Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, E. K. ir Ž. F. (Ž. F.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ūkio pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas).

Pareiškėja nurodo, jog šalia (duomenys neskelbtini), stovi ūkio pastatas. Jo LKS koordinatės (duomenys neskelbtini). Pastatas yra neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, stovi suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Pareiškėja, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama statinių pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą, 2023 m. balandžio 21 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-7/23(2.14.1.55E-AD23) (toliau – ir Aktas), į kurį įtraukė ir šį Pastatą. Akte pareiškėja nurodė, kad Pastatas yra prie (duomenys neskelbtini), jo paskirtis – pagalbinio ūkio, bendras plotas apie 40 kv. m.

Paaiškina, kad siekdama nustatyti Pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į jį, pareiškėja ėmėsi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į jį, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt 2023 m. birželio 1 d. buvo patalpintas pranešimas apie Pastatą, kuriame buvo pateikta informacija apie ketinimą kreiptis į teismą dėl Pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Pranešimu taip pat buvo prašyta asmenų, turinčių turtinių teisių į Pastatą, iki 2023 m. gruodžio 29 d. kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime nurodytą turtą. Informacija apie pradėtą statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į Pastatą, taip pat buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ 2023 m. birželio 3 d. Be to, tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokio konkrečiai objekto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo pradėta ir kurių savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos objektus, kviečiama atsiliepti, Šnipiškių seniūnija ant Pastato buvo pakabinusi du skelbimus, pirmąjį - 2020 m. gegužės 7 d., o antrąjį - 2023 m. sausio 9 d., kuriais buvo prašoma asmenų, turinčių turtinių teisių į Pastatą, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūniją. Pareiškėja nurodo, kad turtinių teisių į Pastatą iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos niekas nepareiškė.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog, vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir bendrojoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (DBSIS) atlikta paieška pagal adresą, su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacine sistema „Avilys“, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl Pastato buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Inspekcija taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Pastato statybos metus. Inspekcijos manymu, Pastatas statytas daugiau kaip prieš 10 metų, todėl šiuo metu Inspekcija nenagrinėtų jo statybos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Suinteresuoti asmenys E. K. ir Ž. F. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės ar savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu ūkio pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama duomenų apie Pastato savininkus, pradėjo vykdyti Pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-7/23(2.14.1.55E-AD23), kuriuo Pastatą įtraukė į jos apskaitą. Įtraukdama į apskaitą, Pastatą Vilniaus miesto savivaldybės administracija apibrėžė bendrais bruožais, nurodydama, kad Pastatas yra prie (duomenys neskelbtini), jo aukštų skaičius yra 1, plotas apie 40 kv. m, jis yra nerealizuotinas. Dar iki jo įtraukimo į apskaitą ir po to apie Pastatą, kviesdama atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius teisių į Pastatą, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė interneto svetainėje www.vilnius.lt, ant Pastato durų užklijavo skelbimą apie pradėtą pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, 2023 m. birželio 3 d. nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė pranešimą apie vykdomą Pastato pripažinimo bešeimininkiu procedūrą ir kvietimą atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į Pastatą. Į šiuos kvietimus po pradėtos Pastato pripažinimo bešeimininkiu procedūros iki pareiškimo teismui pateikimo niekas neatsiliepė. Teisių į šį Pastatą turintis niekas nepareiškė ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449, nereikalauja tiksliai identifikuoti nekilnojamąjį daiktą. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 26.1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas neįregistruotas, nurodomi jį identifikuojantys požymiai ir šis turtas įvertinamas rinkos kaina. Teismų praktikoje gi išaiškinta, kad šių teisės aktų paskirtis – turto apskaita, kurios tikslas – bešeimininkio daikto išaiškinimas, tačiau minimos procedūros atlikimas nesudaro besąlyginės prielaidos daikto pripažinimui bešeimininkiu. CK 4.58 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyvendinama, jeigu tai draudžia įstatymai. Nuosavybės teisė pagal CK 4.47 straipsnio nuostatas gali būti įgyjama įstatymo nustatytais pagrindais. Pirmiausiai daiktas turi būti nuosavybės teisės objektu, kuriuo laikytinas teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Todėl tais atvejais, kai daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų dėl statinių statybos tvarkos, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės teisė objektu (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-793-516/2010, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-143-324/2010, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-450/2015).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pastatas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra registruotos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors pareiškėja Akte yra nurodžiusi šio Pastato plotą ir aukštį – vieno aukšto apie 40 kv. m, į bylą yra pateikusi fotonuotraukas, kuriose matosi Pastatas, pareiškime nurodžiusi Pastato x/y koordinatę, jų akivaizdžiai nepakanka identifikuoti patį Pastatą kaip konkretų nekilnojamąjį daiktą. Iš pareiškėjos pateiktų, taip pat viešai apie Vilniuje esančius pastatus prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas gali spręsti tik tai, kad ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tikėtina jau ilgą stovi tam tikras tikėtina medinis statinys ar statiniai. Ar šis ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), stovintis tikėtina medinis statinys ar statiniai visa apimtimi yra pareiškimo objektu esantis Pastatas, byloje surinktų duomenų nustatyti nepakanka. Ar jis (jie) patenka (visas (visi), jis (jų) dalis) į Lietuvos valstybei priklausančio ir Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomo nedidelio 422 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kaip jame jis konkrečiai išsidėsto, byloje surinktų duomenų nustatyti taip pat nepakanka. Byloje surinktų duomenų nepakanka nustatyti ir tai, kokie yra tikslūs šio Pastato matmenys – jo plotis, ilgis, žemės užstatymo plotas, aukštis, kurie paprastai fiksuojami atliekant kadastrinius matavimus. Vien apytikslis Pastato aukštų skaičiaus, ploto, buvimo vietos nurodymas Akte, Pastato kaip konkretaus nekilnojamojo daikto neidentifikuoja.

Teismas, 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, atkreipė į tai pareiškėjos dėmesį bei pasiūlė pareiškėjai teikti papildomus įrodymus, leidžiančius identifikuoti Pastatą kaip konkretų nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėja, reaguodama į teismo siūlymą, pateikė dar kelias fotonuotraukas (jose Pastatas matomas iš vienos (tos pačios kaip anksčiau teismui teiktose fotonuotraukose) pusės), iš kurių teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, gali spręsti (spėti), kad pareiškėjos pareiškimu prašomas pripažinti bešeimininkiu Pastatas tikėtina yra maždaug stačiai (duomenys neskelbtini)gatvei prie namo (duomenys neskelbtini), stovintys vienas prie kito prisišlieję keli (koks jų konkretus skaičius neaišku) sandėliukai. Kaip nustatyta iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktų duomenų, namo (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje taip pat yra išlikęs 1982 m. balandžio 26 d. planas (toliau – Planas), kuriame yra nubrėžti maždaug stačiai Daugėliškio gatvei prie namo (duomenys neskelbtini), stovintys vienas prie kito prisišlieję sandėliukai. Jų visų, kurių yra, teismo vertinimu, daugiau nei trys, identifikuojančius duomenis Plane sudėtinga įžvelgti. Teismas įžvelgia tik jų žymėjimus plane kaip 1I1m, 2I1/m, 4I1/m, 5I1/m. Tačiau iš šio Plano aiškiai matyti, kad vienas iš jų - 5I1m, Plane yra fiksuotas kaip savavališka statyba. Šis ir kiti sandėliukai, nors ir yra pažymėti pastarajame Plane, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre kaip nekilnojamojo turto objektai nėra registruoti. Duomenų apie jų statybos teisėtumą, kaip ir duomenų, jog ginčo objektu esantis Pastatas ir yra šie pastarajame Plane pavaizduoti sandėliukai ar vienas (keli) iš jų, byloje nėra. Įrodymų, liudijančių Pastato statybos teisėtumą, pareiškėja į bylą apskritai neteikė, nors šias aplinkybes grįsti papildomais įrodymais teismas siūlė jau minėta 2025 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartimi.

Taigi, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad byloje surinktų duomenų akivaizdžiai nepakanka tiek identifikuoti Pastatą kaip konkretų nekilnojamąjį daiktą, į kurį pareiškėja prašo pripažinti jai nuosavybę CK 4.57 straipsnio pagrindu, tiek ir nustatyti, kad šis nekilnojamasis daiktas – Pastatas, yra sukurtas teisėtai. Įvertinęs tai, teismas tenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl Pastato pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 534-537 straipsniais, teisėja

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.