- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-840-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01354-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos mediena“
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S., atstovaujamo advokato Stanislovo Raulušaičio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13145-924/2015 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos mediena“ dėl skolos ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Dainavos mediena“ 6679,00 Eur skolą, 3340,00 Eur baudą, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. tarp G. S. ir UAB „Dainavos mediena“ buvo sudaryta miško kirtimo – traukimo paslaugų sutartis Nr. 201405, pagal kurią ieškovas miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įsipareigojo savo rizika sutartyje ir jos prieduose numatytomis sąlygomis ir terminais įvykdyti miško kirtimo darbus, nurodytus šioje sutartyje, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai ir kokybiškai atliktus miško kirtimo - traukimo darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytą kainą. Pagal šią sutartį ieškovas privalėjo iškirsti 1247 kietmetrių medienos, kurį ir iškirto, tačiau atsakovė apmokėjo tik už 840 kietmetrių medienos iškirtimą ir liko skolinga 5277,00 Eur už 407 kietmetrių medienos iškirtimą. Taip pat 2014 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta miško kirtimo – traukimo paslaugų sutartis Nr. 201406, pagal kurią ieškovas miško sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iškirto 100,00 kietmetrių medienos bei 2014 m. spalio 20 d. atsakovei pateikė sąskaitą GSA Nr. 0000222, 1402,00 Eur sumai, tačiau atsakovė jam už atliktus darbus nesumokėjo. Tokiu būdu pagal abi sutartis atsakovo skola yra 6679,00 Eur. Už sutarčių netinkamą vykdymą ieškovas taip pat prašo priteisti 3340,00 Eur baudą, pagal sutarčių 7.1. punktą. Nors sutartyje bauda numatyta tik rangovui (ieškovui), tačiau tinkamai ir sąžiningai aiškinant sutartį, už sutarties nevykdymą tokia pati bauda taikytina ir kitai sutarties šaliai.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagal sutartį Nr. 201405 jis iškirto 1247 kietmetrių miško. Pagal šią sutartį ieškovas yra pateikęs 2014 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą GSA Nr. 194 dėl 700 m³ medienos ruošos darbų ir 2014 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą GSA Nr. 0000214 dėl 140 m³ medienos ruošos darbų, daugiau darbų ieškovas nedarė ir sąskaitų neišrašė. Pagal 2014 m. rugpjūčio 22 d. sutarties Nr. 201406 6 punktą ieškovas darbus turėjo pradėti po leidimo miškui kirsti gavimo ir pabaigti per 2 mėnesius. Leidimas pradėti darbus buvo gautas 2014 m. rugsėjo 2 d., todėl ieškovas darbus pabaigti turėjo iki 2014 m. lapkričio 2 d. Tik gavus leidimą ieškovo darbuotojai pradėjo darbus ir dirbo apie tris keturias dienas, vėliau darbus nustojo vykdyti ir be jokių priežasčių į miško kirtimo vietą neatvykdavo. Atsakovei iškilo grėsmė patirti didelių nuostolių, ji daug kartų skambino ieškovui, tačiau šis darbų vis neatnaujino, todėl praėjus mėnesiui laiko, atsakovė pasamdė UAB „Daugėta“ ir UAB „Medverus“, kurios ir užbaigė ieškovo turėtus atlikti darbus. Sutinkamai su sutarties 7.1 punktu iš paties ieškovo priteistina bauda, kuri yra didesnė, nei jo atliktų paslaugų vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Dainavos mediena“ ieškovui G. S. 1471,85 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,05 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi sutartys: 2014 m. rugpjūčio 1 d. Miško kirtimo – traukimo paslaugų sutartis Nr. 201405 ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. Miško kirtimo – traukimo paslaugų sutartį Nr. 201406. Pagal šalių sudarytas sutartis, ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti miško kritimo, traukimo darbus, atsakovė (užsakovas) – už atliktus darbus apmokėti pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras ar kitus, atliktus darbus pavirinančius dokumentus. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms dėl atlikto didesnio darbų kiekio pagrįsti. Vien tai, kad 2014 m. liepos 18 d. išduotame leidime kirsti mišką yra nurodytas apytikris leistinas iškirsti 1247 kietmetrių miško kiekis, neįrodo, jog būtent tokį kiekį ieškovas ir iškirto. Ieškovo liudytojai, kurie atliko sutartyse nurodytus miško kirtimo darbus, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti atliktų darbų kiekio, jų parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to, liudytojai dirbo pas ieškovą, jam buvo pavaldūs. Pats ieškovas pripažino, kad leidime kirsti mišką nurodytas numatomas iškirsti medienos tūris nėra tikslus, o su atsakove šio kiekio suderinti nepavyko bei jai sąskaitos už šiuos atliktus darbus nebuvo išsiųstos. Ieškovas pripažino, jog pagal sutartį Nr. 201405 atsakovei yra iš viso pateikęs dvi PVM sąskaitas faktūras, už 840 kietmetrių medienos iškirtimą, bei pagal sutartį Nr. 201406 - vieną PVM sąskaitą faktūrą, už 100,00 kietmetrių medienos iškirtimą, papildomų įrodymų, jog buvo atlikta daugiau darbų, ieškovas nepateikė. Abi šalys patvirtino, jog pagal sutartį Nr. 201405 atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros už 840 kietmetrių medienos iškirtimą yra visiškai apmokėtos, atsakovė jokių reikalavimų dėl sutartyje nurodytų darbų vykdymo/neįvykdymo nepateikė, todėl teismas laikė, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutartį Nr. 201405 yra pilnai įvykdę. Kadangi ieškovė nepateikė atsakovei (taip pat į bylą) PVM sąskaitų faktūrų arba kitų paslaugų pirkimą patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra praleidusi terminą atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo teigimu, pagal sutartį Nr. 201406 jis atliko 100,00 kietmetrių medienos iškirtimą, bei 2014 m. spalio 20 d. atsakovei pateikė sąskaitą GSA Nr. 0000222, kurios atsakovė nėra apmokėjusi. Atsakovė pripažino, jog šios sąskaitos nėra apmokėjusi, nes ieškovui už atliktus darbus pagal šią sutartį ji neprivalo mokėti, kadangi ieškovas visų darbų laiku neatliko, dėl ko pats ieškovas pagal sutarties 7.1 punktą privalo mokėti atsakovei baudą, kuri yra didesnė, nei ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Tačiau atsakovė nepareiškė jokių reikalavimų ieškovui, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nagrinėjamai bylai atsakovės nurodytos aplinkybės jokios teisinės reikšmės neturi. Atsakovė, teigdama, jog ieškovas pagal sutartį Nr. 201406 miško sklypuose dirbo tris – keturias dienas, pripažino, jog ieškovas vykdė pagal sutartį sutartus darbus, tačiau įrodymų, kad už šiuos ieškovo atliktus darbus su juo atsiskaitė, į bylą nepateikė. Ieškovas, sudarydamas sutartį ir neaptardamas atsakovės atsakomybės dėl sutarties netinkamo vykdymo, negali reikalauti atsakovės atsakomybės taikymo remiantis vien tuo, kad bauda yra numatyta jam pačiam. Ieškovas nėra silpnesnioji šalis, sutarties pasirašymas esamomis sąlygomis nebuvo besąlyginis ir ieškovui privalomas, nesutikdamas su sutarties sąlygomis, ieškovas turėjo galimybę susirasti kitą užsakovą. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartis būtų sudaryta prisijungimo būdu. Šalims sutartyje nesusitarus dėl atsakovės atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo baudą, atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės 5277,00 Eur už 407 kietmetrių medienos iškirtimą bei sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės 3340,00 Eur baudą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti naujus įrodymus byloje. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas privalėjo atsižvelgti į sutarties Nr. 201405 2.3. punktą, kuriame nurodyta, kad preliminarus atliekamų darbų kiekis yra nurodytas leidime miškui kirsti. Kreipdamasis į teismą ieškovas rėmėsi būtent šiuo sutarties punktu. Teismui atmetus šį reikalavimą ir nurodžius, kad ieškovas neįrodė ieškinio, ieškovas pasitelkė specialistus ir atliko (duomenys neskelbtini), plotas 5,3 ha biržės taksavimą pagal kelmus. Pagal 2015 m. gruodžio 27 d. miškininko specialisto atliktus paskaičiavimus ginčo sklype išpjauta 1067 kietmetrių medienos. Tokiu būdu pagal sutartį Nr. 201405 atsakovė ieškovui skolinga 2943,00 Eur.
2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovei nepateikta sąskaita skolai apmokėti, nes sąskaita atsakovei siųsta kelis kartus, tik ieškovas suklydo, nurodydamas jau apmokėtos sąskaitos numerį ir datą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl apsirikimo tuo pačiu numeriu (GSA 0000214) atsakovei buvo pateiktos net trys sąskaitos – dvi po 140 kietmetrių, viena – 200 kietmetrių. Atsakovė 2015 m. sausio 2 d. apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas išpjautos medienos kiekis – 140 kietmetrių. Į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas kreipėsi 2015 m. sausio 26 d., t. y. po to, kai buvo apmokėta už 840 kietmetrių medienos paruošimą miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Po kreipimosi į teismą atsakovei pateiktos sąskaitos pirminiame variante nurodytas darbų kiekis (200 kietmetrių) beveik atitinka faktiškai iškirstą medienos kiekį (840 + 200 = 1 040, kai tuo tarpu specialistas suskaičiavo 1 067).
3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl baudos priteisimo. Miško kirtimo – traukimo paslaugų sutarčių 7.1. punktuose numatyta sutarties sąlyga dėl netesybų buvo atsakovės vienašališkai nustatyta sąlyga, nes ji ruošė sutarčių tekstus. Ši sąlyga prieštarauja gerai moralei, nes yra ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio, o baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 str.). Ieškovas, sudarydamas sutartis ir jas vykdydamas pagrįstai tikėjosi, kad netesybos numatytos vienodos abiem sutarčių šalims. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, abi sutarties šalys vienodai privalo atsakyti už sutarčių vykdymą/nevykdymą.
Bendra skola pagal abi sutartis yra 4415,00 Eur, todėl baudos dydis yra 2207 Eur.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, yra pagrįstas ir teisėtas.
Apeliantas – ieškovas G. S. nesutinka su teismo sprendimu tose dalyse, kuriose atmestas jo reikalavimas dėl 5 277 Eur skolos pagal sutartį Nr. 201405 bei 3 3340 Eur baudų pagal sutarčių Nr. 201405 ir Nr. 201406 7.1 punktą priteisimo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pagal Sutartį Nr. 201405, ieškovas įsipareigojo miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti miško kirtimo ir medienos, šakų ištraukimo į miško sandėlį darbus pagal preliminarų leidime miškui kirsti nurodytą kiekį (sutarties 1 d., 2.3 p.). Leidimas 2014-07-18 išduotas kirsti apytikriai 1247 ktm. medienos. Pagal nurodytą sutartį, už atliktus darbus turėjo būti atsiskaitoma pagal rangovo (ieškovo) išrašytas PVM sąskaitas faktūras arba kitus paslaugų pirkimą patvirtinančius dokumentus (sutarties 4.1 p.). Ieškovas pagal šią sutartį atsakovui pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras už 840 kietmetrių medienos iškirtimą: 2014-09-09 PVM sąskaitą faktūrą GSA Nr. 194 dėl 700 m³ medienos ruošos darbų ir 2014-10-07 PVM sąskaitą faktūrą GSA Nr. 0000214 dėl 140 m³ medienos ruošos darbų (ši sąskaita buvo tikslinama, ankstesnė buvo išrašyta dėl 200 m³ medienos ruošos darbų). Abi šalys pripažįsta, jog šios PVM sąskaitos-faktūros yra pilnai apmokėtos. Be to, ieškovas nurodė, kad jis iškirto ne 840 ktm, o leidime kirsti mišką nurodytą kiekį – 1247 ktm ir prašė priteisti iš atsakovės 5277,00 Eur už dar 407 ktm medienos iškirtimą. Remdamasis byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms dėl atlikto didesnio darbų kiekio pagrįsti (CPK 178 str.). Faktinės bylos aplinkybės neginčijamai rodo, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovui ir teko pareiga įrodyti, kad jis perdavė atsakovei darbų rezultatą, taip kaip numatyta šalių pasirašytoje sutartyje (sutarties 4.1 p.), už kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad 2014-07-18 išduotame leidime kirsti mišką yra nurodytas apytikris leistinas iškirsti 1247 ktm miško kiekis, kuriuo ieškovas grindė ieškinio reikalavimą, neįrodo, jog būtent tokį kiekį ieškovas ir iškirto, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pats ieškovas pripažino, kad leidime kirsti mišką nurodytas numatomas iškirsti medienos tūris (ktm) nėra tikslus, o su atsakovu šio kiekio suderinti nepavyko bei jam sąskaitos už šiuos atliktus darbus nebuvo išsiųstos. Išklausytas teismo posėdžio garso įrašas patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad liudytojai G. B. ir S. N., kurie atliko miško kirtimo darbus, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti atliktų darbų kiekio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog šių liudytojų parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to liudytojai dirbo pas ieškovą, jam buvo pavaldūs, todėl vertintini kritiškai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, bylai svarbios detalės gali būti užmirštos, jų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ir faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija. Dėl šių aplinkybių liudytojų parodymai patikimumo prasme vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir silpnos įrodomosios galios. Siekdamas pagrįsti skolos pagrįstumą, apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovei nepateikta sąskaita skolai apmokėti, nes sąskaita atsakovei siųsta kelis kartus, tik ieškovas suklydo, nurodydamas jau apmokėtos sąskaitos numerį ir datą. Tačiau su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes byloje esančio raginimo dėl įsiskolinimo turinys, elektroninio susirašinėjimo tarp šalių turinys, apelianto dviejų 2014 m. spalio 7 d. tuo pačiu Nr. 0000214 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už ruošą (duomenys neskelbtini) duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas atsakovei pateikė 2014-10-07 PVM sąskaitą faktūrą GSA Nr. 0000214 dėl 140 m³ medienos ruošos darbų (ši sąskaita buvo tikslinama, ankstesnė buvo išrašyta dėl 200 m³ medienos ruošos darbų). Pažymėtina tai, kad ir paties apelianto nenuosekli pozicija dėl iškirstos medienos kiekio bei skolos už medienos ruošą: reikalavimo pagrįstumą apeliantas ieškinyje grindžia Sutarties 2.3 punkto nuostata bei 2014-07-18 išduotu leidimu kirsti apytikriai 1247 ktm medienos; bylos nagrinėjimo metu pats pripažįsta, kad leidime kirsti mišką nurodytas numatomas iškirsti medienos tūris (ktm) nėra tikslus; apeliaciniame skunde nurodo, jog prie apmokėtų sąskaitų kiekio už 840 ktm medienos ruošos darbų pridėtas pirminiame darbų nurodytą darbų kiekis (200 ktm) beveik atitinka faktiškai iškirstą medienos kiekį (1040 ktm, kai tuo tarpu specialistas suskaičiavo 1067 ktm), leidžia spręsti dėl atlikto didesnio darbų kiekio nepagrįstumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pagal sutartį Nr. 201405 ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms dėl atlikto didesnio darbų kiekio nei 840 ktm medienos ruošos darbų pagrįsti.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atmetus reikalavimą dėl 5277,00 Eur už dar 407 ktm medienos iškirtimą (2015-12-15 sprendimas), jis pasitelkė specialistus ir atliko (duomenys neskelbtini), plotas 5,3 ha biržės taksavimą pagal kelmus (2015-12-27). Miškininko specialisto R. T. V. atliktus permatavimus ir su tuo susijusius kitus dokumentus prašo prijungti prie bylos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti bylą ar atskirą procesinį klausimą iš naujo. Ribotas apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą. Apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ne tik ryšio su teisminio nagrinėjimo dalyku reikalavimą, bet taip pat turi egzistuoti jų pavėluotą pateikimą pateisinančios sąlygos, numatytos įstatyme (CPK 180, 314 straipsniai). Apelianto pateikti įrodymai nurodytų procesinio pobūdžio reikalavimų netenkina. Apeliantas naujus įrodymus pradėjo rinkti tuomet, kai teismas priėmė jam nepalankų sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas - apeliantas, nesuponuoja išvados, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Nenustatyta, kad ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas neturėjo galimybės kreiptis į minėtą specialistą. Dėl to apelianto pateikti įrodymai nepriimtini ir nevertintini.
Apeliantas savo nesutikimą dėl atmesto jo reikalavimo priteisti baudą pagal Miško kirtimo – traukimo paslaugų sutarčių 7.1. punktuose numatyta sutarties sąlygą, motyvuoja tuo, jog sudarydamas sutartis ir jas vykdydamas jis pagrįstai tikėjosi, kad netesybos numatytos vienodos abiem sutarčių šalims, nes vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, abi sutarties šalys vienodai privalo atsakyti už sutarčių vykdymą/nevykdymą. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Šalių sudarytoje sutartyje Nr. 201406 (iš esmės analogiško turinio ir sutartis Nr. 201405) 7.1 punkte numatyta Rangovo (t. y. apelianto) atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą, tačiau sutartyje jos šalys nesusitarė dėl atsakovės (Užsakovo) atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Remdamasis CK 6.156, 6.189 ir 6.200 straipsniuose įtvirtintomis aptartomis skundžiamame sprendime nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas, sudarydamas sutartį ir neaptardamas atsakovės (užsakovo) atsakomybės dėl sutarties netinkamo vykdymo, negali reikalauti atsakovės atsakomybės taikymo remiantis vien tuo, kad bauda yra numatyta jam pačiam. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovas nėra silpnesnioji šalis tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, kadangi jis vykdo individualią veiklą, kaip pats nurodė, darbams atlikti pasitelkia nemažą 19 žmonių, taip pat turinčių verslo liudijimus, būrį, taigi, privalėjo įvertinti sudaromos sutarties sąlygas; be to, byloje nėra jokių duomenų, kad sutartis būtų sudaryta prisijungimo būdu, o ne derybų būdu dėl ko būtų taikytina CK 6.193 str. 4 d. taisyklė dėl sutarties aiškinimo sąlygas priėmusios šalies naudai ir jas pasiūliusios šalies nenaudai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas neturi teisinio pagrindo pagal sutarties 7.1 punkto analogiją reikalauti baudinių netesybų iš atsakovės už netinkamą sutarties Nr. 201406 sąlygų įvykdymą, o byloje neįrodyta, jog atsakovė netinkamai įvykdė ir sutartį Nr. 201405.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.