Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. G. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo S. G. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su A. S. 2014-12-19 20.15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atvirai iš A. U. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ su jame buvusia kortele „Tele 2 Pildyk“, 579,24 Eur vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis S. G. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai S. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl S. G. kaltės. Nuteistojo S. G. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo S. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti švelnesnę bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. G. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam S. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į S. G. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, nepraėjus nei pusmečiui po paskutinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, iki nuosprendžio priėmimo buvo teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai S. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. G. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., S. G. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. G. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. G. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, turi gyvenamąją vietą, žada daugiau nenusikalsti, mano, kad būdamas laisvėje, jis padarys daugiau gero nei blogo, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apeliacinius skundu nuteistasis S. G. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-24 įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis S. G. praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendį, buvo teistas 12 kartų, daugiausia už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nepraėjus nei pusmečiui po paskutinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo nepraėjus nei mėnesiui jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu (Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. G. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant S. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. G. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. G. paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.