Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. e2-26102-475/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
e2-26102-475/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19057-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
akcinė bendrovė „BnP Finance“
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-26102-475/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19057-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.8.3; 2.6.8.7; 2.6.8.10; 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinė bendrovė „BnP Finance“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „BnP Finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. M. 231,70 Eur negrąžinto kredito, 618,97 Eur mokėjimo palūkanų, 20,85 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. lapkričio 15 d., vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi (b. l.13), per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), priimant sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finverta“ ir atsakovo E. M. 2015 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 231,70 Eur vartojimo kreditas 45 dienų terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 33,60 Eur kredito mokestį. 2017 m. vasario 13 d. pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovės BnP Finance, AB, buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, remiantis sutartyje numatyta sutarties sudarymo bei bendrųjų ir specialiųjų sutarties sąlygų patvirtinimo tvarka atliko reikiamus veiksmus, kuriais patvirtino, jog susipažino ir sutinka su sutarties sąlygomis. Be to, atsakovas, remiantis sutartimi įsipareigojo laiku sumokėti kreditą ir kredito mokestį. UAB „Finverta“ 2017 m. vasario 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą ieškovei BnP „Finance“, kuri ieškovą informavo apie skolos perleidimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: 2015 m. balandžio 9 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų vertinimą, sąskaitos išrašo, 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pranešimo dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kopijos, pranešimo apie reikalavimo perleidimą - vertinimą, ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 231,70 Eur negrąžinto kredito ir 33,60 Eur kredito mokesčio (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.881 straipsnį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas savo prievolę, su ieškove neatsiskaitė.

Ieškove prašo išieškoti 618,97 Eur dydžio mokėjimo palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurios yra paskaičiuotos už 829 dienas taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 117,62 proc.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad prašomų priteisti palūkų suma (618,97 Eur) yra tris kartus didesnė nei pačios skolos suma, taip pat į tai, kad palūkanos paskaičiuotos už beveik trejus metus, tai, kad tiek pirminis kreditorius UAB „Finverta“, tiek ieškovė delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, taip pat į tai, kad atsakovas už suteiktą kreditą privalėjo mokėti taip pat ir kredito mokestį, konstatuotina, kad prašoma priteisti palūkanų suma yra aiškiai per didelė. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), kurios šiuo atveju paskaičiuotos kaip baudinės. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo reikalavimų, kai vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 618,97 Eur dydžio palūkanos po kredito grąžinimo termino dienos laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, neproporcingai apsunkinant jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, bei suteikiančios galimybei kreditorei nepelnytai praturtėti, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 451,92 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (265,3 Eur *75/100/365*829), kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo prašymas dėl 20,85 Eur delspinigių priteisimo netenkinamas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (717,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus ieškinį iš dalies (82 proc.), ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 16,47 Eur žyminio mokesčio ir 99,22 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“, į. k. 302447985, 231,70 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) negrąžinto kredito, 33,60 Eur (trisdešimt tris eurus 60 ct) kredito mokesčio, 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (717,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,62 Eur (šimtą penkiolika eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė