Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-09-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-1704-367/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
2YT-1704-367/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
F. N.
Advokatai
Arvydas Vaclovas Laurišas, Arvydas Laurišas
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-1704-367/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00551-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Tauragė
T. T. apylinkės T. T. rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant L. M., Militai Balandienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. P., jo atstovui advokatui Arvydui Laurišui (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

suinteresuotam asmeniui F. N. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais F. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini), mirus jo mamai N. S., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra sūnus N. S. iš jos pirmosios santuokos su tėvu E. P.. Suinteresuotas asmuo F. N. yra motinos N. S. dukra iš jos antrosios santuokos. Jos tėvas yra B. S.. M. N. S 2019 m. gruodžio mėnesį T. T. m. išvyko pas savo dukrą F. N. į (duomenys neskelbtini) Respubliką jau sirgdama demencija. (duomenys neskelbtini) mamai liga (demencija) pasunkėjo ir (duomenys neskelbtini) mama mirė. Jos paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini) Po motinos N. S. mirties liko mamai priklausantis nekilnojamas turtas: butas su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) banke. M. N. S testamento nepaliko. Todėl jos turtą lygiomis dalimis pagal įstatymą paveldi jos vaikai, tai yra, jis J. P. ir jos dukra F. N.. Jis faktiškai visą laiką gyveno su mama N. S., o 2019 m. gruodžio mėnesį mamai išvykus į(duomenys neskelbtini) pas dukrą F, liko ir toliau gyveno mamos bute, nors gyvenamosios vietos minėtame bute nebuvo deklaravęs dėl kompensacijos už malkas gavimo. Minėtame bute pragyveno iki 2021 m. gegužės 28 d.

Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) F. N. teismui pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu, kuriuo prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė ji, jos dukra F. N.. Pareiškime nurodė, jog su pareiškėjo J. P. pareiškimu kategoriškai nesutinka, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės yra klaidinančios teismą, neatitinkančios realios tikrovės, nurodyti faktai iškreipti. Nurodė, jog ji gimė (duomenys neskelbtini). Būdama vienuolikos metų amžiaus, su mama atvyko gyventi į Lietuvą. Jos gimimo liudijime tėvu įrašytas B. S., mama N. S.. Tėvai santuoką nutraukė, ji liko gyventi su mama. Kartu šeimoje gyveno iš pirmos mamos santuokos jos sūnus J. P.. Sulaukusi pilnametystės išvyko gyventi į Š. A., kurioje su šeima gyvena iki šiol. G. Š. (duomenys neskelbtini) ji visada pastoviai domėjosi mama, žinojo, kad kartu su mama gyvenantis brolis J. P., kuris daug metų turėjo žalingą įprotį vartoti alkoholį, mama visiškai nesirūpino. Mamai buvo nustatytas demencinis sutrikimas. Kadangi mama Lietuvoje brolis nesirūpino, mamą 2019 m. spalio 20 d. pasikvietė atvykti apsigyventi pas save į Š. A. ir čia atvykusi ji gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Brolis, likęs Lietuvoje, visiškai nesirūpino likusiu mamos turtu, nuolat girtuokliavo, nemokėjo mokesčių, kelis kartus vos nesukėlė gaisro namuose. Todėl jos sugyventinis, jos dukters tėvas G. T., jos paprašytas, išprašė brolį J. P. iš mamos buto 2021 m. balandžio 12 d., sutvarkė namus, aplinką, pakeitė buto spynas. B. J. P. tam nesipriešino ir sutiko geranoriškai apleisti mamos namus. Susirinkęs savo daiktus išsikėlė gyventi, kaip pats sakė “pas savo draugę į bendrabutį“. Iki mamos mirties, ir jau po mamos mirties, G. T., jos paprašytas, ir toliau rūpinosi buto ir sodo priežiūra. Šiuos veiksmus jis atliko iki pat savo mirties 2021 metų rugsėjo mėnesio. M. N. S mirė ligoninėje. Visos laidotuvių/kremavimo išlaidos buvo apmokėtos jos ir jos vaikų lėšomis. Brolis J. P. prie nieko ir niekuo neprisidėjo. Nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas iš teisę turinčių paveldėti nesikreipė, po mamos N. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė ji pradėdama paveldimą turtą valdyti. Tuo tarpu brolis J. P. iš mamai priklausiusio buto(duomenys neskelbtini) išsikraustė iki mamos mirties, t.y, (duomenys neskelbtini) , nors ir iki kol gyveno minėtame bute nemokėjo jokių mokesčių, buto neprižiūrėjo, priešingai, jį tik nuniokojo, išsikraustęs iš šių namų J. P. daugiau gyventi nebegrįžo. Po mamos mirties (iki (duomenys neskelbtini) mėnesio) jos prašymu butą prižiūrėjo, jo raktus turėjo G. T., o jam mirus, buto raktus perdavė mamos kaimynei G. Š.. Jos prašymu, minėtu butu rūpinasi kita kaimynė - D. P.. Todėl mano, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ji išreiškė savo valią priimti mirusiosios mamos palikimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad po mamos N. S. mirties, palikimą priėmė, pradėdamas valdyti ir tvarkyti velionės mamos turtą. Kai turtą paveldės, gyvens motinos bute, o už sesers F paveldėto turto dalį galės sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją.

Teismo posėdyje pareiškėjas J. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos mirties, palikimą, priėmė abu jos vaikai, t. y. jis ir sesuo F. N., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad iš mamos buto buvo išvarytas sesers draugo 2021 m. gegužės 15 d. Savo daiktus iš buto išsikraustė pas draugę į bendrabutį (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko į butą negrįžo. Šiais metai balandžio mėn. mirus draugei, iš bendrabučio teko išsikelti. Tada apsigyveno sodo namelyje, kuris yra sode prie mamos buto.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) F. N. teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, bei palaikė savo savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškimą prašo tenkinti jame nurodytais motyvais, o pareiškėjo J. P. pareiškimą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo J. P. pareiškimas atmestinas.

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais F. N. pareiškimas tenkintinas.k4jo Suinteresuoto

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. S. (b.l.8). Jos paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b.l.17). Po N. S. mirties liko jai priklausantis nekilnojamas turtas: butas su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini) (b.l.10-13,14) ir piniginės lėšos, esančios(duomenys neskelbtini) banke. N. S. testamento nepaliko (b.l.9). Pareiškėjas J. P. ir suinteresuotas asmuo F. N. yra mirusios N. S. vaikai, brolis ir sesuo (b.l.6,35) todėl jie yra pirmos eilė įpėdiniai turi teisę paveldėti N. S. palikimą bendra tvarka lygiomis teisėmis. Tačiau dėl N. S. palikimo priėmimo paveldėtojai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarinę kontorą nesikreipė (b.l.30). Asmuo, praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėjas J. P. ir suinteresuotas asmuo F. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė jie, sūnus J. P., bei jos dukra F. N.. Kartu abu pareiškėjai ginčija priešingos šalies prašomą nustatyti faktą, t.y. F. N. nesutinka, jog palikimą priėmė J. P., o pastarasis nesutinka, kad palikimą priėmė viena F. N..

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Paveldėjimas susietas su CK 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Šios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Įstatymu nustatyta, kad įpėdiniai yra : 1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties ...<...> ... (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, tai yra, įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė.

D. J. P. pareiškimo

Nors pareiškėjas J. P. teigia, kad po mamos N. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tačiau jis nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog būstas ar koks nors kitas palikėjos turtas buvo jo prižiūrimas, kad jis jame (bute) gyveno ir po palikėjos mirties, mokėjo kokius nors mokesčius, rinkliavas ir pan. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2000 metų, kai grįžo į Lietuvą, apsigyveno kartu su mama paveldimame bute, ten buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau mamai išvažiavus į Š. A., buvo paprašytas išsideklaruoti dėl kompensacijos. Jis liko gyventi bute, mokėjo mokestį už elektrą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas už elektrą yra sumokėjęs tik vieną kartą, t.y. 2022 m. gegužės 12 d. (sumokėta 52,22 Eur suma) už 2022 m. kovo mėn. laikotarpį. Kaip matyti, šį veiksmą jis atliko po mamos mirties ( mirusi (duomenys neskelbtini)) praėjus beveik metams laiko. Daugiau jokių rašytinių įrodymų (kvitų, pavedimų ar pan.) pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas tvirtina, jog iš mamos buto buvo iškraustytas priverstinai 2021 m. gegužės 15 d. ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, tai padaręs sesers buvęs sugyventinis G. T.. Teismo posėdyje (2022 m. rugpjūčio 25 d. posėdis) kaip liudytojais apklausti E. B. ir I. B. parodė, kad pareiškėjas tikrai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, kad gyveno su mama, o mamai išvykus į (duomenys neskelbtini) pas dukrą, kaip jiems nurodė pareiškėjas, buvo išvarytas iš buto, ir apsigyveno bendrabutyje; liudytoja A. M. teisme patvirtino, jog J vartojo alkoholį, juo rūpinosi mama, žiūrėdavo, kad neuždegtų buto, mama išvykus gyventi pas dukrą į (duomenys neskelbtini) , J labai gėrė, pareidavo neblaivus ir miegodavo garaže, sodo namelyje. Visi sakydavo J tvarkytis, bet jis nesitvarkydavo, nes nenorėdavo. S. F. (A) draugas sakydavo, kad susitvarkytų namus, bet jis neklausydavo ir namų nesitvarkė. Tada F. N. draugas išvalė butą, sutvarkė sodą ir į butą J neįleido. J apsigyveno pas draugę L. K. L. mirė, šį pavasarį J grįžo ir apsigyveno sodo namelyje. Į mamos butą jo niekas neįleido. Liudytoja D. P. taip pat patvirtino, jog J vartojo alkoholį, gyvendamas su mama už niekuo nesirūpino, jokių mokesčių nemokėjo, viskuo rūpinosi mama, o kai mama išvyko į (duomenys neskelbtini) pas dukrą, iš pradžių J gyveno bute, tačiau buto neprižiūrėjo, už nieką nemokėjo mokesčių. Jei jis būtų sutvarkęs butą, būtų jo neišvarę, tačiau jis nesitvarkė, todėl butą išvalė ir spyną pakeitė kitas žmogus. J rakto įeiti į butą neturėjo ir į jį patekti negalėjo. Kurį laiką gyveno bendrabutyje, paskutiniu metu apsigyveno paveldimo turto sodo namelyje. Teismo posėdyje (2022 m. rugsėjo 14 d. posėdis) kaip liudytoja apklausta G. Š. patvirtino, jog pažįsta visą šeimą, yra kaimynai, J. P. gyveno kartu su mama, viskuo rūpinosi mama, J rūpėjo tik alkoholis, jis niekur nedirbo, vogdavo iš kaimynų, o kai mama išvažiavo pas dukrą į (duomenys neskelbtini) , namus visai apleido, gerdavo vienas, vos nesukėlė name gaisro. Žino, jog jis gražiuoju išsikraustė į bendrabutį, vadinamą ,,šeškyną‘‘, butą išvalė F. N. draugas, ji saugojo buto raktą, J į namus neįleisdavo. Iš kalbų žinojo, jog butą mirusioji paliko dukrai F. N. (vadinama A). Ji yra sakiusi J sumokėti už elektrą, tačiau pastarasis tvirtino, jog viską sumokės sesuo A (t.y., F. N.). Priešingai nei pareiškėjas, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens F. N. parodymai nepagrindžia pareiškėjo J. P. nurodytų argumentų, jog jis visą laikotarpį, tai yra nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. valdė ginčo turtą, gyvendamas minėtame bute adresu, ir prievarta 2021 m. gegužės 28 d. ne nuo jo priklausančių aplinkybių buvo iškraustytas iš paveldimo turto - buto, ir tokiu būdu priėmė palikimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teismui patvirtino, jog iš mamos buto buvo paprašytas išeiti dar tuomet, kai mama buvo gyva, t.y. 2021 m. gegužės mėn. 15 d. Toks buvo sesers sprendimas. Todėl jis, pasiėmęs savo daiktus, persikraustė gyventi pas draugę L. V., gyvenusią (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki pat draugės mirties (duomenys neskelbtini) . Po to buvo namų valdybos įspėtas išsikelti iš bendrabučio kambario ir nuo tada apsigyveno mamos namų valdoje, sodo namelyje. Į butą įeiti ir jame apsigyventi neturi galimybės, nes sesuo neduoda buto rakto. Taigi, remiantis liudytojų parodymais ir paties pareiškėjo teismui duotais paaiškinimais darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo turtas ir po mamos N. S. mirties buvo jo valdomas, naudojamas, mokami mokesčiai. Į bylą pateiktas mokėjimo kvitas už tiekiamą elektros energiją 2022 m. gegužės 12 d. tik patvirtina, jog pareiškėjas nesirūpino paveldimu turtu, nesiekė jo valdyti, ir tik pateikus pareiškimą teismui 2022 m. balandžio 19 d., buvo sumokėta dalis skolos. Nei vienas iš apklaustų liudytojų tiesiogiai nepatvirtino, jog pareiškėjas po savo mamos N. S. mirties aktyviai rūpinosi paveldimu turtu (pvz., tvarkė namus, darė remontą, prižiūrėjo aplinką) ir valdė jį kaip tikras savininkas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas J. P. neįrodė, jog jis priėmė ir valdo po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, todėl pastarojo pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjo J. P. argumentas, jog jis buvo išvarytas iš mamos buto ir po mamos mirties į jį patekti negalėjo, nes neturėjo buto rakto, atmestinas, kaip nepagrįstas. Negalėdamas patekti į mamos butą, savo teisę priimti palikimą jis galėjo įgyvendinti kitu būdu, t.y. per įstatymo nustatytą terminą kreipti į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, ko pastarais nepadarė.

D. F. N. pareiškimo

Kaip minėta, F. N. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ji, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Tai, kad tik F. N. po mamos N. S. mirties priėmė palikimą, t.y. rūpinosi ne tik mama, ją slaugė, prižiūrėjo jai esant gyvai, tačiau rūpinosi jos laidotuvėmis ir likusiu turtu - butu, jo sutvarkymu, t.y. mokėjo buto išlaikymo mokesčius ir pan., sutvarkė sodą, patvirtino teisme apklausti liudytojai A. M., D. P., G. Š.. Palikimo priėmimo faktą taip pat patvirtina pateiktas kvitas už komunalines paslaugas UAB ,,Tauragės butų ūkis‘‘, už kurias F. N. paprašyta, sumokėjo teisme apklausta liudytoja D. P.. Pastaroji patvirtino, jog F. N. paprašyta, ji visą laikotarpį mokėjo už butą ir kitus mokesčius. Liudytoja G. Š. patvirtino, jog F paprašytas jos pažįstamas G. T. išvalė namus ir sodą, pakeitė buto raktus; ji visą laiką laikė buto raktus pas save, jokių gyventojų bute nebuvo, o mirus F draugui, pastarosios paprašyta, prižiūrėjo namus, rakto niekam nedavė ir nematė, jog J gyventų paveldimame bute. Tai patvirtina, kad palikimas faktiškai buvo priimtas F. N., nes ji rūpinosi ir valdė turtą, kuris liko po motinos N. S. mirties kaip tikra savininkė.

Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais, pareiškėja F. N. priėmė palikimą atsiradusį, po mamos N. S. mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad (Ypatingoje teisenoje) dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėjui J. P. buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje nustatyta, jog 2022 m. kovo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu antrinę teisinę pagalbą jam teikė advokatas Arvydas Vaclovas Laurišas. Atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nebuvo pateikta įrodymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų šioje byloje. Todėl klausimas dėl jų atlyginimo šioje byloje nespręstinas.

Teismas nagrinėjant bylą patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 31,36 Eur. Pareiškėjas J. P. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, t.y. 31,36 Eur, priteistinos iš suinteresuoto asmens (pareiškėjos) F. N. ( CPK 93, 443 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. pareiškimą atmesti.

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais F. N. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos dukra F. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš F. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu), nurodytą sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė