Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2021 m. vasario 8 d., apie 14.36 val., jos pačios naudojamame automobilyje „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-1 (toliau – Asmuo Nr. 1), pareikalavus 300 eurų kyšio, tiesiogiai susitarė duoti ir davė 200 eurų kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui – Asmeniui Nr. 1, už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – leidimo viešinti statybų projektų, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), priėmimą.

Taip pat E. M., siekdama, jog asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-1 (toliau – Asmuo Nr. 2), pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui, kuris ikiteisminio tyrimo metu mirė (toliau – Asmuo Nr. 3), paveiktų Asmenį Nr. 3, kad šis, teisėtai veikdamas vykdant savo įgaliojimus, pritartų statybą leidžiančio dokumento – statinio projekto „Kitos (ūkio) paskirties pastato (7.19.), (duomenys neskelbtini)“ išdavimui, 2021 m. liepos 28 d., apie 12.11 val., Vilniuje tiesiogiai susitarė duoti 200 eurų kyšį Asmeniui Nr. 2 ir 2021 m. liepos 29 d., apie 16.21 val., prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 200 eurų kyšį Asmeniui Nr. 2.

Be E. M. prisipažinimo, jos kaltė padarius BK 227 straipsnio 1 dalyje, BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

M - Alio, P., labas. R- Nu. M - Nu, žiūrėk, jau K. pasirašė, tai liko tiktais. R- Žinau, žinau, taigi aš ir dirbu, žinau, kad pasirašė. M - Nu. R - Laukiu dabar K. M – Nu, viską sutvarkė jau, nu. R- K. nesutvarkė dar. M - Gerai. Ne, ne, man L. jau, ta prasme, kad K.

M – Alio. R – Tai ko tu padėjai ragelį? M - Nu, tai, taigi aš pasakiau, padarys tuoj jinai. R - Nu, tai gerai, tai kaip tada darom, per komunikaciją siunčia, tada neatmeta, o jeigu ne per; komunikaciją – atmetimas. M - Taigi jinai sakė atsiųs per komunikaciją, sakė, jam netinka. Tai dabar tinka? R - Nu. tai, jeigu reikia. M - Atsiųs tuoj pat, nu. R - Tai kaip - per komunikaciją gali jinai atsiųst ar ne? Moka? M - Moka. Nu, taigi architektė. Atsiųs. R - Sako moka. Moka, o kas kėlė, kas įkėlinėjo? Jinai? Ar kita? M - L. įkėlinėjo. Ir L. įkels, nu. R – Oi, keiksmažodis, nesuprantu aš – tai kaip daryti? Tu pasakyk, kad man reikia žinoti, ką žmogui pasakyt. M – Taigi mes įkelsim per komunikaciją. Architektė įkels, ta, kuri įkėlinėja. R – Nu tai gerai, tegul kelia per komunikaciją tada. M – Gerai, gerai. Ačiū. R – Ir kuo greičiau, davai. M. – Gerai.

M – Alio. R – Nu, kaip? M – Nu, nežinau. Turėjo išsiųsti. R – Tai nieko neatsiuntė. Va aš, vat pietaut einam. M - Nežinau, nu, L. skambino va tik ką, kad, nu, prieš kokių dvidešimt minučių turėjo išsiųst. O L. iškart išsiuntė. R - Nu, tai sužinok, ar išsiuntė, ar ne? M - Tai kas iš to, nu, tai. R - Mes, pas mus nieko nėra, neatsiuntė niekas. V. eina pietaut ir aš einu. M - Tai prie ko čia V.? R - Nu, tai jam turėtų siųst ar kam? M - Ne, taigi K. turi siųst. R - Nu, tai K. ir yra V. M - gerai, aš gi nežinau vardo.

R – Alio. M - P., aš sakau, prieš dešimt minučių, sakė, kažkur įkėlė per komunikaciją. R - Per komunikaciją? M - Taip, taip R -Tuoj, ateis iš pietų, laukiu.

R - Žiūrėk, vėl blogai. Dabar, žiūrėk, atsiminsi? Eksplikacijoj pas, pa..., pastatyta ūkio past..., pagalbinio ūkio pastatas. Žinai, kas yra eksplikacija? M – Taip R - Nes A. nesirašo. Turi būt kitos ūkio paskirties pastatas eksplikacijoj parašyta. Kitos ūkio paskirties pastatas. Ir dar reikia parašyti jai paaiškinimą, kodėl, kodėl kelia per komunikaciją. M – O kodėl? Ką rašyt? R - Nu, aš, keiksmažodis, nežinau, kuo paaiškinimą, nes kitaip negali jis prijungt. Vat (keiksmažodis), dabar tampysimės (keiksmažodis) savaitę su šitais visais taisymais. Ana nesirašo ir viskas. M – Tai ką daryt? R - Taigi aš tau sakau, ištaisyt eksplikacijoj vietoj pagalbinio ūkio pastatas turi parašyta kitos ūkio paskirties pastatas. M - Tai aš suprantu ir vėl kelt į eksplikacija, oj, į komunikaciją. R - Eksplikaciją atsiųsti per tą komuni... M – Komunikaciją vėl R - kaciją. Ir dar parašyk pasiaiškinimą, ta architektė turi parašyt, kodėl siunčia per šitą, kad ten, nu, sugedo kas nors, printeris ar kas... M - Nu, gerai. Ką nors sugalvosim, gerai. R - Ir paimk kapeikų, nes aš kitaip nepadarysiu tau nieko.

Pokalbio data: 2021 m. liepos 28 d. Pokalbio pradžia: 12:47:06 val. Pokalbio pabaiga: 12:49:04 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), M – E. M. (Tel. (duomenys neskelbtini)).

R – Alio. M - P., tu pamiršai turbūt. Tu sakei einu ir tuoj (neaiškiai) ir atnešiu leidimą, o dabar, sakai, tą padaryk, tą padaryk, tą padaryk. R – (neaiškiai) aš atnešiu. Nu, tai aš laukiu, kol man pas, pas, atsiųs tą, ką prašiau, nu... M – Tai išsiuntė. R - Dabar išsiuntei tą, tą šitą (neaiškiai). M - Bet tu nesakei, kad reik siųsti, tu sakei, einu ir atnešiu, atsimeni? R - Nu, tai aš neturiu, ką paduoti, jeigu duodi, tai iškart bus. M - Tai va, tai ką duoti? R – Nu tai ką duoti? M – Tai už ką (neaiškiai). R - neaiškiai) reikia suformuot, nori, tai atmetimą daro ir lauk savaitę. Nu, (keiksmažodis), kitaip nepadarysiu. Aš, jeigu nori dabar, kad šiandien gauti, vat, sakau, ką man reikia pagrindinius dalykus, ką padaryt, nu. M - Sakė, kad buvo pataisę, pataisys, parašys. Patikslins. R - Va. dabar žiūrėk, eksplikacijoj čia reikia parašyt, kad pagalbinio ūkio pastatas netinka, turi būti kitos ūkio paskirties pastatas. M – Taigi aš pasakiau. R – Nu, ir paaiškinimą parašytų kad. M – Pasakiau. Taigi kartoji. R – Nu, tai jau išsiuntė. Turėjo pataisyt ir išsiųst, nu. R - Vežk man kapeikas, bus tau šiandien bus padaryta. M - Aš neturiu sakau ir nevešiu, kol nebus man atsakymo. R – Girdi, ką sako, M. sėdi, sako, tu niekada neatveši. M – (neaiškiai). R – Sako, netu...tipo, neturi, namą pardavė, sako jinai neturi, namą pardavė. Užtat J. nupirko ir ožkų, ir nori, ir pats pa....alio. M – klausau. R – Ko nekalbi su manimi? M – Nu, tai ką kalbėt, P.? Nu davai, Laukiu. R – Nu, tai gerai (neaiškiai), duok man suformuot, kad aš galėčiau. M – Gerai, gerai, sakau, nu, turėjo išsiųst, nu gi aš pati nesiunčiau.

Pokalbio data: 2021 m. liepos 28 d. Pokalbio pradžia: 14:08:32 val. Pokalbio pabaiga: 14:09:44 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), M – E. M. (Tel. (duomenys neskelbtini)).

M – Klausau R – Atvažiuok, pasiimsi pas mane, va čia. M – Ką pasiimsiu? R – Leidimą, nu, ką? M – Gerai. O kie... būsi namie po šešių? R – Ką? M – Namuose būsi po šešių? R - Ne, ne. Toj pačioj vietoj atvažiuok, kur buvai prie šito, prie „Lidlo“. M – Taigi aš prie Širvintų. Aš į namus pas tave vakare atvažiuosiu. R – Ne, vakare manęs nebus, nu ... M – O tai kur tu būsi? R - Nu, aš gi turiu reikalų statybose. Aš dėl tavęs, blet, va visą dieną prasėdėjau. M – Aš tau paskambinsiu, dabar išvažiavau, nu tai ką. R – Nu gerai važiuok, davai, (keiksmažodis), pas tą J., (keiksmažodis), pieną pagerk ožkos ir kiek ožkų jis :turi? M – Vieną. R – Kiek? M – Vieną. R – Dvi? M – Vieną. R Nu gerai, vsio, tai paskambinsi, kai grįši. M – Tai pasuksiu aš.

Pokalbio data: 2021 m. liepos 28 d. Pokalbio pradžia: 20:25:39 val. Pokalbio pabaiga: 20:26:24 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), M – E. M. (Tel. (duomenys neskelbtini)).

R – Alio. M – P. R - Nu. M - Žiūrėk, aš tik tai dabar išvažiuoju, tai pusę dešimt būsiu. Gal davai rytoj, ką? R - Nu matai, aš rytoj galiu išvažiuot. M - anksti miegot eini, aš vis tiek pinigų neturiu (neaiškiai). R - Ne, aš, aš nemiegu, tu tik pasimsi, atiduosi paskui, tu pasimk dokumentą, jopta.... nebijok (keiksmažodžiai). M - miegosi pusę dešimt, nu. R – Agurkus vežk. M - Tai gerai, gerai, taigi aš negaila (neaiškiai). R - Aš nemiegosiu, aš nemiegu iki pirmos. M - nu gerai, aš galvojau anksti eini. R – Davai važiuok. M – Gerai, davai.

Pokalbio data: 2021 m. liepos 29 d. Pokalbio pradžia: 16:09:54 val. Pokalbio pabaiga: 16:10:39 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), M – E. M. (Tel. (duomenys neskelbtini)). Asmenys tariasi susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini).

Pokalbio data: 2021 m. liepos 29 d. Pokalbio pradžia: 16:21:20 val. Pokalbio pabaiga: 16:21:54 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), M – E. M. (Tel. (duomenys neskelbtini)).

M – Alio. R – Nematau tavęs niekur. M – Taigi bankomate dar va paimu. R – A (neaiškiai). M – Galvojau, kol tu išvažiuosi, čia, čia, čia pat. Tuoj būsiu, jau viskas, paėmiau. Tuoj.

Pokalbio data: 2021 m. rugpjūčio 3 d. Pokalbio pradžia: 08:55:40 val. Pokalbio pabaiga: 09:09:04 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), P – M. P. (Tel. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu P. R. pašnekovui pasakoja: E. padariau šitą, leidimą <...> Metai laiko leidimo negavo, aš padariau, tai žinok atvežė namo du šimtus eurų man atidavė, skolą. Kai, jau kai pervedė jai pinigus, jinai, (keiksmažodis), ten normalus namas suprojektuotas ant to kalno, tam pušyne, tik tai pavadinimas ūkinis. Su dideliais langais, su viskuo.

2021 m. rugpjūčio 5 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, užfiksuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi sankcionuotos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, atlikto P. R. atžvilgiu, rezultatai.

Pokalbio data: 2021 m. liepos 28 d. Pokalbio pradžia: 10:20:56 val. Pokalbio pabaiga: 10:21:47 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), M – E. M., K- V. K. ( tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).

K – Alio R - V., ar tu gali telefoną pasakyta paprastą, nes aš tavo nenoriu niekam duot. Bijau. Aštuoni penki. K – diktuoja telefoną.

Pokalbio data: 2021 m. liepos 28 d. Pokalbio pradžia: 12:26:28 val. Pokalbio pabaiga: 12:30:17 val. Pokalbio dalyviai: R – P. R. (Tel. Nr(duomenys neskelbtini)), K- V. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).

K Alio R – Ponas V., nu atsiuntė? LK- Į paštą? Nemačiau. R – Į komunikaciją sakė. K – o į komunikaciją tuoj pažiūrėsim. R – Jei gali, pažvelk. K –Tuoj jeigu galit palaukti, palaukit truputį. R – Kaip aš galiu tavęs nepalauktim, galiu. K –Cha cha cha (kalbasi apie nereikšmingus tyrimui dalykus). K - Taip, taip šitą radau. Taip, žiūrim, kažką atsiuntė man. Jo. Žiūrim. R – Jaučiu, kad vėl bus negerai, aš su tais (keiksmažodžiai) jau nežinau, ką daryt. Nu, i što tam? Viena padarė, kita įkėlė per šitą dabar. Nu ten nesuprasi tų kvailų mergų. K – Numatau kažką parodė. Nu gal. R - Ne, tai jeigu blogai, tai sakyk, taisom geriau tada (keiksmažodžiai). K – Ne nieko ten Aš tiktai nežinau, aš ten prašiau, kad dar pataisytų pavadinimą ten vienoj vietoj vienoks pavadinimas, kitoj – kitoks. R – Tai neištaisė pavadinimo? K - A nu pavadinimo nepataisė. R – Tuoj, aš komandą duosiu tuoj. K – tai tai. R - Per komunikaciją irgi galima atsiųsti? K - Galimas tada toks dalykas, tegul va tokį paaiškinimą parašo. R – Mhm. K – todėl, kad taisyti čia jau ne visai gerai. A, tegul, tegul tokį paaiškinimą parašo, kad, nu ten, sakykim, kažkaip ten padaryta klaida eksplikacijoje užrašyta projektuojamas pagalbinio ūkio pastatas. O turi būti ūkio, tuoj pasakysiu, kitos ūkio paskirties pastatas. R – supratau. K – Nu. R – Tuoj per komunikacijas bandysim. Davai. K- Jo, tegul tokį. J, vietoj eksplikacijos sklypo plano brėžiniuose. Eksplikacija vietoj projektuojamo pagalbinio ūkio pastato turėtų būti projektuojamas ūkio paskirties pastatas. Kitos ūkio paskirties pastatas. Gerai? R – Kitos ūkio. K – paskirties pastatas. R – paskirties pastatas. K – Mhm. R – vietoj to, kas dabar yra, ane? K – Ne, tai viet... vietoj to, kaip sakau, eksplikacijoj įrašytas projektuojamas pagalbinio ūkio pastatas. O turėtų būti, nu, sakykim, o turėtų būti kitos ūkio paskirties pastatas. R – Supratau, vsio, ačiū. K – Nu, mhm. Gerai.

Dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, šios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekama bent viena iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus. BK 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, kad kyšiu siekia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-303/2020, 2K-276-693/2018, 2K-439-788/2016, 2K-506-788/2015, 2K-260/2014, 2K-83/2014, 2K-540/2013).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad E. M. su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu (Asmeniu Nr. 1) susitarė duoti ir davė jam 200 eurų kyšį, siekdama jo teisėto veikimo – leidimo viešinti statybos projektų, adresu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), priėmimą. Kad 200 eurų Asmeniui Nr. 1 buvo paduoti būtent šiuo tikslu, kaltinamoji neneigė, nurodydama, jog Asmens Nr. 1 teigimu, jos pateikti objekto (duomenys neskelbtini) statybos (palėpės rekonstrukcijos ir paskirties keitimo iš negyvenamosios į gyvenamąją) dokumentai turėjo trūkumų, todėl nebuvo galima atlikti privalomos procedūros – projekto paviešinimo, tačiau jai buvo pasiūlyta susitikti, o susitikimo su Asmeniu Nr. 1 metu jai buvo leista suprasti, kad trūkumus galima operatyviai ištaisyti ir pateikus papildomus dokumentus leisti projektą paviešinti, vietoj to, kad jis formaliai būtų atmestas dėl trūkumų. Už tokį veikimą pareikalauta 300 eurų, tačiau ji sutikusi duoti ir davusi Asmeniui Nr. 1 tik 200 eurų. Ar tuo pačiu buvo sutarta dėl nekilnojamo turto objekto (duomenys neskelbtini), statybos projekto viešinimo, ji jau nepamena. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti kaltinamosios ir Asmens Nr. 1 nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. vasario 8 d. trukę telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, iš kurių objektyviai matyti, kad E. M. nuo pradžių siekė, kad Asmuo Nr. 1 paimtų derinti jos teikiamus statybos dokumentus dėl neįrengtos pastogės adresu (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo, nurodydama, kad jai reikalingas greitas sprendimas. Vieno iš pokalbių metu kaltinamoji užduoda konkretų klausimą „Kiek?“, gauna atsakymą, kad už visų trijų paskelbimą vienu metu (iki tol kalba ėjo, kad pastogės paskirtį nori keisti trys namo butų savininkai ir jų prašymai turi būti teikiami atskirai) būtų „trys“. Kaltinamoji nenori mokėti už kitus asmenis (kaimynus) ir prašo leisti skelbti tik jai aktualią projekto dalį, siūlo už tai duoti „du šimtus“. Galiausiai asmenys sutaria, kad „du šimtus“, už tai leis skelbti statybų objekto (duomenys neskelbtini) ir kito kaltinamajai aktualaus statybos objekto (duomenys neskelbtini) g. projektus. Šių objektyviai užfiksuotų pokalbių kontekste teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios parodymais, kad minėto pokalbio metu automobilyje ji susitarė ir Asmeniui Nr. 1 perdavė du šimtus eurų, kad jis leistų teisės aktų nustatyta tvarka paviešinti abiejų kaltinime nurodytų statybų projektus. Tuoj po kaltinamosios ir Asmens Nr. 1 susitikimo eina pastarojo skambutis UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektei L. B. Ž., kurio metu valstybės tarnautojas detaliai aiškina, ką skubiai reikia pataisyti projektuose, kad juos būtų leista viešinti. Trūkumai vardijami tiek dėl statybų objekto (duomenys neskelbtini), tiek dėl statybų objekto (duomenys neskelbtini) projektų, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad perduodant pinigus su kaltinamąja buvo susitarta dėl abiejų objektų.

Iš kaltinamosios ir Asmens Nr. 1 pokalbių konteksto visiškai aišku, kad pinigai perduodami siekiant palankaus kaltinamajai sprendimo dėl jos teikiamų statybos objektų projektų viešinimo. Valstybės tarnautojo pagrindinė darbo funkcija buvo informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu (STR) „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“. Užsakovai (statytojai, savininkai ar kiti pareiškėjai) per „Infostatybą“ teikdavo projektus ir prašymus informuoti visuomenę apie numatomą statinio projektavimą, jo funkcija buvo patikrinti, ar projektas atitinka STR ir kitų teisės aktų reikalavimus, po ko suteikdavo leidimą vykdyti prašymą ir informaciją apie statinio projektą paviešindavo. Gavus prašymus ir projektus su klaidomis, būdavo surašomos pastabos ir prašymas atmetamas, dėl galimybės ištaisyti smulkias klaidas pareiškėjai informuojami telefonu. Esant tokiai darbo tvarkai, kaltinamajai nebuvo jokios būtinybės asmeniškai susitikti su šią procedūrą atliekančiu valstybės tarnautoju. Akivaizdu, kad susitarto asmeninio susitikimo tikslas buvo tik pinigų perdavimas už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą vykdant jam priskirtus įgaliojimus kaltinamosios naudai – greitą ir sklandų leidimą viešinti statybos projektus. Kaltinamoji siekė valstybės tarnautojo teisėto veikimo vykdant priskirtus įgaliojimus jos naudai. Kaltinamosios veiksmai patvirtina, jog neteisėto veikimo būdas (papirkimas, kad būtų vykdomos ir taip valstybės tarnautojui priskirtos funkcijos) kaltinamajai buvo visiškai priimtinas. Ji pirmoji pasiūlė tokį problemos sprendimo būdą, paklausdama „Kiek“, derėjosi, kokios apimties paslaugą ji gaus už perduodamą pinigų sumą. Be to, iš jos pirminių pokalbių su Asmeniu Nr. 1 išeina, kad kaltinamoji pirmoji siekė, kad jos projektai atsidurtų Asmens Nr. 1 žinioje, ir apeliavo į pastarojo pagalbą jos naudai tvarkantis statybos dokumentus, net dar nebūdama jų pateikusi į informacinę sistemą „Infostatyba“ ir dar nesant nustatytų projektų trūkumų, kas rodo kaltinamosios siekį nuo pat pradžių teisės aktų reikalaujamas procedūras vykdyti neskaidriai.

Tokie kaltinamosios veiksmai vienareikšmiškai patvirtina, kad ji veikė tiesiogine tyčia, jos veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Taigi prekyba poveikiu reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį siūloma, žadama, susitariama duoti ar jis duodamas už poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka jiems, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurio iš šių alternatyvių veiksmų padarymo. Veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nėra svarbu, kad kaltininkas žinotų konkrečius valstybės tarnautojus, kurie bus paveikti, ar būdus, kaip rezultatas bus pasiektas.

Tarpininko papirkimo esmė yra asmens, turinčio tikėtinos įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad E. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji susitarė su Asmeniu Nr. 2 duoti jam 200 eurų kyšį, o po to ir kaltinime nurodydamos aplinkybėmis jį davė, siekdama, kad pastarasis paveiktų (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį specialistą (Asmenį Nr. 3), kad šis teisėtai veikdamas vykdant savo įgaliojimus pritartų statybą leidžiančio dokumento (kitos (ūkio) paskirties statiniui adresu (duomenys neskelbtini)) išdavimui. Kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę taip pat pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kad minėto statinio projektavimo dokumentai dėl statybos leidimo išdavimo ne kartą buvo teikiami, tačiau net tris kartus buvo atmesti dėl jų trūkumo, nepaisant to, jog kiekvieną kartą trūkumai buvo ištaisomi. Nebežinodama, ką daryti, kreipėsi į Asmenį Nr. 2, kuris, jos žiniomis, turi daug pažįstamų (duomenys neskelbtini), kad šis išsiaiškintų, kodėl prašymas vis atmetamas. Kad Asmuo Nr. 2 gaus reikalingą jai informaciją, iš jos buvo pareikalauta 200 eurų, kuriuos ji perdavė kito susitikimo metu. Tik gavęs pinigus Asmuo Nr. 2 nuvyko pas (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį specialistą, pasiaiškino aplinkybes, davė jai pačiai pakalbėti su specialistu, išsiaiškinus projektavimo dokumentų trūkumus, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas.

Kad E. M. susitarimo su Asmeniu Nr. 2 tikslas buvo ne išsiaiškinti klaidų iki tol atmestuose projektuose pobūdį, o neteisėtas poveikis valstybės tarnautojui – Asmeniui Nr. 3, kad šis veikiamas tarpininko (Asmens Nr. 2) pritartų statybą leidžiančio dokumento išdavimui, vykdydamas savo teisėtus įgaliojimus, pakankamai aiškiai rodo užfiksuoti E. M. ir Asmens Nr. 2 pokalbiai. 2021 m. liepos 27 d. pokalbyje kaltinamoji informuoja Asmenį Nr. 2, kad jos projektas jau yra patekęs pas Asmenį Nr. 3 ir jai reikia greito sprendimo. Asmuo Nr. 2 pažada rytojaus dieną nuvažiuoti pas Asmenį Nr. 3. Asmuo Nr. 2 2021 m. liepos 28 d. būdamas pas Asmenį Nr. 3 derina su kaltinamąja jos statybos projekto trūkumų ištaisymo klausimus. Pokalbių kontekstas nepalieka teismui abejonių kad tarpininkas Asmuo Nr. 2 kaltinamosios buvo pasitelktas siekiant paveikti valstybės tarnautoją – Asmenį Nr. 3, kad šis vykdydamas savo įgaliojimus pritartų jos teikiamam statybų projektui „Kitos (ūkio) paskirties pastato (7.19.), (duomenys neskelbtini)“ ir išduotų statybą leidžiantį dokumentą. Po dviejų valandų nuo pokalbio Asmuo Nr. 2 pakvietė E. M. atvykti atsiimti leidimo. Ši vakare paskambinusi tarpininkui sako, kad atvažiuosianti kitą dieną, nes vis tiek dabar neturi pinigų. Kitą dieną pokalbio metu taip pat kaltinamoji pabrėžia, kad bankomate jau ima pinigus pašnekovui. Asmens Nr. 2 pokalbio su asmeniu, nesusijusiu su kaltinimu, metu užfiksuota, kaip šis giriasi, kad „E. jis padarė leidimą“, E. metus laiko negalėjo jo gauti, bet „jis padarė“, o ši jam už tai atvežė 200 eurų „skolą“.

Tokie kaltinamosios veiksmai vienareikšmiškai patvirtina, kad ji veikė tiesiogine tyčia, jos veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

E. M. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomų bausmių rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti sumokėti baudą per 1 mėnesį nuo jos paskyrimo.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai turėtų būti nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygas vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018). Nagrinėjamoje byloje iš E. M. pareikšto kaltinimo akivaizdu, kad jos padarytos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios su kitų asmenų nusikalstamomis veikomis. Kita vertus, teismui pateikti duomenys, kad E. M. atžvilgiu baudžiamąją bylą prokuroro 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu išskyrus į atskirą bylą, šis prokuroro nutarimas buvo įteiktas kitiems įtariamiesiems: M. M. 2022 m. gruodžio 20 d., P. R. – 2022 m. gruodžio 21 d., iki š. m. sausio 3 d. skundo dėl prokuroro nutarimo pateikta nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į prokuroro nutarimo argumentus, kad šioje tyrimo stadijoje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 244 nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad nėra kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas tik E. M. kaltės klausimas ir teismo išvados kitų asmenų atsakomybei įtakos neturi.

E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas E. M. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad padaryti du apysunkiai nusikaltimai, nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. M. anksčiau neteista, per pastaruosius trejus metus ne mažiau dvidešimt penkių kartų bausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, visas jai paskirtas baudas yra sumokėjusi, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. pateikė prašymą taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę bausmę, nei numato sankcija. Nurodo, kad ji įtariama apysunkių nusikalstamų veikų padarymu, nuo pat sulaikymo laisva valia visiškai pripažino kaltę, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo atskleisti jai inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes, nuoširdžiai dėl šių veikų gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, jokia žala jos veiksmais nepadaryta. Išlaiko pilnametį neįgalų specialiųjų poreikių sūnų J. M., turintį psichinę negalią, kuris yra reikalingas nuolatinės jos pagalbos ir priežiūros. Sūnui nuo mažens diagnozuota (duomenys neskelbtini), jam iki šiol taikomas medikamentinis gydymas, jis iki senatvės turi nustatytą tik 40 % darbingumo lygį. Medikai diagnozavo, kad jo savarankiškumo įgūdžiai nepakankami, tarpasmeniniai ryšiai skurdūs, socialinė adaptacija sutrikusi, jis sunkiai prisitaiko ir jam reikalinga suaugusiojo pagalba. Kaltinamosios tėvai mirę, be jos sūnaus nėra kam prižiūrėti, o buvęs sutuoktinis vaiku niekada nesirūpino ir nesidomėjo. Sūnus gyvena su ja, jam ji teikia priežiūrą ir pagalbą. Sūnus labai prie jos prisirišęs, jai užsilaikant darbe, išvykus į renginius, labai dėl jos nerimauja, pergyvena, jautriai ir neadekvačiai reaguoja, joks kitas žmogus jo prižiūrėti negalėtų. Mano, kad išdėstytos aplinkybės leidžia taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jai švelnesnę bausmę, nei numatytosios sankcijose. Taip pat pažymi, jog be aukščiau nurodytų aplinkybių, ji yra išimtinai teigiamai charakterizuojama, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, sąžiningai moka mokesčius, neturi jokių įsiskolinimų VMI ir Sodrai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau eilę metų bendradarbiauja su jos vadovaujama bendrove ir apibūdina ją kaip pasižyminčią geru strateginiu mąstymu, operatyviai priimančią sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, atsakingą, nuolat keliančią profesinę kvalifikaciją, empatišką, jautrų, drausmingą, užsiimantį visuomenine veikla žmogų. Pažymi, kad nuolat užsiima aktyvia visuomenine veikla, buvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke, yra teigiamai charakterizuojama šios sąjungos vadovybės, iki šiol padeda jai bendradarbiauti su Švedijos profesinėmis sąjungomis, nuo 1995 m. aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje, organizuoja pagalbą Vilniaus miesto Caritas valgyklai, vadovauja moterų klubui „(duomenys neskelbtini)“, kuris padeda specialiuosius poreikius turintiems vaikams ir jaunuoliams ugdyti savo socialinius įgūdžius, psichoterapijos ir užimtumo klubui „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, organizuojančiai specialiųjų poreikių talentingų vaikų integraciją į visuomenę.

Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti baudos bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytos minimalios, tačiau visiškai neargumentuoja šio savo siūlymo. Tuo tarpu teismas, nepaisant visų išvardintų teigiamų kaltinamosios charakteristikų, nemato įstatyminio ir faktinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Visų pirma, pagal teismų formuluojamą praktiką, BK 62 straipsnio taikymo būtinoji sąlyga, išplaukianti iš įstatymų leidėjo formuluotės, – turi būti nustatyta ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tokių tėra konstatuota viena. Nors lengvinančiomis aplinkybėmis BK 62 straipsnio 2 dalies prasme gali būti pripažintos ir tos, kurios nėra įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju jokių kitų faktinių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti lengvinančiomis kaltinamosios atsakomybę padarytų nusikaltimų atžvilgiu, nėra. Sudėtinga kaltinamosios šeiminė padėtis niekaip neįtakojo nusikaltimų padarymo, tokių sąsajų nenurodo ir pati kaltinamoji. Taip pat kaltinamoji apeliuoja į BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą, jog nagrinėjamu atveju kaltininkė išlaiko asmenį (sūnų), kuris serga sunkia liga ar yra neįgalus ir nėra kam jį prižiūrėti, tačiau tiek BK 226 straipsnio 1 dalis, tiek 227 straipsnio 1 dalis numato pakankamai platų bausmių spektrą, o prokuroro siūloma išimtinai finansinio pobūdžio bausmė, nesusijusi su kaltinamosios įkalinimu ar kitokiu laisvės ribojimu, niekaip ir netrukdys rūpintis jos specialiųjų poreikių turinčiu sūnumi, todėl šis argumentas nagrinėjamu atveju net nėra aktualus.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-230-511/2021).

Pažymėtina, jog kaltinamoji nenurodo, jog jos materialinė padėtis būtų sunki ir pragyvenimo pajamos nepakankamos sumokėti bent minimalią baudą. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad ji nuosavybės teise disponuoja brangiu nekilnojamu turtu, padarytos dvi apysunkės nusikalstamos veikos, jų pobūdis rodo, kurios nebuvo atsitiktinės ir vienkartinės, kaltinamoji veikė nuosekliai ir sistemingai, rūpindamasi, kad įstatymo numatytos procedūros, susijusios su jos nekilnojamo turto projektais, būtų paskirtos vykdyti tam tikriems valstybės tarnautojams, kuriuos ji tikėjosi paveikti. Jei to negalėjo padaryti pati, ieškojo tarpininkų. Taip buvo veikiama net trijų statybos projektų atžvilgiu, kas leidžia teismui manyti, kad tai įprasta kaltinamajai praktika. Todėl kaltinamosios teiginiai, kad net minimali bauda būtų neproporcinga priemonė padaryto nusikaltimo ir jos asmenybės pavojingumui, teismo neįtikina.

Kaltinamosios išvardintos aplinkybės: šeiminė padėtis, poreikis rūpintis neįgaliu sūnumi, visuomeninė, labdaringa veikla, pagalba tyrimui, suteikia pagrindą svarstyti švelniausios rūšies ir minimalios bausmės skyrimo sankcijos ribose galimybę, tačiau ne taikyti bausmės skyrimo išimtis.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. M. paskyrus BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, atitinkančias sankcijų minimumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už abu nusikaltimus skiriamos baudos bausmės, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kadangi galutiniame ikiteisminio tyrimo etape kaltinamoji nurodė pageidaujanti baudą sumokėti per mėnesį, teismas nemato pagrindo ilginti baudos sumokėjimo terminą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 30 d. 07.14 val. iki 2021 m. lapkričio 30 d. 14.19 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 30 d. 07.14 val. iki 2021 m. lapkričio 30 d. 14.19 val. (vieną dieną), vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

E. M. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.