Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 str. 1 d. 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio bauda; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 4200 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda; pagal LR ATPK 123 str. 5 d. – 100 Lt (šimto litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, skirtos nuobaudos subendrintos, galutinė subendrinta nuobauda A. M. paskirta 4200 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 1 d., apie 16.30 val., Kelmėje, S. Nėries gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuodamas nustatyta tvarka neįregistruotą E. K. priklausantį automobilį „Missan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, pažeidė kelių eismo taisykles (toliau KET) – važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į apšvietimo stulpelį ir apgadino šį automobilį, po to, pažeisdamas KET, pasitraukė iš eismo avarijos vietos.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 130 str. 1 d., šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jam nutraukti. Apelianto nuomone, apžiūrėjus apšvietimo stulpelį, jame nebuvo pastebėta jokių sugadinimo požymių, jo vairuojamo automobilio sugadinimai mažareikšmiai, žalos automobiliui padaryta nebuvo, niekas nei dėl automobilio, nei dėl stulpelio pretenzijų nereiškė, todėl mano, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas nepagrįstai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo netenkinti A. M. skundo. Atsiliepime nurodoma, kad A. M. kaltė yra visiškai įrodyta prisipažinimu paaiškinime, visa byloje surinkta medžiaga ir faktiniais duomenimis bei liudytojo parodymais.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-04-15 nutarimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnyje, teigdamas, kad byloje nėra duomenų apie stulpeliui ar automobiliui padarytą žalą, tyčios buvimą jo veiksmuose. Iš Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-04-15 nutarimo matyti, kad nagrinėjant bylą teisme dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M..

Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. surašytas už tai, kad jis padarė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, įvykio metu apgadintas automobilis. Protokole nurodomi ir kiti atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą užtraukiantys KET pažeidimai, tačiau apeliantas kaltės dėl jų neginčija.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Remiantis KET 3 punktu, eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. neginčija fakto, jog nagrinėjamo įvykio metu jo valdomam automobiliui buvo padaryta žala. Taigi minėtas įvykis formaliai atitinka KET 3 punkte įtvirtintą eismo įvykio sąvoką. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar šio įvykio metu buvo padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui ir ar apie šį eismo įvykį asmuo privalėjo pranešti policijai, t. y. ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal 130 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 231.4 p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 232 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjant bylas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos reikšminga nustatyti, ar buvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Teismų praktikoje nėra vieningos pozicijos dėl atsakomybės tuo atveju, kai sugadinama asmeniui nuosavybės teise nepriklausanti, bet teisėtai valdoma transporto priemonė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju būtina aiškintis transporto priemonės savininko poziciją dėl jam priklausančios transporto priemonės sugadinimo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog analizuojamo eismo įvykio metu buvo apgadintas E. K. priklausantis automobilis (19 b. l.). Lietuvos Respublikos ATPK 273 straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiaiškino transporto priemonės savininko pozicijos dėl jo turtui padarytos žalos, nutarime konstatavo, kad A. M. įvykio metu vairavo E. K. priklausantį automobilį „Nissan Almera“, atsitrenkė į apšvietimo stulpelį ir apgadino šį automobilį. Taigi E. K. visiškai atitinka ATPK 273 straipsnyje apibrėžtą nukentėjusiojo asmens statusą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms gali turėti įtakos administracinės bylos išsprendimas, turėtų teisę dalyvauti procese. Šiuo atveju, E. K. turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo, kaip eismo įvykio metu apgadinto turto – automobilio, savininko teises, todėl jis turi ir teisę dalyvauti procese.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą žodine tvarka nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 15 d. nutarimą, neužtikrino sugadinto turto savininkui galimybės dalyvauti procese, tuo pažeidė procesines teises normas, neišsiaiškino visų bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, netyrė, ar pažeidėjo veiksmuose buvo subjektyviosios pusės požymis – tyčia, todėl šis teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui, nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.