- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- eA2-1346-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00121-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Ieškovas
- D. S., A. S.
- Atsakovas
- AB „Išlaužo žuvis“, Z. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J., atstovaujamo advokatės V. N., atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį atsakovams AB „Išlaužo žuvis“, Z. J. dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų, valdybos sprendimų, akcijų pasirašymo sutarties ir įstatų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu: 1. pripažino negaliojančiais 2016 m. lapkričio 21 d. AB „Išlaužo žuvis“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus nuo jų priėmimo momento; 2. pripažino negaliojančiu AB „Išlaužo žuvis“ valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą; 3. pripažino negaliojančia tarp Z. J. ir AB „Išlaužo žuvis“ sudarytą 2016 m. gruodžio 14 d. akcijų pasirašymo sutartį nuo jos sudarymo momento; 4. priteisė atsakovei Z. J. iš atsakovės AB „Išlaužo žuvis“ 13 168,90 Eur sumą, sumokėtą pagal 2016 m. gruodžio 14 d. akcijų pasirašymo sutartį; 5. pripažino negaliojančiais AB „Išlaužo žuvis“ 2016 m. gruodžio 19 d. įstatus, įregistruotus 2017 m. sausio 4 d. Juridinių asmenų registre, nuo jų sudarymo momento.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (trečiasis asmuo) R. J. 2020 m. gegužės 21 d. pateikė teismui patikslintą prašymą atnaujinti procesą. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. ieškovai D. S. ir A. S. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą nurodydami, kad R. J. suklastojo 2016 m. lapkričio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su AB „Išlaužo žuvis“ dalyvaujančių akcininkų sąrašu ir šie dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui kaip teisėti ir atitinkantys tikrovę, nors pareiškėjai nurodo, kad minėtame susirinkime nedalyvavo ir apie susirinkimo šaukimą niekada nebuvo informuoti, dokumentų nepasirašė. Pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2020 m. vasario 24 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal D. ir A. S. pareiškimą nutraukė. Pažymėjo ir tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo apklausti ne tik visi suinteresuoti asmenys, tačiau ir visiškai šalims nešališki asmenys bei ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškėjai šio ikiteisminio tyrimo sprendimo neskundė. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu minėtas nutarimas tapo esmine aplinkybe dėl kurios procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas. Pažymėjo, kad pagrindinis Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo motyvas buvo 2016 m. lapkričio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų klastojimas, t. y. teismas minėtame sprendime, vadovaudamasis tikėtumo taisykle, sprendė, kad byloje pakanka duomenų nustatyti labiau tikėtina faktinę aplinkybę, kad ieškovai susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašo nepasirašė, kad akcininkų registravimo sąrašas yra suklastotas. Pasak pareiškėjo, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2020 m. vasario 24 d. nutarimu, visomis baudžiamojo proceso jai suteiktomis priemonėmis tyrė šio dokumento klastojimo faktą ir padarė priešingą išvadą. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad jei šis Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimas būtų žinomas priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą, sprendimas nebūtų toks pat.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjo R. J. prašymą atnaujinti procesą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia tuo, jog teismas priimdamas 2018 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 iš esmės rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, kad byloje dokumentai buvo suklastoti, tačiau pareiškėjui gavus Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimą jame buvo nurodyta priešingai, kad nėra galimybės dokumentų klastojimo fakto patvirtinti ar paneigti remiantis patikimais duomenimis. Pažymėjo, kad minėtame prokuratūros nutarime yra nurodyta, jog surinkti duomenys, jų analizė leidžia įtarti R. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau surinktų duomenų nepakanka, kad neabejotinai būtų pagrįsta jo kaltė, kad jis suklastojo visus tirtus dokumentus ir juos pateikė notarei ir VĮ Registrų centrui. Teismas sprendė, kad nurodytame nutarime nėra konstatuota, jog R. J. nesuklastojo 2020 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų. Pasak teismo, minėtame nutarime aiškiai nurodoma, kad pagrindo įtarti R. J. klastojus dokumentus yra, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl to, kad nesurinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių konkretaus asmens kaltę, o ne dėl to, kad apskritai nebuvo padaryta veika. Pažymėjo, kad nusikalstama veika – dokumentų klastojimas, buvo padaryta, tačiau nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįsti, jog šią veiką padarė būtent pareiškėjas R. J..
5. Teismas sprendė, kad pats minėtas ikiteisminio tyrimo nutarimas nelaikytinas nauja faktine aplinkybe dėl kurios turi būti atnaujintas civilinės bylos procesas, nes tokiu atveju nėra tenkinama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlyga, reikalaujanti, kad naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė egzistuotų dar iki sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, paties 2020 m. vasario 24 d. prokuratūros nutarimo priėmimas pats savaime nėra laikytinas nauja faktine aplinkybe, o jame nustatytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo, buvo žinomos tiek teismui, tiek bylos proceso dalyviams. Pažymėjo, kad tiek minėtame nutarime, tiek teismo sprendime, kurio procesą prašoma atnaujinti, yra konstatuotas dokumentų klastojimo faktas, todėl nutarime minimos aplinkybės nėra naujos, žymios ar esminės, kurios būtų lėmusios kitokį teismo sprendimą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, juolab ikiteisminio tyrimo nutarimas ne tik neturi prejudicinės galios pagal CPK 182 straipsnį, bet ir laikomas lygiaverčiu įrodymu kitiems civilinės bylos įrodymams.
6. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra nustatyta žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J., atstovaujamas advokatės V. N., (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir atnaujinti procesą byloje Nr. e2-1926-1060/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo formaliai. Pažymėjo, kad tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovų apklausos protokolais, galima priimti objektyvų sprendimą. Nurodė, kad tik atskleidus visumą aplinkybių matosi bylos esmė ir šalių tikroji pozicija dėl ieškovų byloje pateiktos faktinių aplinkybių versijos vertinimo.
7.2. Teismas nepagrįstai laikė, kad prokuratūros nutarimas nevertintinas kaip didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas. Pažymėjo, kad prokuratūra yra valstybės institucija, kuri išduoda oficialius rašytinius įrodymus, o ikiteisminio tyrimo metu medžiaga turi būti naudojama bylos esmei atskleisti. Pareiškėjo teigimu, teismas negalėjo atsisakyti atnaujinti procesą esant bent menkiausios abejonėms.
7.3. Teismas turėjo atnaujinti bylą, nes pareiškime minimos aplinkybės faktiškai egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau visiškai nebuvo žinomos nei atsakovei Z. J., nei trečiajam asmeniui R. J.. Pažymėjo, kad ieškovai nedavė paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, ieškovų atstovas negalėjo atsakyti į jokius su faktinėmis aplinkybėmis susijusius klausimus. Nurodė, kad iki ikiteisminio tyrimo pareiškėjui nebuvo žinomos ieškovų baudžiamoje byloje teigtos faktinės aplinkybės, kad ant akcininkų sąrašo jie pasirašė ne bendrovės patalpose, o Žalgirio arenoje. Pažymėjo, kad pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes su 2016 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu ir akcininkų sąrašo pasirašymu susijusios aplinkybės buvo gvildentos ir dėl jų pasisakyta tik ikiteisminio tyrimo metu.
7.4. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Nurodė, kad ieškovai šioje byloje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi tik priėmus pirmosios instancijos sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylą, nes atskleidžia tikruosius šalių interesus. Akcentavo, kad procesinis sprendimas byloje dėl kurios dabar vyksta proceso atnaujinimo procesas buvo priimtas vadovaujantis ne aiškiai ir objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o remiantis tikėtinumo taisykle. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamas dokumento klastojimo faktas, todėl jei šis Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų žinoma priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą – sprendimas negalėtų būti toks pats. Prie bylos prijungus ikiteisminio tyrimo medžiagą teismas galėtų ir turėtų vadovautis ne tikėtinumo taisykle, o faktine bylos medžiaga.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai D. S. ir A. S. bei atsakovė UAB „Išlaužo žuvis“, atstovaujami advokato P. M., prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad bylos, kurią siekiama atnaujinti, nagrinėjimo metu ieškovai ir trečiasis asmuo (pareiškėjas) nedavė paaiškinimų, o jų paaiškinimai tapo žinomi tik ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu galėjo naudotis visomis procesinėmis teisėmis, be to, jis nedetalizuoja minėtų asmenų parodymų reikšmės civilinei bylai.
8.2. Nurodė, kad jeigu naujai paaiškėjusia aplinkybe būtų laikomas pats prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tai trečiojo asmens prašymas atnaujinti procesą netenkintų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos – nauja aplinkybė nebūtų egzistavusi bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu, jeigu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis būtų laikomos prokuratūros nutarime užfiksuotos faktinės aplinkybės – tai, be kita ko, būtų netenkinama kita CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlyga, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga negalėjo būti žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu.
8.3. Pažymėjo, kad pareiškėjas proceso atnaujinimo institutu bando pasinaudoti siekdamas dar kartą išspręsti ginčą savo naudai. Pažymėjo, kad prokuratūros nutarimu nėra neigiamos teismo sprendimo išvados ar teigiama, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo nesuklastojo 2016 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų. Priešingai, šiame nutarime rašoma, kad surinkta medžiaga leidžia įtarti trečiąjį asmenį atliktus nusikalstamą veiką.
8.4. Apeliantas netinkamai aiškina prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įrodomąją reikšmę. Pažymėjo, kad prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimas neturi nei didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios. Be to, baudžiamajame procese įrodinėjimo standartas yra gerokai aukštesnis – visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Akcentavo, kad trečiasis asmuo neskundė Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VIII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį tenkino, teismas: 1. pripažino negaliojančiais 2016 m. lapkričio 21 d. AB „Išlaužo žuvis“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus nuo jų priėmimo momento; 2. pripažino negaliojančiu AB „Išlaužo žuvis“ valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą; 3. pripažino negaliojančia tarp Z. J. ir AB „Išlaužo žuvis“ sudarytą 2016 m. gruodžio 14 d. akcijų pasirašymo sutartį; 4. priteisė atsakovei Z. J. iš atsakovės AB „Išlaužo žuvis“ 13 168,90 Eur sumą, sumokėtą pagal 2016 m. gruodžio 14 d. akcijų pasirašymo sutartį; 5. pripažino negaliojančiais AB „Išlaužo žuvis“ 2016 m. gruodžio 19 d. įstatus. Teismas, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendė, jog byloje pakanka duomenų nustatyti labiau tikėtiną faktinę aplinkybę, kad 2016 m. lapkričio 21 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai D. S. ir A. S. nedalyvavo ir ant akcininkų registravimo sąrašo nepasirašė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas yra suklastotas, siekiant, kad atsakovė ir trečiasis asmuo įgytų didesnį akcijų skaičių.
12. Nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje pagal D. S. ir A. S. pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu dėl 2016 m. lapkričio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašo suklastojimo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2020 m. vasario 24 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą trūkstant duomenų patvirtinančių R. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
13. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esmine aplinkybe nurodo minėtą prokuratūros nutarimą ir jame užfiksuotas aplinkybes. Apelianto R. J. teigimu, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, nes minėtas prokuratūros nutarimas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 ir joje nurodyta praktika).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apelianto argumentus, kad 2020 m. vasario 24 d. prokuratūros nutarimas ir jame užfiksuotos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, pažymi, jog minėtame nutarime konstatuota, kad surinktų duomenų analizė leidžia įtarti R. J. padarius nusikalstamą veiką, t. y. suklastojus 2016 m. lapkričio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašą, tačiau šių duomenų nepakanka neabejotinai pagrįsti jo kaltei. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad minėtas akcininkų registracijos sąrašas yra nesuklastotas ir ieškovai akcininkai D. S. ir A. S. dalyvavo 2016 m. lapkričio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Priešingai, iš esmės buvo patvirtinta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo išvada dėl akcininkų registracijos sąrašo suklastojimo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepripažintas kaltu dėl minėto dokumento suklastojimo, savaime nesuponuoja pagrindo išvadai, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų pagrindas panaikinti sprendimą ir ieškovų reikalavimus išspręsti kitaip, t. y. nustatyti, kad akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas nesuklastotas ir ieškovai dalyvavo akcininkų susirinkime.
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytus apelianto argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai turi esminę reikšmę šiai bylai. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ieškovai D. S. ir A. S., pareiškėjas, notarė, AB „Išlaužo žuvis“ buhalterė V. A., Z. J.. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas R. J. kaip trečiasis asmuo ir atsakovės AB „Išlaužo žuvis“ direktorius galėjo naudotis visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų kviesti liudytojus, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškėjas nenurodė, kokią esminę reikšmę nagrinėjamai bylai turi minėtų asmenų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad ieškovai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog nedalyvavo 2016 m. lapkričio 21 d. akcininkų susirinkime ir ant jo dalyvių sąrašo nepasirašė. Tuo tarpu apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovai ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog ant akcininkų sąrašo jie pasirašė ne bendrovės patalpose, o Žalgirio arenoje renginio metu, nesudaro pagrindo šią aplinkybę laikyti turinčia esminę reikšmę bylą. Pažymėtina, kad ieškovai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog arenoje pasirašė R. J. pateiktus lapus, manydami, kad pasirašo dėl 2016 m. rugsėjo 6 d. akcininkų susirinkimo, o ne 2016 m. lapkričio 21 d. akcininkų susirinkimo dalyvių sąraše. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo prokuroro nutarimas pats savaime nelaikytinas pagrindu atnaujinti procesą, nes jis priimtas po teismo sprendimo, t. y. netenkinama viena iš proceso atnaujinimo sąlygų, kad aplinkybė turėjo egzistuoti dar iki sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusios su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (CPK 178 straipsnis).
17. Atmestini apelianto argumentai dėl prokuroro nutarimo įrodomosios reikšmės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo minimas ikiteisminio tyrimo nutarimas neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017). Taigi, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas nagrinėjamu atveju nėra tiek reikšmingas, kiek reikšmės jam suteikia apeliantai.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai, jog esant bent menkiausiai abejonei procesas turėtų būti atnaujinamas, prieštarauja proceso atnaujinimo instituto tikslams. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo ir nesudaro pagrindo abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo padarytu įrodymų vertinimu dėl akcininkų susirinkimo dalyvių registracijos sąrašo suklastojimo, negali būti sutapatinama su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Dėl to skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovas D. S., atstovaujamas advokato P. M., prašo priteisti 2 493,81 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog ieškovas D. S. nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, todėl jam priteistina tik išlaidos susijusios, su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
21. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo prašomos priteisti 2 493,81 Eur išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas ribas, todėl priteistina galima maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. y. priteistina 552,40 Eur iš pareiškėjo R. J. ieškovo D. S. naudai (1 381 Eur × 0,4), Rekomendacijų 8.16. punktas, CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 552,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.