Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės medžioti atėmimas 2 metams su šautuvo su optiniu taikikliu ir prožektoriumi konfiskavimu, už tai, kad jis 2013 m. liepos 16 d., 22.30 val. Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, prie Padauguvos miško, VĮ Kauno miškų urėdijos profesionaliuose medžioklės plotuose medžiojo, neturėdamas medžioklės lapo ir tuo pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2 ir 58.3 punktų reikalavimus.

2013 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 116-18 AM 088206 paliktas nepakeistas ir G. V. skundas netenkintas.

Visų pirma, netinkamai įvertinta tai, jog jis 2013-07-16 kartu su Kauno RAAD neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi D. M. vykdė savo pareigas, t. y. vykdė gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos reidą.

Antra, nepagrįstai remtasi tik dviejų neva brakonieriavimą mačiusių liudininkų, t. y. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros darbuotojo J. B. bei su juo atvažiavusio G. J., abejotinais parodymais. Kiti įrodymai liko nevertinti arba vertinti kritiškai. Byloje apklaustas Kauno RAAD Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas A. G. patvirtino, kad buvo žinoma apie galimą brakonieriavimą ir dėl to su kolegomis A. M. bei A. G. planavo reidą, toje vietoje vykdyti reidą buvo pavesta NAAI inspektoriams G. V. ir D. M. ir dėl vykdyto reido buvo užpildytas Gyvosios gamtos apsaugos inspektorių registravimo žurnalas, kaip tai numatyta teisės aktuose, tačiau teismas į šias konkrečiais aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Taip pat nieko nepasisakyta ir net nesiaiškinta dėl A. G. paminėtų asmenų, su kuriais jis iš anksto planavo reidus, t. y. dėl A. M. ir A. G.. Paminėti asmenys net nebuvo apklausti. Neabejotina, kad ir jie būtų patvirtinę tiek jo, tiek kito NAA inspektoriaus D. M., tiek liudytojo A. G. parodymus ir tas aplinkybes, dėl kurių jis su D. M. buvo įvykio vietoje.

Trečia, teismas nepagrįstai jo ir D. M. parodymus vertino kritiškai, o Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros darbuotojo J. B. parodymus vertino kaip nuoseklius ir logiškus. Atvirkščiai – būtent J. B. parodymai yra melagingi, prieštaringi ir nelogiški. Abejonių kelia byloje esančio Kauno RAAD Kėdainių agentūros vedėjo 2013 m. liepos 27 d. surašytos „Administracinės bylos Nr. 246 faktų atkūrimo schemos“, kaip rašytinio įrodymo šaltinio, pagrįstumas ir teisingumas, kadangi sudarant tą schemą net nedalyvavo nei J. B., nei su juo buvęs G. J.. Be to, faktų patikrinimas buvo atliktas netgi ne tokiu pat metu, kas dar labiau didina abejones.

Ketvirta, apie Karalgirio miške galimai vykdomą brakonieriavimą, tiek K. M., tiek J. B. galėjo informuoti Kauno rajono policijos pareigūnus, į kurių pareigines funkcijas įeina teisės pažeidimų išaiškinimas ir užkardymas, tačiau to padaryta nebuvo, priešingai nelogiškai ir pavojingai buvo duodami nurodymai vienam asmeniui (J. B.) vykdyti reidą naktį (vakare) ir dar nežinomoje vietovėje.

Penkta, J. B. nepagrįstai paėmė jo ir D. M. inspektorių pažymėjimus, kadangi šie pažymėjimai niekuo nebuvo susiję su jokiu teisės pažeidimu ir jų net nebuvo pagrindo paimti, pažymėjimų paėmimas net nebuvo įformintas nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad J. B. šiuo konkrečiu atveju viršijo savo įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais jų atžvilgiu.

Šešta, kadangi jie nevykdė jokios neteisėtos veiklos, drąsiai ir geranoriškai leido atlikti automobilio patikrinimą. Tuo tarpu J. B. elgėsi priešingai – jis visokeriopai trukdė prieiti prie automobilio, kuriuo jis atvyko, neleido atlikti to automobilio apžiūros, kas sudaro pagrindą manyti, kad būtent J. B. kartu su G. J. patys galimai brakonieriavo.

Septinta, teismas – teisės aktus, susijusius su gamtos apsauga (apie pareigas ir teises saugant gamtą ir išaiškinant teisės pažeidimus bei juo užkardant), vertino tik J. B. atžvilgiu. Tuo tarpu apie jo ir D. M., kaip NAA inspektorių, teises ir pareigas gamtos apsaugos srityje net neužsiminta, nors kaip tik tuo metu jie vykdė tiesioginių vadovų, t. y. Kauno RAAD vadovų, iš anksto suplanuotą ir su jais suderintą bei oficialiai užregistruotą reidą.

Aštunta, teismas priimdamas sprendimą ir vertindamas liudytojų parodymų nuoseklumą ir teisingumą visiškai neįvertino šių aplinkybių: ar K. M. nurodymas J. B. buvo teisėtas. Ar nurodymas atitiko LR teisės aktų nustatytus reikalavimus? Ar K. M. pagal savo užimamas pareigas turėjo teisę duoti tokius nurodymus? Ar J. B. apie gautą nurodymą privalėjo informuoti savo tiesioginę vadovybę? Kaip J. B. veiksmai turėti būti įforminami jo darbovietėje? Ar. J. B. galėjo dalyvauti reide vienas? Ar esant nustatytomis aplinkybėmis J. B. veiksmus galima vertinti kaip pareigūno vykdančio savo pareigas, veiksmus? Ar J. B. galėjo tarnyboje, tarnybos tikslais naudotis transporto priemone, priklausančia ūkio subjektui – UAB „duomenys neskelbtini“? Koks šios transporto priemonės panaudojimo teisinis pagrindas? Ar J. B. nedalyvavo tiesiog medžioklėje su UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojais, kas tuo laiku vairavo minėtą transporto priemonę? Kokiomis aplinkybėmis ant administracinės teisės pažeidimo bylos dokumentų atsirado G. J. parašas, kadangi jis pats aukščiau minėtuose įvykiuose nedalyvavo, ir jokių aplinkybių patvirtinti ar paneigti negali, ar J. B. duotus parodymus patvirtina telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos duomenys apie skambučių laiką, telefonų IMEI buvimo vieta.

Motyvuojamoji dalis

G. V. skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas neturi pagrindo teigti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apylinkės teismas, konstatuodamas pažeidimo padarymo faktą, rėmėsi įrodymų visuma. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, tinkamai, objektyviai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bylos medžiagą.

ATPK 85 str. 4 d. nurodyta, kad administracinė atsakomybė kyla už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2010, Nr. 110-5652; 2011, Nr. 135-6429) 58.2 punkto reikalavimais, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 58.3 punkto reikalavimais, draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 24.15 punkto reikalavimus.

G. V. buvo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. liepos 16 d., 22.30 val. prie Padauguvos miško, Vilkijos sen., Kauno r. sav., VĮ Kauno miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotuose medžiojo su šautuvu iš medžioklės bokštelio, neturėdamas medžioklės lapo. Tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2 punktą, pagal kurį draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžiokles įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims, be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, taip pat Medžioklės taisyklių 58.3 punktą, pagal kurį draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose.

G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, nes jis nemedžiojo, o vykdė reidą. Aplinkybė, kad G. V. buvo LR AM Kauno RAAD nusiųstas vykdyti reidą, nepaneigia medžiojimo fakto. G. V. buvo pastebėtas bokštelyje su medžiokliniu šautuvu VĮ Kauno miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotuose ir tai patvirtina J. B., G. J. paaiškinimai, filmuota medžiaga, 2013 m. liepos 31 d. aktas, t.y. jis turėjo tikslą medžioti tykojant ir nesilaikė Medžioklės taisyklių 58.2 p., 58.3 p. reikalavimų. Apeliantą neteisėtai medžiojant pastebėjo J. B., vykdęs Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos kontrolės skyriaus vedėjo K. M. pavedimą. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto vyresniojo specialisto veiksmai sulaikant G. V. buvo teisėti (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 4 d.), o skunde išdėstyti argumentai, kas turėjo teisę J. B. įpareigoti patikrinti K. M. gautą informaciją, su kokiu ir kieno automobiliu J. B. atvyko į pažeidimo vietą, G. V. pažeidimo nustatymui jokios įtakos neturėjo. Liudytojai J. B. ir G. J., pastebėję medžiotoją medžioklės bokštelyje, nedelsdami per 15-20 min. atvažiavo prie automobilio Toyota, kur ir rado stovintį G. V.. Kilus įtarimui dėl Medžioklės taisyklių pažeidimų, G. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad reaguojant į pranešimą, nebuvo kviečiami policijos pareigūnai, į kurių pareigines funkcijas įeina ir teisės pažeidimų išaiškinimas bei užkardymas, taip pat nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teisės pažeidimas buvo nustatytas ir įformintas tinkamai.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esanti Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros vedėjo K. M., Kauno RAAD Kėdainių r. agentūros vyresn. specialisto J. V. ir Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. specialisto D. J. pasirašyta 2013-07-27 administracinės bylos faktų atkūrimo schema, gali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, nes ji patvirtina atliktą 2013-07-16 įvykio aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju, K. M. patikrino J. B. 2013-07-17 tarnybiniame pranešime pateiktus faktus. Šiuo dokumentu nustatytos aplinkybės detaliau paaiškintos K. M. surašytame 2013-07-31 akte ,,Dėl G. V. „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2 p. pažeidimo tyrimo‘‘.

Apelianto keliami argumentai dėl liudytojų parodymų netinkamo vertinimo laikytini nepagrįstais. Liudytojo J. B. parodymai logiški ir nuoseklūs, jie sutampa su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jais abejoti. Minėto liudytojo parodymus patvirtino kitas byloje apklaustas liudytojas – G. J.. Apelianto argumentai, kad byloje buvo būtina apklausti A. M. ir A. G., nepagrįsti, nes minėtų asmenų parodymai teismo nutarties pagrįstumui įtakos neturėtų. Pats apeliantas skunde nurodė, jog minėti asmenys galėtų patvirtinti jo, D. M. bei liudytojo A. G. parodymus, todėl manytina, kad jų parodymai būtų pertekliniai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti G. V. skundą jame išdėstytais motyvais ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

G. V. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.