Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Jūratei Kaušakytei, Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Plienas“ atstovei advokato padėjėjai Linai Mikužytei, atsakovei S. N., jos atstovei advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. N. (V. N.), S. N., institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovės UAB „Plienas“ ir S. N. 2007-04-05 buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto esančio (duomenys neskelbtini)-4, Klaipėdoje įsigijimo (b.l. 8-9). Kadangi šis atsakovės nekilnojamas turtas įgytas santuokoje su V. N., todėl pripažįstama kad atsakovams S. N. ir V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje priklauso butas Nr. 4 su bendro naudojimo patalpomis (b.l. 10-11). Daugiabučiame name neįsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nesudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl laikinai šio namo bendro naudojimo objektus administruoja ir komunalines paslaugas atsakovams teikė ieškovė, kuri yra sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo, šalto vandens ir nuotekų šalinimo, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė S. N. nėra pasirašiusi administravimo sutarties su ieškovu ir nesumokėjo ieškovei pagal jos pateiktas PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30 už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 5820,94 Lt skolos. Ieškovas nuo laiku nesumokėtų mokesčių sumos už kiekvieną uždelstą dieną paskaičiavo 0,04 proc. dydžio delspinigius, iš viso 360,89 Lt (b.l. 12-17, 126-166). Iš bylos nustatyta, jog namas nėra pripažintas tinkamu naudotis, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog bute gyveno nuo 2007 m. liepos mėnesio, o gyvenamąją vietą nurodytu adresu deklaravo 2008-04-02 (b.l. 106).

Dėl koordinavimo sutarties.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2007-01-03 tarp ieškovo ir atsakovės S. N. buvo pasirašyta koordinavimo sutartis Nr.014, pagal kurią UAB „Plienas“ leido S. N. naudotis vandeniu, elektros energija, atliekant apdailos darbus bute. Sutarties 3 p. numatyta, jog už UAB „Plienas“ suteiktas paslaugas, nurodytas sutarties 1 punkte S. N. įsipareigoja sumokėti 60 Lt/kv.m. iki buto pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo (tomas I, b.l. 29-31). Atsakovė nurodė, jog koordinavimo sutartis galioja iki butas bus įrengtas, kad būtų priimtas naudoti. Įrengimo (remonto) darbų pabaigą atsakovai ir UAB „Plienas“ fiksuoja surašydami aktą. Atsakovės nuomone aktas iki šiol nėra pasirašytas, namas nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl koordinavimo sutartis atsakovų nuomone yra galiojanti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2007-04-05 tarp UAB „Plienas“ ir S. N. buvo pasirašyta notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (tomas I, b.l 8, 9). Notarinės sutarties 6 p. numatyta, jog ši sutartis yra kartu ir turto priėmimo – perdavimo dokumentas, kuriuo pirkėjas šį turtą priėmė ir pretenzijų dėl turto kokybės neturi. Sutarties 14 punkte numatyta, jog ši sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus, žodinius susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su šioje sutartyje minimo turto pardavimu. Pasirašytos sutarties šalys neginčija, todėl teismas daro išvadą, kad šalims pasirašius notarinę pirkimo-pardavimo sutartį šalių santykiai koordinavimo sutarties pagrindu yra pasibaigę.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės teikti administravimo išlaidas ir reikalauti administravimo, namo eksploatavimo ir komunalinių paslaugų, elektros energijos, šalto vandens, šilumos ir karšto vandens apmokėjimo išlaidų, dėl elektros energijos išlaidų dydžio.

Dėl UAB „Plienas“ teisės teikti administravimo išlaidas.

Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Detaliau administravimo sąvoka yra reglamentuojama Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, toliau Nuostatai). Pagal Pavyzdinių nuostatų 3 punktą, administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 str. 1 d. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Pavyzdinių nuostatų 4 punktas). Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, o CK numatytais atvejais – gali būti nustatomas ir administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.

Įstatyme nustatyti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas (toliau – administravimas): 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos miesto savivaldybė nėra paskyrusi UAB „Plienas“ daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje bendro naudojimo objektų administratoriumi, daugiabučio namo gyventojai nėra įsteigę bendrijos bei sudarę jungtinės veiklos sutarties.

Atsakovai nurodo, kad sutarties su ieškove dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo su ieškove nesudarė. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.85 str. 1 d. nustato, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Taigi, butų savininkų rašytiniai sutikimai gali būti įvertinti kaip tinkamos formos dokumentai, patvirtinantys butų savininkų sutikimą vykdyti atitinkamus darbus. Sutikimas (parašai) turi būti duotas būtent butų savininkų, o ne kitų buto gyventojų, be to, pagal CK 4.85 str. 1 d., kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, o jeigu butas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu turi atstovauti vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.

Ieškovė pateikė duomenis, kad sudarė rašytines sutartis dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo su daugumos butų, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkais, t.y. 81,6 procentais (T 1, b.l. 56). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Atsakovai neginčija, kad sutartys dėl administravimo yra sudarytos su 81,6 procentais butų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkais. Be to, ir STR 1.11.01:2002 “Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” 38 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad gyventojai balsų dauguma išreiškę savo valią dėl ieškovės įgalinimų administruoti namą ir daugumos savininkų priimtas sprendimas dėl paslaugų teikimo, galioja ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, UAB „Plienas“ pareigą prižiūrėti ir atsakyti už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas numato ir STR STR 1.11.01:2002 “Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” 38 punktas, todėl ieškovė pagrįstai administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiama 168,84 Lt už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą pagal ieškovo pateiktą iššifravimą.

Dėl namui išlaikyti ir išsaugoti būtinų išlaidų

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, taip pat įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais. Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai).

Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga

Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti 28,88 Lt namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidų, 584,64 Lt už laiptinių ir teritorijos priežiūrą, 359,46 Lt už liftų eksploatavimą, 10,11 Lt už šiukšlių išvežimą, 18,26 Lt už augalų priežiūrą, 3,10 Lt už stiklinių sienų laiptinėse valymą, 5,70 Lt už privalomą valstybinį liftų techninį patikrinimą, 16,24 Lt už liftų kabinos šviestuvų pakeitimą, viso 1639,91 Lt. Išlaidų už eksploatavimą bendro naudojimo objektų, parkingų ir sandėliukų, administravimo namo bendro naudojimo objektų parkingų ir sandėliukų sampratos, apibrėžiančios reikalaujamų priteisti mokesčių pobūdį, numatytos tipinėje administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartyje, kurią ieškovas yra sudaręs su 81,6 procentų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, su atsakovais sutartis nesudaryta (b.l. 56-61). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, kad namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos šiuo atveju yra išlaidos skirtos: namo bendro naudojimo objektų eksploatavimui, parkingų, laiptinių ir teritorijos priežiūrai, liftų eksploatavimui, augalų priežiūrai, stiklinių sienų laiptinėse valymui, kurias apmokėti yra nustatyta pareiga įstatymu, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog eilę kartų kreipėsi į UAB „Plienas“ su prašymais sudaryti administravimo, elektros, vandens ir šilumos sunaudojimo ir apmokėjimo sutartis ir atliktų darbų trūkumo ištaisymo (b.l. 32-35, 39-41), tačiau atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir jog tipinę administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartį su ieškovu yra sudarę 81,6 procentų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, atsižvelgiant į tai, šių dokumentų rašymas ir pateikimas ieškovui nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovus nuo pareigos mokėti būtinas išlaidas skirtas namui išlaikyti ir išsaugoti.

Ginčo dėl išlaidų dydžio nėra, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog laiptinės buvo valomos, liftu naudojosi, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovų priteisti 1639,91 Lt išlaidų skirtų namui išlaikyti ir išsaugoti.

Dėl skolos už elektros energiją, šalto vandens ir nuotekų, šilumos energijos išlaidų, priteisimo.

Atsakovai nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti įsiskolinimą už elektros energiją, šaltą vandenį ir nuotekas, šilumos energiją, kadangi UAB „Plienas“ nėra tiekėjas, todėl negali reikalauti apmokėti už suteiktą elektros energiją, šilumos energiją, šaltą vandenį ir nuotekas. Apskaitos prietaisai nebuvo plombuoti valstybinės metrologinės patikros plombomis.. Šių skaitiklių parodymai jokiu tarpusavio suderinimo aktu nebuvo užfiksuoti. Be to atsakovai nesutinka su jiems paskaičiuotu elektros energijos kiekiu, nes jie yra labai dideli.

Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, jog 2007-10-23 tarp AB „VST“ ir UAB „Plienas“ buvo sudarę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.203309 ir 2009-02-13 elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartį Nr.41000-09-K00663 pagal kurią buvo tiekiama elektros energija į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą ir namo bendro naudojimo objektus (tomas II, b.l. 15-18). Akcinė bendrovė „VST“ teismui nurodė, jog pasirašant elektros energijos pardavimo-pirkimo 2007-10-23 sutartį Nr.203309 ir 2009-02-13 elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartį Nr.41000-09-K00663 4 butui priskirtas kontrolinis skaitiklis Nr.403390 nėra bendrovės nuosavybė, todėl nebuvo fiksuoti skaitiklio rodmenys ir tikrinamas jo veikimas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, kaip institucija teikianti išvadą byloje, nurodė, jog Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 26 punktas numato kad vartotojas prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pardavimo sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog elektros energijos pirkimo sutartis buvo sudaryta tarp AB „VST“ ir ieškovo. Ieškovas atsiskaitydavo su AB „VST“ pagal įvadinio skaitiklio parodymus ir nėra skolingas AB „VST“ už ginčo laikotarpiu naui patiektą elektros energiją (tomas II, b. l. 25). Tiekdamas elektros energiją butams, ieškovas tapo tiekėju savo abonentų – namo gyventojų atžvilgiu (CK 6.389 straipsnis). Atsakovė posėdžio metu patvirtino, jog jai gyvenant adresu (duomenys neskelbtini)-4, Klaipėda bute elektra buvo, išskyrus kelias dienas, kada ieškovas buvo ją išjungęs, todėl teismas sutinka su ieškovo atstovės nurodytu motyvu, jog atsakovai su ieškovu sutartį dėl elektros energijos pirkimo sudarė konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas laiko, jog atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu už jiems pateiktą ir atsakovų sunaudotą elektros energiją.

Atsakovai ginčijo sunaudotos elektros energijos kiekį. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog suvartotas elektros energijos kiekis yra per didelis, jie gyvendami bute tiek elektros energijos negalėjo sunaudoti. Be to, ieškovas nesuteikė teisės apžiūrėti skaitiklių, ji negalėjo įsitikinti, kad jų rodomi rodmenys yra teisingi. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 2470 Lt už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30, kada atsakovė su AB „VST“ sudarė atskirą elektros energijos tiekimo sutartį. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius nurodė, kadangi UAB „Plienas“ nepateikė Skaitiklio pastatymo datą ir pradinius rodmenis patvirtinančių dokumentų, nustatyti tikslaus suvartotos elektros energijos kiekio laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30 bute adresu (duomenys neskelbtini)-4, Klaipėda. Elektros energijos suvartojimas gali būti nustatomas perskaičiuojant, pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą nuo „VST“ skaitiklio pastatymo datos. Kadangi byloje nebuvo pateikti Skaitiklio pastatymo datą ir pradinius rodmenis patvirtinantys dokumentai, atsakovams ginčijant pateiktos elektros energijos kiekius, teismas laiko, jog elektros energijos suvartojimas turi būti perskaičiuojamas vadovaujantis LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.3. punkte numatyta tvarka. Šis punktas numato, jog elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už suvartotą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus visuomeninio tiekėjo ar operatoriaus turimus duomenis. Perskaičiuojant suvartotos elektros energijos kiekius, suteiktos elektros energijos persiuntimo ir kitų su tuo susijusias paslaugų vertes atsiskaitoma tam buitiniam vartotojui nustatytomis kainomis ir tarifais. Už perskaičiuotą elektros energiją ar jos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas buitinis vartotojas apmoka Taisyklių 96.4 punkte nustatyta tvarka. 96.4. sugedus elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės (ne dėl vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsilaisvino laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar kita), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už suvartotą elektros energiją, suteiktą elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis. Perskaičiuojant suvartotos elektros energijos kiekius, suteiktos elektros energijos persiuntimo ir kitų su tuo susijusių paslaugų vertes bei reaktyviosios energijos kiekius atsiskaitoma atitinkamos kategorijos vartotojui nustatytomis visuomeninėmis kainomis ir tarifais.

Iš AB „VST“ pateiktos informacijos apie atsakovės S. N. mokėjimus už elektros energiją laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-11-15 nustatyta, jog atsakovai per mėnesį vidutiniškai sunaudojo po 231 kWh elektros energijos (2537 kWh ÷ 11 mėnesių) (tomas II, b.l.100-101). Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų išrašytų atsakovų vardu laikotarpiu nuo 2007-11 mėnesio iki 2009-11-30 skaičiavimų nustatyta, jog atsakovai per tą laikotarpį sunaudojo 10064 kWh elektros energijos (tomas I, b.l. 127-128, 130-131, 133, 135, 138, 141, 146, 149, 152, 156-166). Vidutiniškai į mėnesį po 419,34 kWh (10064 kWh ÷ 24 mėnesių). Palyginus pateiktus duomenis, teismas sutinka su atsakovų nurodytu motyvu, jog elektros energijos sunaudojimas ženkliai skiriasi ir ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovų pagal jų vidutiniškai sunaudotą kiekį, tai yra po 57,75 Lt į mėnesį (231 kWh × 0,25 Lt elektros energijos kaina 2008-2009 metais). Kadangi laikotarpiu nuo 2007-11-30 iki 2009-08-31 buvo taikomas 18 PVM už šį laikotarpį priteisiama 1431,04 Lt (57,75 Lt × 21 mėnesių × 18 procentų PVM), o už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-11-30 kai buvo taikomas 21 procento PVM priteisima 209,63 Lt (57,75 Lt × 3 mėnesių × 21 procento PVM). Ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiama 1640,67 Lt.

Byloje nustatyta, kad AB „Klaipėdos energija“ su ieškovu UAB „Plienas“ 2006-12-28 buvo pasirašę šilumos pirkimo-pardavimo laikiną sutartį Nr.S0000683 pagal kurią AB „Klaipėdos energija“ tiekė šilumą UAB „Plienas“, o UAB „Plienas“ tiekė gaunamą šilumą atsakovams. Atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančiame bute naudoja šildymo prietaisus, kuriais gauna šilumos energiją, todėl pripažįstama, kad šilumos energijos vartojimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovai turi pareigą apmokėti už sunaudotą šilumos energiją. Atsakovės nurodytas aplinkybes, jog šilumos apskaitos prietaisams nėra atliekama metrologinė patikra, paneigia AB „Klaipėdos energija“ 2010-03-08 rašte Nr.02-631 nurodytos aplinkybės, jog šilumos apskaitos prietaisams periodiškai atliekamos metrologinės patikros, patikrinus šilumos apskaitos prietaisų darbą – nukrypimų nebuvo nustatyta, byloje pateiktas šilumos skaitiklio Patikros liudijimas Nr.1693815 (tomas II, b.l. 29). Ieškovas AB „Klaipėdos energija“ nėra skolingas už patiektą energiją daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (tomas II, b.l. 30). Atsakovė nurodė, jog buvo savavališkai komercinių patalpų šildymo sistema pajungta prie gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemos, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog UAB „Plienas“ kompensavo (duomenys neskelbtini) G korpuso gyventojams nuostolius (tomas I, b. l. 79, 80). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteisiama 296,34 Lt už šilumos energiją.

Nustatyta, jog UAB „Plienas“ su AB „Klaipėdos vanduo“ buvo sudaręs laikinąsias šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartis statybos laikotarpiui (tomas I, b. l. 180-196). UAB „Plienas“ iki 2009-12-31 už AB „Klaipėdos vanduo“ suteiktas paslaugas daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), Klaipėda skolos neturi (tomas II, b.l. 14). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vanduo nuo 2007 metų liepos mėnesio jiems buvo tiekiamas, byloje duomenų jog buvo pateikti skundai dėl jo kokybės nėra. Atsakovai į vandens tiekėją nesikreipė dėl vandens kokybės, dėl atsiskaitymo už vandenį ir nuotekas, naudojosi tiekiamu vandeniu, kuris buvo tiekiamas pagal ieškovo sudarytas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl turi pareigą už vandenį ir nuotekas sumokėti ieškovui ir jam priteisiama 761,39 Lt.

Teismas laiko, kad atsakovai nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių, kad jiems buvo neteisingai paskaičiuotas suvartoto vandens, nuotekų ir šilumos energijos kiekis. Kad atsakovai nedalyvavo pakeičiant skaitiklius nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad skaitiklių parodymai yra neteisingi.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovui RUAB „Plienas“ solidariai priteisiama iš atsakovų S. N. ir V. N. 168,84 Lt už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, 1639,91 Lt išlaidų skirtų namui išlaikyti ir išsaugoti, 1640,67 Lt už suvartotą elektros energiją, 296,34 Lt už šilumos energiją, 761,39 Lt už šaltą vandenį ir nuotekas, viso 4507,15 Lt skolą.

Įstatymai gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Pagal 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (iš dalies pakeisto LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) 3.1 punktą, gyventojams, nesumokėjusiems už eksploatavimą ir komunalines paslaugas, delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Kadangi teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir nepriteisia visos prašomos sumos už elektros energiją atitinkamai yra perskaičiuojami delspinigiai, todėl iš atsakovų ieškovui solidariai yra priteisiama 295,56 Lt delspinigių.

Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisimos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas byloje turėjo 1005 Lt bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro: 185 Lt žyminis mokestis (tomas I, b.l. 6, 112,) 20,00 Lt išlaidos už Gyventojų registro tarnybos pažymą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti 800 Lt (tomas II, b.l. 37-43, 115-119), atsakovė S. N. byloje turėjo 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (tomas I, b.l. 49, 67). Kadangi patenkinti 78 procentai ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovo priteisiama 784 Lt (1005 Lt × 78 procentai) bylinėjimosi išlaidų, tai yra iš kiekvieno po 392 Lt. Iš ieškovo atsakovei S. N. priteisiama 352 Lt (1600 Lt × 22 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui restruktūrizuojamai UAB „Plienas“ solidariai iš atsakovų S. N. ir V. N. 4507,15 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai septyni Lt 15 ct) skolą, 295,56 Lt (du šimtai devyniasdešimt penki Lt 56 ct) delspinigius, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 4802,71 Lt (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai du Lt 71 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui RUAB „Plienas“ iš atsakovės S. N. 392 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui RUAB „Plienas“ iš atsakovo V. N. 392 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei S. N. iš ieškovo RUAB „Plienas“ 352 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.