- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eII-50-586/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00147-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- J. L.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
- Kategorijos
- 1.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. L., jo atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, advokato Giedriaus Gvildžio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13566-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2024 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13566-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), J. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 27 d., 16:36 val., Gargždų – Taikos g, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitas transporto priemones kelio ruože, kuris pažymėtas KET ženklu „Pagrindinis kelias“ (KET 1 priedas Nr. 201). Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 12 d., nutarimu Nr. 140.1 punkto reikalavimus.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. advokato Giedriaus Gvildžio skundas, kuriuo prašo administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o jei administracinės bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiškėjas J. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų neskirti. Skunde nurodo, jog pareiškėjas nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, tai patvirtina ir pateiktas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Pateiktame vaizdo įraše matosi, jog policijos pareigūnų automobilis važiuoja asfaltuotu keliu Vėžaičių miestelyje. Nors vaizdo įraše neužfiksuota kokiu greičiu važiuoja automobilis, tačiau pagal besikeičiantį vaizdą šalikelėje galima daryti prielaidą, kad automobilis važiavo nedideliu greičiu. Pareiškėjo vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiavęs į priešpriešinę eismo juostą susigretina su policijos tarnybiniu automobiliu, taip pat vaizdo įraše matosi, kad nedideliu atstumu ta pačia kryptimi, važiuoja kita transporto priemonė. Akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo automobilis nėra privažiavęs kelių eismo ženklo „Pagrindinis kelias“ ir nėra galimybės nustatyti koks atstumas iki minėto ženklo. Taigi J. L. lenkimo manevrą pradėjo gerokai anksčiu iki kelių eismo ženklo „Pagrindinis kelias“, o manevras buvo pabaigtas minėto ženklo galiojimo zonoje. Pažymi, kad pareiškėjas negalėjo laiku sugrįžti į savo važiavimo juostą tik dėl to, kad tai padaryti trukdė priešais policijos automobilį važiavusi transporto priemonė. Pradėjęs lenkimo manevrą J. L. nematė prieš policijos automobilį važiavusios kitos transporto priemonės, o tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir įpusėjęs atlikti lenkimo manevrą pareiškėjas įvertino kelyje susidariusią situaciją ir suprasdamas, kad baigti lenkimo manevrą, aplenkus vieną policijos automobilį, dėl to nusprendė aplenkti dar vieną automobilį. Nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad J. L. padarė KET pažeidimą.
Institucija, per teismo nustatytą terminą, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas J. L. paaiškino, kad policijos pareigūnus lenkė leistinu 50 km/ val. greičiu. Lenkimo procese suprato, kad nespės baigti lenkimo manevro ir, kad nesukelti pavojingų padarynių, nusprendė aplenkti dar vieną automobilį. Akivaizdžiai matė, kad prieš jį važiuoja tarnybinis policijos automobilis.
Advokatas Giedrius Gvildys teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. J. L. neteisingai įvertino situaciją, jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo, nes matė policijos automobilį. Sąžiningai klydo. Prašo atsižvelgti, kad anksčiau už panašų administracinį nusižengimą nėra baustas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
KET 140.1 punktas draudžia lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad J. L. nubaustas už tai, kad jis kad 2024 m. rugsėjo 27 d., 16:36 val., Gargždų – Taikos g, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitas transporto priemones kelio ruože, kuris pažymėtas KET ženklu „Pagrindinis kelias“ (KET 1 priedas Nr. 201). J. L. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių terminui.
Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis. Pateiktame vaizdo įrašo 00:00:04 sek. dešinėje matosi kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ su papildoma lentele, nurodančia šalutinius kelius. 00:00:21 sek. dešinėje matosi kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Kelio ruožas, kuriame pradėtas lenkimo manevras paženklintas punktyrine linija. 00:00:22 sek. iš dešinės matosi įspėjamasis ženklas „greičio mažinimo priemonė“. Vaizdo įrašo turinys patvirtina, kad eismas minėtame kelio ruože yra intensyvus. Oro sąlygos bei matomumas buvo geras, tiek kelio ženklai, tiek kelio žymėjimas buvo matomas. Tai kad pažeidėjas nepastebėjo kelio ženklo „Pagrindinis kelias“, pažeidėjo elgesio niekaip nepateisina ir nemažina jo atsakomybės, tuo labiau, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, nes draudžiamas lenkimas yra tiesiogiai susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą, kuria nagrinėjamu atveju pažeidėjas pravažiavo sankryžą, lenkė iškart dvi transporto priemones. Tai, kad šio nusižengimo padarymo metu nebuvo padaryti dar ir kiti administraciniai nusižengimai, tokie kaip nustatyto greičio viršijimas ar pan., pažeidėjo atsakomybės nelengvina.
Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutarime aiškiai nurodyta Kelių eismo taisyklių norma.
Pareiškėjas tiek skundu tiek ir teisiamojo posėdžio metu prašė tinkamai individualizuoti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Atsižvelgiant į tai, kad J. L., kaip jis pats nurodė, buvo įsitikinęs, jog lenkimo manevrą atlieka leidžiamojoje vietoje, nes lenkė policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, savo kaltę pripažino teismo posėdžio metu ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi – ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia; aplinkybių sunkinančių aplinkybių nenustatyta; padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrukdė kitų eismo dalyvių, jis neviršijo greičio, lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga, anksčiau teisės vairuoti atėmimas jam nebuvo taikytas, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į teigiamai charakterizuojamą pažeidėjo asmenybę, pažeidėjui neturint polinkio elgtis piktybiškai ir grubiai pažeidinėti įstatymus, mano, kad J. L. šį kartą gali būti paskirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nei numatytas minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalyje (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgiant į J. L. asmenybę akivaizdu, kad net ir atėmus asmeniui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu nusižengimu, ir teismo įsitikinimu, tai turės nubaustajam realų prevencinį poveikį.
Visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad J. L. padarė pavojingą nusižengimą, o duomenys apie jo nuobaudas neleidžia daryti išvados apie jo išimtinai nepriekaištingą Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi praeityje, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13566-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, J. L. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Kitoje dalyje 2024 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.