vidutinis dienos atlyginimas 2020 m. gruodžio mėnesį sudarė 172,29 Eur, vasario mėnesį sudarė 161,71 Eur, o kovo mėn. sudarė 161,71 Eur.

Iš ieškovės pateikto 2021-06-23 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė pervedė atsakovui 2 053,00 Eur pagal 2021-06-16 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-8988.

Iš atsakovo pateikto 2020-05-13 mechanizmų perdavimo – priėmimo akto Nr. 1 nustatyta, kad atsakovas sandėlio vadybininkui V. L. perdavė 34,56 m³ Vatos (Kauno objektas).

Nustatyta, kad 2018-08-22 AB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė ieškovei prisijungimo sąlygas terminuotam elektros įrenginių prijungimui (laikinam statybiniam įvadui), o 2018-10-25 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažyma Nr. 14ĮP2-244626 patvirtina, kad ieškovės Klaipėdos objekto statybos aikštelėje sumontuoti elektros tinklai ir jų priklausiniai gali būti naudojami pagal paskirtį. 2020-07-24 Subrangovo atliktų darbų galutinis darbų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ieškovei savo atliktus darbus: lauko elektroninių ryšių įrengimus, lauko elektrotechnikos tinklų įrengimus ir vidaus elektrotechnikos tinklų įrengimus.

Iš 2018-12-11 AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) vadovo potvarkio Nr. 18-35105 nustatyta, kad įtampą į naujai sumontuotą laikiną statybinį įvadą Klaipėdos objekte leista pajungti 2018-12-11.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad Klaipėdos objektas užbaigtas 2020 m. (duomenys neskelbtini) mėn.

Nustatyta, kad 2015-01-27 tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta neterminuota Sutartis Nr. S2015-01LOC-20, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda bei sumontuoja ieškovei reikalingą įrangą („(duomenys neskelbtini)“) į ieškovės transporto priemones ir teikia jų priežiūros paslaugas.

2015-05-15 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. V-35 „Dėl mechanizmų nuomos ir kuro kontrolės objektuose“ nustatyta kilnojamų „(duomenys neskelbtini)“ įrenginių naudojimo nuomojamuose mechanizmuose ir kuro apskaitos statybvietėje tvarka bei sąlygos, t. y. statinių statybos vadovai ir darbų vadovai įpareigoti visuose nuomojamuose mechanizmuose, prieš jiems pradedant darbą objekte, sumontuoti kilnojamus „(duomenys neskelbtini)“ įrenginius, vesti kilnojamų „(duomenys neskelbtini)“ įrenginių sumontavimo į nuomojamą techniką žiniaraštį ir kuro apskaitos statybvietėje žurnalą, kurie sekančio mėnesio pirmą darbo dieną persiunčiami gamybos direktoriui.

Iš 2021-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimo Nr. 21/12/01-1 nustatyta, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuojami skaitmeniniai kuro zondai po montavimo yra tikrinami ir kalibruojami.

Iš ieškovės pateikto transporto priemonių/mechanizmų/technikos sąrašo nustatyta, kad atsakovui suteiktoje transporto priemonėje Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumontuotas stacionarus „(duomenys neskelbtini)“ įrenginys.

Iš 2021-12-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimo Nr. 21/12/16-1 nustatyta, kad dvejuose ieškovei priklausančiuose keltuvuose HAULOTTE HA 20PX 2015 m. buvo sumontuoti skaitmeniniai kuro zondai, kurie po montavimo buvo patikrinti ir sukalibruoti, o periodinis kalibravimas gamintojo nėra numatytas ir nebuvo daromas, todėl pakartotinis patikrinimas ir kalibravimas atliekamas tik zondo gedimo šalinimo atveju.

2018-09-01 tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. TAVS-18-760 dėl objektų sąraše nurodytų objektų stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo. 2019-06-26 sudaryta minėtos sutarties specialioji dalis, kurioje nurodytos ieškovės patalpos (Kauno objektas), kuriose įrengtą pavojaus signalizaciją bei įrengtos saugomo objekto vaizdo stebėjimo sistemos perduodamus vaizdo signalus stebi ir registruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2020-07-28 atsakovo pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020-07-22 buvo bandyta įvykdyti vagystę ieškovės Kauno objekte, kurios metu buvo sugadintas ieškovės turtas – šalčio mašina.

AB Šiaulių banko 2021-06-23 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė atsakovui yra pervedusi 2 053,00 Eur pagal sprendimą 2021-06-16, darbo byla Nr. APS-131-8988.

Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę bet kurioje stadijoje atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 6 224,31 Eur žalai atlyginti. Ieškovė 2022-03-17 teismui pateiktu pareiškimu patikslino ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą ir reikalaujamą priteisti pinigų sumą sumažino iki 5 314,89 Eur, t. y. ieškovė sumažino reikalavimus 909,42 Eur sumai (Kauno objekto šviestuvai), nes pripažino, kad visi Kauno objekto šviestuvai yra sumontuoti objekte ir jų trūkumo nėra. Ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų sumažinimo priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina, nes nenustatyta aplinkybių, jog ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovei procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl likusios dalies ieškinio reikalavimų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą laikotarpiu nuo 2018-10-09 iki 2021-03-23 siejo darbo teisiniai santykiai, nes atsakovas dirbo ieškovės įmonėje Statinio statybos vadovo pareigose, pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo sutarta mokėti 1 710,53 Eur darbo užmokestį per mėnesį, o nuo 2019-02-01 susitarta dėl 2 475,39 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Atsakovas 2021-02-23 ieškovės įsakymu Nr. K-209 buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, tai yra darbuotojui prašant, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 37,09 darbo dienas. Kaip patvirtina ieškovės 2021 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, atsakovas nuo kovo 4 d. iki kovo 23 d. turėjo nedarbingumą.

Iš ieškovės 2021-05-11 pažymos apie atsakovui išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio pabaigos iš atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal ieškovės įsakymus viso buvo išskaičiuota 4 164,96 Eur suma ir išmokėtas 6 520,71 Eur darbo užmokestis :

Metai. mėn. Darbo laiko trukmė Darbi grafikos (valandos) Dirbtas laikas (valandos) Priskaičiuota Darbo užmokesčio Kitos išmokos Išskaičiuota Pajamų mokestis Išskaičiuotas soc. draudimo mokestis Kiti išskaitymai Išmokėta 2020.12 40 166 151 4231,84 0,00 798,37 852,52 867,24 1722,71 2021.01 40 160 160 3936,36 0,00 727,27 796,36 912,39 1500,34 2021.02 40 151 151 2760,39 0,00 481,08 542,11 635,50 1101,70 2021.03 40 172 24 6639,11 0,00 1387,45 1387,45 1749,83 2195,95

Ieškovės pateikti bankiniai pavedimai patvirtina, kad 2021-01-29 atsakovui pervestas 1722,71 Eur darbo užmokestis, 2021-02-04 pavedimu pervestas 1 000,00 Eur avansas, o 2021-02-19 500,34 Eur darbo užmokestis, 2021-02-24 pervestas 600,00 Eur avansas, o 2021-02-24 pervesta 2 697,65 Eur.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės įsakymais, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki atsakovo atleidimo, atliktų išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio teisėtumo. Ieškovė nurodo, kad išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atliko, nes atsakovas buvo materialiai atsakingas ir padarė žalą ieškovei, todėl laikantis įstatymo reikalavimų iš atsakovo darbo užmokesčio buvo atliktos išskaitos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad iš atsakovo ieškovė atliko išskaitas, motyvuodama tuo, kad atsakovas būdamas materialiai atsakingas padarė žalą, kuri pasireiškia tuo, kad atsakovas negrąžina, neįrodo ir nepateisina jo žinioje buvusių materialinių vertybių (statybinių medžiagų, įrankių, įrangos) panaudojimo pagal paskirtį ieškovės interesais ir bendra atliktų išskaitymų suma iš atsakovo darbo užmokesčio neviršija atsakovo vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat nurodo, kad net atlikus išskaitymus dėl darbo užmokesčio dėl atsakovo kaltės ieškovei yra padaryta nuostolių, kuriuos ir ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu ir mano, kad ieškovė nepagrįstai atliko išskaitas, todėl nepagrįstai jam neišmokėjo 867,24 Eur darbo užmokesčio už gruodžio mėn., 912,39 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėn., 1 373,69 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėn. ir 1 749,83 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėn. bei kompensacija už 37 kasmetinių atostogų dienas, kadangi ieškovė laiku su juo neatsiskaitė prašo iš jos priteisti 0,07 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną ir netesybas bei nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti ieškovės prašomą žalą iš jo.

Dėl reikalavimo priteisti 5 314,89 Eur žalai atlyginti ir reikalavimo pripažinti ieškovės išskaitymus iš atsakovo darbo užmokesčio teisėtomis.

DK 31 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Darbdavys turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojų teisių.

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą DK 151 straipsnis. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl atsakovo (darbuotojo) pareigos atlyginti žalą, vadovaujamasi bendraisiais CK įtvirtintais civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tam, kad darbuotojas privalėtų atsakyti už darbdaviui padarytą žalą, darbdavys privalo įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir kilusią žalą.

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo darbo užmokesčio, pagal ieškovės įsakymus atliko išskaitymus 4 164,96 Eur sumai, o iš ieškinio ir ieškovės 2022-03-17 pareiškimo dėl ieškinio dalies patikslinimo nustatyta, kad reiškia reikalavimą priteisti 5 314,89 Eur žalai atlyginti, kurią sudaro: neatlyginta Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekto 3 939,27 Eur nuostolių suma, neatlyginta Kauno (duomenys neskelbtini) 1 217,74 Eur (2 127,16 Eur (ieškiniu pareikšta suma) - 909,42 Eur (Kauno objekto šviestuvų vertė)) nuostolių suma, 90,00 Eur dydžio nuostolis (frančizė), kurio nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvę atsakovui patikėto turto sugadinimų arba būtų išaiškėjęs eismo įvykis ir jo kaltininkas ir 67,88 Eur už nepateisintą kurą.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pagal ieškovo 2013-01-7 įsakymu Nr. 1-4 patvirtintus „Statinio statybos vadovo pareiginiai nuostatų Nr. 31“ (toliau – Nuostatai) 1.4. punkto nuostatas statinio statybos vadovu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį specialųjį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą pagal įgytą ar artimą specialybę, statinio statybos vadovo kvalifikacijos atestatą. Šių nuostatų 1.6 punkte įtvirtina, kad statinio statybos vadovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviais statybos techniniais dokumentais ir normatyviais statinio saugos bei paskirties dokumentais, bendrovės įstatais, vadovo įsakymais bei tiesioginio vadovo nurodymais, kitomis galiojančiomis ir privalomomis taisyklėmis ir šia pareigine instrukcija. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui kaip statinio statybos vadovui buvo perduotos statybos objekte esančios medžiagos, įrenginiai, buvo atsakingas už medžiagų, įrenginių sandėliavimą bei jų apsaugą statybos aikštelėje (Nuostatų 2.1.9; 2.1.11, 2.1.13; 2.1.15, 2.1.18; 2.1.22; 2.3p.). Nuostatų 6.3 punktas numato, kad statinio statybos vadovas privalo atlyginti visą padarytą žalą bendrovei dėl jo žinioje esančio turto neišsaugojimo, nepataisomo sugadinimo ar sunaikinimo, bei privalo atlyginti visą žalą bendrovei, kuri atsiranda dėl klaidingų/nekvalifikuotų sprendimų organizuojant ir vykdant darbus (Klaidas parenkant darbų technologiją ir /ar statybines medžiagas ir/ar įrenginius ir/ar gaminius, neracionalaus turto naudojimas ar neveikimas didinantis darbo sąnaudas, defektai, jų šalinimas ir pan.).

Ieškovo 2018-10-09 įsakymas Nr. V-30 patvirtina, kad nuo 2018-10-9 atsakovas buvo paskirtas atsakingu už „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėda statyba“ (toliau - Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) ) ir jis kaip statinio statybos vadovas buvo atsakingas: už statinio darbų saugos ir sveikatos, aplinkos saugos, priešgaisrinę saugą paskirtoje teritorijoje; už darbų atlikimo kontrolę; už statybines medžiagas, įrankius, mechanizmu ir jų nurašymą; buvo paskirtas kranų darbų vadovas; aukštalipių darbų vadovu; platforminiu kėlimo įrenginių darbų vadovu; už subrangovų ar kitų asmenų patekimo į statybvietę kontrolę. Pagal (duomenys neskelbtini) ieškovės įsakymą Nr. V-19 atsakovas taip pat nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas atsakingu asmeniu už „(duomenys neskelbtini) Kaune kapitalinį remontą ir buvo atsakingas: už darbuotojų saugą ir sveikatą, aplinkos saugą paskirtoje teritorijoje; už darbų atlikimo kontrolę; už darbų vykdymo kontrolę; už statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nurašymą; paskirtas kranų darbų vadovu; aukštalipių darbų vadovu; platforminiu kėlimo įrenginių darbų vadovu; už subrangovų ar kitų asmenų patekimo į statybvietę kontrolę, pareikalaujant iš jų pateikti dokumentus, patvirtinančius dirbančių darbuotojų legalumą objekte, taip pat už šių darbuotojų kontrolės vykdymą objekte pagal subrangos sutartyje numatytą tvarką.

Ieškovė nurodė, kad visi žalos padarymo atvejai, traktuotini kaip padaryti dėl didelio atsakovo neatsargumo, t.y. atsakovas elgėsi nerūpestingai su jo žinioje esančiomis materialinėmis vertybėmis, delsė pateisinti jų sunaudojimą pagal paskirtį, negrąžino jam perduotų įrankių ir kito turto, vengė grąžinti automobilį ir kitus daiktus tiesiogiai ieškovės atstovams. Šiuo atveju atsakovo atsakomybė galima šešių vidutinių darbo užmokesčių ribose. Atsakovas nesutinka su ieškovės užfiksuotais trūkumais, ir mano, jog ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip darbdavio, funkcijas ir neužtikrino sklandžių priežiūros ir kontrolės procesų objekte, taip pat ne visai tinkamai vykdo materialinių vertybių išdavimo ir apskaitos funkcijas, dėl to (nežinia ar tyčia ar dėl aplaidumo) negali nustatyti kur, kada ir kokios medžiagos bei įranga panaudota.

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas suponuoja, kad pagrįstos abejonės dėl faktinių aplinkybių aiškintinos darbuotojo naudai.

Teismų praktikoje materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan. Dar viena iš būtinų materialinių atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011).

Ieškovė nurodo, kad atlikus atsakovo žinioje buvusių materialinių vertybių priskirtų Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektui patikrinimą buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas viršijantis 31 000,00 Eur (be PVM). Atsakovas bendradarbiavo su ieškovės audito skyriumi, teikė paaiškinimus, po ko 2020-12-30 buvo nustatyta tarpinė trūkumo suma viršijanti 23 000,00 Eur (nevertinant PVM), o 2020 m. vasario mėn. buvo nustatytas galutinis objekto Klaipėdos (duomenys neskelbtini) nepateisintų materialinių vertybių trūkumas už 4 497,53 Eur (5442,01 Eur su PVM). Šią sumą ieškovė traktuoja kaip nuostolį, t.y. teigia, jog žala pasireiškė tuo, kad atsakovas negrąžino, neįrodė ir nepateisino jo žinioje buvusių materialinių vertybių.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas vienu metu vykdė Statinio statybos vadovo pareigas dviejuose skirtinguose ieškovės objektuose, tai yra Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) Kaune „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjant bylą tiek ieškovės atstovo paaiškinimais, tiek atsakovo paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektas buvo užbaigtas priduotas 2020 m. rugsėjo mėn., priduodant šį objektą atsakovas nebeatliko šio objekto Statinio statybos vadovo pareigų ir objektas buvo priduotas esant paskirtam kitam Statinio statybos vadovui P. J., kuris paskirtas šio objekto statinio statybos vadovu nuo 2021-01-27. Iš į bylą pateikto 2019-11-30 Materialinių vertybių perkėlimo akto Nr. 19119926 nustatyta, kad atsakovas perdavė darbų vadovui N. N. jo žinioje Klaipėdos objekte buvusias materialines vertybes 66 256,09 Eur sumai. Nurodyta, kad perkėlimas – pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui, įsakymo Nr. V-53, tačiau ieškovas į bylą nepateikė šio įsakymo.

Liudytoja N. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam iš atsakovo perimant Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektą 2019 m. lapkričio mėn. inventorizacijos komisija nebuvo sudaryta, jie su atsakovu dviese atliko perdavimą ir tai užtruko apie savaitę laiko, nes atsakovas tuo metu jau dirbo kitame objekte. Jis iš atsakovo perėmė tai, kad jis matė ir ką galėjo pats įvertinti, o ko neperėmė, pateikė duomenis atsakovui ir buhalterijai, kad atsakovas galėtų susitvarkyti. Liudytoju apklaustas P. J., taip pat patvirtino, kad jis nuo 2020 m. sausio mėn. galo iki objekto pridavimo buvo statybos vadovas Klaipėdos objekto (duomenys neskelbtini) ir jis savo žinion priėmė tik tas medžiagas, kurias gavo nuo vasario vidurio. P. J. taip pat nurodė, kad jis nepriėmė medžiagų, kurios buvo panaudotos atliekant darbus objekte, tačiau nebuvo nurašytos. Patvirtino, kad jam atvykus į objektą perimti, įrankiai buvo likę, ten dar buvo kitas vadovas M. A., jokiu aktu turtas jam nebuvo perduotas. Nurodė, kad M. A. kažką tai išvežė į bazę bei tai, kad atiduodant objektą užsakovui jokių medžiagų nebebuvo objekte.

Į bylą nėra pateiktas įstatymo nustatyta tvarka atliktas inventorizacijos aktas, patvirtinantis, kokias atsakovas medžiagas ir įrankius perdavė N. N. ar M. A., kurie dirbo Klaipėdos objekte (duomenys neskelbtini) iki kol šio objekto statinio statybos vadovu buvo paskirtas P. J. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jokios inventorizacijos komisijos perimant iš atsakovo Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objektą nebuvo, tačiau jis patvirtino, kad jis informavo buhalteriją, ko jis nepriėmė iš atsakovo. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, todėl laikytina, kad ieškovei dar 2019 m. lapkričio pabaigoje buvo žinoma, kas nebuvo perimta iš atsakovo šiame Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte, tačiau į bylą teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė būtų raginusi atsakovą pasiaiškinti dėl nenurašytų medžiagų ar įrankių. Liudytojas R. S. taip pat patvirtino, kad jam dirbant pas ieškovę pasitaikydavo, kad medžiagos nebūdavo nurašomo po metus laiko, nes būdavo problemų su medžiagų nurašymais. Jo praktikoje buvo atvejis kai Audito skyrius buvo patvirtinęs nurašytas medžiagas, tačiau atliekant patikrinimą tos medžiagas nurodė, kaip nenurašytas. Liudytojas G. G. taip pat patvirtino, kad dirbdamas pas ieškovę statybos darbų vadovu jis susidurdavo su medžiagų nurašymo problemomis ir tai, kad šios problemos atsirado tuomet kai jis norėjo išeiti lauk iš darbo ir jis du mėnesius bandė nurašyti jo žinioje buvusias medžiagas, tačiau jam nepavyko ir jis iš darbo išėjo likus nenurašytoms medžiagoms.

Nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į visai kitą objektą, kuris yra daugiau nei 200 km atstumu nuo Klaipėdos, ir ten paskirtas statinio statybos vadovu, atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, aplinkos saugą, priešgaisrinę saugą, darbų atlikimo kontrolę, už statybines medžiagas, įrankius, mechanizmus ir jų nurašymą, taip pat minėtame objekte jis buvo paskirtas kranų darbų vadovu, aukštalipių darbų vadovu, platforminių įrenginių darbų vadovu bei atsakingu už subrangovų ar kitų asmenų patekimo į statybvietę kontrolę, pareikalaujant iš jų pateikti dokumentus, patvirtinančius dirbančių darbuotojų legalumą objekte, taip pat už šių darbuotojų kontrolės vykdymą objekte pagal subrangos sutartyje numatytą tvarką.

Nors byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas vienu metu buvo atsakingas už du didelius ieškovės atliekamus objektus, dviejuose skirtinuose Lietuvos miestuose, tačiau kaip patvirtino atsakovas, jis tik mėnesį po jo paskyrimo į Kauno „(duomenys neskelbtini)“ objektą nuvažiuodavo į Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ objektą, tačiau praktiškai visą laiką dirbo Kaune, nes jam buvo paaiškinta, kad jis dirbs Kaune, o kiti asmenys Klaipėdoje.

Ieškovė nurodo, kad pats atsakovas sutiko būti iš karto dviejų didelių statybos objektų, kurie randasi skirtingose Lietuvos miestuose statinio statybos vadovu, tačiau teismo vertinimu ieškovės, kaip įmonės, kuris užsiima statybos verslu, vadovai iš esmės patys prisiėmė riziką, kad skirdami atsakovą į du didelės vertės statybos objektus, kurie vienas nuo kito yra dideliu atstumu, statinio vadovo pareigose turėjo numatyti, kad dėl objektyvių priežasčių realiai atsakovas negalės tinkamai vykdyti visas savo darbines funkcijas, tai yra tuo pačiu metu būti dvejuose skirtinguose objektuose Klaipėdoje ir Kaune ir tinkamai bei laiku vykdyti savo darbines funkcijas. Be to, kaip tvirtino atsakovas, jis tik pagal įsakymą buvo paliktas Klaipėdos objekto (duomenys neskelbtini) statybos vadovu, kol kitas ieškovės statybos vadovas užbaigs ir galės perimti iš jo objektą, nes tuo metu pas ieškovę trūko žmonių.

Ieškovė nepaneigė atsakovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad atsakovas dirbo keliuose skirtinguose objektuose, nes trūko žmonių ir pats generalinis direktorius atsakovui buvo nurodęs, kad atsakovas turi vykti į Kauną, o Klaipėdos objekte dirbs kiti. Statybos darbų vadovams pas ieškovą yra keliami reikalavimai, todėl tikėtina, kad ieškovės įmonėje tuo metu nebuvo kitų asmenų, kurie galėtų būti paskirti į Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ objektą ir būtent dėl to atsakovas buvo perkelta į kitą Kauno (duomenys neskelbtini) objektą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Klaipėdos statybos statinio vadovu vėliau buvo paskirtas P. J., kuris baigė kitą objektą ir tik tada buvo perkeltas į Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ objektą ir tai įvyko tik 2020 m. sausio pabaigoje, o iki tol, tai yra beveik septynis mėnesius Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte, kaip tvirtino atsakovas, dirbi kiti asmenys N. N. ir M. A.

Pažymėtina, kad keičiantis už objektą materialiai atsakingiems asmenims, teismo vertinimu privalėjo būti atlikta materialinių vertybių inventorizacija ir materialinės vertybės perduotos pagal aktą. Inventorizacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719) (toliau – Taisyklės) 9.2. punkte nurodyta, kad „subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai keičiasi atsakingi asmenys, – inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę)“. Vadovaujantis Taisyklėmis ieškovės atsakingi asmenys privalėjo atlikti išsamią inventorizaciją perkeliant atsakovą dirbti iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekto, į Kauno „(duomenys neskelbtini)“ objektą. Nagrinėjamu atveju toks inventorizacijos aktas nei paskiriant atsakovą į Kauno „(duomenys neskelbtini)“ objektą, nei vėliau paskiriant kitą Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekto statinio statybos vadovą nebuvo atliktas. Taigi, tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios normos dėl inventorizacijos atlikimo, todėl, teismo vertinimui dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko objekte - Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), po to, kai šis objektas nuo 2020 m. sausio buvo perduotas P. J.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad paskyrus atsakovą Kauno (duomenys neskelbtini) statinio statybos vadovu ir jam faktiškai pradėjus vadovauti šitam statybos objektui, buvo organizuotas materialinių vertybių, esančių Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte, perdavimas, kuris numatytas teisės aktuose, tai yra atlikta inventorizacija. Todėl 2020 m. lapkričio mėn. ieškovės inicijuotas materialinių vertybių Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo pagal paskirtį patikrinimas, neturint duomenų apie jų likutį atsakovui paliekant objektą, negalėjo įvykdyti keliamos užduoties - nustatyti atsakovo materialinės atsakomybės ribas, be to jis buvo atliktas jau pridavus objektą užsakovui. Teismo vertinimu, po pusantrų metų neįmanoma nustatyti kokios materialinės vertybės ir koks jų kiekis liko šiame objekte. Atsakovas tvirtino ir ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas apie tai, kad buvo atliekama inventorizacija Klaipėdos objekte. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs raginamas laiku nurašyti ar perduoti Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ nepanaudotas medžiagas, įrankius ar mechanizmus, nors šis objektas buvo priduotas užsakovui 2020 m. rugsėjo mėn. Liudytojas N. N. patvirtino, kad jis informavo ieškovės buhalteriją apie tai, ko jis neperėmė iš atsakovo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovas po perkėlimo į Kauno (duomenys neskelbtini) objektą, realiai jokių darbų Klaipėdos (duomenys neskelbtini) objekte neatliko ir tai buvo su ieškovės žinia, nes buvo tik formalus šio objekto statybos darbų vadovas, nors realiai jam pavestas funkcijas įgyvendino kiti asmenys ir ieškovė jokių pretenzijų nereiškė.

Atsakovas sutikdamas būti paskirtas į du skirtingus objektus iš esmės prisiėmė atsakomybę už šiuos du statybos objektus ir būdamas Statinio statybos vadovas iš esmės privalėjo suprasti, kad jam tenka didelė atsakomybė, tačiau teismas daro išvadą, kad visuma byloje esančių rašytinių įrodymų iš esmės patvirtina, kad pati ieškovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nesiėmė jokių priemonių, kad tinkamai ir laiku būtų vykdytos atsakovo funkcijos, tai yra laiku nurašomas kuras ar statybinės medžiagos, nors, kaip patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, ieškovė savo vidiniuose aktuose yra griežtai reglamentavusi kaip ir kokia tvarka turi būti nurašomos statybinės medžiagos ar kuras, tačiau į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo nors kartą ragintas, dėl to, kad jis laiku nenurašė statybinių medžiagų ar kuro. Ieškovės įmonėje veikė Audito skyrius, kuris turėjo visas galimybes kontroliuoti kaip yra vykdoma materialinių vertybių apskaita ir nurašymas. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad neretai pasitaikydavo atvejų, kad medžiagas jie nurašydavo, tačiau kitą mėnesį jos vėl patekdavo į nenurašytas medžiagas ir reikėdavo aiškintis dėl šių medžiagų ir dar kartą įrodinėti, kad medžiagos buvo panaudotos.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė, kaip darbdavys, privalantis tinkamai organizuoti darbuotojų darbą bei materialinių vertybių apskaitą, to nepadarė laiku, todėl inventorizacijos atlikimo dieną (2020-11-03) nustatytas materialinių vertybių trūkumas negali būti pripažįstamas pagrindu atsakovo turtinei (materialiniai) atsakomybei atsirasti. Atsakovas vienerius metus ir beveik šešis mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini)) jau faktiškai nedirbo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ objekte, nevedė materialinių vertybių ir jų panaudojimo apskaitos ir kitų veiksmų, todėl nebebuvo atsakingas už Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ objektą, kai jame buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas trūkumas. Tai, kad atsakovas laiku nepateisino kur buvo sunaudotos medžiagos ar nenurašė įrankių, teismo vertinimu neįrodo, kad realiai ieškovei buvo padaryta žala, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pasisavino kokias medžiagas ar įrankius.

Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad statyba objekte Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ buvo pabaigta 2020 m. liepos mėn. ir objektas buvo priduotas eksploatacijai, t.y. perduotas klientui. Todėl faktiškai, jau iki tokio objekto pridavimo, visos likusios medžiagos bei įranga, kitas turtas, turėjo būti pašalinti iš statybų objekto, kas ir buvo padaryta be atsakovo žinios ir dalyvavimo. Ieškovė būdama atsakinga turėjo dar iki priduodant Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ objektą nustatyti ir paskaičiuoti visus nuostolius dėl kurių kaltas atsakovas, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikta, ieškovė net nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl medžiagų ar technikos trūkumų.

Byloje esantis ieškovo 2020-03-16 įsakymas Nr. V-5-2 patvirtina, kad ieškovė buvo nustačiusi tvarką kaip ir kokias terminais bei kas turi kontroliuoti dėl privalomų medžiagų nurašymo. Pagal šio įsakymo 2 punktą buvo draudžiama visiems statinių statybų vadovams ir darbų vadovams bei visiems materialiai atsakingiems darbuotojams savo asmeninėje materialinių vertybių apskaitoje turėti nenurašytų materialinių vertybių ilgesnį kaip 2 dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpį lyginant su atitinkamo einamojo kalendorinio mėnesio pirmąja diena. Šio įsakymo trečiuoju punktu vyr. finansininkas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas elektroniniu paštu privalėjo informuoti atitinkamai pažeidimą padariusį asmenį materialiai atsakingą darbuotoją ir įspėti bei pareikalauti atlikti materialinių vertybių nurašymą ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Jei asmuo, kuris pažeidė įsakymą per įspėjimo terminą nepašalina pažeidimo per penkias darbo dienas vyr. finansininkas turėjo parengti bendrovės įsakymą dėl inventorizacijos komisijos sudarymo. Inventorizacijos metu nustatyti trūkumai laikytini nuotoliais, kurie turėjo būti išskaityti iš atitinkamų materialiai atsakingų asmenų darbo užmokesčio.

Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad teisėtai išskaitė iš atsakovo darbo užmokesčio žalą už Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai neįrodytas ir nepagrįstas, kaip ir reikalavimas priteisti likusį nepadengtą žalos dydį.

Nagrinėjant bylą atsakovas nesutiko su Kauno (duomenys neskelbtini) atlikta inventorizacija, paaiškino, kad jis tik pasirašė, po jam pateiktu inventorizacijos aktu, be to, jo pasirašytame akte nebuvo jokių prierašų. Atsakovas paaiškino, kad inventorizacija vyko keletą dienų ir statyba objekte nebuvo stabdoma, tuo metu kai buvo atliekama inventorizacija, todėl jo manymu tiksliai nustatyti kiek ko buvo nebuvo galima, nes darbininkai įrankius naudojo, be to, dalis medžiagų buvo panaudota. Analogiškas aplinkybes iš esmės nurodė ir liudytoja E. Ž., kuri patvirtino, kad atliekant Kauno (duomenys neskelbtini) inventorizaciją ieškovės įsakymu ji buvo paskirta į inventorizacijos komisiją, tačiau inventorizacijos komisijos pirmininkas E. V. nedalyvavo inventorizacijoje. Liudytoja patvirtino, kad inventorizacija Kauno (duomenys neskelbtini) objekte vyko keletą dienų ir tuo metu nebuvo stabdomi darbai pačiame objekte, be to, ji tuo pat metu turėjo atlikti ir savo darbines pareigas. Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovui medžiagos buvo nurašinėjamos ir po inventorizacijos, jeigu buvo pavėlavusių formų.

Pagal Taisyklių 29 punktą jeigu sandėliuose arba kitose uždarose patalpose esantis turtas nebaigiamas inventorizuoti per vieną dieną, išėjus inventorizacijos komisijai patalpos turi būti užantspauduojamos (užplombuojamos) arba kitaip užtikrinama jų apsauga. Apsaugos užtikrinimo priemonės atliekant inventorizaciją turi būti komisijos pirmininko žinioje. Iki darbo dienos pabaigos užpildomi tą dieną patikrinto turto inventorizavimo aprašai ir paliekami toje patalpoje, kurioje saugomas turtas. Kitą dieną atsakingi asmenys ir inventorizacijos komisija į patalpas įeina tik kartu su komisijos pirmininku. Pagal Taisyklių 33 punktą numatyta, kad prireikus per inventorizaciją turtas gali būti priimamas ir išduodamas, tačiau tai atliekama inventorizacijos komisijos akivaizdoje.

Teismas sutinka su atsakovo ir jo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad inventorizacija buvo atlikta netinkamai, nes nebuvo sustabdyti darbai statybos objekte, be to, komisija buvo pasiskirsčiusios į grupeles, todėl atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti ir paaiškinti kiekvienam komisijos nariui kur galimai yra vieni ar kiti įrankiai, įrenginiai ar medžiagos, be to inventorizacijos metu nedalyvavo inventorizacijos komisijos pirmininkas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nes paaiškėjo, kad visi šviestuvai buvo sumontuoti, tik netinkamai paskaičiuota, kas teismo, vertinimu, tik patvirtina, kad ieškovės pateiktas inventorizacijos aktas nepatvirtina realios ieškovės nurodytos žalos dydžio. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, buvę ieškovės darbuotojai iš esmės taip pat patvirtino, kad statybos objektų nėra galimybės pastatyti pagal parengtas sąmatas, nes atsiranda nenumatytų darbų ar nuostolių, kurie yra neišvengiami.

Aplinkybė, kad atsakovas galimai neteikė periodiškai nurašytų materialinių vertybių aktų, savaime nereiškia, kad jos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms. Akivaizdu, kad įmonei siekiant išvengti materialinių vertybių nuostolių, organizacinėmis priemonėmis yra sukuriamas jų panaudojimo kontrolės mechanizmas, o jam neveikiant, yra operatyviai reaguojama. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas buvo raginamas teikti laiku ataskaitas apie panaudotas objekte statybines medžiagas ir pan. Šis darbdavio neveikimas gali būti traktuojamas kaip faktas, jog darbdavį, esama padėtis tenkino.

Ieškovės darbuotojo A. K. (duomenys neskelbtini) surašytas automobilio Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad perimant automobilį iš atsakovo kuro likutis automobilyje buvo 31 l., bei pastebėti automobilio apgadinimai, tai yra įdaužtas galinis bamperis ir įlenktas galinės durelės. Tuo pagrindu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 90,00 Eur žalą – nuostolių (franšizė) už atsakovui perduotą automobilį Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Motyvuoja tuo, kad atsakovui buvo priskirtas automobilis ir atsakovas nenurodė, kas apgadino automobilį, todėl ir turi pareigą atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, tai yra 90,00 Eur. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis automobilio neperdavė paskutinę darbo dieną, o jį paliko prie ieškovės teritorijos tvoros (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčijo aplinkybių, kad galimai automobilis buvo apgadintas bei negalėjo nurodyti kaip ir kada automobilis buvo apgadintas. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad automobiliu naudojosi ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai, kuriems jis leisdavo darbo reikalais nuvykti parvežti kuro ar medžiagų. Atsakovas mano, kad automobilis galėjo būti apgadintas ir statybų aikštelėje, kol jis dirbo. Liudytoja E. Ž. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jai yra tekę kelis kartus važiuoti su atsakovui skirtu automobiliu parvežti kuro. Į bylą ieškovės pateikta 2021-04-08 PVM sąskaita – faktūra serija DUD Nr. 0003051, patvirtina, kad ieškovei priklausantis automobilis buvo suremontuotas už 707,50 Eur, ieškovė sumokėjo 122,79 Eur PVM mokesčio ir buvo išskaityta 90,00 Eur, kurią sumoka ieškovė.

Nors atsakovas ir negalėjo nurodyti ieškovei ir teismui prie kokių aplinkybių buvo apgadintas jo žinioje ieškovei priklausantis automobilis Dacia Dokker, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovui vairuojant šį automobilį įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, apgadinimų pobūdį, tai, kad ieškovės automobilis buvo draustas Kaso, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad būtent atsakovas savo veiksmais padarė žalą ieškovės transporto priemonei, todėl ieškovės reikalavimas dėl 90,00 Eur žalos atlyginimo už automobilio (franšizę) atmestinas, kaip neįrodytas.

DK 156 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu ir tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio.

Iš ieškovės įsakymų, kuriais iš atsakovo buvo atlikti išskaitymai dėl kuro, tai yra 2020-12-31 Nr. K-1008-27 ir prie šių įsakymų pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) nurašymo aktų Nr. 2012817 ir Nr. 2012523, matyti, kad atsakovas nebuvo supažindintas su šiais aktais. Prie aktų pateikta lentelė iš esmės patvirtina, kad 558,88 litrų nenurašyto dyzelino (už laikotarpį nuo 2018-11-30 iki 200-12-31) ir 345,88 litų nepateisinto benzino buvo paskaičiuota už (laikotarpį nuo 2019-08-31 iki 2019-11-30) Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ objekte. Prie 2021-03-23 įsakymo Nr. K-216-2, kuriuo buvo nutarta išskaityti iš atsakovo 140,28 Eur sumą pridėtuose nurašymo aktuose Nr. 2103007, 2103802 ir 2103402, tik pateiktos lentelės su degalų kiekiais ir galutine suma, prie įsakymo K-1008-26 pateiktame nurašymo akte Nr. 2012501, taip pat nėra atsakovo parašų.

Ieškovė pateikė Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekto kuro nurašymo aktus, kuriuos užpildė atsakovas, ir kuriuose yra prierašai, padaryti vadybininko A. V. ir (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus A. B., kuriais keliamos abejonės dėl kuro nurašymo aktų duomenų tikrumo, pvz.: UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. generatoriaus neturi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi vibroplokštės-tankintuvo; keltuvas 2019 m. liepos 26 d. nedirbo objekte, degalai nebuvo pilti; pagal (duomenys neskelbtini) duomenis keltuvas 2019 m. balandžio 17 d. objekte nedirbo, šią dieną pylimo nebuvo; pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo pylimo ir pan. Tačiau, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių prierašų teiginių tikrumą, pvz., nepateikė įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi el. generatoriaus ir vibroplokštės - tankintuvo, jog (duomenys neskelbtini) duomenys yra patikimi. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-19 atsakovas buvo paskirtas Kauno (duomenys neskelbtini) statinio statybos vadovu, todėl kelia abejonių ieškovės „nepripažinti“ 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 11 d., 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. liepos 26 d. kuro nurašymo aktai - atsakovas dėl darbo funkcijų pobūdžio objektyviai negalėjo būti atsakingas už kuro nurašymą statybos objekte kitame mieste. Ieškovė į bylą nepateikė visų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie įrašai yra teisingi, vien tai, kad šie įrašai yra padaryti, nėra galimybės visiškai įsitikinti, kad šie įrašai yra teisingi, be to, kaip jau buvo paminėta, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į Kauno (duomenys neskelbtini) objektą.

Nustatyta, kad atsakovui buvo perduotos degalų kortelės, kurios buvo naudojamos ne tik tarnybinio automobilio reikmėms, bet ir mechanizmams, kurie buvo naudojami statybų aikštelėse darbo metu, todėl skaičiuojant nepateisinto kuro išnaudojimą turėjo būti atsižvelgiama ir į tai kokie mechanizmai ir kiek darbo laiko jie veikė statybų aikštelėse.

Tai, kad nebuvo tinkami nurašytas kuras, neįrodo, kad šis kuras nebuvo panaudotas ieškovo statybos objekte ir dėl to negalima sutikti su ieškovės atliktais išskaitymais iš atsakovo darbo užmokesčio ir tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti, kad ieškovės atlikti išskaitymai yra teisėti ir pagrįsti. Kaip minėta, darbo bylose dėl patraukimo materialinėn atsakomybėn pripažinimo neteisėtu įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato darbuotojo materialinės atsakomybės, nenustačius jo kaltės, kaltų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp darbdavio patirtos žalos bei darbuotojo neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės – atsakovo perkėlimas į kitą objektą, inventorizacijos neatlikimas perduodant objektą iš vieno statinio statybos vadovo kitam statinio statybos vadovui, inventorizacijos neatlikimas priduodant objektą eksploatacijai, ir kt., nenuginčijamai patvirtina, kad atsakovas negali būti atsakingas už kuro ir medžiagų bei mechanizmų tariamą trūkumą, todėl nebuvo jokio pagrindo iš jo darbo užmokesčio daryti išskaitas už tariamą žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms - buvo padaryta žala, žala padaryta atsakovo neteisėta veika, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra atsakovo kaltė, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.

Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik DK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK nustatytų atvejų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas DK 150 straipsnio 2 dalyje. Jame nurodoma, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė priimtų įsakymų pagrindu iš atsakovo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų buvo atliktos išskaitos materialinei žalai padengti: iš darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėn. - 867,24 Eur, už 2021 m. sausio mėn. - 912,39 Eur, už 2021 m. vasario mėn. - 635,50 Eur, už 2021 m. kovo mėn. - 1749,83 Eur. Šios išskaitos iš esmės buvo padarytos pagal tris pagrindus: ieškovei pripažinus, kad atsakovas nepateisino faktiškai sunaudoto kuro Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, nepateisino jo žinioje buvusių materialinių vertybių (statybinių medžiagų, įrankių, įrangos) panaudojimo pagal paskirtį bendrovės interesais Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte bei nepateisino jo žinioje buvusių materialinių vertybių (statybinių medžiagų, įrankių, įrangos) panaudojimo pagal paskirtį bendrovės interesais Kauno (duomenys neskelbtini) statybos objekte.

Nustačius, kad ieškovė neįrodė jog pagrįstai atsakovui buvo taikyta materialinė atsakomybė, nes nenustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, pripažintina, kad ieškovė išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio atliko neturėdama tam teisinio pagrindo, atsakovo naudai iš ieškovės išieškotinas 867,24 Eur darbo užmokestis už 2020 m. gruodžio mėn., 912,39 Eur darbo užmokestis už 2021 m. sausio mėn., 635,50 Eur darbo užmokestis už 2021 m. vasario mėn. bei 1749,83 Eur darbo užmokestis už 2021 m. kovo mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 str. 1 d., 146 str. 2 d.).

Delspinigių paskaičiavimą už laiku nesumokėtą darbo užmokestį reglamentuoja DK 147 straipsnio 1 dalis, delspinigiai yra skaičiuojami iki darbo santykių pabaigos, jei darbdavys pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ieškovė su atsakovo darbo santykius nutraukė (duomenys neskelbtini), todėl delspinigiai turi būti paskaičiuoti už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį atlyginimas atsakovui turėjo būti mokamas vieną kartą per mėnesį, sekančio mėnesio 20-30 dienomis grynais arba į banko kortelę, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 36,42 Eur delspinigių už 2020 m. gruodžio mėnesio viso darbo užmokesčio nesumokėjimą (867,24 Eur x 0,07 proc. x 60 k.d.), 15,97 Eur delspinigių už 2021 m. sausio mėn. (912,39 Eur x 0,07 proc. x 25 k.d.), tai yra iš viso 52,39 Eur delspinigių.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 17–20 punktai).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės, byloje nėra.

Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti netesybas, be to, nurodo, kad priteisiant netesybas apskaičiuotina suma privalo būti be mokesčių, t.y. be socialinių draudimo įmokų valstybei, priešingu atveju, skaičiuojant pinigų sumą su mokesčiais, kurie neturi būti mokami, gautųsi, jog be teisinio pagrindo priteisiamos darbuotojui pinigų sumos (socialinio draudimo įmokos) ir be teisinio pagrindo (tiksliau – prieštaraujant VSD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 22 punktas) darbdavys privalo išskaičiuoti ir sumokėti socialinio draudimo įmokas valstybei.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnis numato pajamas ir atvejai, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad neskaičiuojam dėl delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą, o 22 punkte numato, kad už Darbo kodekso 147 straipsnyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleistam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktas taip pat numato, kad įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, yra priskiriamos prie neapmokestinamų pajamų.

Atsižvelgiant aukščiau nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalį iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos netesybos turėtų būti paskaičiuotos pagal vidutinį atsakovo darbo užmokestį be mokesčių.

Iš prie ieškinio pateiktų žiniaraščių bei pažymos apie darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis su mokesčiai 2020 m. gruodžio mėnesį buvo 4 231,84 Eur, o atsakovui turėjo būti sumokėtas 2 589,95 Eur darbo užmokestis, už 2021 m. sausio mėnesį priskaičiuotas 3 936,36 Eur darbo užmokesti, o išmokėti turėjo 2 412,73 Eur, vasario mėnesį priskaičiuotas 2 760,39 Eur, o išmokėta 1737,20 Eur, todėl laikytina, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis buvo 2 246,62 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovei pažeidus pareigą laiku atsiskaityti su atsakovu yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 13 479,72 Eur (2 246,62 Eur x 6 mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimą dėl skubaus vykdymo atsakovui pervedė 2 053,00 Eur, todėl šia suma mažintinas iš ieškovės atsakovui priteistinų išmokų dydis, ir iš ieškovės atsakovui priteistina 15 644,07 Eur suma (17 697,07 Eur (867,24 Eur + 912,39 Eur +635,50 Eur +1 749,83 Eur +52,39 Eur + 13 479,72 Eur) – 2 053,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro 453,00 Eur žyminis mokestis ir 1 680,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 847,00 Eur už advokato pagalbą. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovui priteistina 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 punkto 6 dalis, 93 straipsnis).

Byloje yra susidariusių 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 91 straipsnis).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priimti ieškovės atsisakymą nuo 909,42 Eur ieškinio reikalavimo ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Pripažinti neteisėta ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 867,24 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį.

Pripažinti neteisėta ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 912,39 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. sausio mėnesį.

Pripažinti neteisėta ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 635,50 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. vasario mėnesį.

Pripažinti neteisėta ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 749,83 Eur darbo išmokos išskaitą iš atsakovo M. S. darbo užmokesčio už 2021 m. kovo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui M. S. 867,24 Eur darbo išmoką už 2020 m. gruodžio mėnesį, 912,39 Eur darbo išmokos už 2021 m. sausio mėnesį, 635,50 Eur darbo išmoką už 2021 m. vasario mėnesį ir 1 749,83 Eur darbo išmoką už 2021 m. kovo mėnesį, 52,39 Eur delspinigių ir 13 461,72 Eur netesybų, įskaičius ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui sumokėtą 2 053,00 Eur sumą, atsakovui iš ieškovės priteistina bendra 15 644,07 Eur (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 07 ct) suma.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui M. S. 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai. Valstybės naudai priteisti pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.