Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1182-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2019-07-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-629-1072/2019Nutartis · 2019-10-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. T-27-1072/2020Nutartis · 2020-01-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
1-1182-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27237-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1182-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27237-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27237-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009 m. gegužės 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 MGL bauda; 2) 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimu ir 6 MGL dydžio bauda; 3) 2017 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2017 m. rugpjūčio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2019 m. birželio 25 d., 18 val. 00 min., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kambaryje, tyčia vieną kartą kairės rankos alkūne sudavė ant lovos šalia jo sėdinčiai savo sugyventinei D. B. į veido sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajai savo sugyventinei D. B. padarė pavienę kraujosruvą kairiame paakyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pilnai prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2019 m. birželio 25 d. vakare jis kartu su sugyventine D. B., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), girtavo. Įvyko jų žodinis konfliktas. D. priėjo prie jo sėdinčio ant lovos, bandė suduoti, bet neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Po to, kada jis sėdėjo jai iš dešinės pusės, savo kaire alkūne sudavė sugyventinei į veidą. Gali būti, kad jis sugyventinę D. B. tokiu būdu sužalojo. Jis supranta ir gailisi nusikaltęs. Po įvykio su D. B. susitaikė (b. l. 71-72, 82-83).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. ji bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu J. B. girtavo. Apie 18 val. kambaryje, jai sėdinčiai ant lovos, J. B., sėdėdamas jai iš dešinės pusės, savo kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė į veidą. Jai skaudėjo. Tą patį vakarą jie susitaikė, nuėjo miegoti, ji policijos pareigūnų nekvietė. Kitos dienos ryte dėl J. B. jai suduoto alkūne smūgio į veidą atsirado kraujosruvos paakiuose. 2019 m. birželio 28 d. vakare, apie 21 val. 30 min. tame pačiame bute jai ir jos sugyventiniui J. B. girtaujant, įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu, J. B. ją tampė suėmęs už drabužių ties krūtine, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus. J. B. buvo sulaikytas. Ji su J. B. susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 37-38, 40-41).

Iš akistatos, atliktos tarp įtariamojo J. B. ir nukentėjusiosios D. B., matyti, kad J. B. prisipažino, jog 2019 m. birželio 25 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sėdėdamas ant lovos iš dešinės pusės, savo kairės rankos alkūne vieną kartą sudavė į veidą D. B.. Tuo metu buvo stipriai neblaivus (b. l. 75-77).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19, 20-26).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. J. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad D. B. 2019 m. birželio 28 d. policijos pareigūnams paaiškino, jog J. B. jai tampė už plaukų, sudavė kumščiu į kairį antakį. J. B. paaiškino, jog savo sugyventinei sudavė netyčia, susinervinęs (b. l. 27-29).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 28 d., 22 val. 18 min. J. B. nustatytas 1.99 promilių girtumas, o 22 val. 39 min. D. B. buvo nustatytas 2.15 promilių girtumas (b. l. 30, 32).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R.L., susipažinęs su D. B. medicininiais dokumentais bei ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis padarė išvadą, kad D. B. nustatytos pavienės kraujosruvos kairiame paakyje, kojose ir rankose, padarytos paveikus kietais bukais daiktais. Kraujosruva kairiame paakyje galėjo būti padaryta aptariamojo įvykio metu ir būdu. Kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos kitos kraujosruvos nėra galimybių nurodyti. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47-48).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas padaryti artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis J. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę D. B. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 128-130).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamojo anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2019 m. kovo 20 d. (b. l. 93-109, 112-127), yra bedarbis; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinčių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo J. B. asmenybę, padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Iš 2019 m. birželio 29 d. nutarimo nustatyta, kad J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 28 d., 22 val. 10 min. iki 2019 m. birželio 29 d., 14 val. 58 min., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną (b. l. 84), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama 2 laisvės apribojimo dienom.

2019 m. birželio 29 d. nutarimu J. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 88-89).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 51).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) neatlygintinai išdirbti 180 val. per bausmės vykdymo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu J. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) gydytis nuo alkoholizmo; 3) neatlygintinai išdirbti 120 val. per bausmės vykdymo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaityti J. B. sulaikymą nuo 2019 m. birželio 28 d., 22 val. 10 min. iki 2019 m. birželio 29 d., 14 val. 58 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu 1 (vieną) sulaikymo dieną prilyginus (2) dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė