- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-320-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00799-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- V. S., notarei O
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12986-1106/2019 pagal ieškovo D. P. patikslintą ieškinį atsakovei R. P., tretiesiems asmenims V. S., notarei O. O. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų ir teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. panaikinti Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. O. 2016 m. birželio 14 d. R. P. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą registro Nr. O-1553 į: 3/16 dalis 2,930 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis 15,1523 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ratinio traktoriaus „Belarus 820“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis ratinio traktoriaus „T-25“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis traktoriaus priekabos „GKB-8328“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis automobilio „Hyundai Galloper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis transporto priemonės „Schloegl“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis traktoriaus „MTZ-80L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priekabos „LPTC-4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis piniginių indėlių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose Luminor banke,
1.2. panaikinti Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. O. 2016 m. liepos 4 d. R. P. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą registro Nr. O-1553 į 3/16 dalis kompensuojamos netekto darbingumo pensijos sumos paveldėjimo,
1.3. panaikinti Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. O. 2016 m. liepos 8 d. R. P. išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą registro Nr. O-1553 į: 3/16 dalis traktoriaus puspriekabės „1PTS-2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis traktoriaus priekabos „GKB-819“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, kad A. P., mirusio 2016 m. sausio 28 d., turtą paveldėjo jo sutuoktinė R. P.. Ieškovas 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą. 2017 m. gruodžio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė palikimą po tėvo A. P. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas R. P., ieškovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas galėtų būti išduotas pripažinus negaliojančiais 2016 m. birželio 14 d., liepos 4 d. ir liepos 8 d. išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus ir panaikinus R. P. vardu teisinę registraciją į 3/16 jos paveldėto turto dalis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutiko su ieškiniu.
4. Nurodė, kad kartu su sutuoktiniu kūrė bendrą ūkį, kartu su jais gyveno sūnus D. P.. Sutuoktinis bandė įtraukti sūnų D. P. į ūkio veiklą, tačiau jis nenorėjo. Pritrūkęs lėšų, D. P. vogė iš ūkio kurą, grūdus, sugadino kombainą, nenorėjo dirbti, nuolat girtavo. Ieškovui paveldėjus dalį žemės, technikos, pastatų, būtų suardytas ūkininko ūkis. Ne kartą siūlė ieškovui sumokėti kompensaciją, tačiau jam siūloma suma pasirodė per maža.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, bei priteisė iš R. P., 75 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti D. P., valstybei 3,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 12 d. V. S. padovanojo savo motinai R. P. paveldėjimo teises, mirus jos tėvui A. P. (el. b. DOK-74050). 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. liepos 8 d. notarė O. O. išdavė ginčijamus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, kuriais patvirtino, kad A. P., mirusio 2016 m. sausio 28 d., turtą paveldi jo sutuoktinė R. P.. 2017 m. gruodžio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2909-986/2017 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. P. priėmė palikimą po savo tėvo A. P. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajam priklausiusį turtą (el. b. 1 t., b. l. 70-74). Teismo sprendimas įsiteisėjo nuo 2018 m. balandžio 5 d.
7. Nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir jame nustatytas faktinės aplinkybės bei 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartį apylinkės teismas laikė prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
8. Teismas darė išvadą, kad D. P. ir R. P. yra palikėjo A. P. įpėdiniai skirtingais būdais priėmę palikėjo palikimą ir, nors D. P. nėra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tiek D. P., tiek R. P. teisine prasme yra paveldėto turto bendrasavininkai.
9. Teismo vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas yra būdas jau esamiems faktiniams santykiams suteikti teisinę formą, nes kol nepanaikintas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/8 dalis turto, negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas D. P..
10. Teismas atsakovės argumentus dėl CK 5.8 straipsnyje numatyto ieškinio senaties taikymo laikė teisiškai nepagrįstais. Nurodė, kad šioje byloje ieškovas CK 5.8 straipsnio prasme nėra asmuo, pretenduojantis į palikimą, o, ieškinio pateikimo metu buvo ir sprendimo priėmimo metu yra įpėdinis, priėmęs palikėjo palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjui priklausantį turtą.
Šalies argumentai
11. Teismas pažymėjo, kad vėliausiai, t. y. 2019 m. spalio 22 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, priešingai nei 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikslintame ieškinyje, kaip pagrįstai pažymėjo notarė O. O., neteisingai nurodytos turto dalys, dėl kurių prašoma panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Palikėjui A. P. ir jo sutuoktinei R. P. turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi, mirus A. P., palikimą sudaro A. P. priklausiusi turto dalis – ½ turto masės dalis. R. P. kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė su pirmos eilės įpėdiniais, kai jų yra ne daugiau kaip trys, paveldi vieną ketvirtadalį palikimo (CK 5.13 straipsnis). Iš to seka, kad A. P. pirmos eilės įpėdiniai, t. y. sūnus D. P. ir dukra V. S. paveldi po 3/8 dalis tėvui priklausiusio turto. V. S., priėmusi jai priklausiusias 3/8 dalis palikimo, savo paveldėjimo teises padovanojo motinai R. P.. Taigi, D. P. paveldimo turto dalis yra 3/8 dalys. Tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai panaikinami tik dėl 3/8 dalių palikimą sudarančio turto.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nevertino šalių ir trečiojo asmens V. S. reiškiamų abipusių kaltinimų dėl paveldėto turto masės sumažinimo, trukdymo ūkio veiklai, nes pretenzijos dėl tarpusavio santykių nėra susijusios su ieškinio dalyku ir bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi.
13. Tenkinęs patikslintą ieškinį, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 75 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo teismas buvo patenkinęs pareiškėjo D. P. pareiškimą ir nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. P. priėmė palikimą po jo tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajam priklausantį turtą. Todėl ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl atsakovei išduotų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo per 1 metus laiko nuo 2018 m. balandžio 5 d. (CK 5.8 straipsnis). Ieškinio senaties terminą ieškovas praleido kreipdamasis į teismą 2019 m. balandžio 17 d., todėl apylinkės teismas turėjo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo priėmus naują sprendimą ieškovo patikslintą ieškinį atmesti motyvuodama vieninteliu argumentu, jog ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl atsakovei išduotų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo per 1 metus nuo 2018 m. balandžio 5 d., tačiau jis ieškinio senaties terminą praleido ir tai yra pagrindas ieškiniui atmesti.
18. CK 5.8 straipsnyje paveldėjimo teisei ginčyti nustatytas trumpesnis ieškinio senaties terminas: asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydamas ieškinio senatį teismas turi nustatyti termino pradžios momentą, o kai terminas praleistas - įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą ir svarstyti jo atnaujinimo klausimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).
20. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad CK 5. 8 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra taikomas asmens, pretenduojančio į palikimą, reikalavimui dėl palikimo priėmimo teisėtumo bei paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo. Teismas remdamasis aptartais ir išdėstytais sprendime prejudiciniais faktais byloje sprendė, kad ieškovas CK 5.8 straipsnio prasme nėra asmuo, pretenduojantis į palikimą, o ieškinio pateikimo metu buvo ir sprendimo priėmimo metu yra įpėdinis, priėmęs palikėjo palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjui priklausantį turtą, todėl atsakovės atstovės argumentus dėl CK 5.8 straipsnyje numatyto ieškinio senaties taikymo atmetė kaip yra teisiškai nepagrįstus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apylinkės teismo argumentacija.
21. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2017m. gruodžio 20d. Kėdainių rajono apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-2909-986/2017 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po savo tėvo mirties palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajam priklausantį turtą. Priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018m. balandžio 5d. apeliacinės instancijos teismui palikus galioti tokį teismo sprendimą. Kaip matyti iš šioje byloje ieškovo pateikto ieškinio Kėdainių rajono apylinkės teismui, kuriuo ieškovas savo pareikštais reikalavimais ginčijo išduotus paveldėjimo teisės liudijimus atsakovei, ieškinį teismui pateikė tik 2019m. balandžio 17d. ir praleido įstatymu nustatytą vienerių metų terminą ieškiniui pateikti ( CK 5. 8 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties pradžią ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pateikti.
22. Tačiau CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ( CK 1. 131 straipsnio 2 dalis).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas spręsdamas dėl termino ieškiniui pareikšti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bei ir kitas teisinės reikšmės priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku pateikti ieškinį. Klausimą, ar ieškiniui pareikšti praleidimo priežastys pripažintos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į tokių terminų paskirtį teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1. 5 straipsnis).
24. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kad praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti ir neprašė tokio termino atnaujinti. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Tačiau kaip matyti iš ieškovo siekio ir pozicijos visos bylos nagrinėjimo metu ir atsakovės elgesio iki ieškovo ieškinio pateikimo, kad atsakovė būdama ieškovo motina neatsisakė su ieškovu išspręsti paveldėjimo klausimus taikiu būdu, tačiau jų sprendimą vilkino. Vėliau atsakovė atsisakė paveldėjimo reikalus spręsti taikiai ir tuo suklaidino ieškovą, todėl ieškovas buvo privertas pareikšti ieškinį teisme ir būtent dėl to praleido ieškinio senaties terminą ieškiniu pateikti. Teisėjų kolegijai nustatytos aplinkybės suteikia teisę vertinant ieškovo veiksmus ir atsakovės elgesį, svarstyti termino atnaujinimo klausimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės elgesį, termino praleidimo trukmę bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus sprendžia, kad aukščiau nustatytos aplinkybės yra svarbios, dėl kurių galima būtų spręsti dėl praleisto termino ieškovui atnaujinimo ieškiniui pateikti, todėl terminas atnaujintinas ( CK 1. 131 straipsnio 2 dalis ).
25. Apeliantė kitais pagrindais pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 23 punkte nurodytą argumentacija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, tik papildo jo rezoliucinę dalį, atnaujina ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti.
27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą ir atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, atnaujinti ieškovui D. P. terminą ieškiniui pateikti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.