Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo

R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K. ir R. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. K. su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutiko.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis suinteresuotas asmuo J. K. 2016-10-08 mirė.

Civilinė byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo Z. K., mirusio 2012-11-02 mirties, priėmė palikimą, dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta dalis buto buvo palikta 2006-03-28 testamentu. Butas 1998-06-08 buto pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įsigytas ir registruotas pareiškėjo mamos J. K. vardu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvas buto įsigijimo ir jo mirties metu buvo santuokoje, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė bendrąją jungtine nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodė, jog per įstatymo nustatytą terminą negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo dėl asmeninių ir svarbių priežasčių, kadangi tuo metu atliko profesinę karo tarnybą, buvo išsiųstas į tarptautinę karinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje. Pareiškėjas po tėvo mirties, pradėjo valdyti nekilnojamąjį daiktą kaip savo, jį išlaikė, apmokėjo komunalines paslaugas, prižiūrėjo. Išlaikymo veiksmus atlieka iki šios dienos.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia paveldėti 2006-03-28 testamentu paliktą turtą, t.y. visą palikėjui nuosavybės teise priklausančią dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 25,07 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. (E. G.) v. G. B., 3K-3-553/2009). Taigi, pareiškėjas, prašydamas pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjo valia. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje, be nurodytų konkrečių kriterijų, sprendžiant klausimą dėl tokio termino pratęsimo, yra išaiškinta, jog reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos konkrečioje byloje, taip pat vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).

Byloje esantis 2006-03-30 Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Vilniaus miesto 42 notarų biuro notarė N. J. atliko užklausą ir pateikė pareiškėjui Testamentų registro išrašą. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Iš byloje nustatytų aplinkybių, esančių įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjas po Z. K. mirties dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, paveldėjimo byla pradėta nebuvo, į teismą dėl turto aprašo sudarymo nesikreipė, tačiau pareiškėjas savo faktiškai atliktais veiksmais turtą priėmė, t.y. juo rūpinosi kaip savo turtu (valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius).

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas faktiškai savo atliktais veiksmais R. K. priklausiusį turtą priėmė, bei į tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, nustatymas sukels pareiškėjui asmeninių ir turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą, t.y. jis galės kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o kitokia tvarka juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas gauti negali, daroma išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. K. po Z. K. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį 2012-11-02 mirus Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.