- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1901-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16586-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Kategorijos
- 2.1.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei R. Š. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti šalių 2022 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti abišalę restituciją – grąžinti ieškovui jo sumokėtus 8 700 Eur, o atsakovei – automobilį; 2) priteisti iš atsakovės 181,50 Eur patirtų išlaidų už defektinį aktą, 108,90 Eur už automobilio saugojimą, 230 Eur už evakuatoriaus paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog sudarydamas ginčo sutartį, jis matė smulkių automobilio defektų (įbrėžtas galinis bamperis, skilęs žibintas, variklio dangčio korozija, greičių dėžės „užlaikymas“ kt.), tačiau susidarė nuomonę, kad automobilis tikrai techniškai tvarkingas. Po automobilio įsigijimo nuvažiavus maždaug 45 km prietaisų skydelyje įsijungė variklio alyvos indikatorius. Paskambinęs trečiajam asmeniui L. K., kuris atsakovės vardu-interesais dalyvavo sudarant ginčo sutartį, ieškovas gavo patarimą papildyti variklio alyva ir važiuoti toliau. Ieškovas pažymėjo, kad jam vėliau keleto remonto dirbtuvių darbuotojai telefonu paaiškino, jog automobiliui iškilo rimta problema ir toks automobilis negali būti eksploatuojamas. Dėl to ieškovas prašė atsakovės grąžinti sumokėtus pinigus ir atsiimti automobilį, tačiau atsakovė atsisakė. Ieškovo teigimu, jis 2022 m. gegužės 23 d. autovežiu pristatė automobilį į servisą, kur automobilis buvo apžiūrėtas-įvertintas; apžiūros aktą ieškovas gavo 2022 m. gegužės 26 d. el. paštu. Ieškovas paaiškino, kad sudarydamas sutartį jis nesidomėjo, ką sutartyje reiškia įrašas apie automobilio „įvairius trūkumus“. Anot ieškovo, jis nepirktų automobilio, jeigu žinotų, kad automobilis daužtas, nes remontas gali būti atliktas netinkamai ir gali turėti paslėptų trūkumų. Atsakovei, buvo išsiųsta 2022 m. birželio 9 d. rašytinė pretenzija, taip pat pakartotinė rašytinė 2022 m. birželio 20 d. pretenzija, tačiau atsakovė nesureagavo nei į vieną išsiųstą pretenziją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji automobilį pardavinėjo su trečiojo asmens L. K. pagalba, pas kurį automobilis tam tikrą laiką buvo prižiūrimas. Jos žinioje buvęs automobilis turėjo keturis eismo įvykius, kurių metu kilusi neesminė žala buvo šalinama per KASKO draudimus. Atsakovė pažymėjo, kad eismo įvykių nenurodymo sutartyje aplinkybė negali būti vertinama formaliai – svarbu įvertinti, ar aptariami eismo įvykiai esminiai ir ar jie galėjo turėti įtakos ieškovo apsisprendimui. Atsakovės nuomone, žinodamas apie buvusius eismo įvykius, ieškovas vis tiek būtų pirkęs automobilį. Pažymėjo, kad tam tikrus ginčo sutarties įrašus ji užpildė iš anksto, nes trečiasis asmuo L. K. nurodė, jog jau yra pirkėjas. Vertina, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis turi esminių trūkumų ir kad šie trūkumai egzistavo dar iki sutarties sudarymo. Anot atsakovės, ieškovo nurodomi automobilio trūkumai nėra esminiai, juolab kad ieškovas siekė bylinėtis dar nežinodamas aptariamų defektų, o žinodamas tik apie užsidegusią variklio alyvos lemputę. Atsakovė iškėlė abejones dėl ieškovo pateiktų automobilio apžiūros akto, sąskaitos už tralo paslaugas, nes 2022 m. gegužės 24 d. užfiksuotas pažeidimas ginčo automobilį vairuojant be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, t. y. tuo metu automobilis buvo faktiškai eksploatuojamas. Be to, apžiūros akte nurodant gedimus liko nenurodytos jų nustatymo aplinkybės (kokiomis priemonėmis-būdais gedimai nustatyti), atsiradimo priežastys ir remonto kaštai.
4. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis dirba autoservise ir maždaug apie pusę metų prižiūrėjo atsakovės automobilį, kurį atsakovės prašymu padėjo jai pardavinėti. Anot trečiojo asmens, jis neatsimena, ar ieškovas, pirkdamas automobilį, teiravosi apie buvusius automobilio eismo įvykius; jeigu ieškovas ir būtų to paklausęs, tai trečiasis asmuo būtų nurodęs, jog nežino apie eismo įvykius. Trečiojo asmens nuomone, atsakovės nurodyti automobilio eismo įvykiai nevertintini kaip eismo įvykiai, nes jų metu kilusios žalos ne esminės ir tai nebuvo priežastis ieškovui atsisakyti automobilio. Pažymėjo, kad parduodant automobilį nebuvo variklio alyvos nuotėkių, be to, alyvos nuotėkį ieškovas būtų pastebėjęs, nes iki sudarant sutartį automobiliu ilgai važinėjo. Trečiojo asmens teigimu, po sutarties sudarymo telefonu paskambinęs ieškovas teiravosi tik dėl užsidegusios variklio alyvos lemputės ir tuo metu dar nereikalavo pinigų grąžinimo, o tik vėliau ėmė prašyti pinigų grąžinimo, nes nurodė nenorintis rizikuoti.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartyje, be kita ko, nurodyta, jog transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kai atsakovė buvo parduodamos transporto priemonės savininkė, „nebuvo“ apgadinta; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, atsakovei „nežinomi“. Sutartyje taip pat įrašyta informacija apie „įvairius trūkumus“. Ieškovo teigimu, jis nepasiteiravo dėl šio įrašo turinio-reikšmės, o, anot L. K., šis įrašas apėmė kitus smulkius-mažareikšmius automobilio trūkumus;
5.2 kitą dieną po ginčo sutarties sudarymo ieškovas telefonu kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl automobilyje užsidegusios variklio alyvos indikatoriaus lemputės. Ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad trečiojo asmens patarimu papildžius variklio alyvos aptariama indikatoriaus lemputė užgeso. Ieškovo teigimu, tuo metu jis į atsakovę ir (arba) į trečiąjį asmenį kreipėsi tik dėl užsidegusios variklio alyvos indikatoriaus lemputės, t. y. tuo metu (kol automobilis nebuvo apžiūrėtas autoservise) ieškovas žinojo tik apie šį automobilio trūkumą, kaip tokį, ir (tik) dėl tokio trūkumo ėmė reikalauti atsakovės grąžinti sumokėtus pinigus ir atsiimti automobilį;
5.3 teismas pažymėjo, kad ieškovas daugiau nesirėmė degančia variklio alyvos indikatoriaus lempute, kaip automobilio trūkumu. Anot 2022 m. gegužės 26 d. automobilio apžiūros aktą pasirašiusio liudytojo R. A., variklio dūmingumas buvo aiškus-padidėjęs, todėl liudytojui užteko tokio būtent vizualaus vertinimo tam, kad nepajungiant išmetamųjų dujų matavimo prietaisų būtų konstatuota, jog išmetamosios dujos neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų ir, atitinkamai, dirbant varikliui deginama variklio alyva. Teismas atsižvelgė į skirtingas ieškovo ir liudytojo pozicijas dėl galimybių vizualiai pastebėti-nepastebėti variklio darbo metu deginamą alyvą, ir vertino kaip nepakankamai įrodytą ieškovo įrodinėtą aplinkybę apie variklio darbo metu deginamą variklio alyvą;
5.4 viena vertus, transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad variklis turi variklio alyvos nuotėkį, ir šiai aplinkybei patvirtinti į bylą pateikta fotonuotrauka apie matomą prasisunkusią alyvą. Kita vertus, pateikta fotonuotrauka neinformatyvi, nes joje nors ir matomi prasisunkusios alyvos pėdsakai, tačiau šie pėdsakai nėra nei gausūs, nei švieži (jau gerokai apdžiūvę); iš tokios fotonuotraukos negalima spręsti apie laiką, kada ši alyva prasiskverbė – ar tai seniai įvykęs ir šiuo metu jau sumažėjęs-sustojęs ar vis dar tebevykstantis alyvos prasiskverbimas-nuotėkis. Jeigu toks nuotėkis būtų gausus ir nesumažėjęs-nesustojęs, tai natūralu, kad būtų akivaizdžiai matomi tokios alyvos pėdsakai ant variklio dugno arba ant žemės paviršiaus po stovinčiu automobiliu, tačiau apžiūros akte tokių duomenų neužfiksuota. Teismas pažymėjo ir tai, kad tokį akivaizdų (t. y. pastebimą-matomą be specialių prietaisų apžiūros metu) alyvos nuotėkį galėjo ir turėjo pastebėti pats ieškovas prieš ginčo sutarties sudarymą automobilio apžiūros metu (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendė, kad net jeigu ir egzistavo toks kaip fotonuotraukoje pavaizduotas variklio alyvos nuotėkis ir jeigu toks nuotėkis ir turėtų būti vertinamas kaip esminis automobilio trūkumas, tai tokį trūkumą ieškovas, kaip bet koks atidus pirkėjas, galėjo ir turėjo pastebėti be jokio specialaus tyrimo. Aptariamas variklio alyvos nuotėkis (net jeigu jis ir būtų įrodytas) negalėtų būti vertinamas kaip esminis automobilio trūkumas (kurio ieškovas negalėjo pastebėti sudarydamas sutartį), suteikiantis ieškovui teisę į ginčo sutarties atsisakymą;
5.5 teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jeigu greičių dėžės darbo trūkumai buvo tokie akivaizdūs, kad jų nustatymui nebuvo reikalingas „specialus tyrimas“, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalyje, tai ieškovas galėjo ir turėjo juos pastebėti dar iki ginčo sutarties sudarymo. Ieškovas neteigė, jog greičių dėžės darbas būtų netikėtai pastebimai pasikeitęs-pablogėjęs iš karto po sutarties sudarymo, be to, telefoninių pokalbių metu ieškovas nereiškė atsakovei ar trečiajam asmeniui pretenzijų dėl greičių dėžės. Teismas vertino kaip neįrodytus ieškovo nurodomus automobilio greičių dėžės gedimus-trūkumus;
5.6 nors ieškovui buvo žinomi tam tikri kėbulo pažeidimai-trūkumai, tačiau nėra įrodymų, kad ieškovui buvo (ar bent jau galėjo ir turėjo būti) žinoma apie apžiūros akte nurodytą kėbulo būklę – tam tikrose vietose didelį glaisto-dažų sluoksnį;
5.7 teismas nurodė, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį turi būti nurodyti eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjamu atveju ieškovui nei raštu, nei žodžiu nebuvo atskleista-nurodyta aptariama informacija. Neįvykdžius šios imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos, atsakovei tenka pareiga prisiimti visus neigiamus padarinius dėl tokios pareigos neįvykdymo;
Šalies argumentai
5.8 ieškovas nurodė pakankamai svarbių argumentų, lemiančių jo apsisprendimą nepirkti automobilio, kuris jau turėjo eismo įvykių ir buvo apgadintas-remontuotas, t. y. tinkamo ar netinkamo remonto rizika, nežinojimas apie galimus paslėptus trūkumus. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė ir (arba) jos pasitelktas trečiasis asmuo neįvykdė įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos ir taip neatskleidė ieškovui esminės informacijos apie ginčo automobilį, tai konstatuotina ieškovo teisė nutraukti ginčo sutartį, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi (pagal įstatymą galėjo pagrįstai tikėtis) iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai, 6.218 straipsnio 1 dalis);
5.9 vertindamas kitus apžiūros akte nurodytus automobilio defektus (variklio valdymo bloko klaidos, ABS sistema, komforto valdymo klaidos, valdymo klaidų ištrynimas prieš 130 km), teismas iš esmės sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovas neįrodė šių defektų esminės reikšmės trukdant-neleidžiant automobilį eksploatuoti ir (arba) nenurodė tikslesnių šalinimo kaštų (kad šalinimo kaštai būtų neproporcingai dideli);
Žemesnės instancijos teismas
5.10 teismas sprendė, kad ieškovo teisę į sutarties nutraukimą tik dėl to, kad sutarties sudarymo metu atsakovė ar jos pasitelktas trečiasis asmuo neįvykdė imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos ir neatskleidė esminės informacijos apie buvusius eismo ar kitus įvykius. Atitinkamai, ieškovo nurodomus paaiškėjusius automobilio trūkumus vertino arba kaip neįrodytus (susiję su variklio alyva, greičių dėže, klaidų ištrynimu), arba kaip neesminius (kurių pašalinimas nenulemtų neproporcingai didelių išlaidų). Nenustačius esminių defektų, dėl kurių nebūtų galima naudotis ginčo automobiliu, atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl 230 Eur atlyginimo už autovežio paslaugas. Vertino, kad ieškovo reikalaujamos priteisti 181,50 Eur išlaidos už apžiūros aktą ir 108,90 Eur išlaidos už automobilio saugojimą taip pat negali būti vertinamos kaip protingos išlaidos žalos prevencijai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė R. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą 2022 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikė restituciją, įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui jo sumokėtus 8 700 Eur, o ieškovą įpareigojo grąžinti atsakovei automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
6.1 ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys grindžiamas nustatytu automobilio defektu, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kadangi ieškovas neturėjo galimybės eksploatuoti automobilio taip, kaip tai numato gamintojas;
6.2 ieškovas, palaikydamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad pradėjus eksploatuoti automobilį dar tą pačią dieną paaiškėjo esminiai trūkumai (variklio, pavarų dėžės ir kt.), kurie buvo patvirtinti pristačius jį į automobilių remonto dirbtuves dėl variklio gedimo. Kadangi atsakovė (pardavėja) nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovui (pirkėjui), kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas (pirkėjas) jį ketino naudoti, todėl atsakovė (pardavėja) turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Įsigyjant automobilį ieškovas turėjo lūkestį be trukdžių juo naudotis, tačiau atsakovė nuslėpė aukščiau išvardintus esminius trūkumus. Šis lūkestis liko neįgyvendintas, todėl sutartis ir turi būti nutraukta būtent nurodytu pagrindu;
6.3 faktinis ieškinio pagrindas – dėl automobilio variklio gedimo, greičių dėžės gedimo ir kitų defektinių trūkumų parduotas netinkamos kokybės automobilis, kurio ieškovas negalėjo naudoti taip, kaip tai numatė gamintojas. Ieškovas nurodė, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio pastaroji turi būti nutraukta ir taikyta abišalė restitucija. Šio ieškinio faktiniu pagrindu nustatytomis ribomis atsakovė teikė atsikirtimus ir gynėsi nuo pareikšto ieškinio;
6.4 teismas visa apimtimi atmetė ieškovo įrodymus dėl netinkamos kokybės automobilio, kuriuo grindžiamas ieškinys. Tačiau teismas, atmesdamas faktinį ieškinio pagrindą, savarankiškai ir ex officio (nesant atitinkamai pareikšto reikalavimo) nusprendė, kad ieškinys tenkinamas tik todėl, kad atsakovė neįvykdė imperatyvios CK 6.431ˡ straipsnyje nustatytos pareigos, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį turi būti nurodyti eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta;
6.5 ieškovui papildomai pateikus į bylą Car Vertical ataskaitą apie automobilio eismo įvykius, jis nereiškė reikalavimo nutraukti sutartį tuo pagrindu, kad jam nebuvo suteikta tokio pobūdžio informacija, t.y. netikslino ieškinio, o pasiliko prie ankščiau ieškinyje nurodytų aplinkybių;
6.6 atsižvelgiant į tai, jog informacija apie transporto priemonės galimą patirtą žalą yra teikiama ne tik automobilio savininkams, bet ir visiems kitiems asmenims, žinantiems automobilio VIN kodą, ieškovas, būdamas atidus, rūpestingas ir sąžiningas pirkėjas, kilus klausimams dėl automobilio apgadinimų, ar turėtų eismo ar kitų įvykių, šią aplinkybę galėjo pasitikrinti prieš pirkdamas transporto priemonę. Ieškovas to nepadarė. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės atsakomybę, kuri kildinama iš pareigos nurodyti sutartyje visus jai žinomus įvykius, o to nepadarymą, nevertindamas nei buvusių įvykių pobūdžio, masto, pasekmių, nei pačio ieškovo elgesio, traktavo tai kaip esminį sutarties pažeidimą ir sutartį nutraukė;
6.7 įvertinus tai, kokie byloje buvo nustatyti įvykiai, po kurių transporto priemonė buvo remontuojama, akivaizdu, kad jie yra mažareikšmiai ir niekaip nesusiję su galėjimu naudotis daiktu pagal tikslinę paskirtį. Po šių įvykių, automobilis buvo suremontuotas;
6.8 kiekvienu konkrečiu atveju, teismas privalo spręsti, ar konkretūs eismo įvykiai, kurių metu transporto priemonė buvo apgadinta ir remontuojama ir apie kuriuos nebuvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, yra esminiai ir įtakojantys/galintys įtakoti galimybę pirkėjui naudotis transporto priemone pagal jo tikslinę paskirtį. To pirmosios instancijos teismas nepadarė, kas ir lėmė nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą;
6.9 kėbulo remonto darbai, kai automobilį eksploatavo atsakovė, buvo tik priekinio variklio dangčio (kapoto) perdažymas, kuris kilo kaip būtinybė ištaisyti pažeidimus, atsiradusius akmenukams pažeidus viršutinį dažų sluoksnį. Nė vienu kitu atveju iš keturių įvykių, kuriuos nurodė teismas, kėbulo remonto darbai nebuvo atliekami, nes kėbulas pažeistas nebuvo. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog toks šios automobilio dalies (kapoto) perdažymas buvo atliktas nekokybiškai, ir tai kaip nors įtakotų ieškovo, kaip pirkėjo, teisės;
Žemesnės instancijos teismas
6.10 pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pernelyg sureikšmindamas UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliktą automobilio diagnostikos aktą. Transporto priemonės apžiūros akte pateikta išvada apie tam tikrose ginčo automobilio kėbulo vietose esančius didesnius dažų sluoksnius terodo, kad automobilio kai kurios dalys buvo remontuotos ir dažytos, bet tai savaime nereiškia, kad automobilis turi kažkokius defektus, kokybės trūkumus ir/ar reikalauja remonto, ar, kad tai būtų trukdis naudoti automobilį pagal jo tikslinę paskirtį;
6.11 ieškovas neįrodė, kad dėl buvusių keturių įvykių, kurių metu automobilis buvo nežymiai apgadintas ir suremontuotas, pastarasis turi kažkokius defektus ir/ar kokybinius trūkumus, kuriuos būtina taisyti, o jeigu ir taip, tai kokia būtų jų šalinimo kaina. Ieškovas byloje neįrodė, kad jam perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.
Atsiliepimas
7. Ieškovas S. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1 pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai nustatė automobilio trūkumus, kurie nebuvo nurodyti pirkimo - pardavimo sutartyje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Autogidas.lt skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 2022 m. gegužės 26 d. Transporto priemonės apžiūros akto kopija; UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2022 m. gegužės 26 d. Transporto priemonės apžiūros akto priedai; 2022 m. lapkričio 21 d. CarVertical ataskaita) pakankamai pagrindžia ir patvirtina, kad sutartimi buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas – ginčo automobilis su esminiais trūkumais bei atsakovės neatkleista informacija apie eismo įvykius. Sutarties tikrojo turinio atskleidimas būtų lėmęs, jog ieškovas ginčo sutarties apskritai nebūtų sudaręs;
7.2 ieškovas byloje įrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovui informacija dėl automobilio eksploatavimo metu patirtų eismo įvykių, buvo nuslėpta;
Šalies argumentai
7.3 apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepasinaudojo teise patikrinti informaciją apie automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose, kadangi tam turėjo galimybę pagal automobilio identifikacinį (VIN) kodą;
7.4 atsakovė, kaip pardavėja, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai, susiję su jo dalyvavimu mažiausiai keturiuose eismo įvykiuose, ieškovui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti savo atsakomybę šalinančius pagrindus;
7.5 apeliantė neįrodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu šie automobilio trūkumai (t. y. automobilio dalyvavimas eismo įvykiuose) buvo aptarti su ieškovu ar buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas be specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti;
7.6 ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir jų pagrindu prašė pripažinti, kad ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis turi būti nutraukta;
7.7 griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti, ar ne;
7.8 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje apeliantė nenurodė konkrečių automobilio defektų ar trūkumų, o taip pat nenurodė informacijos apie parduodamo lengvojo automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose. Tokia situacija jau vien šiuo pagrindu leido pirmosios instancijos teismui pripažinti tokią sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė 2022 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė už 8 700 Eur pardavė ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ginčo byloje dėl to nėra, ieškovui apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį atsakovė nedalyvavo, o atsakovės vardu ir interesais veikė jos pasitelktas trečiasis asmuo L. K.. Po sutarties sudarymo ieškovas kreipėsi į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centrą“, kur, ieškovo teigimu, buvo nustatytas variklio gedimas, didelis dažų sluoksnis kai kuriose kėbulo vietose, netvarkinga stabdžių sistema, greičių dėžės gedimas, alyvos nuotėkis, ABS bloko klaidos, išmetamųjų dujų kiekio neatitikimas gamintojo nustatytiems reikalavimams. Atsakovė nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys, tarp jų ir Transporto priemonės apžiūros aktas, neįrodo, kad automobilis ieškovui buvo parduotas su defektais. Ji teigia, jog automobilį ieškovui pardavė tvarkingą, iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas juo važinėjo, tikrino, jokių defektų nebuvo. Sutarties dieną automobilis pirkėjui tiko, todėl atsakovė ir ieškovas pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pardavėjo atsakomybės (ne)buvimo už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus. Ieškovas teigė, jog jo iš atsakovės įsigyta transporto priemonė dėl paslėptų variklio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojama, dėl ko jis patyrė nuostolių. Tuo tarpu atsakovė tvirtino, kad pardavė ieškovui transporto priemonę be defektų.
12. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
13. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
16. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
17. CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
18. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. viršininko įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, jog, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė, komercinis pavadinimas, identifikavimo numeris, rida (odometro rodmenys), ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (1.1–1.6 p.). Taip pat turi būti nurodyti šie trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos (2.1–2.6 p.).
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad neturėdamas duomenų apie atsakovei žinomus anksčiau įvykusius eismo ir kitus įvykius ir jų metu kilusius automobilio apgadinimus, ieškovas neturėjo galimybės laisvai ir savarankiškai priimti sprendimo dėl įsigijimo ar neįsigijimo tokio automobilio, kurio kėbulas buvo remontuojamas, dažomas. Akcentuoja, kad CK 6.431¹ straipsnyje nustatytų nurodytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nedaro niekine ir negaliojančia.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog prieš sudarant ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui buvo nurodytos visos aplinkybės, apibūdinančios automobilio būklę, jo kokybę. Analizuojant sutartį, matyti, kad joje nurodyta, jog transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovė buvo parduodamos transporto priemonės savininkė, nebuvo apgadinta; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, atsakovei nežinomi. Sutartyje taip pat įrašyta informacija apie „įvairius trūkumus“. Ieškovo teigimu, jis nepasiteiravo dėl šio įrašo turinio ir reikšmės, o, anot L. K., šis įrašas apėmė kitus smulkius, mažareikšmius automobilio trūkumus.
21. 2022 m. gegužės 26 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliktos patikros metu nustatyti ir nurodyti gedimai: automobilio variklio gedimas; ant automobilio kėbulo didelis dažų sluoksnis; automobilio stabdžių sistema netvarkinga; automobilio greičių dėžės gedimas; automobilio elektronikos blokai fiksuoja klaidas; variklio alyvos nuotėkis; ABS blokas blogai sukoduotas; išmetamosios dujos neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad prieš sudarant ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui detaliai buvo nurodytos visos aplinkybės, apibūdinančios automobilio būklę, jo kokybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas į atsakovę ir (arba) į trečiąjį asmenį kreipėsi tik dėl užsidegusios variklio alyvos indikatoriaus lemputės. Vėliau ieškovas nesirėmė degančia variklio alyvos indikatoriaus lempute, kaip automobilio trūkumu. Ieškovo teigimu, papildžius variklio alyvą, indikatoriaus lemputė užgeso ir daugiau neužsidegė iki šiol (nors išvažiuojant po automobilio apžiūros iš autoserviso ir buvo (dar kartą) papildyta variklio alyva). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas neįrodė aplinkybės apie variklio darbo metu deginamą variklio alyvą. Aptariamas galimas variklio alyvos nuotėkis nevertinamas kaip esminis automobilio trūkumas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas neįrodė ir aplinkybių, susijusių su automobilio greičių dėžės gedimais ir trūkumais.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sudarant sutartį, į ją nebuvo įrašyta informacija apie atsakovei žinomus eismo įvykius. Vertino, kad neįvykdžius šios imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos, atsakovei tenka pareiga prisiimti visus neigiamus padarinius dėl tokios pareigos neįvykdymo. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo sutikti.
24. Iš byloje pateiktos 2022 m. lapkričio 21 d. Car Vertical automobilio ataskaitos matyti, kad atsakovės automobilis, jos valdymo laikotarpiu, turėjo keturis įvykius: 1) Car Vertical ataskaitos 2018-01 įrašas: žalos dydis – 500-1500 Eur; automobiliui pakeistas galinis stiklas. Darbų kaina – 1050,01 Eur; 2) Car Vertical ataskaitos 2019-02 įrašas: žalos dydis – 0-500 Eur; automobiliui dažytas kapotas. Darbų kaina – 289,27 Eur; 3) Car Vertical ataskaitos 2020-06 įrašas: žalos dydis – 0-500 Eur; automobiliui atlikta prevencinė techninė priežiūra, automobilio aušinimo sistemos plovimas. Darbų kaina – 369,96 Eur; 4) Car Vertical ataskaitos 2021-07 įrašas: žalos dydis – 500-1500 Eur. Automobilio vairo kolonėlės remontas. Darbų kaina – 1158,70 Eur.
25. Atsakovė nurodė, kad pirmasis aprašytas įvykis yra susijęs su tuo, jog vairuodama automobilį sodyboje įsirėmė į pastogę, todėl įtrūko galinis stiklas. Kadangi turėjo KASKO draudimą, įvykį užregistravo, o stiklas buvo pakeistas. Antrasis įvykis susijęs su tuo, kad važinėjant automobiliu per žvyrkelį, nuo akmenukų buvo likusios žymės ant kapoto, todėl, siekdama išvengti pažeidimų vietose galinčių atsirasti rūdžių, kapotą perdažė. Trečiasis įvykis susijęs su tuo, kad atsakovei važiuojant Vilniuje, liūties metu, priešais važiavęs visureigis užpylė didelį kiekį vandens, dėl ko suveikė davikliai. Jai buvo patarta nekurti variklio, fiksuoti žalą ir transportuoti automobilį autovežiu į autoservisą, ką atsakovė ir padarė. Po kelių dienų serviso meistrai informavo, kad automobiliui jokia žala nebuvo padaryta, bet kadangi įvykis jau buvo fiksuotas kaip draudiminis, meistrai profilaktiškai praplovė sistemą. Ketvirtasis aprašytas įvykis susijęs su tuo, jog atsakovei važiuojant žvyrkeliu akmenukas stuktelėjo į automobilio dugną, dėl ko užsidegė lemputė. Ji nedelsiant paskambino į autoservisą, nuvyko patikrai, kur meistrai, atlikę diagnostiką, nustatė pažeistą kažkokią detalę ir jos apsaugą. Detalė buvo pakeista kaip draudiminis įvykis.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įvykiai, po kurių transporto priemonė buvo remontuojama, laikytini mažareikšmiais. Nėra pagrindo vertinti, jog po šių įvykių nebuvo galima naudotis daiktu pagal tikslinę paskirtį. Po visų šių įvykių automobilis buvo suremontuotas, duomenų, jog atlikti remontai nekokybiški, byloje nėra. Akcentuotina, kad ieškovas šių aplinkybių neginčijo, neįrodinėjo; duomenys apie Car Vertical ataskaitą buvo teikiamos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog ieškovas, siekdamas nutraukti sutartį, nesirėmė minėtomis Car Vertical ataskaitoje nurodytomis žalos aplinkybėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atsakovės argumentams, jog informacija apie transporto priemonės galimą patirtą žalą yra teikiama ne tik automobilio savininkams, bet ir visiems kitiems asmenims, žinantiems automobilio VIN kodą, o atsakovė minėtą kodą buvo nurodžiusi ieškovui.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio kėbulo būklė nebuvo esminis faktorius, lėmęs ieškovo apsisprendimą pirkti ginčo automobilį. Nustatyta, kad transporto priemonės apžiūros akte pateikta išvada apie tam tikrose ginčo automobilio kėbulo vietose esančius didesnius dažų sluoksnius terodo, kad automobilio kai kurios dalys buvo remontuotos ir dažytos. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, jog automobilis turi defektų, kokybės trūkumų ar reikalauja remonto. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog dėl to nėra galima naudoti automobilio pagal jo tikslinę paskirtį.
28. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovei eksploatuojant ginčo automobilį, jis būtų turėjęs pažeidimus automobilio dešiniame šone, ar galinėje dalyje, kaip nurodyta Transporto priemonės apžiūros akte. Išanalizavus Car Vertical ataskaitą, matyti, jog nei vienas iš keturių įvykių, kurie įvyko atsakovei eksploatuojant ginčo automobilį, nebuvo susiję su pažeidimais kėbului jo dešinėje pusėje galinėje dalyje.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės CK 6.431¹ straipsnyje įtvirtintos pareigos nurodyti duomenis apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta, neįvykdymas, vertintinas kaip nesudarantis pagrindo pripažinti, jog buvo iš esmės pažeistos pirkėjo teisės, lemiančios jo apsisprendimą pirkti automobilį.
30. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ginčo automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovas neįrodė, kad nurodyti ginčo automobilio trūkumai, dėl kurių ieškovas nori nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, atsižvelgiant į visą automobilio techninę būklę, laikytini keliančiais grėsmę automobilio naudojimui pagal jo paskirtį. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, spręstina, kad ginčo automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Nenustatyta tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, jog automobilis neatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus, tačiau vien tai, jog nebuvo laikytasi minėto įstatymo reglamentavimo, atsižvelgiant į pardavėjui žinomą buvusį parduodamo automobilio apgadinimą, kuris nebuvo įrašytas į pirkimo–pardavimo sutartį, laikytina formaliu įstatymo pažeidimu, iš esmės nepažeidžiančiu pirkėjo teisių. Teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad CK 6.431¹ straipsnyje nustatytų nurodytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį daro niekinę ir negaliojančią.
32. Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašomas taikyti jo, kaip pirkėjo, teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė. Akivaizdu, kad ieškovo pasirinktas pirkėjo teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai neproporcingas parduoto daikto trūkumams. Minėta, kad pasirinkti CK6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti pirkėjo teisių gynimo būdai turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra aiškiai suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Taigi atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo nurodyti automobilio trūkumai negali būti laikomi defektais ar trūkumais, neleidžiančiais eksploatuoti ginčo automobilio, sąlygojančiais jos gedimą ar kitaip apribojančiais galimybę naudoti automobilį pagal jo paskirtį.
34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovo ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
35. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 700 Eur atstovavimo išlaidų, šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos, neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovės patirtos 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovės naudai iš ieškovo.
36. Teismas šioje byloje patyrė 50,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
37. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės R. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo S. S. ieškinį atmesti.
Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 50,96 Eur (penkiasdešimt eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai). Įmokos kodas 5662. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui“.
Priteisti atsakovei R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 400,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.