Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Svietlanai Baracevičienei, atsakovės atstovui adv. Arūnui Devėnui, trečiajam asmeniui O. L., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovei A. T., trečiajam asmeniui O. L. dėl uzufrukto nustatymo, priešieškinį dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį pilnai palaikė ir nurodytų motyvų pagrindu prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Civilinėje byloje Nr.2-376-637/2007 buvo atmestas N. T. ieškinys dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, iš A. T. priteistas išlaikymas ieškovei po 130,00 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos. Ieškovė gyvena ginčo bute, atsakovė su šeima – Anglijoje. Ieškovė moka dalį mokesčių už suteiktas paslaugas, yra silpnos sveikatos. Atsakovei išregistravus ją iš ginčo buto, ieškovė prisiregistravo pas kitą dukrą – O. L..

Dėl vaikų pareigų tėvams.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka. Tokia pareiga atsiranda pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais.

Kaip minėta – iš atsakovės yra priteistas išlaikymas ieškovei – po 130,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos. Atsakovė šią prievolę vykdo.

Dėl uzufrukto nustatymo galimybės.

Usus fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Įstatyme uzufruktas apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Teisės disponuoti daiktu uzufruktorius neturi. Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovės prašomas nustatyti uzufruktas iš esmės reiškia teisės naudotis šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pripažinimą ieškovei iki jos mirties. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė būtų susitarusios dėl nuolatinio naudojimosi gyvenamąja patalpa, atsakovė dar 2006 m. reikalavo ieškovę išsikelti iš buto, todėl uzufrukto nustatymas nėra galimas. Vienas iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoriai, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines tesies ir pareigas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių. Sandoriams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo (būtent tokį teisių perleidimą bei suvaržymą atitinka uzufrukto institutas) įstatyme nustatyta notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 punktas. CK ketvirtosios knygos VIII skyriaus normose, reglamentuojančiose uzufrukto institutą, nurodyta, kad uzufruktas gali būti nustatytas teismo sprendimu, kai tai numato įstatymas ar sandoris (CK 4.147 str. 1 d.). Šiuo atveju sandorio (notarinio) nėra, o įstatymas nustatyti uzufruktą paramos reikalingiems tėvams nenumato.

Ieškovė prašo taikyti įstatymo analogiją (CK 1.8 str. 1 d. ir CK 3.86 str. 2 d.). Pagrindo taikyti įstatymo analogiją nėra. Civilinės teisės normos yra sureguliavusios pilnamečių vaikų ir paramos reikalingų tėvų santykius (CK 3.205 str.). Iš atsakovės yra priteistas išlaikymas ieškovei. Kokiais nors kitais būdais – konkrečia pinigų suma, natūra ir pan. nustatyti išlaikymo negalima (CK 3.205 str. 3 d.). Tai reiškia, kad ieškovė gali prašyti tik padidinti priteistą išlaikymo sumą, bet neturi teisės kaip nors kitaip suvaržyti atsakovės teisių. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovė augina du mažamečius vaikus ir jų išlaikymas bei gyvenimo sąlygų gerinimas turi didesnį prioritetą nei ieškovės poreikių tenkinimas. Pažymėtina, kad ieškovė, gyvendama atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, iki šiol nevykdė visų uzufruktoriaus teisių tinkamai – nepilnai mokėjo visus mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas, mokesčius už namo renovaciją ir pan., be to, ji nuosavybės teise turi pusę namo Ukrainoje, t.y. turi kur gyventi. Šios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės kita dukra (trečiasis asmuo O. L.) neprisideda prie motinos išlaikymo, nors tokia pareiga nustatyta visiems vaikams. Jai taip pat ieškovė buvo dovanojusi butą Klaipėdoje, todėl protingumo ir teisingumo kriterijai reikalauja ir jos paramos savo motinai.

Dėl iškeldinimo.

Atsakovei ginčo butas priklauso nuosavybės teise. Nors šiuo metu ji su šeima gyvena Anglijoje, tačiau atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos priešieškinyje nurodytas aplinkybes, kad butas reikalingas jos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės šeima yra paėmusi paskolą, šeimoje dirba tik sutuoktinis, jų pajamos nėra didelės. Atsakovė nori parduoti ginčo butą ir sumokėti dalį kredito bankui. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Laikytina, kad atsakovės vaikų gerovė yra svarbesnis ginamų teisių objektas nei ieškovės reikalavimas suteikti jai gyvenamąją patalpą. Ieškovė turėjo kelis butus Klaipėdoje, juos padovanojo dukroms, dovanojimo sandoriai nenuginčyti, ieškovė ilgą laiką buvo išvykusi gyventi iš Lietuvos, turi nuosavybę Ukrainoje, gauna paramą iš atsakovės. Ji turėjo visas sąlygas (ir buvo ) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, todėl atsakovės kaltės, kad ieškovė neturi gyvenamosios vietos, nėra.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į CPK 93 str., 96 str. bei taikant CPK 98 str. reikalavimus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis) atsakovei mažintinos iki 2000,00 Lt atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko ir darbo sanaudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti – iškeldinti N. T., a.k(duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš N. T., a.k(duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. T., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.