- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- I-5326-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08243-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liudmila Zaborovska (pran.), Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, D. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant atsakovo atstovei Redai Skirkevičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Aldonai Teresei Kučinskienei, Sauliui Tuskai, Jovitai Povilavičiūtei ir Gintarei Markevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir D. M. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. skunde (b. l. 1–15) prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3R-411(AG-348/04-2013); 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją tinkamai (kvalifikuotai, nešališkai, nuodugniai ir objektyviai, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais) ištirti 2013-07-16 įvykį Kauno rajone esančiame (duomenys neskelbtini) miške ir jį įvertinti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad su kolega D. M. 2013 m. liepos 16 d. pasiruošė vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos reidą Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) miške. Reido laikas ir vieta buvo iš anksto suderinti su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – Kauno RAAD). Apie 22.30 val. pastebėjo bekele (per rapsų lauką) važiuojantį automobilį ir jį sustabdė. Iš sustojusio automobilio keleivio pusės išlipo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) aplinkos apsaugos inspektorius J. B., kuris dėvėjo aplinkos apsaugos darbuotojo uniformą, tačiau buvo be ryškiaspalvės liemenės ir šviečiančio žibinto. Automobilis taip pat buvo be skiriamųjų ženklų, o jo vairuotojas neišlipo. Įtardamas, kad J. B. su nežinomu asmeniu brakonieriauja, paprašė leisti apžiūrėti jų automobilį, tačiau tai supykdė J. B. ir jis pareikalavo jo ir D. M. parodyti pažymėjimus (kurių vėliau negrąžino), taip pat atidaryti jų automobilio bagažinę (atliko patikrinimą), kurioje rado neišpakuotą medžioklinį šautuvą. Paprašytas leisti patikrinti savo automobilio bagažinę, J. B. trukdė prieiti prie automobilio, be to, iškvietė Kauno RAAD aplinkos apsaugos inspektorius. Atvykęs Kauno RAAD inspektorius D. J. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 072527. Dėl šio įvykio kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir prašė išsiaiškinti ir įvertinti J. B. veiksmus, neteisėtai paėmus ir negrąžinus jam bei D. M. pažymėjimų, neteisėtai ir nepagrįstai neleidus įvykdyti savo pareigų ir vykdyto reido metu patikrinti automobilį, kuriuo J. B. su nežinomu asmeniu neaiškiais tikslais važiavo naktį Kauno rajono miškais, taip pat neteisėtai nurodant Kauno RAAD inspektoriams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Aplinkos ministerija 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (16-4)-D8-8468 informavo pareiškėją apie Aplinkos apsaugos agentūroje (toliau – ir Agentūra) atliktą tyrimą ir jo metu nustatytas aplinkybes bei jų vertinimą. Nesutikdamas su šiuo raštu kreipėsi į Komisiją, kuri skundą atmetė. Su Komisijos sprendimu nesutinka, mano, kad ji neatsižvelgė į skunde nurodytus motyvus ir nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos jo, kaip žmogaus ir sąžiningo inspektoriaus, teisės. Agentūra šališkai, J. B. naudai, vertino jo melagingus, prieštaringus ir nelogiškus paaiškinimus, neatsižvelgė į pareiškėjo ir D. M. išsamius ir teisingus paaiškinimus, nenuodugniai ir neobjektyviai įvertino įvykio aplinkybes, o kai kurių apskritai netyrė, todėl buvo padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados. Aplinkybę, kad jis su D. M. 2013 m. liepos 16 d. vakare vykdė reidą (duomenys neskelbtini) miške, o ne brakonieriavo, patvirtina Kauno RAAD vadovo paaiškinimas ir oficialūs dokumentai. Reidas buvo suplanuotas ir įformintas inspektorių registravimo žurnale. Be to, apie jo ir D. M. tarpusavio bendravimą reido metu liudija detalios mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugų ataskaitos. O tokių ataskaitų, patvirtinančių J. B. ir Agentūros Gyvūnijos kontrolės skyriaus vedėjo K. M. (iš kurio J. B. neva gavo informaciją apie (duomenys neskelbtini) miške galbūt neteisėtą veiklą vykdančius asmenis) bendravimą tyrimo metu, net nebuvo pareikalauta. G. V. manymu, aplinkybę, kad jis su D. M. nevykdė neteisėtos veiklos, patvirtina ir filmuota įvykio medžiaga, kad jų automobilyje dėkle buvo rastas medžioklinis šautuvas. Nepaisant to, ši medžiaga buvo įvertinta šališkai (jo ir D. M. nenaudai) ir priskirta įrodymams, patvirtinantiems neteisėtą jų veiką. Aplinkos ministerija ir Agentūra apie jo ir D. M., kaip neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, teises ir pareigas gamtos apsaugos srityje net neužsiminė, nors įvykio metu jie kaip tik ir vykdė savo tiesioginių vadovų iš anksto suplanuotą ir su jais suderintą bei oficialiai registruotą reidą. Be to, įvykio aplinkybių tyrimas Aplinkos ministerijoje buvo atliktas ir išvados padarytos net neturint galutinio (įsiteisėjusio) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris yra labai svarbus šio įvykio tyrime. Agentūra patikrinimo metu nustatė, kad J. B. neturėjo teisės paimti jų, kaip neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, pažymėjimus, tačiau J. B. tiesioginis vadovas nenustatė jokių pažeidimų. Nei Aplinkos ministerija, nei Agentūra, atlikusi tyrimą Aplinkos ministerijos pavedimu, nei Vilniaus RAAD, atlikusi tyrimą dėl savo pavaldinio J. B., nei Komisija, nagrinėjusi skundą, nieko nekonstatavo dėl neteisėtai nutrauktų jų pareigų vykdymo, t. y. nutraukto teisėtai vykdyto reido, todėl kategoriškai nesutinka su Komisijos išvada, kad nebuvo pažeistos jo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 38–44) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad spręsti dėl J. B. veiksmų nagrinėjamu atveju turi šio pareigūno vadovas, t. y. Vilniaus RAAD vadovas. Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 8 d. rašte, atsakant į pareiškėjo skundą, ir buvo nurodyta, kad apie tyrimo rezultatus Aplinkos ministerija informuos J. B. į pareigas priėmusį asmenį – Vilniaus RAAD direktorių, kuris priims galutinį sprendimą dėl pareigūno veiksmų įvertinimo. Vilniaus RAAD atliko tyrimą dėl J. B. veiksmų ir pripažino, kad pareigūnas nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Agentūra pagal kompetenciją vykdydama Aplinkos ministerijos pavedimą nagrinėjo J. B., kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, veiksmus ir vertino, ar J. B. tinkamai, laikydamasis teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, vykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas, įgyvendino Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžtas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teises ir pareigas. Agentūra tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių G. V. skunde pateiktą teiginį, kad J. B. galimai darė neleistiną poveikį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam Kauno RAAD pareigūnui. Tyrimo metu, vertinant J. B. veiksmų teisėtumą neetatinių aplinkos apsaugos pareigūnų atžvilgiu, padaryta išvada, kad J. B. laikėsi Įstatyme įtvirtintų principų. Nustatyta, kad J. B. ėmėsi veiksmų, nes turėjo pagrįstų įtarimų dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių asmenims kyla teisinė atsakomybė. Atliekant tyrimą taip pat buvo nagrinėjama aplinkybė, ar J. B. galėjo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (duomenys neskelbtini) miške (Kauno rajone), kadangi šis pareigūnas veikė ne Vilniaus RAAD kontroliuojamoje teritorijoje, ne darbo metu ir be Vilniaus RAAD vadovo pavedimo. Vadovaujantis teisės aktų normomis (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 15 punktas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 5.3 punktas), buvo pripažinta, kad RAAD pareigūnai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę kitų RAAD kontroliuojamose teritorijose ir kad operatyviai reaguojant į galimą aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą buvo laikytasi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklos etikos standartų, reikalaujančių užkardyti galimus pažeidimus, vykdyta visuomeninė pareiga saugoti viešąjį interesą ir imtis priemonių užtikrinant aplinkos apsaugą. Mano, kad, išsamiai išnagrinėjus esamą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinį reglamentavimą, nešališkai atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai pripažinta, kad J. B. turėjo pareigą imtis veiksmų siekdamas sulaikyti galimus teisės pažeidėjus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą (b. l. 34–36) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Agentūra Aplinkos ministerijos pavedimu buvo įpareigota pagal kompetenciją ištirti galimus Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresniojo specialisto J. B. teisės aktų pažeidimus, susijusius su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymu ir kt., o ne vertinti G. V. ir D. M., kaip neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, veiklos teisėtumą. Pabrėžia, kad subjektų, kurių atžvilgiu įgyvendinamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teisės ir galios, padėtis (darbo, tarnybinė, socialinė ar pan.) negali turėti įtakos minėtoms apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teisėms ir (ar) galioms įgyvendinti. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu G. V. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalyje, Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-281-540/2013 paliko minėtą nutarimą nepakeistą, Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. neskundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1350-175/2013 netenkino G. V. skundo ir paliko Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nagrinėjant asmens veiklos teisėtumą įvertinamas ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimtų procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 32–33) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad mano, jog Agentūros atliktas tyrimas dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto J. B. veiksmų 2013-07-16 vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (duomenys neskelbtini) miške, Kauno r., buvo išsamus, objektyvus ir atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Informuoja, kad Vilniaus RAAD nedalyvavo Agentūros pareigūnams atliekant tyrimą, ar J. B. ir kitų pareigūnų veiksmai, susiję su 2013-07-16 įvykiais (duomenys neskelbtini) miške, buvo teisėti. Apie atlikto tyrimo rezultatus tapo žinoma iš Aplinkos ministerijos 2013-10-08 rašto Nr. (16-4)-D8-8468 „Dėl tyrimo“, kuriuo Vilniaus RAAD direktorius įpareigotas tyrimo metu išnagrinėti su šiuo įvykiu susijusias faktines aplinkybes ir įstatymų nustatyta tvarka priimti galutinį sprendimą dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto J. B. galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Vilniaus RAAD direktorius 2013-11-12 įsakymu Nr. VR-P-251 pripažino, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas J. B. nepažeidė Įstatymo 4 str. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.10 p. reikalavimų. J. B. savo veiksmais siekė prioritetinio aplinkos apsaugos kontrolės principo įgyvendinimo, o inspektorių pažymėjimų paėmimas buvo proporcinga priemonė, turint tikslą identifikuoti galimą aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą ir sulaikyti tuo įtariamus asmenis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 3R-411(AG-348/04-2013) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją tinkamai ištirti 2013-07-16 įvykį (duomenys neskelbtini) miške, Kauno r., ir jį įvertinti.
Skunde Komisijai pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. liepos mėnesį Aplinkos ministerijai pateikė prašymą ištirti ir įvertinti 2013 m. liepos 16 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto J. B. veiksmus Kauno rajone esančiame (duomenys neskelbtini) miške.
2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (16-4)-D8-8468 Aplinkos ministerija informavo pareiškėją apie jos pavedimu Agentūroje atliktą tyrimą ir to tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei jų vertinimą (b. l. 72–75). Su šiuo Aplinkos ministerijos raštu pareiškėjas nesutinka, mano, kad juo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra šališkai, J. B. naudai, vertino jo paaiškinimus, neatsižvelgė į jo ir D. M. išsamius ir teisingus paaiškinimus, nenuodugniai ir neobjektyviai įvertino įvykio aplinkybes, o kai kurių netyrė, dėl to buvo padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (11 str.). Toks teisinis reglamentavimas iš esmės reiškia, kad Komisijos nagrinėjimo dalykas gali būti tik asmens, besikreipiančio į Komisiją, teises ir / ar teisėtus interesus pažeidžiantis individualus administracinis aktas, veiksmai ar neveikimas.
Atitinkamai viešojo administravimo subjekto veiksmais asmens teisės, pareigos ir interesai pažeidžiami tuomet, kai pastaraisiais yra pakeičiamas asmens teisių ir pareigų turinys, t. y. jos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Įvertinus Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 8 d. rašto Nr. (16-4)-D8-8468 turinį, matyti, kad jis nėra privalomojo pobūdžio, juo ministerija tik informavo pareiškėją apie tyrimą, tačiau jo atžvilgiu nepriėmė jokio sprendimo, neišreiškė valios, kuri kokiu nors būdu galėtų daryti įtaką jo teisėms, pareigoms ir / ar teisėtiems interesams, t. y. skundžiamas atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taigi darytina išvada, kad jis nėra individualus administracinis aktas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas iš esmės yra nepatenkintas Aplinkos ministerijos atlikto tyrimo rezultatais, apie kuriuos jam buvo pranešta 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (16-4)-D8-8468. Pažymėtina, kad šis raštas nėra galutinis Aplinkos ministerijos sprendimas, jis taip pat nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 ir 11 d. bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d. (individualus administracinis sprendimas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia). Kaip minėta, 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (16-4)-D8-8468 (b. l. 72–75) Ministerija neišreiškė valios dėl Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo specialisto J. B. veiksmų per 2013-07-16 įvykį Kauno rajone esančiame (duomenys neskelbtini) miške. Šiuo atsakymo pagrindu galutinį sprendimą dėl J. B. veiksmų turėjo priimti jį į pareigas priėmęs asmuo – Vilniaus RAAD direktorius. Taigi pareiškėjo skundžiami tyrimo rezultatai yra susiję su būsimu Vilniaus RAAD sprendimu.
Į Komisiją įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo dėl centrinių viešojo administravimo subjektų administracinių aktų ir / ar veiksmų, kurie nustato atitinkamas pareigas, pakeičia, apriboja ar kaip nors suvaržo jo teises, t. y. tik dėl tokių aktų, veiksmų (neveikimo), kurie asmeniui sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pažymėtina, kad Komisija neturi teisės vertinti iki galutinio individualaus administracinio sprendimo priėmimo atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai reikštų įtaką būsimam sprendimui. Komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti tokį pareiškėjo prašymą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo reikalavimų skunde turinį bei skundžiamą Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 8 d. raštą Nr. (16-4)-D8-8468 ir Komisijos kompetenciją, byla Komisijoje turėjo būti nutraukta kaip nežinybinga.
Remiantis išdėstytais motyvais, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 3R-411(AG-348/04-2013) naikinamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Aplinkos ministeriją tinkamai ištirti 2013-07-16 įvykį Kauno rajone esančiame (duomenys neskelbtini) miške ir jį įvertinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3R-411(AG-348/04-2013).
Kitą pareiškėjo G. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.