Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei J. T., atsakovui K. T., jo atstovui advokatui M. N., institucijos teikiančios išvadą atstovėms D. K., J. Č. – S., psichologei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui K. T., institucijai, teikiančiai išvadą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos VTAT dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m., dar būdama santuokoje su atsakovu, iš jo prisiteisė alimentus vaikų išlaikymui. (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, taip pat buvo padidintas išlaikymas trims vaikams, iš jos priteista kompensacija už atitekusį butą – apie 27000 Lt, kompensaciją atsakovui sumokėjo ir tai labai pablogino jos ir vaikų finansinę padėtį. Išgyventi jai padeda sugyventinis, kuris yra ūkininkas. Nuo 2010 m. jos šeima yra socialiai remtina, vaikai remiami valstybės, gauna nemokamą maitinimą, mokinio krepšelį, maisto paketus. Šiandien išlaikymą atsakovas teikia dviems vaikams: M ir T, nes A yra jau pilnametė, ji baigė (duomenys neskelbtini), įstojo į (duomenys neskelbtini). Kai A tapo pilnametė (duomenys neskelbtini) m., ji ją pilnai išlaikė, atsakovas geranoriškai atidarė dukrai sąskaitą, tačiau, kiek ji žinanti, į ją nei karto nepervedė dukrai pinigų. Kai dukra pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini), kas mėnesį tėtis duodavo jai po 100-200 Lt, išskyrus vasaros metu. Papildomai nepilnamečiams vaikams yra nupirkęs džinsus, batelius, T – telefoną, kartais duodavo po 5-7 litus. Kalėdų ir kartu gimtadienio progomis vaikams duodavo po 100 Lt, rugsėjo 1 d. irgi duodavo kiekvienam vaikui po 100 Lt, išskyrus paskutiniąją rugsėjo 1-ąją. Papildomai (neskaitant priverstinai išieškomo išlaikymo) atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo per metus kiekvienam po 400 Lt. Nurodė, kad vaikų seneliai iš tėvo pusės duoda vaikams po 50 Lt Velykoms, Kalėdoms ir šiaip smulkių pinigėlių (po 5-7 Lt), kurių susidaro gal 50 Lt per metus. Dar auginanti (duomenys neskelbtini) metų sūnų su savo draugu, kurio išlaikymui yra prisiteisusi po 300 Lt kas mėnesį. Vasaromis gyvena ūkiškai, augina paukščius, todėl visus uždirbtus pinigus skiria per žiemą susidariusioms komunalinių mokesčių skoloms sumokėti. Jos atlyginimas yra 2100 Lt neatskaičius mokesčių, visus uždirbtus pinigus išleidžianti vaikams. Vaikams perka viską, ką jie užsimano, pvz., kedus už 250 Lt, nes nenori, kad iš jų tyčiotųsi. Vaikai yra paaugliai, dukros nori ir plaukus, ir nagus dažytis, ir kvepalų turėti. Nurodė, kad visų vaikų užgaidų nepildanti, nes neišgalinti, jei išgalėtų, tai pildytų. Vaikai padeda dirbti ūkyje, taip pat padeda jos tetai (mamos seseriai), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kuri, prieš A pradedant mokytis (duomenys neskelbtini), pervedė A 1514 Lt apsigyvenimui kitame mieste. Pripažino, kad priteistą išlaikymą atsakovas mokėjo pilnai, niekada nebuvo išlaikymo įsiskolinimo ir šiuo metu įsiskolinimo nėra. Prašo priteisti po 700 Lt kiekvienam vaikui, nes vaikams reikia atnaujinti baldus, kambariuose daryti remontą, žiemą vaikai dažnai serga, M diagnozuotas atopinis dermatitas. Tadui ji nupirko krosinį dviratį, M vežioja į modelių agentūrą. Tėtis paskambina vaikams, bet jų niekur nenusiveža, nebendrauja su jais, mažiukas sūnus T buvo tėvą pradėjęs vadinti dėde, ypač T labai reikėjo tėčio, su juo buvo problemų. Jai (duomenys neskelbtini) m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri buvo gydoma, dabar tęsiami tyrimai, šiuo metu jos kraujo tyrimai yra blogi, nuolat laikosi temperatūra. Jai, kaip ir visiems valstybės tarnautojams, sumažėjo pajamos, palyginti su (duomenys neskelbtini) m., tačiau dabar dirbanti kitur ir pajamos yra tokios pat, kokios buvo 2008 m. Jos šeima vis tiek yra socialiai remtina ir šiandien.

Liudytoja A. T. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji esanti šalių dukra. Šiais metais baigė (duomenys neskelbtini), įstojo į (duomenys neskelbtini), į mokamas studijas, už mokslą ketinanti mokėti pati. Besimokant kolegijoje, ją išlaikė ir mama, ir tėtis, gal mama padengdavo didesnes jos išlaidas, bet tikrai prisidėjo ir tėtis. Į mėnesį tėtis duodavo apie 300 Lt, močiutė iš tėčio pusės irgi duodavo po 50 Lt. Galima sakyti, kad tėtis per mėnesį prie jos išlaikymo prisidėdavo 350 Lt, o mama – 400-500 Lt, mama taip pat gamindavo maistą, pirkdavo drabužius, kosmetiką. Vieną vasarą dirbo užsienyje, užsidirbo pinigų kažkuriam laikui. Ketinanti ieškotis darbo, stengsis išsilaikyti pati save.

Liudytoja apklausta nepilnametė M. T., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad bylos šalys yra jos tėvai. Ji gyvenanti su mama, tėtis gyvena atskirai. Ji nueinanti pas tėtį, būnanti pas jį namuose, niekur su juo nevažiuojanti, nekeliaujanti. Per Kalėdas tėtis visada nuperka dovanų, kai paprašanti, tėtis duodantis pinigų pratyboms, drabužiams, mama tai žinanti, nes po to su mama ji važiuojanti apsipirkti. Mama skatina bendrauti su tėčiu ir seneliais, tačiau, kai ji nueina pas tėtį, jo tėvai negražiai atsiliepia apie mamą, dėl ko jai būna nesmagu. Dabar lanko sporto klubą, už jį iki (duomenys neskelbtini) metų mokėti nereikia. Būna, kad namuose trūksta pinigų net maistui, nes šaldytuve kartais nebūna ką valgyti.

Liudytoju apklaustas nepilnametis T. T., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, bylos šalys yra jo tėvai. Jis gyvenantis su mama, tėtis gyvena pas senelius. Anksčiau su tėčiu bendravo daugiau, dabar nelabai bendrauja. Kai nueina pas tėtį, pasikalba, tačiau visas pokalbis vyksta apie teismą. Prieš du metus su tėte plaukė baidarėmis, šiuo metu su tėčiu niekur neina ir nieko neveikia kartu. Prieš pusantrų metų tėtis nupirko mobilųjį telefoną, rugsėjo 1-osios proga davė 100 litų, už kuriuos nusipirko kuprinę. Kai paprašo pinigų, tėtis klausinėja, ką jis su jais darysiąs, dar įsikiša seneliai, kurie sako, kad neverta duoti pinigų, nes jis vis tiek praleisiantis, dėl to pas tėtį eiti nenori. Mama nedraudžia bendrauti su tėte, ji žino, kad tėtis kartais duoda pinigų, mama palieka jam tuos pinigus. Būrelių nelankantis dėl sveikatos. Pinigų namuose trūksta higienos ir mokyklinėms prekėms, maistui netrūksta. Prieš rugsėjo 1-ąją į mokyklą suruošė ir viską supirko mamytė. Manantis, kad visi daiktai mokyklai (drabužiai ir mokymosi priemonės) jam kainavo apie 1000 litų. Telefoną nupirko tėtis, dviračio neturintis, namuose yra du kompiuteriai, vieną kurių nupirko mamos mama, kitą mama pirko išsimokėtinai. Seneliai iš tėtės pusės duoda pinigų po 10 ar 20 litų į du mėnesius kartą, tačiau kai pinigų duoda seneliai, tėtis tuomet neduoda.

Liudytojas G. Ž. parodė, kad jis yra ieškovės sugyventinis, su ja kartu gyvenantis dešimt metų ir turintis sūnų K. Yra (duomenys neskelbtini), augina grūdines kultūras, turi (duomenys neskelbtini) žemės. Vasarą augina paukščius. Prisideda prie ieškovės vaikų išlaikymo, veža vaikus pas drauges, prie ežero, į mokyklą. Šeimos biudžetas kaip ir bendras, bet jis pas sugyventinę pinigų neprašantis, o ji pas jį prašanti. Už perkamą maistą moka abu, prisideda prie sugyventinės vaikų išlaikymo, kiekvieną dieną perka valgyti ne tik sau, bet ir vaikams. J vaikų tėvo teikiamo išlaikymo vaikams neužtenka, nes mergaitės nori puoštis ir plaukus nusidažyti. Žinantis, kad sugyventinės šeima yra socialiai remtina.

Liudytoja E. C. parodė, kad ji yra ieškovės motina, todėl prižiūri dukters vaikus, kai dukra serganti, gulinti ligoninėse. Tai galėtų daryti vaikų tėtis, bet jis vaikų neprižiūri. Šią vasarą dukra du kartus gulėjo ligoninėje, o ji prižiūrėjo jos vaikus ir pilnai jais rūpinosi iš savo lėšų, kurių dukra nekompensavo, nes gydymas irgi kainuoja. Gaunanti 770 Lt senatvės pensiją ir 300 Lt darbo užmokestį. Remianti ir vyriausią anūkę, mokanti už jos telefoną, sumokėjusi už kompiuterio remontą. Šį mėnesį T davė 80 Lt, M – 30 Lt, A kiekvieną mėnesį moka už telefoną po 50 Lt.

Liudytoja A. T. parodė, kad ji esanti atsakovo motina. Sūnus gyvena pas juos, todėl žinanti, kad jo pajamos nuo praėjusio teismo nepadidėjo, gyvenimo lygis nepagerėjo. Jo vaikai ateina pas tėvą, bendrauja, sūnus juos paremia, kiek gali, duoda pinigų ekskursijoms, gimtadieniams, šventėms. Jie irgi paremia visus tris vaikus, tačiau negalinti pasakyti, kokiomis sumomis, nes to neregistravo. Kai A mokėsi, rugsėjo 1-ai dienai duodavo 200 litų, o kai ji grįždavo, duodavo po 50-80 litų kelionei, kitiems vaikams – po 10-20 litų. Visus tris vaikus remianti nuo tada, kad sūnus išsiskyrė, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų. Daugiausiai rėmė A, nes ji mokėsi, M rėmė daugiau nei T. A per metus galėjo susidaryti apie 500 litų duodama suma, neskaitant gimtadienių, kitiems vaikams – per metus gal apie 300 litų suma. Anūkus rėmė kaip seneliai nuo savęs, o ne nuo tėvo. Mananti, kad sūnus alimentų įsiskolinimo neturintis. Prie vaikų auklėjimo tėtis ir jie negalintys prisidėti, nes negali ateiti pas ieškovę į namus, o kai vaikai ateina pas juos, motina paskambina ir liepia grįžti jiems namo.

Liudytojas S. T. parodė, kad jis yra atsakovo tėvas, o ieškovė – jo buvusi marti. Teigė, kad tarp jų niekada nebuvo santaikos, nors jie turi tris vaikus. Sūnus dabar abiems vaikams moka iš viso 600 litų alimentų, todėl mano, kad jei ir mama tiek pat prisidėtų prie vaikų išlaikymo, iš viso dviejų vaikų išlaikymui susidarytų 1200 litų per mėnesį, už kuriuos, jo manymu, galima vaikus išlaikyti. Sūnus gyvena jų namuose, jo uždarbis nuo alimentų priteisimo dienos sumažėjo 2-3 kartus, turtinė padėtis stipriai pablogėjo. Negali paaiškinti smulkiau apie sūnaus atlyginimo sumažėjimą. Anūkus jie kviečiantys ateiti, jie ateinantys pas senelius. Anūkai neprašo pinigų, jie patys duodantys anūkams pinigų, tačiau negalintis pasakyti, po kiek. Pinigus duodantys nuo savęs, o ne nuo sūnaus. Sūnus pats pinigus vaikams duoda atskirai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą 2014-03-27 išvadą (tomas 1, b. l. 116-118), nurodė, kad atsakovas pilnai vykdo tėvo pareigą išlaikyti vaikus, teikia priteistą išlaikymą bei papildomai skiria lėšų vaikų poreikiams. Mano, kad, jei tėvas ir motina teiktų po 400 litų išlaikymą kiekvienam vaikui, vaikų poreikiai būtų užtikrinti, nes vaikai sveiki, neturi specialių poreikių. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Ieškovė šiuo metu negauna socialinės paramos, todėl ji nėra socialiai remtina. Pažymėjo, kad ieškovė buvo nepatenkinta VTAT skyriaus išvada, skundė ją, tačiau jos skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teismas pažymi, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama atsakovo K. T. turtinės padėties pagerėjimu bei išaugusiais vaikų poreikiais. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina J. T., pakeistas 2002-10-02 sprendimu priteistas išlaikymas ir priteista trijų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 litų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, padalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas, iš J. T. priteista 6043,52 Lt piniginė kompensacija K. T. (tomas 1, b. l. 15-21). 2009-04-02 Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 6043,52 Lt piniginė kompensacija, padidinant šią kompensaciją iki 26308 Lt. Kompensacijos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui (tomas 1, b. l. 22-25). Šalių ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 29). Šalys turi tris bendrus vaikus: A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jau pilnametė (tomas 1, b. l. 31), ir nepilnamečius T. T., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 32), bei M. T., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 33). Ieškovė dar turi nepilnametį sūnų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvu įrašytas G. Ž. (tomas 1, b. l. 30).

Iš ieškovės, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį nesiekia 2000 Lt, įskaitant darbo užmokestį, gaunamą (duomenys neskelbtini) bei Sodros mokamą ligos pašalpą (tomas 1, b. l. 13, 14, 165, 166, 182, 183 bei tomas 2, b. l. 9-11 ir 12). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 144-145). Ieškovė išmokėjo atsakovui Kauno apygardos teismo sprendimu padidintą iki 26308 Lt piniginę kompensaciją už jai atitekusią didesnę turto dalį, kas pablogino ieškovės materialinę padėtį. (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014-01-27 pažyma patvirtina, kad J. T. vaikams M. T. ir T. T. nuo 2013-09-01 iki 2014-08-31 paskirta socialinė parama mokiniams (tomas 1, b. l. 12). Duomenų apie socialinės paramos skyrimą ieškovės vaikams nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė nepateikė, nors teismo posėdžio metu teigė, kad jos šeimos pajamos ir dabar vienam asmeniui nesiekia 525 Lt, todėl jos šeima yra socialiai remtina. Lyginant su (duomenys neskelbtini) metais, kuomet iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 litų, ieškovės turtinė padėtis nežymiai pablogėjo. Atsakovo darbo užmokesčio vidurkis už 2013 m. liepos – gruodžio mėnesius yra 3340 Lt neatskaičius mokesčių. Išskaičius mokesčius atsakovo darbo užmokesčio vidurkis 2013 m. liepos – gruodžio mėnesiais buvo 2568 Lt, iš šios sumos jam išskaitomas išlaikymas dviems nepilnamečiams vaikams, iš viso 606 Lt kas mėnesį (tomas 1, b. l. 127). Lyginant su 2008 metais atsakovo gaunamos susijusios su darbo santykiais pajamos ženkliai padidėjo, nes 2008-09-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad tuo metu atsakovo pajamos buvo 1435 Lt (tomas 1, b. l. 19). Teismas atmeta atsakovo tėvų A ir S. T. parodymus, kad atsakovo darbo užmokestis ženkliai sumažėjo, palyginti su 2008 metais, kadangi jie neatitinka faktinių bylos duomenų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovas asmeninės nuosavybės teise nuo 2008-03-04 turi (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą vidutinės 800 Lt rinkos vertės (tomas 1, b. l. 184), per laikotarpį nuo 2008-09-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo nekilnojamojo turto jis neįgijo. Atsakovas kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, dukra A. T. yra sulaukusi pilnametystės, baigusi (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims byloje nėra, priešingai jis yra sveikas ir darbingas pareigūnas, jis gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (tomas 1, b. l. 128), prie kurio išlaikymo prisideda savo lėšomis. CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Kaip jau minėta, ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2008 m., nežymiai pablogėjo. Tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis padidėjo 1133 Lt (2568 Lt – 1435 Lt) ir tai duoda pagrindą išvadai, kad toks atsakovo turtinės padėties pasikeitimas jau yra esminis. Nustatant priteistino išlaikymo dydį taip pat būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinant jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau ieškovė tokių išlaidų nenurodo, prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį todėl, kad priteistas išlaikymas yra per mažas vaikams išlaikyti, nes vaikai išaugo, dabar yra jau nebe vaikai, o paaugliai, jų poreikiai padidėjo. Taip pat nurodė, kad negalinti tenkinti visų vaikų poreikių ir užgaidų, jei galėtų, tai tenkintų, vaikams ji duodanti pinigų plaukų ir nagų dažymui, perkanti brangius batus, kompiuterius, kt. daiktus ir tai, jos manymu, yra būtina sąlyga tam, kad iš vaikų nebūtų tyčiojamasi. Ją remia mama ir (duomenys neskelbtini) dirbanti teta bei gyvenimo draugas. Liudytoja apklausta ieškovės motina patvirtino, kad, ieškovei atsigulus į ligoninę, jos vaikus prižiūrinti ji, nors tai galėtų ir turėtų daryti vaikų tėvas. Šalių nepilnamečiai vaikai teigė, kad jų tėtis niekur nenusivežantis jų, jie niekur su juo neinantys, o būnantys tik pas senelius namuose ir kalbantys tik apie teismą. Šios vaikų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesirūpina turiningu vaikų laisvalaikio leidimu, bendravimu su jais bei auklėjimu. Šalių nepilnamečiai vaikai A. T., M. T. ir T. T. bei liudytojai E. C., A. T. ir S. T. patvirtino, kad tiek atsakovas, tiek ir jie remia vaikus papildomai, tačiau ta parama nėra pakankama. Atsakovas, nesutikdamas su ieškove ir jos požiūriu į išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą, mano, kad reikia gyventi pagal išgales. Įvertinus visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas mano, kad ieškovės prašyta priteisti 700 litų suma kiekvienam vaikui, reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti, neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų, nes priteisus ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, atsakovui, įskaičiavus ir motinos teikiamą dalį išlaikymo, tektų mažesnė atlyginimo dalis, nei jo vaikams (atsakovui liktų 1168 Lt (2568 Lt – 700 Lt x 2), o kiekvienam iš vaikų tektų 1400 Lt išlaikymui, jei ir tėvas, ir mama teiktų išlaikymą po 700 Lt). Tačiau visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Akivaizdu, kad šiuo metu šalių vaikai yra paaugliai ((duomenys neskelbtini) metų) ir jų poreikiai ženkliai išaugo lyginant su 2008 metais, kuomet buvo nustatytas 250 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, yra įrodinėjimo tikslas (CPK 176 str. 1 d.). Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi principai (CPK 12, 13 str.) lemia tai, kad byloje reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo nurodymo bei įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka atitinkamą reikalavimą reiškiančiai ir įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 135, 178 str.). Atsižvelgiant į tai bei į aukščiau aptartus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas išgali teikti kiekvienam vaikui 700 litų išlaikymą per mėnesį ir kad vaikų išlaikymui ir protingam jų poreikių tenkinimui iš tiesų reikalingas tokio dydžio išlaikymas iš tėvo pusės kiekvienam vaikui.

Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečių vaikų poreikius, į tai, kad vaikų motinai tenka kasdieninė rūpesčių našta auginant vaikus bei į tai, kad būtent vaikų motina suteikė vaikams gyvenamąjį būstą bei pagerino vaikų gyvenimo sąlygas, kartu su šeima persikeldama iš trijų į keturių kambarių butą, į tai, kad ieškovė išlaiko dar ir trečią nepilnametį vaiką (2011-07-13 (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nepilnamečio ieškovės sūnaus K. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. T., iš G. Ž. nepilnamečiam sūnui K. Ž. priteistas išlaikymas po 300 litų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (tomas 1, b. l. 26-28), bei į tai, kad atsakovas išgali remti ir remia vaikus papildomai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, o taip pat siekiant užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, nepažeidžiant jį teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.185 - 3.186 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.201 str., 3.208 str.).

Ieškovė prašo pakeisti išlaikymo dydį nuo kreipimosi į teismą dienos. Pareiškus CK 3.201 str. pagrindu naują ieškinį, įvertinama tai, kad kilęs ginčas yra dėl išlaikymo padidinimo. Išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiams vaikams Lazdijų rajono apylinkės teismui pateikė 2014-02-03 (tomas 1, b. l. 2), todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena ir todėl padidintas išlaikymas priteistinas būtent nuo šios dienos.

Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 str. 1 d.), taip pat, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar atsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo K. T. 28800 litų įsiskolinimą, nurodo, kad išlaikymas vaikams buvo teikiamas tik iš dalies. 2008-09-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas 2002-10-02 sprendimu priteistas išlaikymas ir priteista trijų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 litų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (tomas 1, b. l. 22-25). Atsakovas paaiškino, kad priteistas ir indeksuotas išlaikymas vaikams buvo mokamas visą laiką, tai patvirtina ir atsakovo pateikta (duomenys neskelbtini) 2014-03-25 pažyma, iš kurios matyti, kad kas mėnesį iš atsakovo atlyginimo buvo išskaitomas 606,00 Lt išlaikymas vaikams (tomas 1, b. l. 127).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Išnagrinėjęs byla teismas nustatė, kad atsakovas visa apimtimi vykdė 2008-09-18 (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, iš jo darbo užmokesčio buvo kas mėnesį išskaitomas išlaikymas (net ir indeksuotas) iš pradžių trims jo vaikams, o, dukrai A. T. sulaukus pilnametystės, dviems vaikams, taip pat tiek jis, tiek ir jo tėvai rėmė vaikus papildomai. Toks išlaikymo teikimas pripažintinas pakankamu, todėl darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-236/2004). Kadangi šios vaikų turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (CPK 18 straipsnis), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Atsižvelgiant į tai ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo atgal už tris metus, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pradinė ieškinio suma buvo 39600 Lt, nes ją sudarė 28800 Lt pagal reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo + 10800 Lt suma pagal reikalavimą padidinti išlaikymą (450 Lt x 2 x 12) (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 6 p., 10 p.). Tenkinta reikalavimų už 6000 Lt sumą (250 Lt (suma, kuria nuspręsta padidinti išlaikymą) x 2 (dviems vaikams) x 12). Taigi, ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti 15 procentų (išlaikymas padidintas 250 Lt iš reikalautų 450 Lt, o reikalavimas dėl 28800 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas (6000x100/39600)). Atsakovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 500 Lt (tomas 1, b. l. 124), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 425 Lt už advokato teisines paslaugas (500 Lt x 85 %).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybei iš atsakovo priteistinas 180 Lt žyminis mokestis (250 Lt x 2 x 12 x 3%) ir 59,39 Lt išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (tomas 1, b. l. 1) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 6 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T. ir T. T. ir priteisti iš atsakovo K. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 500 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-03 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. T. 425,00 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas atsakovui K. T..

Priteisti iš atsakovo K. T. 180,00 Lt žyminį mokestį ir 59,39 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.