Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-234-1036/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
1-234-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27766-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
D. R.
Advokatai
Antonas Kviatkovskis, Anton Kviatkovskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-234-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27766-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorams Romualdui Latveliui, nukentėjusiajam D. M., nepilnamečio nukentėjusiojo D. M. atstovei pagal įstatymą Č. Š., nepilnamečio nukentėjusiojo D. M. atstovui pagal pavedimą advokatui Anton Kviatkovskij, kaltinamajam D. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2018 m. birželio 3 d., apie 03:00 val., (duomenys neskelbtini) sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) km., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sumušė nepilnametį D. M. (D. M.), gimusį 2002 m. rugpjūčio 23 d., tai yra tyčia ne daugiau kaip du kartus rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam nepilnamečiui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veido sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, I-o viršutinio danties iš dešinės dalinio vainiko nuskilimą, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamas nepagrįstai, nes jis tik gynėsi. Nebuvo taip, kad priėjo ir sumušė nukentėjusįjį iš niekur nieko. Nukentėjusysis su draugais jį sumušė, dėl ko jis kreipėsi į gydymo įstaigą. Nesutinka su tuo, kad nuskėlė nukentėjusiajam dantį, nes nėra įrodyta, kada būtent dantis buvo nuskeltas. Po įvykio ryte ant nukentėjusiojo nematė jokių apibrozdinimų, jokių padarinių, kuriais jis kaltinamas, nukentėjusysis nesiskundė, kad jam buvo nuskeltas dantis. Nukentėjusysis jį kaltina turėdamas tikslą pasipelnyti. Sutinka, kad buvo kažkoks konfliktas, bet nesutinka, kad jis padarė nukentėjusiajam sužalojimus. Abejoja specialisto išvados patikimumu, nes neįmanoma po savaitės pasižiūrėjus į dantų vainikėlį, nustatyti kurią dieną jis buvo nuskeltas. Kadangi nukentėjusysis lanko kovos menus, galėjo ten nusiskelti dantį. Įvykis buvo birželio 3 d., kai jis su žmona ir žmonos pussesere buvo sodyboje. Į sodybą atvažiavo šeštadienį, apie 16:00–16:30 val. Vyko žmonos pusbrolio gimtadienis, kuri visi šventė nuo penktadienio. Nukentėjusysis D. M. ir jis buvo gimtadienio šventės dalyviai. Jis vartojo alkoholį. Prieš konfliktą išgėrė kažkiek brendžio. Jis ir jo žmona D. R. matė, kad jaunuoliai dalyvavę gimtadienyje, taip pat vartojo alkoholį, nors nurodė, kad negėrė ne lašo. Galėjo nukentėjusiajam suduoti smūgius, bet tik gynybos tikslais. Visas konfliktas prasidėjo su G. B., su kuriuo jis iš karto susitaikė, G. B. pretenzijų jam neturi, o jaunuoliai prie jo pripuolė šiaip sau ir pradėjo daužytis. G. B. nebūtų ėjęs į policiją, bet jaunuoliai jo labai prašė. 2018 m. spalį gavo nutartį, kur buvo patvirtintas jo ir G. B. susitaikymas. Neslepia, kad konfliktas buvo. Susikivirčijo su G. B., apsistumdė, kažkokia moteriškė norėjo juos išskirti ir paslydusi pati nugriuvo, niekas jos nelietė. Už 10–20 m. buvę jaunuoliai pagalvojo, kad tai jis ją pastūmė ar mušė, kadangi visi buvo pagėrę. Nukentėjusysis pribėgęs su kitais jaunuoliais jį užpuolė iš už nugaros. Jaunuoliai pradėjo jį mušti, daužyti į galvą, nuo ko jam galvoje atsirado guzai, pajuto 2–3 smūgius, užlaužė jam rankas, dėl ko jis mėnesį negalėjo nieko daryti. Po to jis atsisuko, jis gynėsi, gal kam pataikė, o gal ne. Prie jų nelindo ir neieškojo, patys atbėgo, jį sumušė ir apkaltino. Jis buvo vienas, o jie trise. Jaunuolių nepažįsta, neklausė kiek jiems metų. Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, tačiau aplink namą buvo šviesa. Neatsimena ar jo žmona D. R. matė konfliktą, bet žmonos pusseserė tikrai matė. O visi jaunuoliai susitarę eiti vienas už kitą, nors aplink visi svečiai galėjo matyti, bet tvirtins, kad nematė, nes jie visi nusiteikę prieš jį. Po to vienas iš gimtadienio svečių, jubiliato sūnus, kurio vardo ir pavardės nežino, apgynė jį nuo jaunuolių, kurie buvo labai pikti ir ruošėsi jį sumušti. Jubiliato sūnus nuvedė jį miegoti ir pasakė, kad ji ruošiasi sumušti. Taip pat buvo konfliktas dėl automobilio. Ryte rado savo automobilį nuleistais ratais, subraižytais ratlankiais, sudaužytomis lempomis, sulankstytu sparnu. Įtaria, kad jaunuoliai galėjo sugadinti jo automobilį. Su nukentėjusiuoju D. M. po konflikto ryte susitiko, paspaudė vienas kitam rankas ir davė jam 100 eurų šiaip sau. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tik per antrą apklausą pripažino gavęs pinigus.

Pagarsinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (b. l. 93–95) kaltinamasis D. R. parodė, kad neatsimena, kad būtų spardęs G. B. kieme, ar kad būtų kažkam iš nugaros spyręs. Smūgius G. B. turbūt sudavė kieme. Kaip parašyta nutarime, turbūt taip ir buvo, bet jie su G. B. susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis nepilnametis D. M., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko praeitų metų vasaros pradžioje, vakare, tikslios datos neatsimena, (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), kurios tikslaus adreso nežino. Jis sėdėjo atskirame kambaryje, žaidė telefonu, kai išgirdo riksmus. Suprato, kad prasidėjo kažkoks konfliktas. Prasidėjo stumdymaisi, kaip ir muštynės. Ten buvo D. R. ir dar vienas vyras. Po to D. R. pastūmė moterį, kuri nugriuvo. Jis pribėgo prie moters padėti jai atsikelti, o abu vyrai išbėgo į lauką. Išėjo jų skirti ir tuo metu jam buvo suduotas smūgis į veidą. Po to pribėgo dalyvavę svečiai ir juos išskyrė. Apramino D. R. ir jis nuėjo miegoti. Po smūgio sudavimo jam bėgo kraujas, daugiau jokių žymių nebuvo. Kadangi po suduoto smūgio jam skaudėjo dantį, kitą dieną negalėjo nieko valgyti, gydytojai padarė danties nuotrauką ir buvo nustatytas danties mikroskilimas. Tą vietą rodė savo tėvams ir vienai iš svečių buvusiai moteriai. Sužalojimus fotografavo jo draugas E. Ž.. Šį įvykį matė moteris, kuri buvo nugriuvusi, A. Ž.. Taip pat matė D. R. ir dar vienas vyras, kurio vardo nežino. Kitą dieną su D. R. bendravo. Ryte D. R. ištiesė jam ranką, pasisveikino ir atsiprašė. Pakvietė jį ateiti prie mašinos ir davė jam 100 eurų, kurį galimai laikyti kaip kyšį už tai, kad jis niekam ir savo tėvams nepasakotų apie tai kas įvyko. Duodamas pinigus nieko nesakė, paėmė juos iš automobilio ir padavė jam. Daugiau su juo nebendravo, telefono numeriais neapsikeitė.

Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo išvadoje atsakydama, kad sužalojimai padaryti galimai tiriamojo nurodytu laiku, neprieštarauja, kad savaitės laikotarpyje iki apžiūros. Šiuo atveju pagrindinis faktorius, rodantis laiką yra odos nubrozdinimas. Kadangi aprašomoje dalyje nėra pažymėta, kad rudas šašas pradėjęs dalintis, rodo, kad įvykis buvo iki savaitės laiko. Taip pat likęs aštrus, baltas dalies vainiko kraštas rodo iki savaitės laiko esantį sužalojimą. Remiantis klausimu apie laiko ir mechanizmo padarymo momentą ir atsakydami į pirmą klausimą, pirmoje išvados dalyje atsakė, kad nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir susilietus dančiui į dantį, ir sukandus nuskilti. Atsakyta, kad galimai tiriamojo nurodytu laiku, nes neprieštarauja rastiems pobūdžiams.

Liudytoja A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio 1 d. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), kur šventė draugo gimtadienį. Buvo susirinkę apie 15 žmonių. Iš pradžių viskas buvo gražu, bet vakare atsirado prisigėrusių žmonių. D. R. pradėjo kabintis prie vienos 22–24 metų panelės Dianos, kuri turi vyrą ir vaiką. Jam vyrai pradėjo sakyti, kad čia jų giminė ir kad jis nesikabinėtų prie tos panelės bei apsiramintų. Vieno vyro žmona nuvedė D. R. miegoti, kitas labai ramus vyras G. B. sėdėjo prie stalo. Ji per šventę negėrė, turėjo prižiūrėti šventę, sutvarkyti indus ir palydėti svečius iki namelių. Išgirdo sau už nugaros prasidedančius barnius, išgirdo trenksmą ir atsisukusi pamatė, kad G. B. sėdi ir jam iš nosies ar lūpos pradėjo bėgti kraujas. Jis sėdėjo prie durų, po to atsistojo ir pradėjo eiti į lauką. Ji norėjo nuraminti D. R., sakė jam nusiraminti. D. R. ją pastūmė, kadangi ant grindų buvo labai slidu, nes žmonės eidami iš pirties į kubilą prišlapindavo, ji paslydo ir nukrito. Tada D. M., kuris sėdėjo su telefonu, bandė ją užstoti, žinojo, kad ji turi problemų su stuburu ir tuo momentu gavo smūgį į veidą. To momento, kai nukentėjusysis gavo nuo D. R. ji nematė. D. M. priėjo prie D. R., kad šis nepradėtų jos mušti. Po kaltinamojo smūgio D. M. į veidą, jis pradėjo skambinti sesei, sakyti, kad dantis juda ir kad jį skauda, kad kraujas bėga iš lūpos. Matė, kaip jam kraujas bėgo. Šalia jų buvo durys į pirtį, kurioje sėdėjo jos vaikas E. Ž.. D. M. pasakė jos sūnui, kad ji guli ant grindų ir E. iššoko iš patalpos kur šventė į lauką. Jos sūnus ja gerbia ir norėjo ją apginti, ji pasakė sūnui nelįsti. Įvykis užtruko gal apie pusė minutės, gal apie dvi minutes. Po to D. R. pradėjo bėgti link G. B., pasekė jį iki tujų ir pradėjo mušti rankomis ir kojomis. D. R. niekas nemušė, o jis davė į veidą. Ji laikė du vaikus, nes jie sportuojantys, stiprūs, prašė nieko nedaryti. Iš miegamųjų išbėgo vyro, kurio buvo gimtadienis, sūnus apie 25 metų amžiaus. Jis D. R. užlaužė ranką, apramino. G. B. nuvedė plauti veido, o D. R. palydėjo iki namelio miegoti. G. B. neleido eiti miegoti, nes bijojo, kad miegant viename namelyje gali būti konflikto pratęsimas. Iki 4–5 val. ryto pas juos kambaryje prasėdėjo ir prakalbėjo apie šventę ir įvykį. Ji pergyveno dėl D. M., nes buvo atsakinga už jį. 7 val. ryto atėjo D. R. žmona ieškoti jo telefono, nes sakė, kad pametė. Po to atėjo raktų nuo automobilio ieškoti. 9:30–10 val. jiems išėjus į lauką kepti šašlykų, dešrelių, atėjo D. R. su šypsena ir atsiprašė vyrų, gražiai prašydamas nepykti, bet ji šio momento nematė, nes buvo namelio virtuvėje, jai tik po to tai papasakojo svečiai. Taip pat jai D. M. pasakė, kad D. R. jo atsiprašė ir pats davė 100 eurų. Ji paklausė kam jis paėmė pinigus, nes protezavimas brangiau kainuos. Konflikto metu jos sūnus ir D. M. nebuvo išgėrę, kadangi yra sportininkai, o kaltinamasis vartojo alkoholį. D. R. buvo apsvaigęs iki komos būsenos. Jis į šventę atsivežė „Torres 5“ ar „Torres 10“, tą ir išgėrė, o po to pradėjo gerti ir degtinę, ir viskį, jam buvo vienodai ką gerti.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su vaiku atvyko į savo vyro mamos pusbrolio A. gimtadienį. Gimtadienis vyko sodyboje (duomenys neskelbtini). Vakare, įpusėjus gimtadieniui įvyko konfliktas. D. R. kaip ir pradėjo prie jos kabinėtis. Jos sutuoktinio nebuvo. G. B. ir A. ją gynė. Kas vyko toliau ji nematė, nes greičiausiai nuėjo miegoti, bet kitą dieną jai A. papasakojo, kad G. B. buvo sumuštas, pastumta A. Ž. ir jaunuolis gavo smūgį, taip pat, kad buvo sužalotas D. R.. Ji matė, kaip atvažiavo D. R. su savo žmona ir su dar viena moterimi, atrodo ji buvo jų giminaitė. Tačiau konflikto metu jo sutuoktinės šalia nebuvo, jie visi buvo lauke, šoko. Kur jo sutuoktinė tuo metu buvo, ji nematė. Smūgiai buvo suduoti patalpų viduje, po to lauke. Kai D. R. pradėjo prie jos kabinėtis, buvo labai išgėręs, kadangi viskas vyko vakare, o jis atvažiavo dienos metu ir iki vakaro vartojo alkoholį. D. M. ir dar vienas jaunuolis buvo išgėrę, bet nebuvo girti. Kaltinamasis buvo labiau girtas, nes jaunuoliams niekas neleido labai daug gerti, o kaltinamasis gėrė kiek norėjo. Kitos dienos ryte ji bendravo su G. B., pamačiusi jo kruvinus marškinėlius paklausė kas buvo ir tada jis papasakojo. Su D. M. nebendravo, tada jį matė pirmą kartą. Ryte atsikėlusi su sūnumi greitai išvažiavo ir D. R. nematė.

Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų birželio 1 d. vyko jubiliejaus šventė sodyboje (duomenys neskelbtini). Į šventę atvažiavo su savo drauge. Iki šventės kaltinamojo D. R. nepažinojo. Jie į šventę atvažiavo penktadienį, o kaltinamasis šeštadienį. Šventės metu jis su (liudytojas rodo į kaltinamąją D. R.) sėdėjo prie stalo patalpoje ir kaltinamasis jam smogė. Neįsivaizduoja už ką gavo smūgį, gal jie apsižodžiavo. Tuomet jis atsikėlė ir iškarto išėjo į kiemą. Tiksliai neatsimena ar tuo metu kai vyko konfliktas prie stalo kambaryje dar kas nors buvo. Kai jis išėjo kaltinamasis iškarto jį pasivijo, pagriovė, gal bandė spardyti. Jam buvo praskelta lūpa. Jaunuolis, kuris nukentėjo, puolė jo ginti. Po to jubiliato sūnus nuramino. Kai jį apgynė, jis nuėjo apsiprausti, nes jam bėgo kraujas. Po to dar truputį pabuvo ir ėjo miegoti. Moteris, buvusi su raudona striuke, buvo su jubiliatu atvažiavusi. Ji buvo laukė. Nematė, kad vakarėlio metu ji būtų pargriuvusi. Moteris rėkė, kad jį užpuolė. Tą vakarą jis šiek tiek vartojo alkoholį, bet kuomet su kaltinamuoju sėdėjo prie stalo negėrė. Nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjo jaunuolis, kuris buvo atvažiavęs į šventę, D. ar A. Žino, kad jam buvo dantis nuskeltas, nes jis pats parodė. Daugiau jam nieko nepasakojo. Ryte valgė pusryčius kartu su šventės dalyviais. Kaltinamasis buvo priėjęs prie jo ir atsiprašė už tai, kad smogė, materialinio atlygio jam nesiūlė. Jie susitaikė. Atsiprašymas asmeniškai buvo skirtas jam, kadangi jis sėdėjo pavėsinėje ir kaltinamasis priėjo prie jo. Nepastebėjo ar ir kitų asmenų atsiprašė, nematė ar atsiprašė D. M.. Jis lūžių nepatyrė. Dėl to buvo apklaustas policijoje. Kitą dieną su jaunuoliais bendravo, bet nepamenu, ką jie pasakojo.

Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susirinko švęsti gimtadienio sodyboje (duomenys neskelbtini). Į šventę atvažiavo su mama, A. ir savo draugu D. M.. Kaltinamasis vėliau atvažiavo, su kuriuo jis vakaro metu nebendravo ir jo nepastebėjo išvis. D. M. sakė, kad kažkoks plikas dėdė į žandą ar lūpą smūgį davė. Jis iškaro nesuprato kas jis toks. Kai jis buvo pirtyje, D. M. atidarė duris ir pasakė, kad jo mamą pastūmė ir ji nukrito bei kad tas plikas dėdė jam davė smūgį. Jis išbėgo iš pirties, atėjo pas mamą ir paklausė ar viskas normaliai, ir kas ten per plikas dėdė. Mama pasakė, kad nieko neatsitiko, kad skauda nugara, bet viskas normaliai. Kai pribėgo, jo mama buvo kieme, visi taip pat kieme susirinkę stovėjo, nes ten nes vyko konfliktas. Konfliktavo D. R. ir G. B.. Kaip suprato G. B. bandė apginti moterį. D. R. kažkas nepatiko ir padarė smūgį. Iki atvažiuojant į šventę D. M. buvo sveikas, nesiskundė kad patyrė kažkokią traumą. Su D. M. bendrauja nuo pirmos klasės. Kai D. M. atėjo į pirtį, neatkreipė dėmesio į sužalojimus, bet jis pasakė, kad jam lūpą skauda. Paprašė jo parodyti ir D. M. parodė. Buvo praskelta lūpa ir D. M. pasakė, kad dantis truputį juda. Jis dar telefonu nufotografavo sužalojimą. Nuotraukos reikėtų paieškoti, kadangi pakeitė telefoną. Tik kitą rytą suprato kas toks yra kaltinamasis, nes su juo nebendravo išvis. Po to D. R. atėjo ir atsiprašė G. B.. D. M. pasikvietė prie mašinos ir davė 100 eurų, tikriausiai dėl to, kad D. M. nieko nerašytų. Matė, kad kažką jam davė. Šventės metu jam buvo 16 metų. Nei jis, nei D. M. šventės metu alkoholio nevartojo, nes buvo arba prie jo mamos, ar maudėsi tvenkinyje.

Liudytojas E. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išeidamas iš pirties pamatė lauke vykstantį konfliktą. D. R. smogė atėjusiam jaunam berniukui nukentėjusiajam D. M.. Jis matė smūgį ir nedelsdamas pribėgo, visus išskyrė ir palydėjo D. R. į namuką, kur buvo miegamosios lovos. Lydėjo D. R., siekiant, kad neprasidėtų dar vienas konfliktas, kadangi nepilnamečiai užsiiminėja boksu ar kovos menais. Lydint, tarp jų vyko kažkoks pokalbis ir jis kaltinamajam pasakė tą patį, ką sako ir teismo posėdžio metu. Jis buvo stipriai supykęs ant kaltinamojo dėl kontakto su nepilnamečiu. Smūgio sudavimas įvyko kieme. Kieme buvo du nepilnamečiai D. M. ir jo draugas. Kaltinamasis kaip ir visi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negali pasakyti daugiau ar mažiau nei visi. Negali paneigti, kad nepilnamečiai buvo blaivūs, nes nežino. Jis taip pat buvo išgėręs, bet buvo sąmoningas, o kaltinamasis buvo gal šiek tiek girtesnis. Kai paguldė kaltinamąjį D. R., visų versijos dėl konflikto buvo skirtingos. Vieni galvojo, kad D. M. draugo mama, kuri ten buvo, ar paslydo, ar nugriuvo, ar ją nugriovė. Dėl to ir kilo konfliktas, kad ji buvo pargriuvusi, gal kaltinamasis D. R. ją nugriovė ir įvyko nesusipratimas. Kitas variantas buvo, kad A. būsimas vyras irgi gavo smūgį, jam iš nosies pasipylė kraujas. Sakė, kad šis ginčas buvo iki kontakto su nepilnamečiais vaikais, bet jis jo nematė ir negali paliudyti. Tas vyriškis, kuris buvo kraujais paplūdęs, buvo G. B.. Kitą rytą jie visi kompanijoje buvo prie kaltinamojo automobilio, nes jis buvo labai stipriai apgadintas. Bandė aiškintis, kas, kaip, kada ir kur, bet niekas nieko nežino, nieko nematė. Iš šventės dalyvių girdėjau, kad buvo nukentėjusiajam D. M. kaltinamasis už žalą padavė 100 eurų. Prieš šventę nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju ir jo draugu pažįstami nebuvo. Po šventės nei su vienu iš jų nebendravo, tik nuvežė nukentėjusįjį su jo draugu namo.

Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio parodė, kad buvo pakviesti į pusbrolio jubiliejų. Atvažiavo antrą dieną jubiliejaus su vyru D. R. ir pussesere S., ir prisijungė prie šventės dalyvių, kurie šventė antrą dieną. Ji buvo labai pavargusi po kelionės iš Prancūzijos. Pastebėjo, kad buvo labai daug alkoholio. Šventės dalyvių kompanija jai nelabai patiko ir ji bendravo tik su savo pusbroliu A. N. ir jo drauge A., kurios pavardės nežino ir matė tik antrą kartą. Daugiau vakarėlyje nebendravo su nei viena moterimi. Kitų šventės dalyvių vardų ji neįsiminė. Išgėrė vyno ir šampano, jai apsisuko galva ir pusseserė 23 val. palydėjo ją miegoti. Atsikėlus ryte, jai pusseserė pasakė, kad įvyko muštynės. Pasakė, kad D. R. sukonfliktavo ir vyrai susiriejo. Ji matė, kad vyrai kabinosi vienas kitam į atlapus. Ji apie įvykį paklausė A., nes ji buvo blaiviausia, kadangi šeimininkavo, tvarkėsi ir ji jai pasakė, kad lauke kažkas buvo, bet nesigilino, kadangi tai vyrų reikalai. Jie atsiprašė vienas kito ir konfliktas baigėsi. Kitas konfliktas buvo su dviem paaugliais, kurie buvo išgėrę ir niekam nebuvo pristatomi. A. pasakė, kad po muštynių stovėjo prie D. R., grindys buvo slidžios ir ji paslydo. Paaugliai pamatę, kad ji nukrito prie D. R. puolė jo mušti, nes pagalvojo, kad tai jis nuskriaudė ją. Pasakė, kad užpuolė D. R., o jis tuo metu gynėsi. Daugiau nieko nepaminėjo. Nestebėjau ar A. bendravo su jos vyru. Girdėjo, kad A. sūnus ir jo draugas buvo tų muštynių organizatorius. D. R. pirmas atsiprašė visų dalyvių už savo elgesį, paspaudė ranką, nors pasakė, kad ne jis vienas, o dviese yra kaltininkai. Priėjo prie vieno ir kito jaunuolio, pasakė, kad buvo kaip buvo, jei jie atleidžia, gali susitaikyti, nes nesmagu būtų išeiti ir neatsisveikinti. Dar davė 100 eurų, tikriausiai dėl to, kad ir kaip būtų buvę, jautė atsakomybę už įvykį, nes jie patys yra tėvai, turi sūnų. Jie vienas kitam paspaudė ranką, jaunuolis prie atsiprašymo paėmė 100 eurų. Nors jis po įvykio, kai pastebėjo subraižytą automobilį pradėjo labai keistai elgtis, vaikščioti pirmyn atgal, nervuotis. Visi kiti domėjosi, kas atsitiko automobiliui, o jaunuoliai elgėsi labai keistai. Kadangi automobilis vyro, jis vairuotojas, ji nesikišo į tuos dalykus, nes tai vyriški reikalai. Po viso įvykio nesigilino į vyriškus konfliktus, nes vyrai buvo išgėrę, jos vyras irgi gėrė, ir kaltų nesurasi. Ji vyro neklausė dėl konflikto, tik sakė eiti išsiaiškinti ir visų atsiprašyti. Jis tai ir padarė pirmas.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27766-18, buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 1dalį, pagal 2018 m. birželio 6 d. Č. Š. pareiškimą, kuriame ji pranešė, kad jos sūnus D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 3 d. buvo su draugu bei draugo tėvais sodyboje, (duomenys neskelbtini), Sodyboje (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 2 d. į sodybą atvažiavo sūnaus draugo tėvų giminaitis, vardu D. R., kuris vakare, būdamas neblaivus, sumušė sodyboje buvusį vyriškį G. B., po to sumušė jos sūnų (b. l. 1).

2018 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo D. M. ir įtariamojo D. R., kurios metu nukentėjusysis D. M. parodė, tada gimtadienyje matė pirmą kartą, santykių nepalaiko. Tas kas sėdi šalia, buvo smūgis į veidą, smūgių buvo tikrai du. Nesutinku, nes buvo du smūgiai. Taip, tai galėtų paliudyti A. Ž.. Girdėjo, nesutinka, kad buvo išgėręs. Girdėjo, sutinka (klausimas dėl 100 eurų). Girdėjo, sutinka. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas esant galimybei susitaikymo būdu. Į D. R. klausimą kodėl buvo sugadintas jo automobilis įvykio metu, mano, kad tai jis sugadino, atsakė, kad nesutinka, automobilio negadino. Akistatos metu įtariamasis D. R. parodė, kad įvykio metu matė pirmą kartą, santykių nepalaiko. Taip girdėjo, suprato, sutinka dalinai, buvo vienas smūgis, ir tai buvo gynyba. Pasilieka prie savo parodymų. Taip jis buvau pavartojęs alkoholio kaip ir visi ten esantys, nes buvo švenčiamas gimtadienis, nepilnametis irgi yra įsitikinęs buvo pavartojęs alkoholio taip pat. Patvirtinu, kad davė 100 eurų. Žino, kad trenkė, davė, sukirto rankomis, nematė, kad ant to veido būtų kažkas. Sutinku (b. l. 43–45);

2018 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. specialisto išvados Nr. G 1870/2018 (01) kopijoje nurodoma, kad D. M. padarytas odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, 1-o viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko nuskilimas, kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018 m. birželio 2 d.), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35–36).

Iš 2018 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas–pirties pastato aplinka ir vidus. Apžiūros atlikimo eiga–įvykio vietos apžiūra yra atliekama nuomojamų sodybų komplekse adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra pirties pastato aplinka ir vidus. Pirties pastatas yra aptvertame sklype. Nuo pirties pastato apie 150 metrų yra nutolęs dar vienas pastatas–miegamieji kambariai. Atkarpa tarp pirties pastato ir miegamųjų kambarių pastato yra padengta trumpai nušienauta pievele. Yra matomos kairiau ir dešiniau dvi apie 3 metrų aukščio dekoratyvinės tujos, prie pat miegamųjų kambarių pastato stovi medinė pavėsinė. Pirties pastatas ir miegamųjų kambarių pastatas apžiūros metu yra užrakinti. Tiek lauke, tiek pirties pastato viduje, tiek miegamųjų kambarių pastate (pasižvalgius pro langus) yra tvarkinga, jokių sudaužytų daiktų ar augalų nėra, pievelė nušienauta, neišmindžiota. Jokių grumtynių ar muštynių pėdsakų apžiūros metu pastebėta nebuvo. Taip pat apžiūros metu jokių biologinių ar kitų pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui pastebėta ar paimta nebuvo. Apžiūrima teritorija apžiūros atlikimo metu yra nefiksuojama, jokių kamerų nėra (b. l. 8– 13).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis neneigė, jam inkriminuotų smurtinio pobūdžio veiksmų, tačiau neigė kilusias pasekmes bei nurodė, kad taip pasielgė gindamasis nuo jaunuolių užpuolimo. Kaltinamojo parodymai yra paneigti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl teismas juos vertina kaip nepatikimus. Nukentėjusysis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą tarp jo ir kaltinamojo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kokius fizinio pobūdžio smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokius kūno sužalojimus patyrė. Nusikalstamos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta išvada ir tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimais, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Nukentėjusiojo D. M. parodymai dėl jam padarytų sužalojimų iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 1870/2018 (01) konstatuota, kad D. M. nustatytas odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, I-o viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko nuskilimas, kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 2 d. (b. l. 35–36). Specialistė teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo išvadą ir parodė, kad pagrindinis faktorius rodantis sužalojimų padarymo laiką yra odos nubrozdinimai ir pagal rastų sužalojimų pobūdį galimai jie padaryti kaltinime nurodytą dieną. Sugretinus nukentėjusiojo parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad iki konflikto su D. R., nukentėjusysis D. M. buvo susižalojęs, sumuštas ar buvo patyręs konstatuotus sužalojimus. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas E. Ž. parodė, kad iki atvažiuojant į šventę D. M. buvo sveikas bei nesiskundė patyręs traumą. Vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas pažymi, kad

nukentėjusysis ir jo atstovai procese nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad jis nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuotas pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tiesiogiai konfliktą matęs ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. N., kuris parodė, kad matė kaip D. R. kieme smogė atėjusiam D. M., buvo supykęs ant kaltinamojo dėl panaudoto smurto prieš nepilnametį. Liudytojo E. N., nukentėjusio D. M. parodymus bei specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurių parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas liudytojų parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Liudytoja A. Ž., priešingai negu nurodė kaltinamasis ir liudytoja D. R., paaiškino, kad būtent kaltinamasis ją pastūmė ir dėl to nukentėjusysis puolė ją ginti. Nors paties smūgio momento ir nematė, bet po kaltinamojo smūgio D. M., jam bėgo kraujas, girdėjo, kaip jis paskambinęs sesei skundėsi skausmu ir tuo, kad jam juda dantis. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus taip pat partvirtino ir liudytojai G. B., kuris nurodė, kad jaunuolis, kuris puolė jo ginti nukentėjo ir po to rodė nuskeltą dantį, bei E. Ž., matęs praskeltą nukentėjusiojo lūpą. Liudytoja D. K. parodė, kad iš kitų gimtadienio šventės dalyvių sužinojo apie tai, kad D. M. nukentėjo nuo kaltinamojo veiksmų. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis visos šventės metu elgėsi konfliktiškai, t. y. priekabiavo prie liudytojos D. K., susimušė su liudytoju G. B., pastūmė liudytoją A. Ž.. Kartu pažymėtina, kad tiek apklausti liudytojai, tiek nukentėjusysis, tiek ir pats kaltinamasis parodė, kad kitą rytą po konflikto davė nukentėjusiajam D. M. 100 eurų ir atsiprašė vyrų už įvykusį konfliktą. Kaip nurodė pats kaltinamasis 100 eurų davė be jokios priežasties, tačiau nukentėjusysis tai suprato, kaip „kyšį“ už tai, kad jis niekam nepasakotų apie įvykusį konfliktą. Taip pat pažymėtina, kad ir pati kaltinamojo žmona D. R. nurodė, kad vyras 100 eurų davė dėl to, kad jautė atsakomybę už įvykį. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamojo D. R. parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs. 2018 m. spalio 1 d. apklaustas kitame ikiteisminiame tyrime, D. R. nenurodė, kad buvo sumuštas pats ir patyrė sužalojimus (b. l. 93). Pateikus įtarimą šioje baudžiamojoje byloje nenurodė, kad jaunuoliai, pradėjo jį mušti pagalvoję, kad tai jis pastūmė A. Ž. ir tik teisminio nagrinėjimo metu nurodė šią aplinkybę bei tai, kad kreipėsi į medikus, dėl jam padarytų sužalojimų. Kaltinamojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra kintantys, iš esmės prieštaraujantys kitiems bylos duomenimis, todėl teismas juos laiko nepatikimais ir juos vertina kritiškai.

Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo D. R. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsniu pripažinti įrodymais, teismui duoda pagrindą pripažinti, kad D. R. 2018 m. birželio 3 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. M., t. y. tyčia ne daugiau kaip du kartus rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam D. M. į veido sritį, tuo padarė odos nubrozdinimą viršutinėje lupoje, I-o viršutinio danties iš dešinės dalinio vainiko nuskilimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo D. R. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, Nr. 2K-7-313/2012, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos būtinosios ginties situacijos, suformuotos nuostatos, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, Nr. 2K-392/2012). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktinei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, Nr. 2K-173/2011). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-275/2013, Nr. 2K-282/2014, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-393-489/2017). Teismas įvertinęs konflikto eigą priėjo prie išvados, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. Kaltinamojo pozicija, kad jis panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu esant būtinosios ginties sąlygoms prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms. Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kad D. M. ir E. Ž. užpuolė ir mušė kaltinamąjį. Liudytojas E. Ž. pamatė vykstantį konfliktą jau po smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimo prieš nukentėjusįjį D. M., ir pats konflikte nedalyvavo. Nukentėjusiojo D. M. veiksmai (padėjimas atsikelti pastumtai moteriai ir konfliktuojančių vyrų skyrimas), po ko kaltinamasis D. R. atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nebuvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į įstatymo saugomas vertybes, dėl kurių būtų galima būtinoji gintis. Taigi, teismas įvertinęs konflikto eigą daro išvadą, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę D. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę teismas įvertina padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį asmenį, nusikalstamos veikos pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (b. l. 91–92), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 96), nedirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (2.16) NTP-7-2080 nurodyta, kad nepilnamečio nukentėjusiojo D. M. atstovavimo išlaidos sudaro 429 eurus (b. l. 166). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Anton Kviatkovski nukentėjusiojo interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetus CD diskų su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išieškoti iš D. R. valstybės naudai 429 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetus CD diskų su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas