- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 1-333-333/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01244-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- S. B., L. J., J. V., R. V.
- Civilinis atsakovas
- V. S.
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Vilius Putkis
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui R. K. gynėjai Vidutei Tiškuvienei, nukentėjusiesiems S. B., ir L. J. bei jų atstovui advokatui R. Š., nukentėjusiesiems J. V. ir R. V. bei jų atstovei advokatei A. K., civilinio atsakovo V. S. atstovui advokatui Viliui Putkiui, ekspertei L. L., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-11-06 apie 7 val. Alytaus rajone Raitininkų seniūnijoje Kampų kaime kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 69-ame kilometre G. K., vairuodarna automobilį „Mercedes Bendz 313“ v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 133 punkto reikalavimus - pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavusi nuo kelio atsitrenkė į pakelėje auganti medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo, kepenų dešinės srities ir kairio plaučio apatinės skilties daugybinių sužalojimų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimų politraumos pasekoje žuvo keleivė R. V. ir dėl ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo abiejų kojų trauminės amputacijos šlaunų apatiniuose trečdaliuose su pagrindinių kraujagyslių nutraukimu šioje srityje, kepenų dešinės srities plyšimų pasekoje žuvo keleivė R. B..
Kaltinamoji G. K. kalta prisipažino ir parodė, kad ji kartu su eismo įvykio metu žuvusiomis moterimis R. B. ir R. V. dirbo V. S. individualioje veikloje. Darbinius santykius įformino oficialiai, pasirašė darbo sutartis. Visos trys dirbo Druskininkų miesto turgavietėje, prekiavo mėsos produktais. Tik ji viena turėjo vairuotojo pažymėjimą, todėl į darbą visos važiuodavo jos vairuojamu automobiliu. Tą patį automobilį V. S. pakraudavo mėsos gaminiais, kuriuos veždavosi į Druskininkus. Tai buvo krovininis automobilis, priklausantis V. S.. Juo naudojosi vykdamos į darbo vietą V. S. pavedimu. Įvykio dieną iš Alytaus kartu su R. B. ir R. V. išvažiavo apie 6.30 val. Automobilyje visos trys sėdėjo priekyje. Važiuojant buvo tamsu, vietomis slidu, tarpais šlapia kelio danga, todėl greitis nebuvo didelis, apie 80 km/h. Automobilis buvo pakrautas daug mėsos gaminių. Bevažiuojant pajautė, kad automobilio negalinti suvaldyti, jis nuvažiuodavo tai į vieną, tai į kitą pusę. Priekyje pamačiusi didelį storą medį, bandė sukti į šalį bei stabdyti automobilį. Stabdė dar važiuojamojoje kelio dalyje. Kas toliau buvo, nieko neatsimena, atsigavo tik ligoninėje. Eismo įvykio metu patyrė galvos traumą. Vairuodama automobilį buvo blaivi. Kaltę pripažįsta dėl to, kad esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms važiavo per dideliu greičiu. Su pareikštais nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinkanti, mano, kad neturtinę žalą turi atlyginti jos darbdavė V. S., su kuria siejo darbiniai santykiai. Taip pat nurodė, kad prašomi atlygintinos neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, jų dydžio klausimą paliko spręsti teismui. Po eismo įvykio žuvusiųjų artimiesiems davė po 2000 Lt, bet S. B. 1000 Lt grąžino.
Nukentėjusysis S. B. parodė, kad apie eismo įvykį, kurio metu žuvo jo žmona R. B., pranešė sūnus. Dėl žmonos žūties labai pergyveno. Nors turėjo ankstesnių sveikatos problemų, bet po įvykio sveikata žymiai pablogėjo. Gyveno kartu su žmona ir sūnumi A.. Dukra L. gyvena atskirai, ji ištekėjusi. Šeimoje visų buvo gražūs tarpusavio santykiai. Dėl žmonos ir motinos netekties visi labai išgyvenantys. Prašė priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji L. J., žuvusiosios R. B. dukra, davė analogiškus parodymus. Prašė priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis J. V. parodė, kad žmonos ir motinos R. V. netektis labai paveikė jį patį, pablogėjo sveikata bei gyvenimo kokybė. Sūnus K. gyveno kartu su jais, jis nesukūręs savo šeimos, R. - su savo šeima. Bet visų tarpusavio santykiai buvo labai gražūs. Prašė priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis R. V., žuvusiosios R. V. sūnus, davė analogiškus parodymus. Prašė priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ekspertė L. L. parodė, kad tyrimo metu galėjo duoti tik tikėtiną išvadą, nes išlikęs automobilio stabdymo pėdsakas labai trumpas. Greičio nustatymui vertino šį pėdsaką, automobilio apgadinimus, vežtą krovinį, automobilio paskirtį. Labai didelis greitis negalėjo būti. Spidometro parodymai galėjo rodyti ne važiavimo greitį, o ratų sukimosi greitį ore, nes automobilis skrido į griovį. O tai rodo nutrūkę ratų pėdsakai, kurių nesimato šalikelėje, tik ant asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Tarnybiniais pranešimais ( t.1, b.l. 1, 2 ) iš Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties policijai pranešta apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių iš eismo įvykio vietos atvežta G. K.. Nustatyta galvos trauma, kaktos kirstinė žaizda, paguldyta į nervų ligų skyrių. To paties eismo įvykio metu žuvo R. V. ir R. B..
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ( t.1, b.l. 8-22 ) įvykio vieta užfiksuota Alytaus rajone Raitininkų seniūnijoje Kampų kaime kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 69-ame kilometre. Įvykio vietoje šalikelėje, griovyje rastas sudaužytas, atsitrenkęs į medį priekine dalimi automobilis „Mercedes Benz 313“ v/n (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos – debesuota, apsiniaukę. Kelio sąlygos – posūkis. Kelio danga – asfaltas, šlapias, vietomis apledėjęs. Vietovė atvira. Ant kelio važiuojamosios dalies rastas vieno rato stabdymo pėdsakas.
Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole ( t.1, b.l. 23-24 ) užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis visiškai sugadintas.
Transporto priemonės registracijos liudijimas ( t.1, b.l. 26 ) patvirtina, kad automobilis „Mercedes Benz 313“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausė R. K..
Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) ( t.1, b.l. 27 ) patvirtina, kad transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz 313“ v/n (duomenys neskelbtini) - atitiko techninius reikalavimus. Ataskaita galiojo nuo 2011-05-19 iki 2012-05-19.
Privalomojo draudimo sutarties liudijime ( t.1, b.l. 28 ) nurodyta, kad minėtas automobilis įvykio metu buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ laikotarpiu nuo 2011-05-19 iki 2012-05-18.
Vairuoto pažymėjimas ( t.1, b.l. 25 ) patvirtina, kad G. K. turėjo teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones.
Specialisto išvadoje ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte ( t.1, b.l. 33, 34 ) nurodyta, kad G. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Teismo medicinos specialisto išvadoje ( t.1, b.l. 38-41 ) konstatuota, kad R. B. mirtis įvyko nuo ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo abiejų kojų trauminės amputacijos šlaunų apatiniuose trečdaliuose su pagrindinių kraujagyslių nutraukimu šioje srityje, kepenų dešinės skilties plyšimų pasekoje.
Teismo medicinos specialisto išvadoje ( t.1, b.l. 44-48 ) konstatuota, kad R. V. mirtis įvyko nuo ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo kepenų dešinės skilties ir kairio plaučio apatinės skilties daugybinių sužalojimų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimų politraumos pasekoje.
Specialisto išvadoje ( t.1, b.l. 52-54 ) nurodyta, kad tikėtina, jog prieš pat stabdymą automobilis „Mercedes Benz 313“ važiavo apie 69-83 km/h greičiu.
Nelaimingo atsitikimo darbe aktuose ( t.1, b.l. 58-59, 80-81 ) nelaimingo atsitikimo su R. V. ir R. B. priežastimi nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pažymoje ( t.1, b.l. 68 ) nurodė, kad nuo 2011-05-02 V. S. vykdo individualią veiklą, užsiima mažmenine prekyba.
Darbo sutartis ( t.1, b.l. 64-65 ) patvirtina, kad R. V. nuo 2011-09-07 dirbo V. S. individualioje veikloje kasininke-pardavėja.
Darbo sutartis ( t.1, b.l. 86-87 ) patvirtina, kad R. B. nuo 2011-07-05 dirbo V. S. individualioje veikloje kasininke-pardavėja.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ( t.1, b.l. 73, 94 ) 2011-11-06 R. V. ir R. B. pažymėtos kaip darbo dienos.
2011-05-01 Panaudos sutartyje ( t.1, b.l. 74 ) nurodyta, kad panaudos gavėja V. S. individuali veikla gauna iš panaudos davėjo automobilį „Mercedes Benz 313“ v/n (duomenys neskelbtini) laikinam neatlygintinam naudojimui.
SODROS pažymoje ( t.1, b.l. 173 ) nurodyta, kad G. K. dirba V. S. individualioje veikloje nuo 2011-06-01.
Darbo sutartis ( t.2, b.l. 145-146 ) patvirtina, kad G. K. nuo 2011-06-01 dirbo V. S. individualioje veikloje kasininke-pardavėja.
Asmens duomenų pažymoje ( t.1, b.l. 105 ) R. B. vyru nurodytas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), vaikais: L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimęs (duomenys neskelbtini).
Santuokos liudijime ( t.2, b.l. 143 ) L. B. pavardė po santuokos - J..
Asmens duomenų pažymoje ( t.1, b.l. 123 ) R. V. vyru nurodytas J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), vaikais: R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir K. V., gimęs (duomenys neskelbtini).
UAB DK „PZU Lietuva“ rašte nurodė ir mokėjimo nurodymais bankui ( t.2, b.l. 27-37 ) patvirtino, kad J. V., R. V., K. V., S. B., A. B. ir L. J. neturtinei žalai atlyginti išmokėjo įstatymu nustatyto dydžio draudimo išmokas - po 1438,66 Lt kiekvienam.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pažymoje ( t.2, b.l. 82 ) nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindu J. V. ir S. B. išmokėjo vienkartines draudimo išmokas po 117 000 Lt kiekvienam.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais patvirtinama, kad kaltinamoji G. K., vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; 133 punktas įpareigoja vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas. Kaltinamoji nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ko pasekoje įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai – žuvo du žmonės, sugadintas turtas. Kaltinamoji nemumatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę – padidinto pavojaus šaltinį, buvo neatidi ir elgėsi neatsargiai, buvo nusikalstamai nerūpestinga. Įvykio dieną vairavimui sąlygos akivaizdžiai buvo nepalankios, slidi ir šlapia kelio danga, automobilis pakrautas dideliu kroviniu. Esant tokioms sąlygoms vairuotoja turėjo būti ypatingai atsargi ir atidi, važiuoti tik saugiu greičiu, nerizikuojant savo ir kitų gyvybe.
Atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmes, į tai, kad kaltinamoji eismo įvykio metu buvo blaivi, jos padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 5 d.
Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajai G. K. atsižvelgtina į tai, kad ji pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė neatsargią nusikalstamą veiką, kalta pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, turi globojamą vaiką, iš dalies neįgali. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajai parinktina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau kaip pirmą kartą teisiamai ir padariusiai neatsargų nusikaltimą, bausmės vykdymas atidėtinas tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (LR BK 75 str.).
Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini, nes žala atsirado kaltinamosios G. K. nusikalstamų veiksmų pasekoje, tarp padarytos neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys ( LR CK 6.263 str. ). Tačiau neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta didesnio pavojaus šaltiniu – automobiliu. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Mercedes Benz 313“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausė V. S. individualiai veiklai (t. 1, b.l. 74). Ryšium su darbiniais santykiais ir darbinių funcijų atlikimu automobiliu buvo pavesta naudotis įmonės darbuotojai – kaltinamajai G. K..
Remiantis LR CK 6.270 str. už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atlygina jo valdytojas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojosi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su šio šaltinio savininku. LR CK 6.254 str. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir suformuotą teisminę praktiką civiliniu atsakovu šioje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytina V. S. individuali veikla.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Pripažintina, kad nukentėjusieji giliai ir jautriai išgyveno dvasiškai, patyrė didžiulę netektį. Nukentėjusiuosius ir žuvusiąsias moteris – žmonas ir motinas – su šeimos nariais siejo artimi, šilti, nuoširdūs, emociškai tvirti, nuolatinio pobūdžio santykiai, nepriklausomai nuo to ar vaikai sukūrę savo šeimas, ar gyveno atskirai. Išskirtinai skirtingo pobūdžio santykių tarp šeimos narių nebuvo.
Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, kaltinamosios kaltę dėl eismo įvykio. Atsižvelgtina ir į tai, į kokias vertybes buvo kesintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė. Be to, siekiant užtikrinti civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiųjų teisių įgyvendinimą, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiesiems draudimo išmokas išmokėjo draudimo kompanija bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kur draudimo įmokas ryšium su žuvusiųjų darbiniais santykiais mokėjo jų darbdavė. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teisminę praktiką, šalies ekonominę padėtį, civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d., ir nuteisti 3 metams laisvės atėmimu.
Taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir jų naudai iš V. S. individualios veiklos neturtinei žalai atlyginti priteisti: S. B. 25 000 Lt, L. J. 15 000 Lt, A. B. 15 000 Lt, J. V. 25 000 Lt, R. V. 15 000 Lt, K. V. 15 000 Lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.