Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1532-939/2017 pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolė D. M., antstolis S. V., antstolė A. K. ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja N. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių, patvirtinti mokumo atkūrimo planą, administravimo lėšų sumą, pareiškėjos išlaidų sąmatą 360,00 Eur per mėn. sumai, reikalingą pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti, nustatyti keturių mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projektui parengimui ir pateikimui teismui tvirtini. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai dešimties dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Šalindama šioje nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja pateikė patikslintą prašymą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, taip pat kartu pateikė ir papildomus rašytinius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos N. L. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino kartu su pateiktais priedais juos padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad pareiškėja pašalino ne visus 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nurodytus trūkumus: t. y. nepateikė pareiškime minimų 2008 m. spalio 15 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditore UAB „Šiaulių banko lizingas“ bei kredito sutarties su kreditore AB „Swedbank“ bei AB „Swedbank“ ir UAB „Sergel“ Reikalavimo perleidimo sutarties bei priedo prie jos, patvirtinančio, kad AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teisę į pareiškėją; nepateikė pareiškime nurodytas aplinkybes, kad jos sutuoktinis nedirbo ir negavo pajamų 2016-2017 metais, patvirtinančių įrodymų; nepateikė įrodymų apie turėtą nekilnojamąjį turtą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki pareiškimo teismui pateikimo dienos; nepateikė pareiškėjos sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; taip pat nepateikė sutuoktinio sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki pareiškimo teismui pateikimo dienos; pareiškimo turinyje nenurodė ir kartu su pareiškimu teismui nepateikė savo ir sutuoktinio turimo viso kilnojamo turto sąrašo (buitinės ir kompiuterinės technikos, telefoninio ryšio priemonių, baldų, kilimų, šviestuvų ir kt.) bei nenurodė kilnojamojo turto verčių; nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėja ir sutuoktinis neužsiėmė individualia veikla ir negavo kitų pajamų 2017 metais; pateiktame kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų apskaičiavime nenumatė lėšų mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja N. L. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareikalavo pateikti daug papildomų įrodymų, kurie akivaizdžiai buvo pertekliniai byloje, pareiškėja dėjo pastangas surinkti kuo daugiau galimų įrodymų. Be to, teismui nėra užkertamas kelias tam tikrų (galimai trūkstamų) duomenų pareikalauti iš pareiškėjos vėliau, po pareiškimo priėmimo. Įstatyme taip pat nėra imperatyvios pareigos pareiškimo teikimo metu pateikti duomenis apie turtą ir/ar sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą: pareiškėjos pareiga prie pareiškimo pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia pareiškėjos pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į pačio pareiškimo patenkinimą ar pagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, rėmėsi aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bankroto bylos iškėlimo klausimą, o ne sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą.Nagrinėjant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų ir jų verčių nurodymo esantis perteklinis ir iš bankrutuojančio asmens pareikalausiantis papildomų finansinių išlaidų (atlyginimas antstoliui už kilnojamųjų daiktų surašymą, verčių nustatymo išlaidos ir pan.), kas dar labiau apsunkina bankrutuoti siekiančio asmens turtinę padėtį.Teismo taip pat pareikalavo pateiktame būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų apskaičiavime nurodyti mokėtinas lėšas mokesčiams bankroto proceso metu. Šalindama pareiškimo trūkumus, pareiškėja nurodė, kad tinkamo bankroto administratoriaus kandidatūros pasiūlyti neturi galimybės, todėl teismo prašė jį skirti savo iniciatyva, ko pasėkoje ir negalinti pateikti tikslios mokesčiams bankroto procesu metu reikalingos sumos, kadangi kiekvienas bankroto administratorius tokią lėšų sumą nusistato pats. Taigi, šis trūkumas negali būti pagrindu (vienu iš pagrindu) vertinant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo/nepriėmimo klausimą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikė nepaduotu, tinkamai nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra nustatyti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumų šalinimo, atsisakymo priimti ir/ar pareiškimo laikymo nepaduotu pagrindai. Todėl sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto priėmimo klausimą būtina vadovautis tokius atvejus reglamentuojančiomis bendrosiomis CPK nuostatomis (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi (elektroninės bylos b. l. 68-70) nustatė pareiškėjai dešimties dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti nemokumą sukėlusias priežastis; dėl kokių priežasčių negrąžino pareiškime nurodytų paskolų; kada buvo sudaryta paskolos sutartis su AB „Swedbank“; pateikti įrodymus apie pareiškėjos dukrų L. L. ir V. L. studijas; pareiškime nurodytas 2008 m. spalio 15 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditore UAB „Šiaulių banko lizingas“, kredito sutartį, sudarytą su kreditore AB „Swedbank“, AB „Swedbank“ ir UAB „Sergel“ reikalavimo perleidimo sutartį su priedu prie jos; duomenis apie pareiškėjos pajamas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; duomenis apie tai, kad jos sutuoktinis nedirba ir negauna pajamų tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje; šeimos sudėtį patvirtinančią pažymą, viešųjų registrų išrašus, apimančius pareiškėjos ir jos sutuoktinio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, akcijų, vertybinių popierių kitimo istoriją per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą; duomenis apie visas pareiškėjos ir sutuoktinio turimas ar per paskutinius trejus metus turėtas sąskaitas kredito įstaigose (nurodyti kredito įstaigas, sąskaitų numerius), kartu pateikiant jose esančius lėšų likučius, sąskaitų operacijų išklotines už trejus metus; AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; duomenis apie turimus bei per paskutinius trejus metus turėtus indėlius bei juos patvirtinančius įrodymus; įrodymus iš visų Lietuvos Respublikoje esančių bankų ir kredito įstaigų apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio paskutinius trejus metus turėtas bei turimas banko sąskaitas (ar jų neturėjimą) ir jose buvusias ar esamas pinigines lėšas; pateikti pareiškėjos ir jos sutuoktinio turimo viso kilnojamojo turto sąrašą, nurodant jų vertes; duomenis apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu esančias akcijas, vertybinius popierius, įrodymus, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis neužsiima jokia individualia veikla ir negauna kitų pajamų, išskyrus nurodytas teismui; patikslinti kreditorių sąrašą, jame nurodant reikalavimų įvykdymo terminus; nurodyti lėšų sumą mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti. Pareiškėja, šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą ir kartu su juo pateikė: pažymą apie pareiškėjos dukrų L. L. ir V. L. mokymąsi; pažymą apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., patvirtinantį, jog pareiškėja tuo laikotarpiu gaunamų pajamų neturėjo, nes nedirbo; VĮ Registrų centras pažymas (už trijų paskutinių metų laikotarpį) apie sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir VĮ „Regitra“ pažymą, patvirtinančias, jog sutuoktiniai šiuo metu nekilnojamojo turto ir/ar transporto priemonių neturi; Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriaus pažymą apie E. L. registravimosi Darbo biržoje laikotarpius, patvirtinančią jog būdamas Lietuvoje pareiškėjos sutuoktinis buvo įsiregistravęs Darbo biržoje kaip ieškantis darbo; E. L. banko sąskaitos išrašą šiai dienai, patvirtinantį, jog joje nėra didesnės sumos kaip vienas MMA; AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą už trūkstamą laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.; Kauno apskrities VMI pažymą apie veiklą, patvirtinančią, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis individualios veiklos pagal pažymą nebuvo įregistravę ir verslo liudijimo nebuvo įsigiję; pažymą apie šeimos sudėtį (elektroninės bylos b. l. 79-118). Patikslintame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, kodėl negrąžino prisiimtų paskolų, o pateiktame 2017 m. lapkričio 30 d. prašyme dėl nutarties vykdymo Nr. 1756 (B) (elektroninės bylos b. l. 75-78) taip pat nurodė kitas aplinkybes susijusias su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu pašalinti pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo trūkumus. Teismas skundžiama nutartimi laikė, kad pareiškėja nevisiškai pašalino trūkumus, t. y. nepateikė pareiškime nurodytų 2008 m. spalio 15 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kredito sutarties, sudarytos su kreditore AB „Swedbank“, bei AB „Swedbank“ ir UAB „Sergel“ reikalavimo perleidimo sutarties bei priedo prie jos; nepateikė įrodymų, kad jos sutuoktinis nedirbo ir negavo pajamų 2016-2017 metais; nepateikė įrodymų apie turėtą nekilnojamąjį turtą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki pareiškimo teismui pateikimo dienos; nepateikė pareiškėjos sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; nepateikė sutuoktinio sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki pareiškimo teismui pateikimo dienos; pareiškimo turinyje nenurodė ir kartu su pareiškimu teismui nepateikė savo ir sutuoktinio turimo viso kilnojamo turto sąrašo (buitinės ir kompiuterinės technikos, telefoninio ryšio priemonių, baldų, kilimų, šviestuvų ir kt.) bei nenurodė kilnojamojo turto verčių; nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėja ir sutuoktinis neužsiėmė individualia veikla ir negavo kitų pajamų 2017 metais; pateiktame kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų apskaičiavime nenumatė lėšų mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti.Nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumų šalinimo institutą, kadangi pareikalavo pateikti daug papildomų įrodymų, kurie yra pertekliniai, o pareiškėja dėjo pastangas surinkti kuo daugiau įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio teisinio pobūdžio faktus, ar šią teisę besikreipiantis į teismą asmuo įgyvendina tinkamai t. y. patikrinti, ar jo pareiškimas atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 137 straipsnis) bei patikrinti, ar pareiškėja įvykdė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio nustatytus reikalavimus. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedami ir pateikiami įrodymai bei duomenys, numatyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad pareiškėjos pareiga prie pareiškimo pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia jos pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į pareiškimo patenkinimą ar pagrįstumą.Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių (šios nutarties 11 punktas), pareiškėja, šalindama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė didžiąją dalį teismo pareikalautų duomenų, nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, kitas aplinkybės apie jos ir sutuoktinio turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad esant poreikiui, teismas ne tik turi teisę, bet ir pareigą pats rinkti įrodymus: fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai, inter alia, apima teismo teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 179 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai neturint galimybių pateikti tam tikrus teismo pareikalautus įrodymus, juos gali pateikti ir pareiškėjos kreditoriai (pvz. sudarytas paskolos sutartis ir pan.), be to, pats teismas taip pat turi prieigas prie įvairių informacinių sistemų ir registrų, todėl duomenis tiek apie pareiškėjos, tiek ir apie jos sutuoktinio turtinę padėtį gali gauti, pasinaudodamas turimomis prieigomis (pvz. apie nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, darbovietę ir pan.). Taip pat nesutiktina ir su teismo nurodyta aplinkybe, jog pareiškėja jau pareiškimo pateikimo metu privalo nurodyti lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti (ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalis; 7 dalis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo <...>. Taigi, remiantis šia nuostata, pareiškėjos sąžiningumą šiuo klausimu patikrinti pareiga kyla paskirtam bankroto administratoriui, o administratoriui, nustačius pareiškėjos nesąžiningumą, bankroto byla būtų nutraukta (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo aspektu svarbu tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-360/2012). Taigi, kreipiamasi į teismą pareiškėja neprivalo įrodyti, kad yra sąžininga, nes ji pagal prezumpciją tokia yra laikoma, kol neįrodyta priešingai.Esant aptartam teisiniam reguliavimui ir anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nepriimti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo. Pažymėtina, kad išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet jau sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjos nurodyti duomenys apie jos nemokumą sukėlusias priežastis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškimo priėmimo stadijoje yra pakankami, tuo tarpu aplinkybės, dėl kokių priežasčių pareiškėja tapo nemoki bus vertintinos jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismui neužkertamas kelias tam tikrų (galimai trūkstamų) duomenų pareikalauti iš pareiškėjos bendra FABĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir CPK 179 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nepagrįstai įpareigojo pareiškėją įrodyti jos nemokumą sukėlusias priežastis.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniu. Dėl to, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos N. L. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.