Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo ir apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Urbico“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas UAB „Urbico“ 2009 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: pripažinti tarp ieškovo UAB „Urbico“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytų 2006 gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutarčių Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti, kad ieškovas neturi šių sutarčių 4.2.1 punkte numatytos prievolės pateikti atsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją); priteisti ieškovui iš atsakovo 79496,60 litų atlyginimą pagal šias tris sutartis Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06 už 2009 m. spalio mėnesį; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 gegužės 26 d. sudarė atsakovo parengtas, jo nurodyto turinio vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06, kuriomis iki 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti įrengtus savo lėšomis vaikų žaidimo aikštelių įrenginius ir juos prižiūrėti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už įrenginius ir mokėti atitinkamo dydžio mėnesinį priežiūros mokestį per 30 dienų nuo įrenginių pirkimo akto ir/ar priežiūros akto ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Nuo pat sutarčių galiojimo pradžios ieškovas tinkamai ir laiku įrengė ir perdavė atsakovui sutartyse numatyta tvarka visą atsakovo nurodytą reikalingą įrengti įrenginių skaičių, o atsakovas juos priėmė ir neturėjo dėl jų jokių pretenzijų. Nuo žaidimų aikštelių įrengimo ieškovas pradėjo vykdyti atsakovui perduotų įrenginių priežiūrą ir ją vykdė iki ieškinio pateikimo teismui nepertraukiamai. Tačiau atsakovas nuo 2007 m. sausio mėnesio pradėjo nebeatsiskaityti už minėtus darbus ir teikiamą priežiūrą sutartyse numatyta tvarka ir iki 2009 m. rugsėjo mėnesio liko ieškovui skolingas 1722562,61 Lt. Atsakovui pradėjus vėluoti atsiskaityti su ieškovu, ieškovas turėjo sudaryti su bankais faktoringo sutartis, kad gautų apyvartinių lėšų. Tokiu būdu atsakovas pagal faktorizuotas bankams skolas yra skolingas AB SEB faktoringui 2039442,48 Lt, Nordea faktoringui – 2190566,42 Lt. Apie su bankais sudarytas faktoringo sutartis atsakovui buvo žinoma. Atsakovas 2009 m. pirmąjį pusmetį ne kartą rengė susitikimus su ieškovu, kurių metu atsakovas pripažino susidariusias skolas, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl sutarčių vykdymo ir prašė atidėti skolų mokėjimą kitiems metams. Atsakovui nevykdant mokėjimo pareigos, esant apyvartinių lėšų poreikiui, dalį atsakovo skolų padengė bankai. Be to ieškovas negalėjo laiku grąžinti Nordea Bank Finland Plc gauto finansavimo kitiems projektams vykdyti pagal ilgalaikio kredito sutartį ir banko sąskaitos kredito sutartį. Paminėtų faktoringo ir kreditavimo sutarčių pagrindu ieškovui bankai priskaičiavo ir pareikalavo mokėti bei nurašė iš ieškovo sąskaitų apie 500000 Lt palūkanų, beveik 900000 Lt baudą bei pateikė įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankai ir kiti kreditoriai pradėjo nepasitikėti ieškovo finansine situacija, dėl ko ieškovo veikla tapo ypatingai suvaržyta. Todėl ieškovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu pareikalavo atsakovo sumokėti skolas bei nurodė, jog, priešingu atveju, bus priverstas kreiptis į teismą, stabdydamas priešpriešinių prievolių vykdymą. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 25 d. atsakomajame rašte nurodė, jog nuo 2009 m. spalio 15 d. nutraukia sutartis, vadovaudamasis CK 6.200 ir 6.217 straipsniais bei sutarčių 8 punktu, kadangi ieškovas iš esmės pažeidė sutarčių sąlygas pagal sutarčių 4.2.1 punktą, iki 2007 m. balandžio 18 d. nepateikęs naujos sutarties sąlygų vykdymo garantijos, bei CK 6.721 straipsnio 1 dalimi. Atsakovo vienašalis sutarčių nutraukimas abiem nurodytais pagrindais yra nepagrįstas, pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Sutarčių 8.4 punkte nustatyta, jog esminiu sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas, tačiau sutarčių nutraukimas dėl bet kurio įsipareigojimo nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo neatitiktų ne tik įstatyminių sutarties šalių pareigų, bet ir sutarčių ketinimų vykdyti sutartis ilgą laiką nepertraukiamai. Tai, jog ieškovas turėjo pateikti naują garantiją iki 2007 m. balandžio 18 d. ir dėl to įsipareigojimo nevykdymo atsakovas nutraukia sutartis, paneigia atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais, kuriais jis daugiau nei du metus priėmė ieškovo sutarčių vykdymą, nereiškė dėl ginčo įsipareigojimo nevykdymo jokių pretenzijų bei nurodė vykdyti sutartis. Be to banko garantijos pateikimas atsakovui neturi prasmės, kadangi atsakovas yra skolingas ieškovui. Nutraukimas pateiktas, neesant įstatyminės sutarčių nutraukimo sudėties, kadangi ieškovas vykdė sutarčių sąlygas. Dėl naujos garantijos nepateikimo nebuvo pažeisti atsakovo interesai, jis gavo viską, ko tikėjosi iš sutarties. Pagal CK 6.721 straipsnį sutartys negalėjo būti nutrauktos, kadangi jos nebuvo paslaugų sutartys. Neesant esminio sutarčių pažeidimo bei protingai, sąžiningai, proporcingai nepateisinant nutraukimo, atsakovo reakcija į banko garantijos termino nepratęsimą prieš daugiau nei du metus negali būti laikoma adekvačia. Pripažintina, kad ieškovas neturi prievolės pateikti banko garantiją pagal sutarčių 4.2.1 punktą, kadangi, atsakovui pažeidus sutartis (atsiskaitytu su ieškovu), ieškovas sustabdė savo prievolių dėl garantijos pateikimo vykdymą. O skolininkas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę, jei kreditorius prievolėje (atsakovas) pažeidžia prievolę. Teismui pripažinus, kad atsakovo sprendimas nutraukti sutartį yra neteisėtas ir negaliojantis ab initio, ieškovas turi teisę į pagal sutartis nesumokėtą atlyginimą už suteiktą priežiūrą ir atliktus darbus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė sutartis. Viešųjų pirkimo įstatymo 30 straipsnis nustatė garantiją, numatytą CK pirkimo-pardavimo sutarčiai užtikrinti, ir ši garantija buvo numatyta pirkimo sąlygų 47 punkte. Ieškovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimo įstatymo 120 straipsniu, nepateikė pretenzijos. Ieškovui nevykdant sutarčių 4.2.1. punkto, atsakovas, vadovaudamasis sutarčių 8.4. punktu ir CK 6.217 str., nutraukė sutartis, nes šalys buvo susitarę dėl esminio sutarties pažeidimo. Sutarčių 4.2.1. punkte šalys buvo susitarę dėl sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo garantijų. Tarp šalių buvo sudaryta mišri pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartis. Ieškovas įvykdė pirkimo-pardavimo sutarties dalį, todėl pirkimo-pardavimo santykiai pasibaigė. Ginčas vyksta dėl paslaugų sutarties nutraukimo, kurią atsakovas, vadovaudamasis CK 6.721 str., turi teisę nutraukti vienašališkai. Sutartys buvo nutrauktos 2009 m. spalio 15 d., todėl ieškovas spalio mėnesį paslaugas teikė savo rizika. Atsakovas yra viešas juridinis asmuo, todėl ieškovo reikalaujamos 6 procentų metinės procesinės palūkanos yra neteisėtos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino neteisėtu ir negaliojančia ab initio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, išreikštą rašte Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4), nutraukti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartį Nr.A169-6/TAS-06, sudarytą tarp UAB „Urbico“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; pripažino neteisėtu ir negaliojančia ab initio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, išreikštą rašte Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4), nutraukti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartį Nr.A169-7/TAS-06, sudarytą tarp UAB „Urbico“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; pripažino neteisėtu ir negaliojančia ab initio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, išreikštą rašte Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4), nutraukti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartį Nr.A169-8/TAS-06, sudarytą tarp UAB „Urbico“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; pripažino, kad UAB „Urbico“ neturi 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartyje Nr.A169-6/TAS-06 punkte 4.2.1 numatytos prievolės pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šios sutarties sąlygų įvykdymo garantiją (banko garantiją); pripažino, kad UAB „Urbico“ neturi 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartyje Nr.A169-7/TAS-06 punkte 4.2.1 numatytos prievolės pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šios sutarties sąlygų įvykdymo garantiją (banko garantiją); pripažino, kad UAB „Urbico“ neturi 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartyje Nr.A169-8/TAS-06 punkte 4.2.1 numatytos prievolės pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šios sutarties sąlygų įvykdymo garantiją (banko garantiją); priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Urbico“ naudai 79496,60 litų skolą už 2009 m. spalio mėnesį pagal 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 784,80 litų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus vykdė, o atsakovas nevykdė. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovas vykdytų prievolinius įsipareigojimus ir, vadovaudamasis CK 6.207 straipsniu, sustabdė sutarties 4.2.1 punkte numatytos garantijos pateikimo vykdymą. Toks ieškovo veiksmas yra pagrįstas ir sąžiningas, nes atsakovo atsisakymas sumokėti ieškovui už įvykdytus prievolinius įsipareigojimus turi įtakos ieškovo mokumui ir garantijų gavimui. Atsakovas, būdamas sutartinių prievolinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties pusė, kuri gavo sutartyje sutartą prekę ir rangos darbus, tai yra sutarties rezultatą, sukūrė dirbtinį pagrindą ir kriterijų, kurį įvardijo esminiu sutarties pažeidimu – garantijos nepateikimą. Teismas pripažino, kad atsakovas sutartis nutraukė be jokio teisinio pagrindo. Sutarties šalys susitarė dėl vaikų žaidimo aikštelės įrenginių pirkimo-pardavimo ir paslaugos – rangos darbų, šalinant sugadintus ar dingusius vaikų žaidimo aikštelės įrenginius, jų elementus. Ieškovui vienašališkai vykdant prievolinius įsipareigojimus, kylančius iš sutarties, atsakovui nevykdant pareigos sumokėti ieškovui už prekę ir rangos darbus, įsiskolinus 1722562,61 Lt ieškovui, nebuvo jokio pagrindo reikalauti pateikti garantiją. Sutarties nevykdymas pasireiškė iš atsakovo pusės, nes atsakovas iš ieškovo sutartyje sutartą prekę ir rangos paslaugas gavo. Ieškovas pretenzijoje atsakovui nustatė terminą prievolei įvykdyti iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Atsakovas prievolės neįvykdė, todėl laikytina, kad sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu nutraukė skolininkas, nevykdantis prievolinių įsipareigojimų, neesant iš ieškovo pusės esminio sutarties pažeidimo. Teismas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-25 sprendimą Nr.A51-21605-(3.3.10.5.-PD4) dėl sutarčių Nr.A169-6/TAS-06, Nr.A169-7/TAS-06, Nr.A169-8/TAS-06 nutraukimo, vadovaudamasis CK 1.63 straipsnio 3 dalimi, 1.78 straipsnio 2 dalimi, 1.95 straipsniu, pripažino neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimą, kad šalių sutartys laikytinos paslaugos sutartimis, todėl atsakovas, vadovaudamasis CK 6.721 straipsniu, turėjo teisę jas nutraukti vienašališkai. Iš sutarčių 4.2.8 punkto teismas nustatė, kad ieškovas privalėjo atlikti remonto darbus, pašalinti trūkumus pastatytų įrenginių vaikų žaidimo aikštelėse. Tai buvo rangos teisiniai santykiai, reguliuojami CK 6.644 straipsnyje, nes susiję su materialaus pobūdžio paslaugų teikimu – materialaus daikto pastatymu, pašalinimu, remontu. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, jog ieškovas neturi prievolės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją), yra pagrįstas ir teisėtas, nes atsakovo neteisėti ir kalti veiksmai, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sąlygojo aplinkybę, kad ieškovas prarado kreditorių pasitikėjimą ir neteko bankų reikalaujamo kreditabilumo. Taip pat teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 79496,60 litų, nurodydamas, kad įstatymų leidėjas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir numato pareigą dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti. Atsakovas, kuris neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartis nuo 2009 m. spalio 15 d., atsisakė ieškovui apmokėti už iki 2009 m. spalio 15 d. įvykdytus darbus, taip pažeisdamas CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatytą sutarties vykdymo principą - sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų palūkanas, kadangi atsakovas yra viešas juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad savivaldybė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis, o teismo argumentai, jog atsakovas nutraukė šias sutartis, neturėdamas teisinio pagrindo, yra visiškai nepagrįsti. Sutarčių 4.2.1 punkte buvo numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja pateikti sutarties sąlygų įvykdymo garantiją tokią, kokia nurodyta pirkimų sąlygų 47 punkte. Likus 30 dienų iki sutarties sąlygų įvykdymo garantijos pabaigos, pateikti pirkėjui naują išduotą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją. Šiuo atveju pardavėjas dėl visų trijų sutarčių buvo pateikęs banko garantijas, kurios galiojo iki 2007 m. gegužės 18 d. Taigi pardavėjas turėjo pareigą pateikti naujas sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijas iki 2007 m. balandžio 18 d., tačiau ieškovas naujų sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijų Vilniaus miesto savivaldybei nepateikė, t.y. neįvykdė savo pareigos, numatytos Sutarčių 4.2.1 punkte, ir taip pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Sutarčių 8.4 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas turi teisę, įspėjęs pardavėją prieš 15 dienų, vienašališkai nutraukti šią sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu šios sutarties pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas. Taigi atsakovui sutartimi suteikiama teisė nutraukti sutartį dėl bet kokių ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (CK 6.217 str. 5 d.). Teismas, nurodydamas sutarčių vykdymo principus, ignoravo CK 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teismas pažymėjo, kad sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį sutartyje numatytu atveju, net, jei pažeidimas nėra esminis, tačiau konstatavęs, jog šiuo atveju pažeidimas nėra esminis, nepagrįstai padarė išvadą, kad savivaldybė neturėjo tokios teisės. Teismo išvada, kad ieškovo padarytas sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu, yra nepagrįsta, nes, sudarant minėtą sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tikslas buvo įgyvendinti įstatymų jai pavestas funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo, gyventojų poilsio organizavimu. Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo garantija yra skirta užtikrinti, kad pardavėjas tinkamai vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, o jų tinkamai nevykdant, savivaldybė turės teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija ir padengti dėl netinkamo sutarties vykdymo atsiradusius nuotolius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sutarčių objektas buvo glaudžiai susijęs su gyventojų interesais, jų saugumu, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas banko garantija buvo būtinas, o banko garantijos nepateikusi šalis iš esmės pažeidė sutartį. Sutarties vykdymo garantija yra reikalinga, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką sutartyje numatytų paslaugų teikimą. Garantijos nepateikimas negali būti vertinamas tik kaip formalus sutarties nuostatų pažeidimas, nedarantis jokios žalos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiga užtikrinti sutarties įvykdymą buvo numatyta ne tik sutartyje, bet ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Teismo argumentai, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, o atsakovas nevykdė, todėl ieškovas, remiantis CK 6.207 straipsniu, sustabdė sutarties 4.2.1 punkte numatytos garantijos pateikimo vykdymą ir kad būtent dėl savivaldybės kaltės ieškovas negalėjo pateikti garantijos, yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Minimos teisės normos gali būti taikomos tik kai yra priešpriešinės šalių prievolės. Šiuo atveju atsakovo pareiga atsiskaityti už teikiamas paslaugas bei ieškovo pareiga pateikti sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo garantiją nėra laikomos priešpriešinėmis prievolėmis. Ieškovas galėjo stabdyti savo prievolės vykdymą ir neteikti paslaugų savivaldybei, tačiau jeigu ieškovas nusprendė toliau teikti paslaugas ir nestabdyti šios prievolės, tai teikdamas paslaugas privalo vykdyti ir kitas savo sutartines prievoles, t.y. pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Savivaldybės pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra nesusijusi su UAB „Urbico“ pareiga pateikti sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo garantiją. Ieškovas iš esmės pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl atsakovui atsirado teisė nutraukti sutartį sutarties 8.4 punkte bei CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Šiuo atveju sutarties šalys susitarė ir sudarė mišrią pirkimo - pardavimo bei paslaugų sutartį. Ieškovas jau yra pardavęs savivaldybei visus įrengtus vaikų žaidimo aikštelių įrenginius pagal konkurso sąlygų 19 punkte numatytus orientacinius aikštelių skaičius. Šiuo metu ieškovas teikia tik vaikų žaidimo aikštelių priežiūros paslaugas, todėl pirkimo - pardavimo santykiai tarp šalių yra pasibaigę ir teisine prasme nereikšmingi. Ieškovą ir atsakovą sieja atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl savivaldybė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta teise nutraukti sutartį. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tolesnis sutarties vykdymas joje nustatyta kaina būtų pažeidęs teisėtus atsakovo interesus. Pagal sudarytas sutartis vaikų žaidimo aikštelių priežiūra savivaldybei kainuoja daugiau nei 160000 Lt per mėnesį, todėl yra neadekvati teikiamoms paslaugoms, savivaldybės finansinei padėčiai, o tolimesnis sutarties vykdymas pažeistų ne tik savivaldybės, bet ir viešąjį interesą. Teismas šių aplinkybių. Teismas, įvertinęs, jog tarp šalių yra susiklostę ne atlygintinų paslaugų, o rangos teisiniai santykiai, taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, ar savivaldybė neturėjo teisės nutraukti sutarties kitais teisės aktų numatytais atvejais (CK 6.658 str. 4 d.). Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad neturi prievolės pateikti banko garantiją pagal sutarčių 4.2.1 punktą. Teismas nepagrįstai tenkino šį ieškovo reikalavimą, neįvertinęs aplinkybės, kad tokiu savo reikalavimu pardavėjas iš esmės ginčija sudarytos sutarties sąlygas, kadangi sutartis buvo sudaryta ieškovui laimėjus viešojo pirkimo konkursą. Atviro konkurso sąlygų sudėtinė dalis buvo su konkurso laimėtoju sudaromos sutarties projektas. Todėl ieškovas, dalyvaudamas konkurse, buvo supažindintas su sutarties sąlygomis ir pats prisiėmė riziką dėl jų vykdymo. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius buvo pažeidęs prievolę ir kad būtent dėl savivaldybės kaltės UAB „Urbico“ negalėjo įvykdyti savo prievolės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į banką dėl garantijos išdavimo ir kad būtent dėl Savivaldybės veiksmų bankas atsisakė tokią garantiją išduoti. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 79496, 60 Lt atlyginimą už suteiktas paslaugas už pusę spalio mėnesio, nes savivaldybė informavo ieškovą, kad nuo 2009 m. spalio 15 d. nutraukia vaikų žaidimo aikštelių priežiūros sutartis. Taigi šiuo atveju ieškovas galėtų reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas tik iki 2009 m. spalio 15 d. Remiantis CK 6.221 straipsniu po sutarčių nutraukimo, t.y. po 2009 m. spalio 15 d., ieškovas neturi jokios teisės teikti vaikų žaidimo aikštelės priežiūros paslaugų, o jeigu net jei ieškovas ir teikė tokias paslaugas savo rizika, savivaldybė neturi pareigos už jas atsiskaityti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. priėmė nutartį civ. byloje Nr. 2-2588-599/2010, kuria uždraudė UAB „Urbico“ vykdyti 2006 m. gegužės 26 d. vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis Nr. Al69-6, Nr. Al69-7, Nr. 169-8. Teismas iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Urbico“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde remiasi tik prielaidomis, jog negavo to, ką pagal sutartis pagrįstai tikėjosi gauti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Sutartys atsakovo iniciatyva sudarytos viešojo pirkimo būdu ilgam laikotarpiui (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) su galimybe pratęsti jas 5 metų laikotarpiui (sutarčių 8.1 p.) tikslu vykdyti tęstines, o ne vienadienes atsakovo įstatymines viešąsias savarankiškas funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo, gyventojų poilsio organizavimu. Ieškovas tinkamai vykdė sutartis, t.y. įrengė vaikų žaidimo aikšteles ir vykdė kasmėnesinę jų priežiūrą, o, nustatęs vaikų žaidimo aikštelių įrangos sugedimo ar sugadinimo atvejus, atliko šios įrangos remontą arba atstatydavo prarastą įrangą (sutarčių 1.1 p.). Šiuo metu už pagal sutartis atliktus darbus atsakovas vis dar skolingas ieškovui, dėl ko atsakovui yra iškelta atskira civilinė byla (Nr.2-5442-585/2010), kurioje patenkintas ieškovo UAB „Urbico" ieškinys ir iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 2515481,54 Lt skolos, 48602,14 Lt sutartinių delspinigių, 162891,54 Lt įstatyminių palūkanų. Atsakovas nurodytoje byloje neginčijo fakto, kad netinkamai vykdė sutartis, pagal jas neatsiskaitydamas su ieškovu, taip pat neginčijo priteistinų pagal nurodytas sutartis sumų. Pagal sutarčių esmę prievolės pateikti banko garantiją pagal sutarčių 4.2.1. punktus laikymasis neturi esminės reikšmės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas nesikreipė į ieškovą beveik 2,5 metų dėl garantijų pratęsimo, todėl atsakovo pretenzijų ar reikalavimų dėl garantijos pratęsimo nepateikimas tokį ilgą laikotarpį laikytinas konkliudentiniais veiksmais dėl teisės atsisakymo. Atsakovas yra skolingas ieškovui beveik du milijonus litų, kas rodo, jog sutarčių nevykdymo ar net nuostolių atveju atsakovas gali patenkinti savo reikalavimus įskaitymu, nereikalaujant banko garantijos. Pagal sutartis prievolė pateikti banko garantiją neįvykdyta, nes egzistavo teisėtas pagrindas jos nevykdyti (CK 6.206 str., 6.217 str. 2 d. 3 p.). Atsakovui nepagrįstai nutraukus sutartis anksčiau jų galiojimo laiko pabaigos, ieškovas ne tik negavo pagrįstais lūkesčiais paremtų ir sąžiningai planuotų pajamų, bet ir patyrė tiesioginių nuostolių, o atsakovas be teisėto pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Atsakovas gavo viską, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis. Tuo tarpu pareiga pateikti banko garantijas pagal sutarčių 4.2.1 punktus yra ne pagrindinė, o šalutinė prievolė, padedanti užtikrinti pagrindinės ieškovo prievolės vykdymą. Todėl ieškovui įvykdžius pagrindinę sutartyse numatytą prievolę, nesąžininga, neprotinga ir neteisinga nutraukti sutartis tuo pagrindu, kad šalis neįvykdė šalutinės prievolės, motyvuojant neva esminiu sutarčių sąlygų pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009). Nors sutarčių 8.4 punkte nustatyta, kad esminiu sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas, tačiau tokia sutarčių nuostata nėra konkreti, dėl ko jos turinys atskleistinas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir atsižvelgus į imperatyvias įstatymines nuostatas, kurioms negali prieštarauti sutarčių nuostatos (CK 1.5 str., 6.193 str., 6.217 str. 2 d.). Atsakovas nutraukė sutartis ne CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu joje nurodytu atveju, o dėl esminio sutarties pažeidimo. Nors atsakovas ir nurodo, kad jis pats toliau vykdys sutartyse numatytą vaikų žaidimo aikštelių priežiūrą ir remontą, tačiau akivaizdu, kad tam atsakovas neturi pakankamos kvalifikacijos, juolab, kad kai kurias įrenginių dalis gali pakeisti ir jas gauti iš gamintojo „Hags" tik oficialus šio gamintojo atstovas Lietuvoje UAB „Urbico". Be to įrenginių priežiūra ir remontas atliekami pagal įrangos gamintojo „Hags" nustatytas sąlygas, kurių atsakovas nėra įsipareigojęs laikytis. Atsakovo argumentai, jog jis taip pat turėjo teisę nutraukti sutartis ne tik dėl esminio sutarčių pažeidimo, bet ir CK 6.721 straipsnio pagrindu, yra neįrodyti. Sutartys nelaikytinos išimtinai paslaugų teikimo sutartimis, priešingai, sutartys turi daugiau pirkimo-pardavimo ir rangos požymių, ką patvirtina kiekvieną mėnesį sudaryti ir dar vis sudaromi priežiūros aktai, kurių pagrindu atliekami darbai (CK 6.644 str.) ir keičiami bei remontuojami įrenginiai, kuriems taikoma tiek garantinė, tiek negarantinė priežiūra (CK 6.305 str., 6.644 str.). Atmestini atsakovo argumentai dėl to, jog teismas nepagrįstai nevertino, ar atsakovas turėjo teisę nutraukti ginčo sutartis CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutarčių šalutinės prievolės - pateikti banko garantiją pagal jų 4.2.1 punktus neįvykdymas, pažeidžia viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes pagal CK 6.382 straipsnį viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Ieškovas, nepateikdamas banko garantijos, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, kadangi pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms - sudarius viešojo pirkimo sutartį, jos galiojimo ir vykdymo tvarką nustato ne LR Viešųjų pirkimų įstatymas, o CK ir sutartinės nuostatos (CK 6.382 str., LR Viešųjų pirkimų įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 28 d. 1 p., 7 str. 2 d.). Atmestini atsakovo argumentai, kad teismas nevertino, ar pagal sutartis mokėtina kaina atitinka realias vaikų žaidimo aikštelių priežiūros ir remonto kainas, kadangi šios aplinkybės taip pat nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių vaikų žaidimo aikštelių priežiūra ir remontas, praėjus vos metams nuo sutarčių sudarymo, tapo pernelyg brangus ir neatitinkantis rinkos kainų, taip pat, kad jis pats vykdo vaikų žaidimo aikštelių priežiūrą arba ją realiai vykdo seniūnijos (CPK 178 str.). Ieškovas vykdo kelias sutartis ir pagal jas įrengia atsakovui vaikų žaidimo aikšteles ir jas atnaujina, prižiūri. Taip pat pagal kitas su atsakovu sudarytas sutartis ieškovas prižiūri eismo reguliavimą, remontuoja, įrengia automobilių atitvarus eismui pavojingose vietose, atlieka kitus darbus komunalinėje srityje. Atsakovas jau nuo 2007 m. sausio mėnesio nevykdo savo prievolės laiku ir tinkamai mokėti ieškovui pagal sutartis už atliktus darbus ir priežiūrą. Atsakovo pareiga atsiskaityti ir ieškovo prievolė pateikti banko garantiją yra priešpriešinės, kurių vykdymas tarpusavyje yra susiję. Pripažinimas, kad ieškovas esamomis sąlygomis, privalo pateikti prievolių atlyginimo užtikrinimą ieškovui skolingam atsakovui labai didelę sumą, pažeistų ieškovo teisę į priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą, šalių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., 6.158 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 6.200 str.). Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neturi teisės į atlyginimą už pagal sutartis 2009 m. spalio mėnesį suteiktas vaikų žaidimo aikštelių priežiūros ir įrangos remonto paslaugas, nes, įrengęs sutartimis numatytus objektus ir atlikęs jų priežiūrą, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, o atsakovas tapo skolingu ieškovui Atsakovas taip pat nepagrįstai prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Atskiru prašymu, paduotu 2011-01-20 apeliacinės instancijos teismui, atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra nebetikslingas. Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-25 sprendimą Nr.A51-21605(3.310.5-PD4), kuriuo nutrauktos tarp UAB „Urbiko“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos vaikų žaidimo aikštelių priežiūros sutartys Nr.A169-6, A169-7, A169-8, kurios galiojo iki 2010-12-31. Šalys nėra pasirašiusios papildomų susitarimų dėl minėtų sutarčių pratęsimo, todėl nuo 2011-01-01, netgi ir patenkinus ieškovo ieškinį, UAB „Urbiko“ nebeturėtų teisės tokių paslaugų teikti. Dėl to išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 150 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo palaikė ir prašė juos tenkinti, ieškovo atstovė – prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad savivaldybė (atsakovas) neturėjo teisės nutraukti sutarčių CK 6.217 straipsnio pagrindu, kadangi ieškovo padarytas sutarties pažeidimas buvo neesminis, be to ieškovas turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą, nes atsakovas pats netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį. Savo nesutikimą apeliantas grindžia tuo, jog atsakovui pagal sutarčių 8.4 punktą suteikiama teisė nutraukti sutartį dėl bet kokių ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes šalių susitarimu esminiu sutarties pažeidimu laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tuo tarpu ieškovas, nepateikdamas garantijos pagal sutarčių 4.2.1 punktus, esminiai pažeidė sutartis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Minima CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tai yra vienas iš atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o būtent – kai kita šalis pažeidžia sutartį iš esmės. Šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties šalių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo ir kitais principais. Kriterijai, pagal kuriuos teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas atsikirtimuose ir apeliaciniame skunde remiasi tvirtinimu, kad negavo to, ką pagal sutartis pagrįstai tikėjosi gauti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, ginčo sutartys buvo sudarytos atsakovo iniciatyva viešojo pirkimo būdu ilgam laikotarpiui (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) su galimybe pratęsti jas 5 metų laikotarpiui (sutarčių 8.1 p.) tikslu vykdyti tęstines, o ne vienadienes atsakovo įstatymines viešąsias savarankiškas funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo bei užimtumo, gyventojų poilsio organizavimu, konkrečiai, įrengti vaikų žaidimo aikšteles ir vykdyti jų priežiūrą, o priežiūros metu, nustačius vaikų žaidimo aikštelių įrangos sugedimo ar sugadinimo atvejus, atlikti šios įrangos remontą. Ieškovas tinkamai vykdė sutartis, t.y. įrengė vaikų žaidimo aikšteles ir vykdė kasmėnesinę jų priežiūrą, o, nustatęs vaikų žaidimo aikštelių įrangos sugedimo ar sugadinimo atvejus, atliko šios įrangos remontą arba atstatydavo prarastą įrangą (sutarčių 1.1 p.). Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Tačiau atsakovas ilgą laiką delsė pilnai atsiskaityti su ieškovu, prašė atidėti 1695398,35 Lt skolos mokėjimą, galiausiai Vilniaus apygardos teismas 2009-10-22 preliminariu sprendimu ir 2010-06-28 galutiniu sprendimu (civilinė byla Nr.2-5442-585/2010) priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2515481,54 Lt skolos, 48602,14 Lt delspinigių ir 162891,54 Lt įstatyminių palūkanų. Taigi kitoje byloje yra konstatuota faktinės aplinkybės, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartis, pagal jas neatsiskaitydamas su ieškovu.

Prievolės pateikti banko garantiją pagal sutarčių 4.2.1 punktus vykdymas yra skirtas užtikrinti pagrindinių sutarties prievolių vykdymą, t.y. prievolių, dėl kurių vykdymo ir buvo sudarytos ginčo sutartys. Kaip jau minėta, ginčo tarp šalių, jog ieškovas pagrindines sutartines prievoles vykdė tinkamai, nėra. Todėl prievolės pateikti banko garantiją laikymasis neturi esminės reikšmės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepažeidė sutarčių, kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.64 str. 3 d.). Pažymėtina, jog atsakovas nesikreipė į ieškovą beveik 2,5 metų dėl garantijų pratęsimo (garantijų pateikimo vykdymo), todėl atsakovo pretenzijų ar reikalavimų dėl garantijos pratęsimo nepateikimą tokį ilgą laikotarpį ieškovas pagrįstai laikė atsakovo konkliudentiniais veiksmais dėl teisės atsisakymo. Atsakovas yra skolingas ieškovui apie du milijonus litų, kas rodo, jog sutarčių nevykdymo ar net nuostolių atveju atsakovas gali patenkinti savo reikalavimus įskaitymu, nereikalaujant banko garantijos. Skolos ilgalaikiškumas, jos dydžio reikšmingumas laikytinos aplinkybėmis, dar kartą patvirtinančiomis, kad pagal sutarčių esmę prievolės pateikti banko garantiją pagal sutarčių 4.2.1 punktus laikymasis neturi atsakovui esminės reikšmės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Taigi yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pagal sutartis prievolė pateikti banko garantiją nebuvo įvykdyta, nes egzistavo teisėtas pagrindas jos nevykdyti (CK 6.206 str., 6.217 str. 2 d. 3 p.). Atsakovui nepagrįstai nutraukus sutartis anksčiau jų galiojimo laiko pabaigos, ieškovas ne tik negavo pagrįstais lūkesčiais paremtų ir sąžiningai planuotų pajamų, bet ir patyrė tiesioginių nuostolių iš neteisėto nutraukimo. Ieškovas tinkamai vykdė sutartis, dėl ko nebuvo pagrindo jas nutraukti, motyvuojant esminiu jų pažeidimu, juolab kad atsakovas nereikalavo iš ieškovo ir nenustatė termino pateikti banko garantiją pagal sutarčių 4.2.1 punktus (CK 6.217 str. 3 d.). Atsakovas gavo viską, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis. Todėl ieškovui įvykdžius pagrindinę sutartyse numatytą prievolę, būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga nutraukti sutartis tuo pagrindu, kad šalis neįvykdė šalutinės prievolės, užtikrinančios pagrindinės prievolės įvykdymą, motyvuojant neva esminiu sutarčių sąlygų pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-346/2004, 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-128/2009 ir kt.).

Apeliantas remiasi CK 6.217 straipsnio 4 dalies sąlyga, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, o šalių sutarčių 8.4 punkte nustatyta, kad esminiu šių sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinio skundo nuostata, jog sutarčių 8.4 punkte nustatyta sąlyga, kad esminiu sutarčių pažeidimu bus laikoma bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas, yra nekonkreti, todėl jos turinys atskleistinas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir atsižvelgus į imperatyvias įstatymo nuostatas, kurioms negali prieštarauti sutarčių nuostatos (CK 1.5 str., 6.193 str., 6.217 str. 2 d.). Tokiu būdu, atsižvelgiant į įstatymines sutarčių aiškinimo taisyklių nuostatas (CK 6.193 str. 1 d.) ir faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes (tikruosius šalių ketinimus tęsti ilgalaikį bendradarbiavimą – sutartys sudarytos iki 2010-12-31 su galimybe pratęsti 5 metų laikotarpiui- vykdant atsakovo viešąsias funkcijas, susijusias su vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo, gyventojų poilsio organizavimu), sutarčių 8.4 punkte nustatyta sąlyga neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 6.217 str. 2 d., 6.200 str. 1 ir 4 d., 1.5 str.) ir neužtikrina civilinių teisinių santykių stabilumo. Ieškovas pateikti naują garantiją turėjo iki 2007-04-18, tačiau atsakovas to nereikalavo daugiau nei 2 metus, nes ir pats nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartis - ilgą laiką delsė atsiskaityti su ieškovu, todėl pastarajam nebuvo pakankamo pagrindo nutraukti sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo, nes pats atsakovas pirmasis pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas nenutraukė ir jam nebuvo pagrindo nutraukti ginčo sutartis kitais CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais.

Kitas atsakovo argumentas, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas, yra tai, jog, apelianto teigimu, jis taip pat turėjo teisę nutraukti sutartis ne tik dėl esminio sutarčių pažeidimo, bet ir CK 6.721 straipsnio pagrindu, kadangi ginčo sutartys laikytinos paslaugų teikimo sutartimis. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ginčo sutartys negali būti laikomos išimtinai paslaugų teikimo sutartimis, kadangi jos turi daugiau pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių požymių, ką patvirtina kiekvieną mėnesį sudaryti priežiūros aktai, kurių pagrindu atliekami darbai (CK 6.644 str.) ir keičiami bei remontuojami įrenginiai, kuriems taikoma tiek garantinė, tiek negarantinė priežiūra (CK 6.305 str., 6.644 str.). Sutarčių dalykai - konkretūs darbų vienetų įkainiai nurodyti sutarčių prieduose, o konkretus kiekvieną mėnesį atliktinų darbų dalykas, susidedantis iš vaikų žaidimo aikštelių priežiūros darbų ir sugadintos bei remontuotinos ar visiškai atstatytinos įrangos darbų, šių darbų kiekiai nustatytini atlikus įrangos priežiūros (apžiūros) ir trūkumų nustatymo darbus bei surašius defektinį aktą (sutarčių 4.2.6 p.). Sutartyse nebuvo nustatyti darbų atlikimo terminai, nes įrangos priežiūros (apžiūros) darbai atliekami nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos du kartus per mėnesį, o nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos vieną kartą per mėnesį (sutarčių 4.2.5 p.). Nustatyti įrangos defektai šalinami - remonto ar atstatymo darbai atliekami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (sutarčių 4.2.8 p.). Mokėjimo pareigos vykdymas ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą yra griežtai skolininko atsakomybė, nuo kurios neatleidžiama net ir tokiais kraštutiniais atvejais, kaip nenugalima jėga, o reikiamų finansinių išteklių neturėjimas nėra priežastis atleisti nuo atsakomybės (CK 6.212 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių ginčo sutartys nelaikytos paslaugų sutartimis. Be to minimos sutartys negalėjo būti nutrauktos CK 6.721 straipsnio pagrindu dar ir dėl to, kad pagal jas atsakovas nėra atsiskaitęs.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar atsakovas turėjo teisę nutraukti ginčo sutartis CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu, nenagrinėtini ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes šiuo klausimu apelianto aptariamos aplinkybės nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to atsakovas šiuo pagrindu ginčo sutarčių ir nenutraukė, todėl teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, ex officio nėra įpareigotas ir neturi teisės aiškintis aplinkybės, kas būtų, jei atsakovas būtų nutraukęs ginčo sutartis kitokiu įstatyme numatytu pagrindu.

Dar vienu apeliacinio skundo argumentu atsakovas teigia, kad ginčo sutarčių šalutinės prievolės pateikti banko garantiją pagal jų 4.2.1 punktus neįvykdymas, pažeidžia LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija ir tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CK 6.382 straipsnį viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Todėl pasibaigus viešųjų pirkimų procedūrai ir įsigaliojus viešojo pirkimo sutartims, jų galiojimui ir vykdymui netaikytinos LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išimtinai sutarčių sudarymo ir jų tam tikrų turinio nuostatų nustatymo procedūrą. Dėl to ieškovas, nepateikdamas banko garantijos, nepažeidė ir negalėjo pažeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, kadangi pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms - sudarius viešojo pirkimo sutartį, jos galiojimo ir vykdymo tvarką nustato ne šis įstatymas, o CK ir sutartinės nuostatos (CK 6.382 str., LR Viešųjų pirkimų įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 28 d. 1 p., 7 str. 2 d.).

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad už vaikų žaidimo aikštelių priežiūrą ir remontą atsakovui mokėtina kaina neatitinka rinkos kainų, o dalį vaikų žaidimo aikštelių priežiūros vykdo seniūnijos, todėl tolesnis ginčo sutarčių vykdymas pažeistų ne tik atsakovo, bet ir viešąjį interesą. Tačiau teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl atsakovo argumentų, ar pagal sutartis mokėtina kaina atitinka realias vaikų žaidimo aikštelių priežiūros ir remonto kainas, kadangi šios apeliaciniame skunde aptariamos aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to atsakovas savo teiginiams, kad vaikų žaidimo aikštelių priežiūra ir remontas, praėjus vos metams nuo ginčo sutarčių sudarymo, tapo pernelyg brangus ir neatitinkantis rinkos kainų, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pats vykdo vaikų žaidimo aikštelių priežiūrą arba ją realiai vykdo seniūnijos (CPK 178 str.), dėl ko nėra pagrindo teigti, jog ieškovas atliko tik dalį, atliktino pagal sutartis, vaikų žaidimo aikštelių priežiūros ir remonto. Priešingai, byloje yra duomenys, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo, jog ieškovas vykdo ginčo sutartis ir pagal jas įrengia atsakovui vaikų žaidimo aikšteles bei jas atnaujina, prižiūri, kad pagal kitas su atsakovu sudarytas sutartis ieškovas prižiūri eismo reguliavimą, remontuoja, įrengia automobilių atitvarus eismui pavojingose vietose, atlieka kitus darbus komunalinėje srityje. Tuo tarpu atsakovas jau nuo 2007 m. sausio mėnesio nevykdo savo prievolės laiku ir tinkamai mokėti ieškovui už pagal sutartis atliktus darbus ir priežiūrą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo pareiga atsiskaityti ir ieškovo prievolė pateikti banko garantiją yra priešpriešinės, nors ir nelygiavertės, prievolės, kurių vykdymas tarpusavyje yra susijęs. CK 6.64 straipsnis numato atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, tarp jų yra, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės pagrįstai konstatuotos, kadangi atsakovas, pasirinkęs nurodytą sutartinių prievolių užtikrinimo būdą - banko garantijos pateikimą, suprato, kad šios prievolės įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo banko, kuris išduoda garantijas patikimiems klientams, t.y. tiems kurie turi pakankamo dydžio ir nuolatines sutartines pajamas. Tačiau atsakovui ėmus neatsiskaityti su ieškovu, pablogėjo jo finansinė padėtis, dėl ko sumažėjo ir banko pasitikėjimas ieškovu, taip pat ieškovo galimybės gauti banko garantiją. Todėl pripažinimas, kad ieškovas, nagrinėjamoje byloje esamomis sąlygomis, privalo pateikti prievolių atlyginimo užtikrinimą skolingam atsakovui, juolab kad skolos suma pagal sutartis yra labai didelė, pažeistų ieškovo teisę į priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą, šalių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo, vykdytinumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., 6.158 str. 1 d., 6.156 str. 4 d., 6.200 str.), kadangi ieškovas neteko bankų reikalaujamo kreditabilumo. Todėl ieškovas negali įvykdyti savo įsipareigojimo atsakovui - pateikti banko garantiją naujam terminui - dėl kreditoriaus kaltės, kadangi egzistuoja tiesioginis ryšys tarp atsakovo pareigos atsiskaityti pagal sutartis nevykdymo ir ieškovo pareigos pateikti banko garantiją (sutarties 4.2.1 p., CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę neįvykdžius priešpriešinių pareigų skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-553/2007; 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-138/2007 ir kt.).

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jis neturi prievolės pateikti banko garantiją pagal sutarčių 4.2.1 punktą. Savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad tokiu sprendimu iš esmės yra nuginčijama sutarties sąlyga, nors sutartis buvo sudaryta laimėjus viešojo pirkimo konkursą, o jos sąlygos buvo žinomos visiems šio konkurso dalyviams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę (CK 6.64 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė prievolę mokėti laiku ir tinkamai ieškovui pagal sutartis, dėl ko ieškovas sustabdė savo prievolės dėl garantijos pateikimo vykdymą ir atsakovas neturėjo pagrindo remtis šia sutartine prievole nutraukiant sutartis (CK 6.207 str.). Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad jis neprivalo atsiskaityti pagal sutartis, kol ieškovas nepateiks sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes savo prievoles pirmasis pažeidė atsakovas.

Nepagrįsti taip pat apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neturi teisės į atlyginimą už pagal sutartis 2009 m. spalio mėnesį suteiktas vaikų žaidimo aikštelių priežiūros ir įrangos remonto paslaugas. Pagal sutarčių sąlygas ieškovas įsipareigojo parduoti įrengtus savo lėšomis vaikų žaidimo aikštelių įrenginius ir juos prižiūrėti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už įrenginius ir mokėti atitinkamo dydžio mėnesinį priežiūros mokestį per 30 dienų nuo įrenginių pirkimo akto ir/ar priežiūros akto ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo (sutarčių 1.1, 2.5, 8.1 p.). Įrengęs sutartimis numatytus objektus ir atlikęs jų priežiūrą, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, o atsakovas tapo skolingu ieškovui sutarčių pagrindu (CK 6.2, 6.59, 6.655, 6.720 str.). Šalių sudarytos sutartys galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. (sutartys nutrauktos neteisėtai), jos yra atlygintinės, pagal jas darbai ir priežiūra atlikti, dėl to ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo už atitinkamą laikotarpį priteisimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas, nes atsakovas nepaneigė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), jog ieškovas nurodytu laikotarpiu sutartyje numatytų pareigų nebūtų vykdęs. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. spalio mėn. ieškovas neturėjo teisės vykdyti sutartis, nes atsakovas tik 2009 m. spalio 15 d. informavo ieškovą, jog nutraukia vaikų žaidimo aikštelių priežiūros sutartis. Tuo tarpu pagal sutarčių 4.2.5 punkto b papunktį ieškovas pagal sutartis turi pareigą nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. vieną kartą per mėnesį nuvykti į vaikų žaidimo aikšteles ir surašyti defektinį aktą. Ieškovas pateikė įrodymus (b.l. 21-36, t.3), kad 2009 m. spalio mėnesį savo prievolinius įsipareigojimus vykdė. Tai paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas perskirstyti, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra teisinio pagrindo, nes ieškovo ieškinio reikalavimai skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės yra patenkinti pilnai. Reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas (teismas priteisė 5 procentų dydžio palūkanas) yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl atlyginimo už pagal sutartis 2009 m. spalio mėn. suteiktas vaikų žaidimo aikštelių priežiūros ir įrangos remonto paslaugas, todėl neapmokestinamas žyminiu mokesčiu ir nelaikytinas reikalavimu, į kurio patenkinimą ar atmetimą atsižvelgtina paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 str., 93 str. 2 d.). Kadangi pagrindiniai reikalavimai patenkinti visiškai, iš jų išplaukiantis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš esmės taip pat patenkintas (CK 6.210 straipsnis imperatyviai apibrėžia priteistinų palūkanų dydį konkrečiu atveju), o ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje sudarė tik 784,80 Lt, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo jų perskirstyti (CPK 3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, tinkamai ir teisingai vadovavosi CPK 93 straipsnio nuostatomis bei jas taikė.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys nagrinėjamoje byloje yra patenkintas (CPK 150 str. 5 d.): teismo sprendimu pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-25 sprendimas Nr.A51-21605(3.310.5-PD4), kuriuo nutrauktos tarp UAB „Urbiko“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos vaikų žaidimo aikštelių priežiūros sutartys Nr.A169-6, A169-7, A169-8 ab initio (nuo jo sudarymo momento). Todėl, nepriklausomai nuo to, jog minimos sutartys galiojo iki 2010-12-31, jose yra numatyta galimybė (sutarčių 8.1 punktai) pratęsti galiojimą 5 metų laikotarpiui. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad visiškai išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti.