- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-38-175-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01244-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Regina Majauskienė, Dmitrijus Korsakovas
- Civilinis atsakovas
- V. S.
- Nukentėjusysis
- S. B., L. J., K. V., J. V., R. V.
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Vilius Putkis, Aušra Kapočienė, Vidutė Tiškuvienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-52-1-01244-2011-4)
2013 m. sausio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, civilinės atsakovės V. S. atstovui advokatui Viliui Putkiui, nukentėjusiesiems S. B., L. J., nukentėjusiųjų K. V., J. V., R. V. atstovei advokatei Aušrai Kapočienei, nuteistajai G. K., nuteistosios gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės V. S. atstovo advokato Viliaus Putkio, nukentėjusiųjų J. V., R. V. ir K. V. atstovės advokatės Aušros Kapočienės apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteista pagal BK 281 str. 5 d. - 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys ir jų naudai iš V. S. individualios veiklos neturtinei žalai atlyginti priteista: S. B. 25 000 Lt, L. J. 15 000 Lt, A. B. 15 000 Lt, J. V. 25 000 Lt, R. V. 15 000 Lt, K. V. 15 000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteista pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2011-11-06, apie 7 val., Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodama automobilį „M. B. 313“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 133 punkto reikalavimus - pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavusi nuo kelio atsitrenkė į pakelėje auganti medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo, kepenų dešinės srities ir kairio plaučio apatinės skilties daugybinių sužalojimų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimų politraumos, žuvo keleivė R. V. ir dėl ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo abiejų kojų trauminės amputacijos šlaunų apatiniuose trečdaliuose su pagrindinių kraujagyslių nutraukimu šioje srityje, kepenų dešinės srities plyšimų, žuvo keleivė R. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės V. S. atstovas advokatas V. P. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria išspręsti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti ir priteisti neturtinę žalą iš V. S. S. B. – 20 000 Lt, L. J. – 7 000 Lt, A. B. – 7 000 Lt, J. V. – 20 000 Lt, R. V. – 7 000 Lt, K. V. – 7 000 Lt. Skunde teigiama, kad civiliniai ieškovai nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie galėjo turėti reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Abiejose šeimose nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių nėra. Skunde teigiama, kad kiekviena šeima gavo vidutiniškai po 130 000 Lt ir kiekvienam šeimos nariui teko po 43 000 Lt, o šios išmokos nėra įskaitytos į neturtinės žalos dydį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad šios sumos turi reikšmės nustatant neturtinę žalą. Be to, teismas nevertino ir to fakto, kad bendra priteistinos neturtinės žalos suma sudaro 110 000 Lt, o tokia suma yra per didelė civiliniam atsakovui. Kadangi žalą privalo mokėti darbdavys, tai patenkinus ieškinį, išieškojimas bus nukreiptas į civilinio atsakovo asmeninį turtą bei pinigines lėšas. Tačiau teismui buvo pateikti dokumentai, jog civilinio atsakovo turtinė padėtis yra prasta, jos užsiimama veikla neduota tiek pajamų, kad galėtų iš karto padengti žalą, civilinė atsakovė viena augina neįgalų vaiką, buvęs vyras labai mažai padeda išlaikyti vaikus. Be to, nelaimingas atsitikimas susijęs su darbo santykiais, o LAT paskutinėse nutartyse 3k-344/2012, 3k-326/2012 neturtinę žalą nukentėjusiems priteisė atitinkamai 40 000 ir 32 000 Lt. Todėl skunde manoma, kad teismas turėjo nustatyti bendrą neturtinės žalos dydį ir šią žalą paskirstyti civiliniams ieškovams, atsižvelgiant į ryšį su žuvusiosiomis. Tuo pagrindu, įvertinus paminėtas aplinkybes, neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų J. V., R. V. ir K. V. atstovė advokatė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: kartu su paskirta laisvės atėmimo bausme taikyti draudimą G. K. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; taip pat priteisti iš civilinės atsakovės V. S. individualios veiklos kiekvienam iš nukentėjusiųjų jų civiliniu ieškiniu prašomus neturtinės žalos dydžius. Skunde teigiama, kad dėl autoįvykio metu žuvusios R. V., sutuoktinis J. V., artimai su motina bendravę sūnūs Rimvydas ir Kęstutis patyrė skaudžią netektį, didelius dvasinius išgyvenimus, todėl pastarieji pareiškė civilinį ieškinį ir be kita ko prašė priteisti solidariai iš nuteistosios G. K. bei V. S. individualios veiklos J. V. 150 000 Lt, o R. V. ir K. V. - po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliantė teigia, kad nuteistoji vairuodama automobilį elgėsi itin nerūpestingai, dėl ko žuvo du žmonės, tačiau pati nuteistoji iki šiol mano, kad nelaimė įvyko ne dėl jos neatsargaus elgesio, o dėl netinkamų oro sąlygų. Todėl skunde manoma, kad turi būti kartu su bausme taikomas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.
Skunde teigiama, kad nuosprendyje nemotyvuota, kodėl prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra sumažintas penkis kartus, o tik nurodytas teiginys apie VSDFV išmoką. Be to, teismas nesivadovavo LAT praktika, nes nutartyje Nr. 2K-196/2009 nustatytomis analogiškomis bylos aplinkybėmis palikta pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam pilnamečiam sūnui priteista 40 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, nes dydis nustatytas atsižvelgiant į LAT praktiką. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nukentėjusių pateiktus reikalavimus dėl neturtinės žalos nepagrįstai sumažino iki 15 000 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiesiems draudimo išmokas išmokėjo F. T. ši išmoka buvo išmokėta tik žuvusios R. V. sutuoktiniui ir tai negali būti įskaitoma į neturinės žalos atlyginimą. Todėl apeliantė mano, kad mažinti visų nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį dėl to, kad J. V. gavo turtinės žalos atlyginimą iš VSDFV, nėra pagrindo. Tai atitinka ir LAT poziciją.
Skunde nesutinkama su teismo nuomone, kad draudimo kompanijos atlygintos J. V. patirtos išlaidos laidotuvėms bei draudimo kompanijos išmokėta po 1438,66 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma kiekvienam nukentėjusiajam sudaro pagrindą mažinti kiekvieno nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį penkis kartus. Pagal bylos duomenis, su R. V. 2011-09-07 buvo sudaryta laikina darbo sutartis, mokamas minimalus darbo užmokestis. Autoįvykis įvyko 2011-11-06. Todėl socialinio draudimo įmokas darbdavė už ją mokėjo vos du mėnesius, kurios nesiekia 500 Lt. Šiuo atveju valstybės duodamos garantijos negalima vertinti kaip darbdavio nuopelno, kuris sudaro pagrindą mažinti nukentėjusiųjų prašomą priteisti neturtinę žalą iš civilinės atsakovės, nes darbdavė dėl to patyrė labai mažai išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė abu skundus atmesti, nuteistoji ir nuteistosios gynėja prašė nukentėjusiųjų atstovės skundą atmesti, civilinės atsakovės atstovo skundą tenkinti, nukentėjusieji prašė nukentėjusiųjų atstovės skundą tenkinti, civilinės atsakovės atstovo skundą atmesti, civilinės atsakovės atstovas prašė jo skundą tenkinti, nukentėjusiųjų J. V., R. V., K. V. atstovė prašė jos skundą tenkinti, civilinės atsakovės atstovo skundą atmesti.
Civilinės atsakovės V. S. atstovo advokato ir nukentėjusiųjų J. V., R. V. ir K. V. atstovės advokatės apeliaciniai skundai atmetami.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nukentėjusiųjų naudai priteistos neturtinės žalos dydžio
CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje be kito ko nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. nustatytomis aplinkybėmis padarė eismo įvykį dėl kurio atsirado labai sunkios pasekmės – žuvo du žmonės. Todėl akivaizdu, kad abiejų žuvusiųjų sutuoktiniai S. B., J. V. ir jų vaikai L. J., A. B., R. V., K. V. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus dėl tokios skaudžios netekties, nes žuvusiąsias, kaip žmonas ir motinas, su šeimos nariais siejo artimi, šilti, nuoširdūs, emociškai tvirti, nuolatinio pobūdžio santykiai, nepriklausomai nuo to ar vaikai sukūrę savo šeimas, ar gyveno atskirai. Tačiau tokios sunkios pasekmės kilo dėl G. K. neatsargios kaltės, nes tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių ji nesiekė. Šis įvykis kilo ne dėl G. K. vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar viršyto leistino greičio (nustatyta, kad įvykio metu ji vairavo automobilį leistinu greičiu), t. y. eismo įvykis kilo ne dėl piktybiško ar įžūlaus nuteistosios elgesio, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nuteistoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei pažymėjo, kad eismo įvykiui įtakos turėjo netinkamos oro sąlygos, ką patvirtina Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad kelio danga – asfaltas, yra šlapias, vietomis apledėjęs. Todėl minėtas nuteistosios paaiškinimas nepaneigia jos prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi fakto. Be to, pareiga atlyginti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos šiuo atveju kilo ne nuteistajai G. K., o jos darbdaviui – V. S. individualiai veiklai, kaip civiliniam atsakovui. Tuo tarpu civilinio atsakovo finansinė padėtis nėra gera, nes V. S. yra paėmusi didelę paskolą, viena augina neįgalų vaiką. Be to, dalį neturtinės žalos – po 1438,66 Lt, nukentėjusiesiems J. V., R. V., K. V., S. B., A. B. ir L. J. atlygino draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, o iš VSDFV Alytaus skyriaus pažymos matyti, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindu J. V. ir S. B. išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos po 117 000 Lt kiekvienam. Nors šios VSDFV išmokos nėra įskaitytos į neturtinės žalos dydį, tačiau šios išmokos turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, kas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Todėl J. V., R. V. ir K. V. atstovės advokatės skundo motyvai šiuo aspektu atmetami.
Įvertinus paminėtas aplinkybes galima daryti išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, pagrįstai ir teisingai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš V. S. individualios veiklos neturtinei žalai atlyginti priteisė S. B. 25 000 Lt, L. J. 15 000 Lt, A. B. 15 000 Lt, J. V. 25 000 Lt, R. V. 15 000 Lt, K. V. 15 000 Lt. Be to, toks neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusiesiems, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, juo labiau, kad kiekvienu atveju byloje nustatytos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai. Todėl civilinės atsakovės V. S. atstovo advokato apeliacinio skundo motyvai, kad priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems yra per didelė ir turi būti mažinama iki skunde nurodytos sumos kiekvienam nukentėjusiajam, o J. V., R. V. ir K. V. atstovės advokatės apeliacinio skundo motyvai, kad priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems yra per maža – nepagrįstai sumažinta penkis kartus, ir turi būti didinama iki ieškiniu prašomų dydžių, yra atmetami kai nepagrįsti. J. V., R. V. ir K. V. atstovė advokatė apeliaciniame skunde teigia, kad socialinio draudimo įmokas darbdavė už R. V. mokėjo vos du mėnesius, kas sudaro tik 500 Lt, todėl valstybės duodamos garantijos negalima vertinti kaip darbdavio nuopelno, kuris sudaro pagrindą mažinti neturtinę žalą. Tačiau tai, kad socialinio draudimo įmokas darbdavė už R. V. mokėjo vos du mėnesius, nepriklauso nuo pačios civilinės atsakovės, nes eismo įvykis kilo nepriklausomai nuo civilinės ieškovės valios.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo G. K. atžvilgiu
J. V., R. V. ir K. V. atstovė advokatė apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistoji vairuodama automobilį elgėsi itin nerūpestingai, dėl ko žuvo du žmonės, o savo kaltę grindžia netinkamomis oro sąlygomis. Todėl skunde manoma, kad turi būti kartu su bausme taikomas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Tačiau su tuo sutikti negalima. Nuteistoji, naudodamasi specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, kuri sukėlė labai sunkais pasekmes – žuvo du žmonės. Tačiau toks nusikaltimas padarytas dėl neatsargios kaltės, nuteistoji savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ir nurodė, kad eismo įvykį įtakojo ir netinkamos oro sąlygos, ką patvirtina Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad kelio danga – asfaltas, yra šlapias, vietomis apledėjęs. Šis įvykis kilo ne dėl G. K. vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar viršyto leistino greičio (nustatyta, kad įvykio metu ji vairavo automobilį leistinu greičiu), t. y. eismo įvykis kilo ne dėl piktybiško ar įžūlaus nuteistosios elgesio, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. G. K. turi vairuotojo stažą daugiau nei 11 metų, tačiau administracine tvarka už KET pažeidimus nebausta, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau eismo įvykių neturėjo. Be to, ji turi globojamą nepilnametę anūkę, pati yra neįgali, netekusi 40 procentų darbingumo, tačiau dirba ir darbe naudojasi transporto priemone. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nepaskyrimas nuteistajai neužkirs kelio užtikrinti bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokios nuomonės laikėsi ir prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
civilinės atsakovės V. S. atstovo advokato Viliaus Putkio, nukentėjusiųjų J. V., R. V. ir K. V. atstovės advokatės Aušros Kapočienės apeliacinius skundus atmesti.