- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-985-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07951-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- J. I.
- Ieškovas
- L. R., J. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. R. ir J. Ž. ieškinį atsakovei J. I. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės L. R. ir J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės J. I. ieškovų naudai 1 379,40 Lt žalos atlyginimą; 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės lygiomis dalimis nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų aukštų pastate. Virš ieškovių esančiame bute, kurio numeris „3“ gyvena atsakovė ir žalos padarymo metu gyveno kitas buto bendrasavininkis, dabar jau miręs L. I.. 2012-11-12 iš atsakovei priklausančio buto pradėjo tekėti vanduo, dėl to ieškovėms buvo padaryta žala, kurios dydį ieškovės paskaičiavo remiantis lokaline sąmata. Pažymėjo, jog ieškovių bute apsilankė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos darbuotojai, kurie 2012-11-14 surašė Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Jame buvo konstatuota, kad ieškovių butas yra tvarkingas ir suremontuotas, taip pat aktą surašę darbuotojai padarė išvadą, jog jų butui padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovė J. I. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovių pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos darbuotojo sudarytas Moralinių buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 14-49 surašytas 2012 m. lapkričio 14 d. negali būti įrodymų dėl užpylimo iš atsakovės buto. Pažymėjo, jog dokumentą pasirašė ne specialistai, kurie gali nustatyti užpylimo priežastį, o socialinio darbo organizatorė ir vyr. finansininkė. Atkreipė dėmesį į tai, kad vandens nutekėjimo priežastis yra ta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra senas, niekieno neprižiūrimas, neadministruojamas, stogas yra kiauras, nuolat bėga vanduo ir tai patvirtinta atsakovės bute atliktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad vanduo bėga per stogą per siūles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovių naudai 1 379,40 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priimdamas sprendimą, teismas pažymėjo, jog dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovės neprivalo įrodinėti. Jos privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovių butas buvo užlietas iš atsakovės buto, o įrenginių savininkas atsako be kaltės, atitinkamai iš jo turi būti priteistina žala (nuostoliai). Nurodė, kad atsakovė tebeturi, o jos tėvas turėjo bendro pobūdžio pareigą elgtis maksimaliai atidžiai rūpestingai ir savo elgesiu nedaryti žalos kitų asmenų interesams. Tenkindamas ieškinį, teismas taip pat vadovavosi ieškovės nuostoliams pagrįsti pateikta UAB „ARTstatyba“ lokaline sąmata.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantė J. I. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus, negali pasiremti tikimybe, turi vadovautis objektyviais, leistinais įrodymais, o ne remtis suinteresuotų asmenų- ieškovės L. R. ir jos sugyventinio N. parodymais. Pažymi, kad liudytojų L. R. ir N. buvo aiškus prieštaravimas, nurodant užpylimo šaltinį, kuris turėjo būti apeliantės bute, taip pat, jog dar būdamas gyvas apeliantės tėvas tvirtino, kad jokio užpylimo nebuvo, todėl ieškovių surašytoje 2012-11-20 pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo, kurią pasirašė abi ieškovės, jos negalėjo nurodyti tikslios užpylimo priežasties. Apeliantės manymu, pateiktų nuotraukų negalima vertinti kaip tinkamo įrodymo, nes neaišku, ar yra fotografuota iš tiesų ieškovių bute, taip pat negalima vadovautis liudytojo M. parodymais, kadangi jis tik darė prielaidas, jog vanduo bėgo iš kaimyno, gyvenančio viršuje, buto. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pateikta lokalinė sąmata, tačiau nepateiktas defektinis aktas, todėl nėra galimybės nustatyti, kokios buvo realios išlaidos, realūs nuostoliai. Apeliantė taip pat pažymi, jog priimant teismo sprendimą buvo aiškus teisėjos šališkumas.
Atsiliepimas
Ieškovės L. R. ir J. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vanduo pro stogą negalėjo prasiskverbti, kadangi stogas tvarkingas, jokių nusiskundimų nėra ir tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymi, kad ieškovių butas yra tvarkingas ir jame nebuvo pastebėta jokių santechnikos įrengimų ar vamzdynų defektų. Aktą pasirašę darbuotojai padarė išvadą, jog ieškovių butui padaryta žala, o savininkai turėtų pripinti, jog dėl savo aplaidumo, užmaršumo ir neatsakingumo padarė žalą apačioje gyvenančioms ieškovėms ir turėtų atlyginti nuostolius. Ieškovės taip pat nesutinka, jog šiuo atveju teismas buvo šališkas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas atsakovę atsakinga už butui Nr. 1 padarytą žalą pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, esant prieštaringiems įrodymams nepasiūlė šalims pateikti įrodymus tam tikroms aplinkybėms pagrįsti, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovėms priklausantis butas (koridorius) 2012-11-12 buvo užlietas iš atsakovei ir tuo metu tame bute gyvenusio L. I. priklausančio buto Nr. 3.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo (ų) neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Byloje turi būti duoti nurodymai šaliai, įrodinėjančiai priežastinį ryšį, pateikti įrodymus apie šias aplinkybes. Be to, vertinant įrodymus reikia turėti galvoje tai, kad užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Šią išvadą teismas darys atsižvelgęs į tai, ar nėra kitų ieškovo patalpų užpylimo šaltinių. Tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai). Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Nagrinėdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis.
Tai, kad į ieškovėms priklausantį butą vanduo pratekėjo per lubas iš virš esančio atsakovei priklausančio buto ginčo byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina, tiek ieškovių pateiktos nuotraukos (b.l. 15), tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas su nuotrauka (b.l. 9-10). Tačiau nei vienas iš šių įrodymų nepatvirtina, kad vanduo pratekėjo virš ieškovių buto esančio buto savininkui pažeidus pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovių argumentas, kad viršutinio buto savininkas paliko neužsuktą vandens maišytuvą bei užkimšo kanalizacijos įrenginius, byloje niekuo nepagrįstas. Minėto gyvenimo sąlygų patikrinimo akte (b.l. 9-10) nurodytos aplinkybės apie ieškovių buto užpylimą yra surašytos iš buto savininkės L. R. žodžių. Teismas nevertino atsakovės į bylą pateiktų analogiškų ieškovėms pateiktų įrodymų – nuotraukų (b.l.35-36), iš kurių matyti, kad atsakovei priklausančio buto lubos ir siena yra šlapios, t.y. tos aplinkybės, kad į atsakovės esantį virš ieškovių butą patenka vanduo, ir ar tai nėra vandens pratekėjimo priežastimi į ieškovėms priklausantį butą. Atsakovei įrodinėjant, kad tiek pro lubas, tiek per sienų siūles prateka vanduo ir galimai tai buvo atsakovių buto užpylimo priežastis, teismas laikė neįrodytu pasirėmęs L. M. kaip įgalioto daugiabučio namo savininkų asmens 2012 m. gruodžio 4 d. surašyta pažyma, kurioje nurodyta, kad namo bendrojo naudojimo komunikacijos ir stogas yra tvarkingi (b.l. 11). Tačiau šis asmuo nurodo prieštaringus faktus. Duodamas parodymus teisme liudytoju, jis parodė, kad visgi atsakovės bute virš lango buvo šlapia ir nurodė, kad jo manymu problema yra namo siūlės, pro siena bėgo vandens čiurkšlė, taip pat nurodė, kad namo stogui reikalingas remontas, nors jis nekiauras (b.l. 58). Pažymėtina tai, kad šis liudytojas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes jis yra daugiabučio namo savininkų, kurie sudarę Jungtinės veiklos sutartį namo bendrų reikalų tvarkymui (b.l. 40, 62), įgaliotas atstovas (bent jau tokie duomenys nurodyti minėtame rašte), todėl esant tam tikriems namo trūkumams galėjusiems įtakoti vandens pratekėjimą prie namo konstrukcijas, turėtų būti atsakingas, kaip ir kiti namo savininkai, kurie patys surašė aktą (b.l. 64), vietoje to, kad pasitelktų kompetentingų institucijų ar asmenų pagalba. Be to, tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administraciją 2013 m. liepos mėnesį nusprendė, kad yra reikalingas namo stogo remontas ir įpareigojo L. M. kuo skubiau organizuoti stogo remontą (b.l. 62), nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių, o bent jau iš dalies jas patvirtina.
Be to, teismas nevertino pateiktų į bylą UAB DK „PZU Lietuva“ pranešimų dėl žalos atlyginimo (b.l. 66,67), iš kurių matyti, kad draudimo kompanija nutarė išmokėti draudimo išmoką už įvykį, kuris įvyko 2013-02-27. Iš ieškovės L. R. paaiškinimų (b.l. 73) matyti, kad žalos butui atsiradimą sąlygojo buto užpylimas iš viršaus, t.y. iš atsakovei priklausančio buto. Nors tai yra kitas įvykis, tačiau jo aplinkybės gali turėti esminę reikšmę byloje, nustatinėjant ne tik po to sekusio buto užpylimo atvejį, tačiau ir ginčo atvejį. Draudimo kompanijos nustatyta buto užpylimo 2013-02-27 priežastis yra svarbi nustatant ar ieškovėms priklausantis butas buvo užpiltas pagal ieškovių nurodytas aplinkybes, ar pagal – atsakovės. Be to, UAB DK „PZU Lietuva“ nustatyta draudimo išmoka (b.l. 66,67) turi reikšmės ir nagrinėjamoje byloje žalos dydžiui. Teismas nustatydamas žalos dydį nesiaiškino, ar ieškovės pašalino užpylimo priežastis, jeigu pašalino tai kada: ar iki kito buto užpylimo, įvykusio 2013-02-27, ar vėliau, kurias realias išlaidas patyrė šalindamas pasekmes. Pačioms ieškovėms pateikus į bylą jau minėtus draudimo kompanijos pranešimus dėl draudimo išmokų sureguliavimo, teismas nesiaiškino, ar per pirmą užpylimą padarytų nuostolių neapima sureguliuota draudimo išmoka, t.y. ar reikalingų atlikti remonto darbų vertė neįskaičiuota į remonto darbų, kuriuos įvertino kaip padarytą žalą draudimo kompaniją, vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius pastarąsias aplinkybes, tikslinga draudimo kompaniją traukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, kad būtų atribota tiek pirmo, tiek antro užpylimo metu padarytų užpylimų mąstai ir kiekvienu iš jų padaryta žala.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas esmingai pažeidė procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo, jos dydžio aplinkybių, nepasiūlė šalims pateikti įrodymus tiek žalos padarymo, tiek jos dydį pagrindžiančių aplinkybių, neįvertino visų įrodymų, kurie pateikti į bylą. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo padarytų pažeidimų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylos aplinkybėms ištirti reikia surinkti naujų įrodymų ir iš naujo nustatyti teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, o galimai į bylą patraukti ir kitus bylos dalyvius, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (CPK 326 str.1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.