- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- e2-932-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00420-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bilderis“ bankroto administratoriui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bilderis“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus rentinys“ bei akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Bilderis“ 16 747,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 037,90 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog statybos rangos sutartimi AB „Kauno tiltai“ (rangovas) įsipareigojo pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ (užsakovas) užduotį atlikti statybos darbus. Užsakovo užduočiai įvykdyti AB „Kauno tiltai“ pasitelkė UAB „Bilderis“ (subrangovas 1). Atlikti užduotį objekte „Rail Baltica. 5 statinys. Geležinkelio ruožo Marijampolė-Šeštokai rekonstrukcija (nuo 28+500 km iki Šeštokų gel. stoties). Atraminė sienutė nuo PK iki PK“, UAB „Bilderis“ 2014-06-26 statybos rangos sutartimi Nr. 140095 pasitelkė UAB „Vilniaus rentinys“ (subrangovas 2). Atsakovė įsipareigojo užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui, supylė privažiavimo prie gręžtinių pamatų atraminei sienutei įrengimo vietos kelią. Prieš pradedant sunkiojo transporto judėjimą UAB „Vilniaus rentinys“ atstovai apžiūrėjo kelią ir nepastebėjo požymių, leidžiančių manyti, kad naudoti kelią nesaugu. 2014-07-03 vibrogramzdintuvu ABI TM14/17 SL važiavo UAB „Vilniaus rentinys“ labiausiai patyręs mechanizatorius A. G., kuris tikrai būtų nevažiavęs, jei nebūtų įsitikinęs, kad kelias yra saugus. Traktorius atliko savo darbą ir grįžinėjo tuo pačiu keliu atgal, prasilenkdamas su kitu traktoriumi jis stabtelėjo, tuomet traktoriaus vikšrai prasmego ir jis nuvirto ant šono. Virsdamas vibrogramzdintuvas buvo sugadintas.
2014-02-14 ieškovė ir UAB „Vilniaus rentinys“ sudarė Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2015-02-14 apdrausti UAB „Vilniaus rentinys“ statybos ir montavimo turtiniai nuostoliai. Įvykis, kuomet vibrogramzdintuvas nuvirto ant šono ir buvo sugadintas, pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Nuostolis apskaičiuotas ir draudimo išmoka išmokėta vadovaujantis AB „Lietuvos draudimas“ Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklėmis Nr. 055. Pagal Taisyklių 10.1. punktą, nuostoliu dėl sugadinimo laikomos remonto išlaidos, būtinos Draudimo objektams grąžinti į būseną, kokios jie buvo prieš pat draudžiamąjį įvykį, tačiau neviršijant draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos. Vadovaujantis draudimo sutartimi bei žalos bylos administravimo metu surinktais įrodymais, ieškovė apskaičiavo 18 608,52 Eur nuostolį bei išmokėjo 16 747,76 Eur (iš nuostolio išskaityta 1860,86 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką. Atsakovė buvo statybvietės bei kelio sunkiajam transportui judėti valdytoja, ji neužtikrino saugaus darbo statybos objekte, dėl ko 2014-07-03 buvo sugadintas UAB „Vilniaus rentinys“ vibrogramzdintuvas ABI TM14/17 SL, atsakovė privalėjo užtikrinti saugų darbą objekte, todėl yra atsakinga dėl atsiradusios žalos. Ieškinys grindžiamas CK 6.266 (statinių savininko (valdytojo) atsakomybė), 6.692 (rangovo pareigos, susijusios su aplinkos apsaugos ir darbų saugumo užtikrinimu) ir 6.1015 (subrogacija) straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis.
Apibendrindama ieškovė teigia, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 16 747,76 Eur žalą, nes: 1) atsakovė buvo statybvietės bei laikino kelio sunkiasvoriam transportui judėti valdytoja; 2) neužtikrinusi saugaus darbo statybos objekte atsakovė elgėsi neteisėtai; 3) traktoriui nuvirtus ant šono atsirado žala; 4) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės įrengto kelio trūkumo sukeltas rezultatas bei pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Atsakovė UAB „Bilderis“ atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog 2014-06-26 UAB „Bilderis“ ir UAB „Vilniaus rentinys“ statybos rangos sutarties Nr. 140095 (toliau – ir Rangos sutartis) 6.1.9 punkte nustatyta, kad UAB „Bilderis“ įsipareigojo paruošti ir priduoti darbų frontą pagal Rangos sutarties priedą Nr. 7 „Darbų fronto paruošimo paraiška“. Darbų fronto paruošimo paraiškos 9 punkte nustatyta, kad UAB „Vilniaus rentinys“ vykdomiems darbams pradėti reikalinga užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui. Pagal šias sutartinių dokumentų nuostatas UAB „Bilderis“ neprivalėjo statyti kelių ir jų valdyti ir nesutinka su ieškinio teiginiais, kad jis buvo kelio valdytojas. Pagal šias sutarties nuostatas, UAB „Bilderis“ jokio kelio statyti neprivalėjo ir iš jo niekas nereikalavo tokių darbų daryti, nenurodė jam, kodėl ir kam reikia tokius darbus daryti ir pan. Priešingai, nei nurodyta ieškinyje, pagal Rangos sutarties 6.2.6 punktą UAB „Vilniaus rentinys“ garantuoja gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų. UAB „Vilniaus rentinys“ visus objekto statybos darbų procesus įsipareigojo vykdyti taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai, įranga bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to, kam priklauso, nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadinami. UAB „Vilniaus rentinys“ įsipareigojo pilnai atlyginti visą žalą, kurią dėl netinkamos jo veikos statybos objekte patiria UAB „Bilderis“ ar tretieji asmenys (Rangos sutarties 6.2.9 punktas). UAB „Bilderis“ nėra žinoma apie jokį ieškinyje nurodytą vibrogramzdintuvą ar jam padarytą žalą ir su tuo susijusius draudimo santykius. UAB „Bilderis“ nedarė žalos ar nėra dėl jos kaltas. Ieškinyje nėra nurodytos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo reikalauti turtinės UAB „Bilderis“ atsakomybės.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dublike nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė įsipareigojo užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui ir supylė privažiavimo prie gręžtinių pamatų atraminei sienutei įrengimo vietos kelią, ji įrodinėja 2014-06-26 statybos rangos sutartimi Nr. 140095, kurios 6 punkte numatyta, kad rangovas (atsakovas) privalėjo paruošti ir priduoti darbų frontą pagal priedą 7 „Darbų fronto paruošimo paraiška“. Šioje paraiškoje 9 punkte numatyta atsakovės pareiga užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui. Be to, pagal Sutarties priedą Nr. 2 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ akivaizdžiai matyti, kad darbų fronto paruošimas ir perdavimas buvo atsakovės pareiga. Atsakovės teiginys, kad pagal Sutarties 6.2.6 ir 6.2.9 punktus UAB „Vilniaus rentinys“ atsakingas dėl atsiradusios žalos, yra nepagrįstas. Minėti Sutarties punktai numatė pareigą UAB „Vilniaus rentinys“ garantuoti saugų darbą savo darbo baruose. Atsakovė pasitelkė UAB „Vilniaus rentinys“ įrengti atraminę sienutę nuo PK iki PK. Atsakovė privalėjo užtikrinti saugų privažiavimą sunkiuoju transportu prie atraminės sienutės. Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai nėra žinoma apie 2014-07-03 įvykį, kuomet nuvirto vibrogramzdintuvas ABI TM14/17 SL, nes atsakovė vėliau suremontavo kelią.
Atsakovė UAB „Bilderis“ triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovės dublike nurodytais argumentais. Sutarties 6.1.9 punkte nustatyta, jog UAB „Bilderis“ įsipareigojo paruošti ir priduoti darbų frontą pagal Sutarties priedą Nr. 7 „Darbų fronto paruošimo paraiška“. Darbų fronto paruošimo paraiškos 9 punkte nurodyta, kad UAB „Vilniaus rentinys“ vykdomiems darbams pradėti reikalinga užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui. Šioje sąlygoje nėra UAB „Bilderis“ pareigos statyti kelius, juos valdyti, ir iš jos niekas nereikalavo tokius darbus daryti. Tuo tarpu ieškinyje yra teigiama, kad UAB „Bilderis“ yra kelio savininkas ar valdytojas. Pagal Sutarties 6.2.9 punktą, UAB „Vilniaus rentinys“ turėjo visus objekto statybos darbų procesus vykdyti taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai, įranga bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to, kam priklauso, nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadinami, ir įsipareigojo pilnai atlyginti visą žalą, kurią dėl netinkamos jo veikos statybos objekte patiria UAB „Bilderis“ ar tretieji asmenys. Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Vilniaus rentinys“ nėra atsakinga dėl galimai atsiradusios žalos.
Atsakovė BUAB „Bilderis“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. G., atsiliepime į ieškinį nurodė, jog visiškai sutinka su UAB „Bilderis“ pateiktais ankstesniais atsiliepimu į ieškinį ir tripliku. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Bilderis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. G.. 2014-06-26 statybos rangos sutarties 2.2.7.2. punke nurodyta, kad statybos-montavimo darbai yra statybos aikštelės paruošimas, apsauginių zonų bei priemonių įrengimas, mechanizmų sumontavimas/išmontavimas, konstrukcijų montavimas ir įrengimas. Būtent šie darbai ir buvo subrangovo UAB „Vilniaus rentinys“ prisiimti įsipareigojimai. Darbai turėjo būti atliekami pagal sąmatą. Rangovui UAB „Bilderis“ pagal sutarties 6.1.1. punktą priskiriama organizacinė ir kontrolinė funkcija, todėl apie kažkokių darbų atlikimą, tame tarpe ir privažiavimo prie darbų zonos sunkiajam transportui, sutartyje nebuvo. Visus darbus, susijusius su objekto statyba, atliko UAB „Vilniaus rentinys“. Kuo vadovaujantis draudimo kompanija nustatė, kad minėtus darbus turėjo atlikti UAB „Bilderis“, įrodymų nepateikta, ieškovė vadovavosi tik UAB „Vilniaus rentinys“ paaiškinimais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai, nes buvo siekiama gauti draudiminę išmoką.
Nurodo, jog sutarties priedo Nr. 7 „Darbų fronto paruošimo paraiška“ 9 punkte nustatyta, kad UAB „Vilniaus rentinys“ vykdomiems darbams pradėti reikalinga užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui, taigi, užtikrinti saugų darbų vykdymą šioje situacijoje turėjo subrangovas. Pagal Sutarties 6.2.6 punktą, UAB „Vilniaus rentinys“ privalėjo garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną savo darbo baruose..., o 6.2.9. punkte aiškiai išdėstyta, kad UAB „Vilniaus rentinys“ visus objekto statybos darbus turėjo vykdyti taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai įranga bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to kam priklauso, nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadinami ir įsipareigoja pilnai atlyginti visą žalą, kurią dėl netinkamos jo veikos statybos objekte patiria UAB „“Bilderis“ ar tretieji asmenys. Taigi UAB „Vilniaus rentinys“ pilnai buvo atsakingas už saugų darbą jam patikėtame objekte.
Atsakovės BUAB „Bilderis“ bankroto administratorius A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose į ieškinį ir triplike nurodytais argumentais.
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, trečiųjų asmenų AB „Kauno keliai“, UAB „Vilniaus rentinys“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovei ir tretiesiems asmenims pranešta tinkamai, ieškovė ir tretieji asmenys AB „Kauno keliai“ ir UAB „Vilniaus rentinys“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ jokio prašymo nepateikė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes byla išnagrinėta ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
UAB „Bilderis“ (rangovas) ir UAB „Vilniaus rentinys“ (subrangovas) 2014 m. birželio 26 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 140095 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria subrangovas įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ bei priede Nr. 6 „Darbo projektas“, objekte „Rail Baltica 5 statinys. Geležinkelio ruožo Marijampolė-Šeštokai rekonstrukcija (nuo 28+500 km iki Šeštokų gel. stoties). Atraminė sienutė nuo PK iki PK“.
AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Vilniaus rentinys“ 2014-02-14 sudarė statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), pagal kurią laikotarpiu nuo 2014-02-15 iki 2015-02-14 buvo apdrausti visi šios draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo atliekami statybos/montavimo darbai pagal pasirašytas rangos/subrangos sutartis.
2014 m. liepos 3 d. UAB „Vilniaus rentinys“ atliekant pamatų įrengimo darbus objekte „Rail Baltica 5 statinys. Geležinkelio ruožo Marijampolė-Šeštokai rekonstrukcija (nuo 28+500 km iki Šeštokų gel. stoties). Atraminė sienutė nuo PK iki PK“, apvirto UAB „Vilniaus rentinys“ statybinis mechanizmas – vibrogramzdintuvas ABI TM 14/17 SL, kuris buvo sugadintas, šis įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nuostolis apskaičiuotas ir draudimo išmoka UAB „Vilniaus rentinys“ išmokėta vadovaujantis AB „Lietuvos draudimas“ Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių Nr. 055 10.1. punktu.
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo po 10 dienų nuo jos priėmimo (2017-02-28), UAB „Bilderis“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. G. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eB2-537-856/2017).
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios apvirtus vibrogramzdintuvui ABI TM 14/17 SL, kuris buvo apgadintas, subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės. Atsakovės UAB „Bilderis“ atsakomybė dėl žalos atlyginimo grindžiama CK 6.266 straipsnio nuostatomis (statinių savininko (valdytojo) atsakomybė), jog atsakovė buvo statybvietės bei kelio sunkiajam transportui judėti valdytoja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei gali kilti deliktinė atsakomybė. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, t. y. šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vibrogramzdintuvas nuvirto važiuodamas keliu, kuris buvo įrengtas laikinai, vykdant statybos darbus. Šis laikinas kelias buvo skirtas tik objekto statybos laikotarpiu užtikrinti mechanizmų patekimą prie darbų vykdymo vietos bei sudaryti reikiamas sąlygas statybos darbams atlikti. Baigus statybos darbus objekte, šis kelias turėjo būti likviduotas. 2014 m. liepos 3 d. UAB „Vilniaus rentinys“ darbuotojui minėtu vibrogramzdintuvu atlikus numatytus darbus ir važiuojant atgal minėtu laikinuoju keliu, šiame laikinąjame kelyje prasilenkiant su kitu tos pačios bendrovės traktoriumi, prasmegus vikšrams, vibrogramzdintuvas nuvirto ant šono. Minėtas vibrogramzdintuvas buvo apdraustas ieškovės, kuri pripažino įvykį draudžiamuoju ir sumokėjo draudėjui UAB „Vilniaus rentinys“ 16 747,46 Lt draudimo išmoką, po ko pareiškė atsakovei UAB „Bilderis“ ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju visų pirma reikia išsiaiškinti, ar atsakovei taikytinos CK 6.266 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios griežtąją atsakomybę (atsakomybę be kaltės).
Teismo vertinimu, laikinojo kelio, t. y. laikino privažiavimo prie statomo objekto, galimi trūkumai negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Be to, tokiu atveju ieškinys turėtų būti reiškiamas AB „Lietuvos geležinkeliai“. Taipogi atkreiptinas dėmesys, jog minėtas laikinasis kelias negali būti tapatinamas su keliu, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. Taigi, šis laikinas privažiavimas negali būti vertinamas keliu ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tuo labiau, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo šio laikinojo kelio valdytoja, kuri už galimus jo trūkumus turėtų atsakyti be kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju CK 6.266 straipsnio 1 dalies normos netaikytinos, o ginčas sprendžiamas pagal Rangos sutartyje ir jos prieduose numatytas sąlygas, todėl ieškovė, teigdama, kad dėl netinkamai įrengto laikino privažiavimo patyrė žalos, turi teisę reikalauti, jog atsakovė ją atlygintų, įrodinėdama visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
Pagal Rangos sutarties 6.1.9. punktą, rangovas, t. y. atsakovė UAB „Bilderis“, įsipareigojo paruošti ir priduoti darbų frontą pagal priedą Nr. 7 „Darbų fronto paruošimo paraiška“, o subrangovas, t. y. trečiasis asmuo UAB „Rentinys“, Rangos sutarties 6.2.6. punktu įsipareigojo garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną subrangovo darbo baruose, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų. Rangos sutarties 6.2.9. punktu trečiasis asmuo įsipareigojo visus statybos darbų procesus vykdyti taip, kad esami statiniai, atlikti darbai bei statybos aikštelėje esančios statybinės medžiagos, gaminiai, įranga bei kitas turtas, nepriklausomai nuo to, ar pastarieji priklauso rangovui, ar trečiajam asmeniui, nebūtų be reikalo arba nederamai naudojami ar sugadinami, subrangovas pilnai atlygina visą žalą, kurią dėl netinkamos subrangovo veiklos statybos objekte patiria rangovas ar tretieji asmenys. Minėto priedo Nr. 7 „Darbų fronto paruošimo paraiška“ 9 punkte numatyta, jog UAB „Vilniaus rentinys“ vykdomiems darbams pradėti reikalinga užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiam transportui. Taigi, būtent atsakovė UAB „Bilderis“ buvo įsipareigojusi užtikrinti privažiavimą prie darbų zonos sunkiajam transportui, t. y. įrengti laikiną privažiavimą prie statybos objekto. Nors ieškovė teigia, jog atsakovė, įrengdama privažiavimą, pažeidė statybos taisyklių ST 121895674.100:2012 „Žemės ir statybvietės įrengimo darbai“ reikalavimus, tačiau tokių įrodymų, kad laikinas privažiavimas būtų įrengtas ne pagal minėtų taisyklių reikalavimus, į bylą neteikia ir šių aplinkybių neįrodinėja. Pagal CPK 12, 178 straipsnius, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, teigdama, jog atsakovė netinkamai įrengė privažiavimą prie darbų zonos sunkiam transportui, šį teiginį ieškovė turėjo įrodyti, tačiau to nepadarė, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus laikino privažiavimo trūkumų.
Kaip minėta, laikinas privažiavimas negali būti tolygus keliui CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, byloje ir nėra įrodymų, jog vibrogramzdintuvas nuvirto ant šono dėl laikino privažiavimo trūkumų. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju ir ką ieškinyje pripažįsta pati ieškovė, atsakovei supylus privažiavimą prie gręžtinių pamatų atraminei sienutei įrengimo vietos, prieš pradedant sunkiojo transporto judėjimą, UAB „Vilniaus rentinys“ atstovai apžiūrėjo kelią ir nepastebėjo požymių, leidžiančių manyti, jog naudoti kelią yra nesaugu, vibrogramzdintuvu važiavo labiausiai patyręs UAB „Vilniaus rentinys“ darbuotojas, kuris tikrai nebūtų važiavęs, jei nebūtų įsitikinęs, kad kelias yra saugus, traktorius atlikęs savo darbą privažiavimu važiavo atgal, tačiau prasilenkdamas su kitu traktoriumi stabtelėjo, po ko vikšrai prasmego ir jis nuvirto ant šono. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų vizualiai matyti, jog laikinas privažiavimas buvo įrengtas važiuoti vienai transporto priemonei, o iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tuo metu, kai traktorius nuvirto ant šono, šiame privažiavime bandė prasilenkti dvi sunkiasvorės UAB „Vilniaus rentinys“ priklausančios ir jos darbuotojų vairuojamos transporto priemonės. Byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Vilniaus rentinys“ būtų tyręs šio įvykio aplinkybes, kad būtų aiškinamasi, dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės kilo eismo įvykis. Taigi, byloje nesant įrodymų apie UAB „Bilderis“ įrengto privažiavimo trūkumus, o ieškovei pačiai pripažįstant, jog UAB „Vilniaus rentinys“ atstovai, prieš pradedant sunkiajam transportui judėti privažiavimu, įsitikino jo saugumu, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad visgi ginčo įvykis kilo dėl trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ darbuotojų nerūpestingumo, neatidumo ir galimo darbų saugos reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl paties draudėjo kaltės.
Nenustačius atsakovės UAB „Bilderis“ kaltės bei neteisėtų veiksmų, atsakomybė jai pagal ieškinio reikalavimus kilti negali, kadangi civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, ir šios sąlygos turi būti nustatytos visos kartu. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ji negali būti atsakinga ir už ieškovei dėl nuvirtusio vibrogramzdintuvo padarytą turtinę žalą, kadangi, kaip minėta, neįrodyta, jog ši žala atsirado dėl atsakovės kaltės ir veiksmų. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė, kad atsakovė UAB „Bilderis“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos bei kaltės, todėl ieškinys atmetamas.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Ieškinį atmetus, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Nei atsakovė, nei tretieji asmenys atsakovės pusėje priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.