Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. 2A-2721-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
2A-2721-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07951-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
J. I.
Ieškovas
L. R., J. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2721-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07951-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovių L. R. ir J. Ž. ieškinį atsakovei J. I. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės 1379,40 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), palikto neužsukto maišytuvo 2012 m. lapkričio 12 d. buvo vandeniu užlietas ieškovėms priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir sugadintos minėto buto lubos, sieninė spinta, užpilta vonia. Ieškovių turtui buvo padaryta žala, kurią jos prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad namas yra senas, neprižiūrimas ir nuo stogo per siūles nuolat bėga vanduo. Nurodė, kad ji buvo darbe, kai paskambino V. D. ir pasakė, jog bute bėga vanduo ir užpylė kaimynų butą. V. D. po 2-3 val. patikrinęs butą pranešė, kad ten sausa. Pats tėvas telefonu tvirtino, kad nieko neužpylė. Pas tėvą nuvažiavo po savaitės, apžiūrėti kas įvyko. Atsakovės teigimu namo stogas yra senas, todėl vanduo galėjo pratekėti pro namo plyšius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės J. I. ieškovių naudai 400 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 848 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 14 d. Moralinių - buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte, pasirašytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos darbuotojų, surašytu gavus pranešimą apie ieškovių buto užliejimą ir apsilankius atsakovei priklausančiame bute, įvertinus situaciją buvo nustatyta, kad vanduo per viršų bėgo dėl minėtame bute negerai užsukto maišytuvo. 2012 m. gruodžio 4 d. pažymoje nurodyta, kad namo bendrojo naudojimo komunikacijos ir stogas yra tvarkingi. Byloje esanti pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina aplinkybę, kad 2012 m. lapkričio 12 d. labai silpnai lijo 3 valandas, kritulių kiekis buvo 0,7-0,8 mm, kas reiškia, jog kvadratinio metro plotui teko tik 0,07-08 litro vandens. Atsakovės teismui pateiktas 2013 m. liepos 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad tik 2013 m. liepos mėnesį apžiūrėjus daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad minėto namo stogui reikalingas remontas. Byloje Daugiabučio namo įgaliotas asmuo L. M. patvirtino, kad buvo pakviestas su kaimynė M. M. į butą, jie pamatė, kad nuo lubų virtuvėje bėgo vanduo. L. M. teismui pateikė 2014 m. liepos 15 d. raštišką pranešimą, informuodamas, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ginčo name nebuvo atliekami stogo, sienų, kanalizacijos ir vandentiekio sistemos darbai. UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. liepos 14 d. pateikė raštą, kuriuo nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 31 d. bendrovės eksploatuojamose sistemose (duomenys neskelbtini) gedimų nebuvo.

Pateiktos foto nuotraukos rodo, kad ieškovių buto lubos šlapios, o tai reiškia, kad joms priklausantis butas buvo užpiltas iš viršaus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad įvykio dieną buvo gausiai iškritę krituliai, o taip pat nėra duomenų, kad name butų įvykusi vandentiekio avarija ir buvo taisomas gedimas. Pažymėtina, kad avarinė tarnyba nebuvo kviečiama, vienok, vanduo pro lubas nustojo sunktis po to, kai ieškovė kreipėsi į virš jos buto gyvenantį asmenį. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad avarijos bendro naudojimo sistemose nebuvo, o vandens skverbimasis nustojo užsukus čiaupą atsakovės bute. Darė išvadą, kad ieškovių butas buvo užlietas iš atsakovės buto. Tai, kad senos statybos namui buvo reikalingas stogo remontas ir vėliau stogo danga pakeista, nesudaro pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė pati savaime reiškia, jog ieškovių butas buvo užpiltas nuo stogo. Teismo vertinimu, tokiu atveju, jeigu vanduo ir skverbtųsi pro stogą, turėtų visų pirma nukentėti atsakovės butas, nes jis yra paskutiniame aukšte, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad ir jos butas nuo vandens besisunkiančio pro namo plyšius yra sugadintas.

Ieškovės nuostoliams pagrįsti pateikė UAB „ART statyba“ lokalinę sąmatą iš kurios matyti, kad ieškovių bute esančio sugadinto turto remonto darbai įvertinti 1379,40 Lt. Atsakovė minėtos sąmatos dydžio neginčijo. Teismui nustačius, kad ieškovėms priklausantis butas buvo sugadintas dėl atsakovės kaltės, ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. I., prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismo argumentas, kad ieškovių buto lubos buvo šlapios, nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, teismo sprendime nurodytas argumentas, kad fotonuotraukos patvirtina šlapių buto lubų buvimą, prieštarauja pačių ieškovių pateiktoms fotonuotraukoms, kuriose užfiksuota neaiškios kilmės dėmė lubose, jokio nutekėjimo lubose, pvz. juostomis, nėra, nėra užfiksuota aiškių vandens dėmių.

2) Atkreipė dėmesį, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, vyksta nuolatiniai ginčai, todėl dėl užpylimo fakto nustatymo 2012 m. lapkričio 12 d. ieškovės būtų sukvietę kiek įmanoma daugiau institucijų bei asmenų (įgaliotas asmuo bei liudytojai).

3) Pateiktas 2012 m. lapkričio 14 d. Buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas turi kitą tikslą, t.y. patikrinti ieškovės buitines sąlygas ir tik pagal ieškovės žodžius buvo užfiksuotas neva buto užpylimas.

4) Teismas sprendime nurodė prieštaringus įrodymus, kad name nebuvo atliekami stogo remonto darbai tuo laikotarpiu, tačiau patvirtinta, kad stogas buvo kiauras ir per siūles bėgo vanduo.

Žemesnės instancijos teismas

5) Teismas padarė išvadą, kad avarinė tarnyba nebuvo kviečiama, nes ieškovė kreipėsi į atsakovės tėvą dėl užpylimo vandeniu, vanduo nustojo sunktis, tačiau kyla klausimas, kaip galėjo atsirasti dėmė lubose, jeigu vanduo nebėgo. Ieškovė L. R. negalėjo paaiškinti, kodėl ji nekvietė avarinės tarnybos, nefiksavo paties užpylimo fakto nuotraukomis, nes pateiktose nuotraukose užfiksuota dėmė iš viso neaišku, kokios kilmės, ar ji šviežia dėmė, ar likusi, susidariusi dėl netinkamo dažymo dažais ar pan.

6) Teismas darė išvadą, kad jei būtų buvęs užpylimas nuo stogo, jis būtų ir atsakovės bute, tačiau į civilinę bylą yra pateiktas įrodymas, nuotraukos dėl buto užpylimo. Be to, 2013 m. liepos 22 d. teismo posėdyje apklaustas Motiejūnas patvirtino, kad virš lango atsakovės bute buvo šlapia, „manau, kad siūlės problema, prieš metus L. I. tepė minėtą siūlę, tą dieną buvo šlapia, siena bėgo vandens čiurkšlė“.

7) Aplinkybę, kad stogui reikalingas remontas, patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 10 d. raštas, pridedamas prie apeliacinio skundo, kad iš tikrųjų buvo daromas stogo remontas.

8) Teismas nepašalino prieštaravimo dėl neva neužsukto vandens maišytuvo bei užkimštų kanalizacijos įrenginių, ką aiškiai nurodė atlikti apeliacinės instancijos teismas, turėjo būti išsiaiškinta, dėl ko galėjo būti neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys užpylimo žalai atsirasti. Teismas iš viso nevykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymų dėl įrodymų vertinimo. Nėra nuotraukose užfiksuota, kad buvo užpiltos ieškovių buto lubos, teismas be jokių įrodymų nurodė tokią aplinkybę, kai tik yra pateikta nuotrauka dėl koridoriaus lubose esančios neaiškios kilmės dėmės. Be to, čiaupo užsukimo faktas nepagrįstas jokiais įrodymais, vien tik ieškovės paaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės L. R. ir J. Ž. su juo nesutinka, prašo atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Apeliaciniame skunde nurodyti du vienas kitam prieštaraujantys argumentai - teigiama, kad užliejimas nebuvo atliktas (neva tai įrodo tas faktas, kad į ieškovių butą nebuvo įleistas atsakovės sugyventinis V. D., ar nebuvo kviečiama avarinė tarnyba), iš kitos pusės teigiama, kad užpylimas vis tik buvo, kad tai įvyko dėl to, kad stogas yra kiauras, ką įrodo faktas, jog virš atsakovės langų buvo ,šlapia“. Atsakovės pozicija nenuosekli, užliejimas negalėjo įvykti dėl kiauro stogo, nes yra pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, kurioje teigiama, kad „lapkričio 12-osios naktį silpnai lijo apie 3 valandas“ ir kad užliejimo dieną kritulių kiekis buvo 0,7 mm, kas yra labai mažai. Jei stogas būtų kiauras, ieškovių (kaip ir atsakovės) butas būtų užpilamas nuolat, nes 2012 metų ruduo buvo lietingas, tačiau jokio kito užliejimo fakto 2012 metų rudenį nebuvo. Kad pro stogą vanduo negalėjo prasiskverbti, įrodo rašytiniai įrodymai – 2012 m. gruodžio 4 d. pažyma, iš kurios matyti, jog namo bendro naudojimo komunikacijos ir stogas yra tvarkingi, jokių nusiskundimų nėra, bei 2013 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus raj. savivaldybės administracijos pažyma, kurioje teigiama, kad „stogo būklė yra patenkinama ir vanduo pro stogo dangą neprasiskverbia“. Byloje liudijęs namo įgaliotas asmuo L. M. paliudijo, kad namo stogas ir vamzdynai yra tinkami naudoti ir nėra trūkę.

L. M. teismui pateikė 2014 m. liepos 15 d. raštišką pranešimą, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. name nebuvo atliekami stogo, sienų, kanalizacijos ir vandentiekio sistemos darbai. UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. liepos 14 d. pateikė raštą, kuriuo nurodė, kad bendrovės eksploatuojamose sistemose gedimų nebuvo.

Šalies argumentai

2) Apeliantė teigia, jog tas faktas, kad nebuvo kviesti specialiųjų tarnybų darbuotojai įrodo, kad užliejimo nebuvo. Atskirsdamos į tai ieškovės pareiškia, kad gyvenamojo namo niekas neadministruoja, gyventojai tarpusavyje yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, todėl niekas nešalina gedimų. Tai patvirtina UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pažyma. UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat neatsako už name esančių vamzdynų ar prietaisų gedimus, juo labiau nešalina stogo defektų (jei tokie būtų) atsiradimų, jų atsakomybės ribos baigiasi iki namo įvado. Todėl nei šioms įmonėms, nei kitoms tarnyboms nėra prievolės nei atvykti, nei juo labiau konstatuoti įvykusio užliejimo ir jį šalinti. Esant tokiai situacijai, ieškovės kreipėsi į seniūniją, kad jos atstovai apžiūrėtų patalpas, kas ir buvo padaryta. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos darbuotojai 2012 m. lapkričio 14 d. surašė Moralinių - buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame ir buvo konstatuota, kad mūsų butas yra tvarkingas ir suremontuotas. Buvo nurodytos ir apsilankymo priežastys — „gavus pranešimą iš pačios pareiškėjos apie jos nuosavybės teise turimo būsto užliejimą, buvo apsilankyta šeimoje norint įvertinti esamą situaciją bei jos padarytus nuostolius“. Ieškovių bute nebuvo pastebėta jokių santechnikos įrengimų ar vamzdynų defektų. Aktą surašę darbuotojai padarė išvadą, jog butui padaryta žala, o kaltininkai turėtų pripažinti, jog dėl savo aplaidumo, užmaršumo ir neatsakingumo padarė žalą butui ir turėtų atlyginti nuostolius. Akte nurodyta, jog surašant jį dalyvavo ir namo administratorius L. M., kuris irgi patvirtino tą faktą liudydamas byloje.

Kad vanduo bėgo per šiuo metu atsakovės nuosavybės teise valdomo buto santechnikos prietaisus paliudijo liudytojas R. N., kuris įvykio metu buvo nuėjęs į atsakovės butą ir matė vandenį tiek vonioje, tiek ir kriauklėje, buvo neužsuktas maišytuvas, vanduo buvo ant grindų. Buto savininkas buvo neblaivus ir teko patiems užsukti maišytuvą.

Užliejimo faktą patvirtina ir pateikta lokalinė sąmata. Specialistai joje įvertino žalos pašalinimą ir tam reikalingų darbų padarymą. Sąmata buvo padaryta praėjus trumpam laikui po užliejimo.

3) Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateikė duomenis (kadastrinių matavimų bylą, projektą), iš kurių matyti, kad atsakovei priklausančio buto sanitarinis mazgas, per kurio grindis prabėgo vanduo, yra virš ieškovių buto patalpų, kurios ir buvo užpiltos vandeniu. Atsakovės sanitarinis mazgas neturi langų, net ir atsakovė niekada neteigė, jog pro jo sienas nuo stogo bėgo vanduo. Atsakovė tik pateikė nuotrauką dėmės, teigė kad tai jos buto virtuvės siena. Atkreipė dėmesį, jog ant nuotraukos nėra datos, todėl neįmanoma nustatyti, kada dėmė atsirado. Todėl teigti, kad vanduo prabėgo pro kiaurą stogą į atsakovės buto sanitarinį mazgą ir toliau į ieškovių butą nėra jokio pagrindo.

4) Taip pat nėra pagrindo teigti, kad užpylimas įvyko dėl to, kad neva ieškovių bute trūko vamzdis. Jokių įrodymų nėra, jei vamzdis būtų trūkęs, užpylimas nebūtų lubose. Tokio tipo užpylimas, koks įvyko ieškovių bute, būdingas, kai vanduo bėga iš viršuje esančių patalpų.

5) Kad buvo užpuolimas įrodo ir ieškovių veiksmai tuoj po užpylimo. Praėjus vos kelioms dienoms, 2012 m. lapkričio 20 d. kreipėsi pretenzija į buto Nr. 3 savininkus. Pretenzijoje nurodė jog dėl netinkamo buto eksploatavimo butui buvo padaryta žala, kurios dydis sudaro 1379,40 litų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 10 d. raštą adresuotą L. M., kurio kopija persiųsta J. I., kuriame nurodyta informacija, kad atsakovė 2013 m. rugsėjo mėn. kreipėsi su skundu dėl nekokybiškai atlikto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto, kuriuo administracija prašo pateikti atsakovei namo įgaliotinio išvardintus dokumentus.

CPK 314 str. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus tuo atveju, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai dėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamą įrodymą, kuris apeliantės buvo gautas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir ši turėjo galimybę jį pateikti pirmos instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už ieškovėms nuosavybės teise priklausančio buto sugadinimą, užliejus jį vandeniu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 12 d. vandens užliejimo priežastis buvo iš viršuje esančio buto dėl jame negerai užsukto vandens maišytuvo, t.y. atsakovės neteisėti veiksmai, buto savininkės (jos tėvo L. I.) negebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu ir tuo pagrindu atsirado žala. Todėl teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovių naudai priteisė visą UAB „ART statyba“ sudarytoje sąmatoje priskaičiuotų darbų vertę 400 EUR nuostolių dydį.

Už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių trūkumų, atlygina pastato (buto) savininkas, kuris bendraisiais pagrindais, nustačius padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, savininkas atsako be kaltės.

Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, būtent atsakovė turėjo pareigą elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai bei savo elgesiu nepadaryti žalos kitiems asmenims. Šiuo atveju sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad vandens užliejimo priežastis buvo būtent iš viršuje esančio atsakovės buto, kadangi tokią priežastį nurodė tiek Nemenčinės seniūnijos surašytas Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas bei liudytojais apklausti R. N., L. M., paneigiančių šią faktinę aplinkybę įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, ieškovės pateikė teismui UAB „ART statyba“ lokalinę sąmatą, kurios pagrindu ir rėmėsi, prašydamos priteisti žalos dydį. Atsakovė byloje žalos dydį paneigiančių duomenų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, apie galimai ieškovėms priklausančio buto užpylimą kitu būdu (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantas) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovės pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 EUR teisinių paslaugų išlaidų. Nors šios išlaidos ir neviršija 2015 m. kovo 19 d. Įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.11 p.), tačiau atsižvelgiant į bylos dalyką, atsiliepimo apimtį, į tai, kad atsikirsta iš esmės į tuos pačius argumentus, kurie jau buvo analizuoti, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl jo parengimas neturėjo reikalauti didelių laiko sąnaudų, yra pagrindas daryti išvadai, kad pakankamas šių išlaidų atlyginimas būtų 100 EUR. Išlaidos priteistinos iš apeliantės lygiomis dalimis ieškovių naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovėms L. R. ir J. Ž. 100 EUR (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Asta Radzevičienė