Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-958-524/2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-30
Bylos Nr.: 2A-958-524/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00163-2010-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
Atsakovas: V. N., S. N.
Išvadą teikia: Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-958-524/2011Teisėja K. Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-00163-2010-4)

Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 21.4.1.2; 35.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ ieškinį atsakovams V. N. (V. N.), S. N., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ ir atsakovų V. N. (V. N.), S. N. apeliacinus skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5 820,94 Lt skolos, 360,89 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Plienas“ atsakovei 2007-04-05 pardavė butą su bendrojo naudojimo patalpomis daugiabučiame nam, adresu Birutės g.22-4, Klaipėdoje. Šį turtą atsakovė įsigijo santuokos su atsakovu V. N. metu, todėl atsakovais nurodė abu sutuoktinius. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai būdami buto savininkais laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30 neatsiskaitė už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei restruktūrizuojamai UAB „Plienas“ solidariai iš atsakovų S. N. ir V. N. 4507,15 Lt skolos, 295,56 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 4802,71 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės S. N. priteisė 392 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo V. N. priteisė 392 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovei S. N. iš ieškovės RUAB „Plienas“ priteisė 352 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007-04-05 tarp UAB „Plienas“ ir S. N. buvo pasirašyta notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 14 p. numatė, kad ši sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus, žodinius susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su šioje sutartyje minimo turto pardavimu. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad šalims pasirašius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį šalių santykiai koordinavimo sutarties pagrindu yra pasibaigę. Pažymėjo, kad gyventojai balsų dauguma išreiškė savo valią dėl ieškovės įgalinimų administruoti namą, todėl daugumos savininkų priimtas sprendimas dėl paslaugų teikimo galioja ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Nurodė, kad UAB „Plienas“ pagrįstai administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 168,84 Lt už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą pagal ieškovo pateiktą iššifravimą. Ginčo dėl namui išlaikyti ir išsaugoti būtinų išlaidų dydžio nebuvo, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog laiptinės buvo valomos, liftu naudojosi, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovų priteisti 1639,91 Lt išlaidų, skirtų namui išlaikyti ir išsaugoti. Teismo nuomone, atsakovai su ieškovu sutartį dėl elektros energijos pirkimo sudarė konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už jiems pateiktą ir atsakovų sunaudotą elektros energiją. Kadangi byloje nebuvo pateikti skaitiklio pastatymo datą ir pradinius rodmenis patvirtinantys dokumentai, atsakovams ginčijant pateiktos elektros energijos kiekius, teismas elektros energijos suvartojimą perskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.3. p. numatyta tvarka ir šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies. Atsakovai nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių, kad jiems buvo neteisingai apskaičiuotas suvartoto vandens, nuotekų ir šilumos energijos kiekis, todėl tenkino šiuos ieškinio reikalavimus. Teismas delspinigius priteisė vadovaudamasis 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (iš dalies pakeisto LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) 3.1 p. ir priteisė 295,56 Lt delspinigių.

Šalies argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nėra paskyrusi ieškovės šio daugiabučio namo administratore. Teismas neteisingai nustatė, kad UAB „Plienas“ buvo sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo, šalto vandens ir nuotekų šalinimo, šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Paaiškina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių nebuvo, nėra pasirašytų elektros energijos tiekimo sutarčių. Pažymi, kad byloje pateiktos sutartys sudarytos su ieškove dėl elektros tiekimo ieškovės buveinės adresu ir su šia byla nieko bendro neturi. Atsakovų nuomone, koordinavimo sutartis yra galiojanti, todėl teismas nepagrįstai neužskaitė 4203,60 Lt už naudojimąsi vandeniu ir elektros energija, atliekant apdailos darbus. Paaiškina, kad ieškovė neturi teisės teikti administravimo paslaugų, todėl negalėjo būti priteistos būtinos išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti bei už administravimo paslaugas. Teigia, kad ieškovė nėra registruota kaip administratore, jos veiklos tiksluose taip pat nėra numatyta veiklos rūšis – teikti administravimo paslaugas. Ieškovė nėra atestuota ir neturi teisės teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas. Teisės aktai reglamentuoja administratoriaus skyrimo ir atestavimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovę administratore, pažeidė materialinės teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas būtinas namui išlaikyti ir išsaugoti. Be to, teismas visiškai nevertino fakto, kad namas nėra baigtas ir perduotas tinkamai naudoti. Nurodė, kad nepateikta nė viena elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis objektui Birutės g. 22, Klaipėdoje, kurios pagrindu elektra buvo tiekiama į atsakovų butus ir į namo bendrojo naudojimo objektus, todėl teismas ieškinio reikalavimams išspręsti taikytinų teisės normų taikymui teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes nustatė netinkamai ir tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantai nesutinka su teismo pozicija, jog atsakovai su ieškovu sutartį dėl elektros energijos tiekimo buvo sudaręs konkliudentiniais veiksmais. Tokia teismo išvada prieštarauja Klaipėdos energetikos inspekcijos Klaipėdos skyriaus pateiktai išvadai dėl suvartotos elektros energijos. Byloje nepateiktas dokumentas, kuriame būtų užfiksuotas atsakovų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momentas ir nėra matavimo prietaiso įrengimo akto. Dėl skolos už šilumos energijos priteisimą teismas rėmėsi tarp UAB „Plienas“ ir AB „Klaipėdos energija“ 2006-12-28 sudaryts laikina šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. S0000683, kuri galiojo iki 2007-09-30 (sutarties 12 punktas), todėl su ginčo laikotarpiu nesusijusi. AB „Klaipėdos energija“ nėra davusi sutikimo UAB „Plienas“ kaip abonentui perduoti kitam asmeniui šilumos energiją, todėl atsakovai neturi pareigos apmokėti sąskaitos už šilumos energiją. Ieškovė tiekė gyventojams statybos reikmėms skirtą ir maistui netinkamą vandenį, tačiau atsakovei pateikdavo sąskaitas kaip už tinkamą vartojimui geriamą vandenį. Apie statybos reikmėms tiekiamą vandenį nei namo gyventojai, nei atsakovai nebuvo informuoti. Byloje taip pat nebuvo pateikti vandens apskaitos prietaisų įrengimo aktai, metrologinės patikros dokumentai, kurie neleistų abejoti prietaisų užfiksuotais rodmenimis. Atsakovų bute iki šiol nėra įrengti vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ apskaitos prietaisai, kurių duomenis būtų galima palyginti su ieškovo pateiktais duomenimis ir taip ginčyti skolos dydį. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai priteisė 761,39 Lt už vandenį ir nuotekas.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimo dalį dėl skolos už elektros energijos suvartojimą bute, esančiame Birutės g. 22-4,Klaipėdoje, priteisimo iš atsakovų; šią dalį ieškinio tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų

2 932,61 Lt skolos už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30 suvartotą elektros energiją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendime teismas padarė skaičiavimo klaidų, kurios, nors ir nežymios, bet apeliacinės instancijos teismo turėtų būti ištaisytos, negrąžinant bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad ginčo laikotarpiu ieškovė UAB „Plienas“ turėjo sudariusi elektros energijos pirkimo sutartis su AB „VST“. Su šiuo tiekėju ieškovė atsiskaitydavo pagal namo įvadinio skaitiklio rodmenis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nėra skolingas AB „VST“ už ginčo laikotarpiu namui Birutės g. 22 patiektą elektros energiją. Dėl šių priežasčių, ieškovės nuomone, teismo sprendimas sumažinti ieškovei priteistiną skolą už atsakovų bute nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30 suvartotą elektros energiją nėra pagrįstas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. nurodė, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Šalys apeliaciniais skundais prašo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimo dalis: ieškovė prašo priteistą sumą už suvartotą elektros energiją padidinti iki 2 932,61 Lt ir ištaisyti aritmetines klaidas sprendime, o atsakovai prašo panaikinti visą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, todėl kolegija pasisako dėl kiekvienos ieškovo prašytos sumos.

Dėl administravimo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 yra išaiškinęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Šioje byloje ieškovas reikalavo priteisti skolą, atskirai neišskirdamas išlaidų pagal nurodytas išlaidų grupes ir savo reikalavimą taip pat grindė CK 4.82 straipsnio 3 d. pagrindu. Tačiau paminėtoje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo pagrindu galima grįsti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą, o asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Be to, šioje nutartyje yra išaiškinta ir administravimo samprata.

Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatyta, kad gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.

Įstatyme nustatyti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas: 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties ; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 4.84 str.2d. nustatyta, jog tokiu atveju administratorių skiria savivaldybės meras. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), o administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, jog tarp šalių susiklostė sutartinio administravimo teisiniai santykiai. Tačiau iš atsakovų pozicijos, bylos medžiagos (b.l. 151-160) nustatyta, kad tokia sutartis su ieškove nėra sudaryta. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo namo statytoja ir iš atsakovo atstovo paaiškinimo nustatyta, jog dėl šio daugiabučio namo nėra sudarytas pripažinimo tinkamu naudotis aktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. STR 1.11.01:2002 “Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” 38 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir paminėto STR analizė leidžia padaryti išvadą, kad iki namo pripažinimo tinkamu naudotis akto pasirašymo už namo bendrojo naudojimo patalpų, inžinerinių sistemų priežiūrą atsako statytojas ir šių konstrukcijų priežiūros išlaidos paprastai yra įtraukiamos į statybos darbų sąmatą kaip statybvietės ar kt. išlaidos. Todėl įvertinus statybos rangos teisinius santykius ir administravimo sampratą nereiškia, jog statytojas tampa gyvenamojo namo administratoriumi. Ši nuostata buvo išaiškinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu(t.1, b.l.43). Ieškovė pateikė įrodymą, jog administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis yra sudarę 81,6 procento gyventojų, tačiau atsakovai nėra sudarę tokios sutarties(b.l.156), todėl nėra pagrindo padaryti išvadai, kad tarp šalių buvo sudarytas dvišalis sandoris dėl administravimo paslaugų teikimo (CK 1.63 str.6d., 1.64 str.). Ieškovės pozicija, jog atsakovui turėtų būti taikomos jo nepasirašytos sutarties nuostatos, prieštarauja CK 1.2 str. įtvirtintam sutarties laisvės principui ir šiuo atveju netaikytinos 4.85 str. nuostatos, nes ginčo gyvenamajame name nėra įkurta bendrija, o ieškovo įrodinėjama nuostata, jog gyventojų daugumos sudaryta sutartis taikytina ir šiuo atveju, yra neparemta įstatymu. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę arba jiems raštu pareiškus savo sprendimą, balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos CK 4.85 straipsnio 2 dalis, 4.85 straipsnio 5 dalis) ir tik bendrijos sprendimai, priimti butų savininkų balsų dauguma, yra privalomi visiems bendrijos nariams.

Asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimą (Lietuvos Respublikos CK 4.238 straipsnio 4 dalis), todėl iš ieškovo pateikto atsakovo skolos iššifravimo (b.l. 16) nepriteistini 168, 84 Lt be PVM už namo bendro naudojimo objektų administravimą už laikotarpį nuo 2007-11-30 iki 2009-11-30. Ši atsakovų apeliacinio skundo dalis tenkintina ir skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina.

Dėl namui išlaikyti ir išsaugoti būtinų išlaidų.

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai).

Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/200, Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, apžvalga). Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos šiuo atveju yra išlaidos, skirtos eksploatavimui namo bendro naudojimo objektų, eksploatavimui automobilių aikštelių ir sandėliukų, laiptinių ir teritorijos priežiūrai, liftų eksploatavimui, augalų priežiūrai, stiklinių sienų laiptinėse valymui, kurias apmokėti yra nustatyta pareiga paminėtu teisiniu reglamentavimu. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad tokio pobūdžio paslaugos laikotarpiu, už kurį reiškiamas reikalavimas, nebuvo atliekamos arba jos buvo atliekamos nekokybiškai, atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas motyvas dėl neteisingo nurodyto butų skaičiaus name neturi įtakos šios ginčo sumos skaičiavimui, nes ieškovė atsiliepime nurodė, jog 2007 metais buvo suformuota mažiau butų nei 2010-03-08 pažymoje nurodyta, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai tenkino šią ieškinio dalį, priteisdamas iš atsakovų 28,88 Lt namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidų, 584,64 Lt už laiptinių ir teritorijos priežiūrą, 359,46 Lt už liftų eksploatavimą, 10,11 Lt už šiukšlių išvežimą, 18,26 Lt už augalų priežiūrą, 3,10 Lt už stiklinių sienų laiptinėse valymą, 5,70 Lt už privalomą valstybinį liftų techninį patikrinimą, 16,24 Lt už liftų kabinos šviestuvų pakeitimą, iš viso 1026,39 Lt be PVM patenkino. Akivaizdu, jog atlikdamas aritmetinį veiksmą pirmosios instancijos teismas padarė klaidą nurodydamas šią sumą 1639,91 Lt, todėl šis atsakovų apeliacinio skundo motyvas pagrįstas.

Dėl su buto naudojimu susijusių asmeninių išlaidų.

Byloje iškilo ginčas dėl 761,39 Lt (be PVM mokesčio) sumokėjimo už šaltą vandenį bei nuotekas ir 2470 Lt (be PVM mokesčio) už elektros energiją už laikotarpį nuo 2007-11-30 iki 2009-11-30, 296,34 Lt (be PVM mokesčio) už šilumos energiją.

Dėl mokesčio už šaltą vandenį.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovai neturėjo savo bute įrengto vandens skaitiklio. Be to, ieškovė šiuo laikotarpiu AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ tiekė vandenį tik statybos reikmėms iki įvadinio apskaitos prietaiso ir neturėjo teisės tiekti geriamo vandens namo gyventojams. Ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo gavusi iš AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pažymos. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju. Byloje nėra įrodymų, jog šių nuostatų ieškovė laikėsi, nes ginčo laikotarpiu nuo įvado tiekė gyventojams ne buitinį vandenį, nepateikdamas paminėtos sutarties. Todėl yra pagrįstas atsakovų prieštaravimas, kurio neįvertino pirmosios instancijos teismas, dėl jam pateikto vandens kiekio. Ginčo laikotarpiu atsakovų bute AB,,Klaipėdos vanduo‘‘ nebuvo įrengusi sunaudojamo vandens rodmenų skaitiklių, nebuvo su atsakovais sudariusi sutarties dėl vandens tiekimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė tapo buto savininke 2007-04-05 (t.1, b.l.8), o gyvenamąją vietą deklaravo 2008-04-02, todėl vadovaujantis CK 1.5 str. teisingumo ir protingumo principu yra pagrindas ieškovės prašomą sumą už sunaudotą vandenį ir nuotekų pašalinimą sumažinti per pusę , nes akivaizdu, jog atsakovai naudojo vandenį, gyvendami neperduotame valstybinei komisijai bute, todėl dalį ieškovės turėtų išlaidų turėtų padengti. Iš atsakovų ieškovei ginčo laikotarpiu priteistini už vandenį 381 Lt be PVM mokesčio, t.y. pusė ieškovo skaičiavime( t.1, b.l.16) nurodytos sumos, t.y. už laikotarpį nuo 2007-11-30 iki 2009-11-30, po 15,87 Lt per mėnesį be PVM . Kadangi laikotarpiu nuo 2007-11-30 iki 2009-08-31 buvo taikomas 18 proc. PVM, už šį laikotarpį priteisiama 59,98 Lt ( 15,87 Lt × 21 mėnesių × 18 procentų PVM), o už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-11-30, kai buvo taikomas 21 procento PVM, priteisiama 10 Lt (15,87 Lt × 3 mėnesių × 21 procento PVM), iš viso 450,98 Lt su PVM už vandenį.

Dėl mokesčio už šilumos energiją.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovų 296,34 Lt be PVM mokesčio ( 349, 68 Lt su PVM mokesčiu) už sunaudotą šilumos energiją pagal sąskaitą , pateiktą 2007-11-30(t.1, b. l. 126), nurodant sąskaitoje, kad buvo sunaudotas 2429 kWh šilumos energijos kiekis, tačiau ši suma mažintina per pusę paminėtais motyvais dėl tikslių šilumos energijos apskaitos prietaisų nebuvimo. Atsakovai naudojosi ginčo laikotarpiu butu, pažyma ir sutartis įrodo, kad ieškovei buvo tiekiama šilumos energija ir, kad ji nėra skolinga už jos suvartotą kiekį(t.2, b.l.26-30), tačiau vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintu teisingumo principu nesant tikslių duomenų dėl atsakovų apskaitos prietaisų, ši suma mažintina iki 174,84 Lt su PVM.

Dėl mokesčio už elektros energiją.

Iš esmės ieškovė skundžia sprendimo dalį dėl skolos už elektros energiją priteisimo ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų skola už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30 būtų perskaičiuota pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą. Ieškovė prašo priteisti 2 932,61 Lt, nes pirmosios instancijos teismas už šį laikotarpį priteisė 1640, 67 Lt, remdamasi paskaičiuotu vidutiniškai atsakovų suvartotu elektros energijos kiekiu -231 kWh per mėnesį, o ne ieškovės pateiktu suvartotu elektros energijos kiekiu-10 064 kWh , t.y. po 419,34 kWh per mėnesį(t.1, b.l. 127-128, 130-131, 133, 135, 138, 141, 146, 149, 152, 156-166). Atsakovai šią sprendimo dalį skundžia nurodydami, jog skola už suvartotą elektros energiją turi būti skaičiuojama nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento, tačiau byloje nėra įrodymų, kada atsakovų įrenginiai buvo prijungti prie elektros tiekimo tinklų ir nėra matavimo prietaiso akto, todėl teismas nemotyvavo, kodėl skolą už suvartotą elektros energiją priteisė nuo 2007-11-30. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinių skundų motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė iš atsakovų ieškovei 1640,67 Lt ( su PVM) už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30.

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojui vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarka: jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų; to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms.

Tačiau šioje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, jog atsakovė nuo 2007-04-05 tapo ieškovo statyto buto savininke, nes tą pačią dieną butas buvo perduotas jai ( t.1, b.l.94-97). Atsakovai bute apdailą vykdė patys pagal koordinavimo sutartį ( t.1, b.l.29). Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino šios sutarties nuostatas, jos 3 punktą bei jos santykį su buto pirkimo –pardavimo sutartimi. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 14 p. šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus susitarimus, todėl atsakovų sumokėti 4203,60 Lt laikytini mokesčiu už naudojimąsi butu jo apdailos laikotarpiu, t.y. už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir kt. už laikotarpį, buvusį iki 2007-11-30 . Nuo 2007-11-30 iki 2009-11-30 dėl gyvenamojo namo nebuvo pasirašytas namo pripažinimo tinkamu naudotis aktas, tačiau atsakovai butu naudojosi. Byloje nustatyta, jog atsakovai neturėjo galimybės ginčo laikotarpiu sudaryti sutarties su elektros tiekimo subjektu, tačiau butai aprūpinami elektra iš namo įvadinio skaitiklio, įmontuotu rūsio patalpoje, ir šiam butui buvo priskirtas skaitiklis Nr. 403390 (t.2, b.l.23). Byloje nėra įrodymų, kad su atsakovais buvo sudarytas skaitiklio Nr. 403390 rodmenų suderinimo aktas. Tačiau atsakovai nepaneigė aplinkybės, kad jų butas buvo prijungtas prie elektros energijos tiekimo šaltinio. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 26 punktas numato, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pardavimo sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog elektros energijos pirkimo sutartis buvo sudaryta tarp AB „VST“ ir ieškovės. Ieškovė atsiskaitydavo su AB „VST“ pagal įvadinio skaitiklio rodmenis. Tiekdamas elektros energiją butams, ieškovė tapo tiekėju namo gyventojams (CK 6.389 straipsnis). Atsižvelgdamas į paminėtą CK 6. 384 str. 1d. bei Šilumos įstatymo nuostatą teismas mano, jog atsakovų butas buvo prijungtas prie elektros energijos tiekimo tinklo, todėl kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už jiems pateiktą ir atsakovų sunaudotą elektros energiją pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96.4 p., 97.3. p., nes byloje paminėtais įrodymais įrodyta, kad atsakovų sunaudotos elektros energijos apskaita buvo netiksli.

Dėl delspinigių.

Įstatymai gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovė šią ieškinio dalį pagrindžia 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (iš dalies pakeisto LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) 3.1 punktą, gyventojams, nesumokėjusiems už eksploatavimą ir komunalines paslaugas, delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Tačiau šis nutarimas taikomas gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms bei komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms. Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė yra atsakovų buto statytoja, atsakovų raštai įrodo, jog jis nuolat kreipėsi į ieškovę nesutikdamas su namo administravimu, todėl darytina išvada, jog atsakovo prievolė buvo ginčijama, tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties dėl netesybų (CK 6.72 str.), todėl ši ieškovo reikalavimo dalis nėra pagrįsta. Paminėtais motyvais sprendimo dalis dėl 295,56 Lt delspinigių priteisimo naikintina.

Šiuo atveju minimalius ieškovo nuostolius atlygins procesinės palūkanos, nes byloje nėra įrodymų dėl ieškovės turėtų nuostolių neįvykdžius ginčijamos prievolės (6.73 str.).

Įvertinus paminėtus įrodymus bei apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus dėl aritmetinių klaidų sprendime, iš atsakovų ieškovei priteistini 34,81 Lt su PVM (28,88 Lt be PVM) už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas, 695,39 Lt su PVM (584,64 Lt be PVM) už laiptinių ir teritorijos priežiūrą, 470,13 Lt su PVM (359,46 Lt be PVM) už liftų eksploatavimą, 11, 93 Lt su PVM (10,11 Lt be PVM) už šiukšlių išvežimą, 21.80 Lt su PVM(18,26 Lt be PVM) už augalų priežiūrą, 3,69 Lt su PVM ( 3,10 Lt be PVM) už stiklinių sienų laiptinėse valymą, 6,90 Lt su PVM ( 5,70 Lt be PVM) už privalomą valstybinį liftų techninį patikrinimą,19,65 Lt su PVM ( 16,24 Lt be PVM) už liftų kabinos šviestuvų pakeitimą, iš viso 1264,30 Lt su PVM už paminėtas paslaugas, nes ieškovė pateikė teismui sąskaitas dėl PVM mokesčio mokėjimo. Priteistini iš atsakovų ieškovei 450,98 Lt su PVM už vandenį, 174,84 Lt su PVM už šilumos energiją, 1640,67 Lt ( su PVM) už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30, todėl iš viso iš atsakovų ieškovei priteistini 3530,79 Lt nesumokėtų mokesčių už laikotarpį 2007-11-01 iki 2009-11-30, kita ieškinio dalis atmestina, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1d.3p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 5d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą, tai jis atitinkamai keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė prašė teismo priteisti 6181,83 Lt, apeliacinės instancijos teisme ši suma sumažinta iki 3530,79 Lt, todėl patenkintų reikalavimų suma sudaro 57 procentus., o atmestų - 43 procentus. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos-ieškovo 1005 Lt ir atsakovės 1600 Lt perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovų ieškovei priteistini 572,85 Lt, t. y. po 286,42 Lt, o iš ieškovės atsakovei S. N. 688 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme: atsakovei S. N. grąžintini 168 Lt, sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, nes 2001-01-07 atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl pagal CPK 83 str. 1d. 8 p.atsakovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimą pakeisti.

Priteistą restruktūrizuojamai UAB,,Plienas‘‘ iš atsakovų S. N. ir V. N. solidariai 4507,15 Lt sumą sumažinti iki 3530,79 Lt. Panaikinti sprendimo dalį dėl 295,56 Lt delspinigių priteisimo. Priteisti restruktūrizuojamai UAB,,Plienas‘‘ iš atsakovų S. N. ir V. N. solidariai penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 3530,79 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistas restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas‘‘ iš atsakovės S. N. 392 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 286,42 Lt.

Priteistas restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas‘‘ iš atsakovo V. N. 392 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 286,42 Lt.

Priteistas S. N. iš restruktūrizuojamos UAB ,,Plienas‘‘ bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 688 Lt.

Grąžinti S. N. 168 Lt sumokėto(2011-02-28 mokėjimo kvitu) žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėBronius Valius