Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-01-01, atsakovas, palikęs ieškovės vilkiką nesaugomoje aikštelėje, Naujųjų metų naktį leido Antverpeno miesto centre, Belgijoje. Naktį atsakovas informavo savo tiesioginę vadybininkę E. K., kad prarado piniginę su joje esančiais dokumentais ir asmeninį mobilųjį telefoną. Ieškovui buvo nurodyta, jog 2016-01-02 atsakovo buvimo kryptimi išvažiuojantiems vairuotojams bus įdėtos atsakovo asmeninių dokumentų kopijos, kad būtų galima 2016-01-04 be trukdžių kreiptis į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą dėl konsulinės pažymos išdavimo. Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas be vairuotojo pažymėjimo, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir su konsulo pažyma būtų galėjęs tinkamai atlikti vairuotojo-ekspeditoriaus darbą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė bei į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas, pametęs savo asmens dokumentus, galėjo kreiptis į konsulinę įstaigą, kur jam būtų išduota pažyma leidžianti 30 dienų vairuoti, taigi, jis būtų galėjęs tęsti komandiruotę ir saugiai grįžti į Lietuvą. Atsakovas nepaklausė ieškovės direktorės pavaduotojos nurodymų, 2016-01-02 paliko ieškovės vilkiką, vilkiko dokumentus bei raktus nesaugomoje stovėjimo aikštelėje pas ieškovės užsakovą ir grįžo namo. Atsakovas neatsižvelgė į numatytą komandiruotės grafiką 2016 m. sausio mėnesį, į tai, kad komandiruotė turėjo trukti iki 2016-01-24, į avansu pervestas lėšas nurodytai komandiruotei. Ieškovė teigia, kad atsakovas suprato, jog avansu lėšos pervedamos tam, kad jis toliau tęstų komandiruotę, numatytą pagal 2016 m. sausio mėn. grafiką, tačiau to nepaisė ir nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. 2016-01-04 susisiekus su atsakovu įmonės išduotu telefonu atsakovas neatsakė kodėl neatvyksta į darbą. Atsakovas neatvyko į darbą ir nepateikė neatvykimą paaiškinančių priežasčių, todėl atsakovui iki 2016-01-13 buvo žymima pravaikšta. Atsakovas neįvykdė užsakymo ieškovės klientui Disri-Log NV. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2016-01-13 darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta vadovaujantis LR Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovo veiksmuose yra visos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovės patirta žala yra 3 445,85 Eur. Ieškovė negavo pajamų vilkikui nevežant krovinio nuo 2016-01-04 iki 2016-01-11 (8 nedarbo dienos) - 1929,54 Eur. Ieškovė patyrė papildomas išlaidas siunčiant kitą vairuotoją atsakovui pakeisti, kuriam turėjo būti mokamas darbo užmokestis - 22,75 Eur bei dienpinigiai - 57 Eur, viso 79,75 Eur. Ieškovė patyrė išlaidas mokant draudimo įmokas vilkikui stovint aikštelėje (8 nedarbo dienos) - 42,03 Eur, vilkiko nusidėvėjimo vertė 395,16 Eur, vilkiko lizingo įmokos dalis - 972,06 Eur, vilkiko lizingo palūkanos - 27,31 Eur.

Ieškovės žala atsirado dėl kaltos, neatsargios ir neteisėtos atsakovo veikos - nepateisinamai aplaidaus elgesio paliekant ieškovės turtą nesaugomoje aikštelėje ir nevykdant darbdavio įpareigojimų. Darbo tvarkos taisyklių XII skyriuje, 12.1 dalyje numatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus įmonės vadovo ir administracijos pareigūnų nurodymus, rūpestingai atlikti savo pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatose, tausoti įmonės turtą. Atsakovas nevykdė Darbo tvarkos taisyklėmis nustatytų elgesio ir darbo reikalavimų, taip neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą. Atsakovo aplaidus elgesys, neatsargumas ir ieškovės patirti nuostoliai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Atsakovui vykdžius administracijos nurodymus ir nepalikus vilkiko nesaugomoje aikštelėje, ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Atsakovas, sulaukęs kito vairuotojo su dokumentų kopijomis, būtų galėjęs kreiptis į konsulinę įstaigą ir gavęs konsulinę pažymą pabaigti 2016 m. sausio mėnesį numatytą komandiruotę. Atsakovui savavališkai atsisakius paklusti darbdavio nurodymams, 2016 m. sausio mėnesio komandiruotė buvo nutraukta, krovinių gabenimas nevyko, vilkikas buvo priverstas stovėti. Atsakovas, nesilaikydamas darbdavio nurodymų bei palikdamas ieškovės vilkiką, jo dokumentus bei raktus nesaugomoje aikštelėje, niekam nepranešęs ir žinodamas, kad atvyksta kitas asmuo su dokumentais, nesilaikė bonus pater familias principo, pažeidė darbo sutarties, Darbo tvarkos taisyklių įpareigojimus. Žalos atsiradimo metu ginčo šalys buvo susijusios darbo santykiais ir žalos padarymas yra susijęs su atsakovo darbine veikla.

Juridinio asmens dalykinė reputacija yra saugoma ir gintina vertybė (LR Konstitucijos 25 str. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, LR CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl jos dalykinės reputacijos pažeidimo. Dar iki vilkiko palikimo ieškovės užsakovai, tiekėjas informavo ieškovę apie atsakovo neblaivumą komandiruotės metu, dėl ko ieškovės dalykinė reputacija užsakovų atžvilgiu buvo sumenkinta. Po nepagrįsto vilkiko palikimo Belgijoje ir savalaikio krovinio nepristatymo užsakovui, esami įmonės klientai transporto vadybininkams išreiškė nepasitikėjimą įmonės atliekamais pervežimais. Atsakovas siekė sumenkinti įmonės dalykinę reputaciją tikrovės neatitinkančiais pasisakymais apie įmonę elektroniniuose laiškuose nurodydamas, kad ieškovė yra nesąžininga firma ir neatsiskaito su žmonėmis juos atleisdama, nurodydamas, kad „esate žulikai visi žino bet kad ant tiek nesitikėjau“. Atsakovas reiškė žeminančią nuomonę apie ieškovę neturėdamas tam jokio objektyvaus pagrindo. Ieškovė iki atsakovo pasisakymų buvo laikoma patikima bendrove, turinčia sertifikatais ir kitomis užsakovų padėkomis pripažintą tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų teikėjos vardą. Atsižvelgdama į nurodytą atsakovo elgesį ir pasisakymus, užsakovų išreikštą susirūpinimą, ieškovė savo patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Eur dydžio suma. Be to, dėl atsakovo elgesio buvo sukeltas padidintas ieškovės atstovų susirūpinimas įvykio pasekmėmis. Ieškovė ne tik laikotarpiu, kai atsakovas paliko vilkiką, patyrė susirūpinimą būsimomis pasekmėmis, tačiau ir po nurodytų įvykių buvo susirūpinusi dėl užsakovų pasitikėjimo ieškove ir galimo tolimesnių užsakymų atsisakymo vertinant faktą apie neprognozuojamai paliekamus krovinius.

Darbo ginčų komisija nesprendė klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, kad tai ne darbo ginčų komisijos kompetencija. Ieškovė ruošiantis bylos nagrinėjimui darbo ginčų komisijoje, rengiant procesinius dokumentus, konsultuojant bei sprendžiant kitus su byla susijusius klausimus patyrė 3 369,26 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovo kartu su kitomis procese patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

atsakovo pasisakymai įtakojo jos reputaciją. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie galimas negautas pajamas. Ieškovė turėjo siųsti vairuotoją į komandiruotę nepriklausomai nuo atsakovo, nes jo komandiruotės laikas baigėsi 2015-12-31. Vairuotojas nemoka už darbdavį draudimo įmokų, lizingo įmokų bei palūkanų, todėl reikalavimas priteisti minėtas sumas iš atsakovo kaip žalos atlyginimą, yra nepagrįstas.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.). Pagrindas kilti darbuotojo materialinei atsakomybei, numatytas DK 253 straipsnyje ir kuriuo grindžiamas ieškinys, yra turto netekimas (DK 253 str. 1p.), netinkamas materialinių vertybių saugojimas (DK 253 str. 5p.), kitokių darbo tvarkos taisyklių pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimas (DK 253 str. 8p.). DK 255 straipsnio 3 p. numato, kad darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, privalo atlyginti visą žalą. DK 256 straipsnio redakcija, galiojusi ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu, numatė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra – darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaroma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų (DK 256 str. 1d.). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos sekančios sąlygos: 1) reali žala, 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu), 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys, 4) pažeidėjo kaltė, 5) pažeidėją ir nukentėjusįjį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai, 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.).

Nustatyta, kad UAB „Kamida“ 2015-10-19 sudarė su atsakovu V. K. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 65-70), pagal kurią V. K. buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Atsakovo darbo pradžia buvo nustatyta 2015-10-20. Atsakovui buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta darbdavio iniciatyva 2016-01-13 pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį („Išbandymo rezultatai“) (b.l. 22). 2015-10-19 sudarius darbo sutartį su atsakovu, su juo taip pat buvo sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 71-73). Minėtoje sutartyje apibrėžtas sutarties dalykas – darbuotojo prisiimama visiška materialinė atsakomybė už jam patikėtą turtą (kaip jis yra apibrėžiamas sutarties 2.1p.). Taip sutartimi atsakovas, eidamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, kurių atlikimas pripažintinas kaip tiesiogiai susijęs su atsakovui perduotų materialinių ir piniginių vertybių priėmimu, saugojimu, išdavimu, perdavimu, pirkimu, transportavimu arba naudojimu veiklos procesuose, prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys, įskaitant, bet neapsiribojant priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, apsaugos drabužius, medžiagas, pagamintas gamybos procese, dokumentus, taip pat už turtą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų asmenų, vykdydamas savo darbo pareigas (2.1p.) bei įsipareigojo visiškai atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą (2.2.9p.). Ieškovė įsipareigojo sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliam darbui su turtu ir jo išsaugojimui, laiku imtis priemonių siekiant pašalinti priežastis, trukdančias darbuotojui išsaugoti turtą <...> (2.5p.).

2015-01-23 UAB „Kamida“ direktoriaus patvirtinta vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginė instrukcija Nr. 9, kuri numatė, kad darbuotojas vykdydamas savo funkcijas, numatytas 12p., privalo tinkamai ir laiku atlikti tiesioginio vadovo ir kitų įmonės administracijos pareigūnų užduotis ir pavedimus (13.1p.), laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio nurodymus (15.7p.), atsakyti už žalą, padarytą įmonei, kai yra visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (20.6p.). 2008-01-04 UAB „Kamida“ direktoriaus patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (b.l. 85-103), apibrėžiančios pagrindines darbuotojų teises ir pareigas.

2015-12-25 ieškovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. nuo 2015-12-25 buvo siunčiamas į komandiruotę maršrutu Belgija, darbas Vakarų Europoje, komandiruotės tikslas - krovinių pervežimas (b.l. 36). Komandiruotės terminas įsakyme nebuvo apibrėžtas, dienpinigius buvo nurodyta išmokėti už faktiškai komandiruotėje išbūtą laiką. Ieškovė teigia, kad komandiruotės terminą apibrėžė ieškovės patvirtinti darbuotojų (vairuotojų-ekspeditorių) darbo grafikai, todėl atsakovas žinojo, kad komandiruotė tęsis 2016 m. sausio mėnesį. Atsakovas teigia, kad darbo grafikai nebuvo viešai skelbiami, jis niekada jų nematė ir su jais nesusipažino, šios komandiruotės terminas su ieškovės administracija buvo sutartas tik trumpam laikui, darbui šventiniu laikotarpiu, o ne sausio mėnesiui, nes ieškovė nerado darbuotojų, sutinkančių dirbti šiuo laiku. Iš 2015 m. gruodžio mėnesio darbo grafiko duomenų matyti, kad V. K. komandiruotė buvo numatyta nuo 2015-12-25 (b.l. 41) iki 2016-01-25 (b.l. 46). Nors UAB „Kamida“ patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (b.l. 85-103) numatė, kad darbo grafikai patvirtinami vadovo įsakymu ir paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo (6.12p.), šios aplinkybės atsakovui neigiant viešo grafikų skelbimo faktą, ieškovė neįrodė. Be to, darbo grafikas nėra dokumentas, apibrėžiantis darbuotojo komandiruotės pradžią ir pabaigą. Iš Kauno teritorinio skyriaus pateiktos darbo ginčų komisijos medžiagos duomenų nustatyta, kad ieškovė, siųsdama tiek atsakovą V. K., tiek kitus darbuotojus į komandiruotę visais atvejais nurodydavo komandiruotės pradžią ir pabaigą (2015-10-20 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. K. komandiruotės 2015-10-20-25, 2015-10-27 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. K. komandiruotės 2015-10-27-11-06, 2015-11-13 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. K. komandiruotės 2015-11-13-30, 2015-12-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. K. komandiruotės 2015-12-01-13, 2016-01-08 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. Č. komandiruotės 2016-01-08-01-31). Be to, nors jau buvo priimtas įsakymas dėl V. K. komandiruotės Nr. (duomenys neskelbtini) nenumačius jos pabaigos termino, su kuriuo atsakovas supažino pasirašytinai, ieškovė 2015-12-25 priėmė ir kitą įsakymą tuo pačiu numeriu, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad V. K. siunčiamas į komandiruotę laikotarpiu 2015-12-25-31, o 2016-01-01 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. K. komandiruotės 2016-01-01-03 dienomis (b.l. 35). Nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jo komandiruotės terminas, prasidėjęs 2015-12-25, baigėsi faktiškai komandiruotėje išbūtu laiku – 2016-01-03. Dėl bet kokio kito komandiruotės termino, su kuriuo būtų supažindintas atsakovas, ieškovė įrodymų nepateikė.

Byloje šalys pripažįsta aplinkybę, kad atsakovui V. K. sutinkant Naujuosius metus, ne darbo laiku, galimai dėl vagystės, jis prarado piniginę su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, vairuotojo pažymėjimu, banko kortelėmis, turėtais grynaisiais pinigais bei mobilųjį telefoną. Kartu šalys pripažįsta aplinkybę, kad apie įvykusį įvykį atsakovas nedelsiant, nakties metu informavo savo tiesioginę vadovę, kurios nurodymais vadovavosi darbe vykdydamas ieškovės klientų užsakymus, E. K.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai įvykdė ieškovės 2008-01-04 Darbo tvarkos taisyklių 23.1 p. reikalavimą įvykus nelaimingam atsitikimui, nedelsiant apie tai pranešti vadovui ar jo įgaliotiems asmenims. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojos E. K. parodymų nustatyta, kad E. K. atsisakė suteikti atsakovui pagalbą, nurodė kreiptis į ieškovės vadovą. Ieškovė nurodo, kad direktoriaus pavaduotoja K. M. davė atsakovui privalomą nurodymą likti darbo vietoje, laukti dokumentų kopijų, kad atsakovas galėtų kreiptis į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą dėl konsulinės pažymos išdavimo ir galėtų tęsti komandiruotę. Atsakovas paaiškino, kad direktoriaus pavaduotoja nurodė, kad perduos atsakovui skirtas dokumentų kopijas ir 150 Eur 2016-01-02 atvykstantiems pakeisti vairuotojų kolegoms. Tačiau 2016-01-02 atvykus ieškovės vairuotojams, jie atsakovui dokumentų kopijų bei pinigų neperdavė. Atsakovas suprato, kad ieškovė neketina spręsti problemos, jis negalės toliau dirbti, nustatyta tvarka nepatvirtintos dokumentų kopijos nesuteikia jam teisės kreiptis dėl konsulinės pažymos išdavimo, įvykio metu atsakovui iškvietus policiją, pareigūnai pagrasino atsakovą sulaikyti, kaip neturintį asmens dokumentų, pagalbos nesuteikė, tuo metu Belgijoje buvo sustiprintas policijos pareigūnų budėjimas, dėl ko atsakovas jautėsi nesaugus šioje šalyje neturėdamas jokių jo asmens tapatybę galinčių patvirtini dokumentų, todėl nusprendė grįžti į Lietuvą autobusu, vežančiu baigusius komandiruotę vairuotojus, nes kitu atveju nebūtų turėjęs galimybės parvykti į Lietuvą be dokumentų ir pinigų. Atsakovas taip pat paaiškino, kad visus vilkiko dokumentus, planšetę perdavė saugoti likusiam dirbti kolegai vardu D., o vilkiką paliko 15 m atstumu nuo sargo namelio kartu su kitais ieškovės vilkikais.

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad turėdamas ieškovės perduotas dokumentų kopijas atsakovas būtų galėjęs gauti konsulinę pažymą vietoj prarasto vairuotojo pažymėjimo ir tęsti komandiruotę. Konsulinė pažyma išduodama pateikus eilę dokumentų, būtinų jos išdavimo procedūrai pradėti, įskaitant galiojantį asmens tapatybę liudijantį dokumentą ar notariškai patvirtintą jo kopiją (ko neturėjo atsakovas), kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, įrodančius faktą, kurį prašoma patvirtinti konsuline pažyma, arba šių dokumentų notariškai patvirtintas kopijas, konsulinio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (Konsulinių pažymų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-154 „Dėl Konsulinių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. V-135 redakcija). Pažymėtina, kad konsulinė pažyma nėra dokumentas, leidžiantis vykdyti darbo pareigas užsienio valstybėje – vykdyti krovinių pervežimą. Ji skirta baigti kelionę. Taigi, net ir tuo atveju, jei atsakovas būtų gavęs konsulinę pažymą vietoj prarasto vairuotojo pažymėjimo, jis ja objektyviai nebūtų turėjęs galimybės pasinaudoti – nei tęsti darbo, nei vykti namo, nes atsakovas, kaip ir kiti ieškovės darbuotojai, į komandiruotės vietą buvo pristatomi ir parvežami į Lietuvą autobusais, ieškovės iniciatyva ir lėšomis. Ieškovės vilkikai buvo laikomi toje užsienio valstybėje, kurioje buvo vykdomi krovinių pervežimai. Priekabos šioje aikštelėje nebuvo saugomos. Be to, ieškovės kviesta liudytoja paaiškino, kad dokumentų atsakovė ieškovui nerengė ir nevežė. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės nesiėmė jokių priemonių susidariusiai ekstremaliai situacijai išspręsti, atsakovo, kaip darbuotojo teisėms ir interesams užtikrinti atsitikus nelaimingam atsitikimui, jos nurodymas likti darbo vietoje nenurodant jokių tolimesnių racionalių, teisėtų veiksmų, užtikrinančių darbuotojui galimybę pragyventi užsienio valstybėje, saugiai grįžti namo, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas bei privalomas darbuotojui. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas nepakluso ieškovės direktoriaus pavaduotojos nurodymams likti darbo vietoje. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai apie tai, kokios dokumentų kopijos buvo parengtos, kad tai buvo padaryta ir kokiems asmenims perduotos pristatyti atsakovui, nėra teisiškai reikšmingos.

Aplinkybė, kad kitas atsakovą pakeitęs vairuotojas buvo išsiųstas į komandiruotę tik 2016-01-08, neturi teisinės reikšmės atsakovo veiksmų kvalifikavimui, kaltės konstatavimui. Darbuotojų siuntimas į komandiruotę, darbų paskirstymas įvykus nenumatytoms aplinkybėms, yra ieškovės kompetencija. Ieškovė apie įvykį, po kurio buvo akivaizdu, kad atsakovas nebegalės dirbti, žinojo jau 2016-01-01 naktį, o 2016-01-02 žinojo, kad atsakovas išvyko namo. Liudytoja apklausta E. K., kuri buvo atsakinga už užsakymų koordinavimą su klientu Distri-Log NV, parodė, kad minėto užsakovo 2016-01-04 ir vėlesnių dienų užsakymai buvo paskirstyti kitiems ieškovės vilkikams ir buvo įvykdyti, metų pradžioje nebuvo daug darbų, todėl nebuvo ypatingos skubos siųsti naują vairuotoją darbui su atsakovo paliktu vilkiku. Visuma nustatytų byloje aplinkybių, ištirtų įrodymų nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas V. K. atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl ieškovės nurodomos, kaip patirtos, žalos kilimo.