Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-223-251/2021, pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei neatvykus į teismo parengiamąjį posėdį, kai jai apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, o atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto

11. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

12. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

13. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėtu. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Todėl konkrečiu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartimi teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. kovo 10 d. 10.00 val. Ieškovei R. V. teismo šaukimas buvo išsiųstas jos ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutampa su ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu. Teismo šaukimas neįteiktas ieškovei buvo grąžintas teismui, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas 2021 m. kovo 10 d. parengiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. balandžio 12 d. 10.00 val., kadangi ieškovei nepranešta apie posėdį. Ieškovei teismo šaukimas buvo išsiųstas jos ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutampa su deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau neįteikus ieškovei teismo šaukimas buvo grąžintas teismui, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė ieškovei teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Pranešimas apie 2021 m. balandžio 12 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo paskelbtas 2021 m. kovo 31 d., todėl, vadovaujantis CPK 130 straipsnio 3 dalimi teismo šaukimas laikomas įteiktu, pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną. Parengiamajame teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, o atsakovės atstovas prašė palikti ieškinį nenagrinėtą.

17. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šioje byloje ieškovei, pavyzdžiui 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis buvo įteikta ieškinyje nurodytu ieškovės adresu, kitais atvejais nurodytais šios nutarties 16 punkte, ieškovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, dėl to, kad ji siuntos neatsiėmė pašte. Pažymėtina, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. atskiruoju skundu skundė 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį, kurią Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-189-357/2021), paliko nepakeistą. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovei vienais atvejais pavyksta įteikti procesinius dokumentus, kitais atvejais ieškovė jų neatsiima pašte per siuntos saugojimo terminą. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovei jau ne pirmą kartą nepavyksta įteikti procesinių dokumentų jos pačios nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kad duomenų apie ieškovės darbo vietą nėra, o šiuo atveju ieškovei tinkamai apie 2021 m. balandžio 12 d. parengiamąjį teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu 2021 m. kovo 31 d., todėl apeliantės argumentai, kad jai nebuvo pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį yra nepagrįsti. Kaip minėta ieškovė turi pareigą sąžiningai naudotis jai suteiktomis teisėmis, siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu ir kita ( CPK 42, 7, 8 straipsniai).

19. Pažymėtina, kad CPK 121 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga dalyvaujančiam byloje asmeniui nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesilaikė šios įstatymo nustatytos pareigos, todėl teismas pagrįstai siuntė procesinius dokumentus paskutiniu teismui žinomu ieškovės adresu.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškovei apie 2021 m. balandžio 12 d. parengiamąjį posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau pati ieškovė sąžiningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir nesidomėjo bylos eiga, nebendradarbiavo su teismu nagrinėjančiu bylą ir nepatikslino adreso, kuriuo teismas jai galėtų įteikti dokumentus, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas nebuvo pažengęs, nebuvo pasiekti parengiamojo teismo posėdžio tikslai, įvyko tik du parengiamieji posėdžiai, prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį ieškovė nebuvo pateikusi ir jos neatvykimo priežastys nebuvo žinomos, be to atsakovės atstovas dalyvavęs parengiamajame posėdyje prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį ir paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. ( CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

21. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovei ginti, jos įsitikinimu, pažeistas teises ir vėl kreiptis į teismą. ( CPK 297 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.