- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- I-6156-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01202-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
A. K. (A. K.) (toliau – pareiškėjas) skunde (b. l. 2–16) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, be to gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai, sanitariniai mazgai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN sanitariniai mazgai neatitinka higienos normų (iš jų sklinda nemalonūs kvapai, jie yra sulūžę). Nurodė, kad kamerose tualetai buvo tupiami, todėl jais naudojantis jam buvo sunku, nes turėjo stuburo problemų, žemą kraujo spaudimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN jam neužtikrino 8 valandų užimtumo, todėl jis buvo priverstas beveik visą parą būti kameroje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpose natūrali šviesa buvo silpna, dirbtinis apšvietimas prastas, sudėtos liuminescencinės lempos kenkė jo sveikatai, naktį buvo priverstas miegoti prie dirbtinės lempų šviesos, dėl to kentėjo jo miego kokybė. Marijampolės PN kamerose buvo prasta ventiliacija, veisėsi pelėsis ir parazitai. Nurodė, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži ir netvarkingi. Nurodė, kad dėl remonto darbų Marijampolės PN kamerose jautė nepatogus. Marijampolės PN remonto metu naudojo dažus, kurie kenkia jo sveikatai. Nurodė, kad Marijampolės PN dėl atliekamų remonto darbų jam nebuvo užtikrinta teisė nusimaudyti po šiltu vandeniu. Skunde nurodė, kad Marijampolės PN kamerose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės atstovo.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys Marijampolės PN (toliau – ir atsakovės atstovas) atsiliepime (b. l. 27-34) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Marijampolės PN kamerose buvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad nesant gyvenamojo ploto normos pažeidimų, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą. Nurodė, kad Marijampolės PN sanitariniai mazgai yra tvarkingi, ką patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos periodinio patikrinimo aktas. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam nebuvo užtikrina teisė eiti į dušą, kad dušuose nebūdavo karšto vandens. Nurodė, kad Marijampolės PN kameroje vėdinimas vyksta per orlaides. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja kokio dydžio turi būti orlaidės. Nurodė, kad Marijampolės PN atitinka higienos normas, kurios reglamentuoja kokia temperatūra, apšvietimas, švara turi būti kamerose. Pažymėjo, kad kameras turi tvarkytis ir patys nuteistieji. Nurodė, kad kamerose yra įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema. Nurodė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo atliekamas remontas, tačiau jis buvo atliekamas tvarkingai. Dėl atliekamo remonto patiriami tam tikri nepatogumai yra neišvengiami. Remonto metu perkelti pareiškėją į kitas patalpas nebuvo galimybės. Nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) ,,Dezimfa“, kuri esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Marijampolės PN kamerose yra įrengti iškvietimo mygtukai, tačiau nuteistieji juos piktybiškai ir sistemingai gadina. Marijampolės PN stengiasi, kad visi pagalbos iškvietimo mygtukai veiktų. Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Marijampolės PN yra užtikrinama galimybė nuteistiesiems lankyti pozityvaus užimtumo programas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaiga veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.
Pareiškėjas skunde prašė teismą įvertinti padarytus pažeidimus laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose jam nebuvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto normą, be to gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai, sanitariniai mazgai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 37) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 15, kurios plotas 25,47 kv. m, kameroje buvo laikomi 5 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 5,09 kv. m gyvenamojo ploto (25,47 / 5 = 5,09), nuo 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjas laikomas kameroje Nr. 17, kurios plotas 20,10 kv. m, kameroje laikomi 5 nuteistieji, todėl pareiškėjui tenka 4,02 kv. m gyvenamojo ploto (20,10 / 5 = 4,02). Teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusią minimalaus gyvenamojo ploto normą, gyvenamosios patalpos plotą padalino iš gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovės atstovas teismui pateikė faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje paskyrimo į kamerą dieną, skaičių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018).
Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose (3,6 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas) pareiškėjui nebuvo pažeista.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis LVAT praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas) ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, ploto reikalavimo pažeidimas nebuvo nustatytas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN sanitariniai mazgai neatitinka higienos normų (yra sulūžę, iš jų sklinda nemalonūs kvapas).
Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Higienos normos HN 134:2015, 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau ir – Departamentas) patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-71) matyti, kad Departamento specialistams 2019 m. kovo 6 d. atlikus operatyvią valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatyta, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 15, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, nuteistiesiems švarai palaikyti buvo skirtos valymo priemonės. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus Marijampolės PN sanitariniai mazgai neatitinka higienos normų (yra sulūžę, iš jų sklinda nemalonūs kvapas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetai buvo tupiami, jais naudojantis jam buvo sunku, nes turėjo stuburo problemų, žemą kraujo spaudimą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 16.5 punkte numatyta, kad kameros sanitarinio mazgo kabinoje turi būti įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.1 punkte numatyta, kad kameros sanitarinis mazgas turi būti aprūpinamas klozetu (gali būti ir tupiamas) ir praustuve.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisės aktai nenustato pareigos atsakovės atstovui kamerose įrengti sėdimą tualetą (unitazą), todėl pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo analizuojamu aspektu nėra. Tačiau teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN kamerose Nr. 17 ir 15, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti remonto darbai, kurių metu klozetai buvo pakeisti unitazais (b. l. 40, 42). Tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 54, 104). Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad naudotis tupiamu tualetu jam buvo sunku, nes turėjo stuburo problemų, žemą kraujo spaudimą, nes tokie pareiškėjo teiginiai jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN jam neužtikrino 8 valandų užimtumo, todėl jis buvo priverstas beveik visą parą būti kameroje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnyje numatyta (ginčo metu galiojusi akto redakcija), kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Iš byloje esančio Marijampolės PN 2019 m. kovo mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko matyti, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su kunigu, lankytis bibliotekoje, lankyti programą ,,Relaksacija“, ,,Mandalų terapija“, dvasinio ugdymo programą, programą ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (b. l. 44). Teismo vertinimu toks užimtumo programų kiekis buvo nepakankamas, nes kaip matyti nuteistiesiems per dieną užimtumas truko tik po 1 valandą (išskyrus pirmadienį, kai nuteistieji turėjo teisę dar 3 valandas būti bibliotekoje). Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad užimtumas jam buvo užtikrintas netinkamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl užimtumo programų trūkumo skundu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kuri atsakyme į skundą nurodė, kad užimtumas kalėjimų rėžime laikomiems nuteistiesiems bus tobulinamas (b. l. 20-21). Iš byloje esančio Marijampolės PN 2019 m. gegužės mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko matyti, kad taikomas užimtumas padidėjo, nes nuteistieji kiekvieną dieną galėjo būti išvesti į krepšinio aikštelę (b. l. 45).
Teismas pažymi, kad galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, sudaro galimybę nuteistiesiems greičiau reintegruotis į visuomenę. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti įvairias užimtumo programas, ką sako atsakyme pareiškėjui patvirtino ir atsakovės atstovas, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) – sąlygų nesudarymo dalyvauti įvairiose užimtumo programose, yra pagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kamerose buvo prastas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, sudėtos liuminescencinės lempos kenkė jo sveikatai, naktį jis buvo priverstas miegoti prie dirbtinės lempų šviesos, dėl ko kentėjo jo miego kokybė.
Įrangos taisyklių 16.7 punkte numatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Įrangos taisyklių 16.9 punkte numatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.
Higienos normos HN 134:2015, 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Higienos normos HN 134:2015, 15 punkte numatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 7 d. Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-75) matyti, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 15, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015, 14 punkto reikalavimus. Vertinant natūralaus apšvietimo stiprumą, teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų kokio stiprumo turi būti natūrali apšvieta. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad Marijampolės PN kamerose yra įrengti langai, pro kuriuos patenka natūrali šviesa, todėl teismo vertinimu Higienos normos HN 134:2015, 15 punkto reikalavimas pažeistas nebuvo (b. l. 47-51, 108-109). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus Marijampolės PN kamerose buvo prastas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.
Vertinant pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad kamerose sudėtos liuminescencinės lempos kenkė jo sveikatai, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl pablogėjusios sveikatos, susijusių su jo nurodytu veiksniu (b. l. 35). Vertinant pareiškėjo teiginį, kad jam miegoti trukdė nuolat deganti šviesa, teismas pažymi, kad nakties metu deganti šviesa pataisos įstaigoje užtikrina nuteistųjų stebėjimą, o tai yra viena iš vidaus tvarkos pataisos įstaigoje taikomų saugumo užtikrinimo priemonių, kuri neišvengiamai susijusi su tam tikru nuteistųjų privatumo apribojimu ir nepatogumais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad sudėtos liuminescencinės lempos kenkė jo sveikatai, kad naktį jis buvo priverstas miegoti prie dirbtinės lempų šviesos, dėl to kentėjo jo miego kokybė, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kamerose buvo prasta ventiliacija, veisėsi pelėsis.
Higienos normos 134:2015, 17 punktas nustato, kad nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Higienos normos 134:2015, 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 29-30) nurodė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema, ką patvirtina ir byloje pateiktas UAB ,,Specialusis projektas“ parengtas techninis projektas ,,Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“ (b. l. 78-83). Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas papildomai kameras, kuriose buvo laikomas galėjo vėdintis ir per langus (b. l. 47-51, 108-109). Kad ginčo laikotarpiu, kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas buvo tinkama ventiliacija, kameroje nebuvo jokio pelėsio patvirtina Departamento patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80) PA-1326 (b. l. 70-71). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad Marijampolės PN kamerose buvo prasta ventiliacija, veisėsi pelėsis, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose langai buvo nevarstomi, todėl kamerose trūkdavo gryno oro.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl nevarstomų kameros langų yra nepagrįsti, todėl atmetami. Iš byloje esančio Departamento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-71) matyti, kad kameroje Nr. 15, kurioje buvo laikomas pareiškėjas yra įrengti varstomi langai. Be to, kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas kamerose esančios orlaidės yra tinkamo dydžio, todėl į kameras tikrai patenka gryno oro. Kad kamerose langai yra varstomi langai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l 47-48, 50-51). Teismas pažymi, kad visiškai atidaryti langų kamerose yra neįmanoma, nes pagal Įrangos taisyklių 16.9 punktą, ant kameros langų iš lauko ir vidinis pusės turi būti įrengiamos apsauginės grotos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN veisėsi parazitai.
Higienos normos HN 134:2015, 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas pateikė 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad UAB ,,Dezinfa“ Marijampolės PN teikia kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos (b. l. 66-69).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė aplinkybes, kad Marijampolės PN veisiasi parazitai, jokių objektyvių ir tai pagrindžiančių įrodymų jis nepateikė. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl parazitų buvimo, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad Marijampolės PN veisiasi parazitai, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundė nurodė, kad Marijampolės PN dėl atliekamų remonto darbų jam nebuvo užtikrinta teisė nusimaudyti po šiltu vandeniu.
Higienos normos 134:2015, 18 punkte numatyta, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis dušu, ką įrodo byloje esantis Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 4/07-2 patvirtintas dušinės darbo grafikas, iš kurio matyti, kad nuteistieji laikomi kalėjimo režimo sąlygomis, į dušą eina šeštadienį nuo 8.30 val. iki 18.30 val. (b. l. 77). Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad dėl atliekamų remonto darbų Marijampolės PN nebuvo karšto vandens, nes kaip nurodė pareiškėjas savo skunde, remontas buvo atliekamas kamerose, o ne dušinėje. Be to, teismas pažymi, kad pagal Higienos normos 134:2015, 18 punktą, karštą vandenį teikti į gyvenamąsias patalpas nėra privaloma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis dušu, karštu vandeniu, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži ir netvarkingi.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 31) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti laikantis Įrangos taisyklių reikalavimų. Teismas pažymi, kad Įrangos taisyklės nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant pareiškėjo teiginius, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, teismas pažymi, kad švaros ir tvarkos palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra netvarkinga aplinka, laikytini abstrakčiais, deklaratyviais ir vertintini kritiškai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 15 neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai.
Įrangos taisyklių 16.11 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 31) nurodė, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 15 yra įrengta prižiūrėjo iškvietimo sistema, tačiau pabrėžė, kad nuteistieji piktybiškai ir sistemingai pagalbos iškvietimo mygtukus naikina. Nurodė, kad stengiasi pagal galimybes taisysi gedimus. Atkreipė dėmesnį, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, į kuriuos esant pavojui galima kreiptis.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė aplinkybę, kad kameroje Nr. 15 neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, nenurodė, kokiu aspektu tai jam sukėlė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios galėjo išvengti pasinaudodamas aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad aliarminio iškvietimo sistema Marijampolės PN kameroje Nr. 15 nebuvo įrengta ar, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atliekamų remontų darbų Marijampolės PN jautė nepatogumus.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė (b. l. 30), kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo atliekamas remontas, tačiau jis buvo atliekamas tvarkingai. Dėl atliekamo remonto patiriami tam tikri nepatogumai yra neišvengiami.
Teismas pritaria atsakovės atstovo atsiliepime nurodytam argumentui, kad dėl atliekamų remonto darbų tam tikri nepatogumai yra neišvengiama. Teismas pažymi, kad remontas atliekamas siekiant gerinti nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, gyvenimo sąlygas. Dėl atliekamų remontų darbų pareiškėjas, teismo vertinimu, negalėjo patirti tokio masto nepatogumų, kad tai jam galėtų sukelti neturtinę žalą. Be to, kaip nurodė, atsakovės atstovas, remonto darbai buvo atliekami dienos metu (nuo 8 iki 17 valandos), todėl pareiškėjas turėjo teisę nebūti kamerose, o lankyti įvairius užsiėmimus, eiti į biblioteką ir panašiai. Pareiškėjo teiginys, kad remonto metu Marijampolės PN naudojo dažus, kurie kenkia jo sveikatai yra nepagrįstas, nes pareiškėjas šios aplinkybes nedetalizavo ir nepagrindė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad remontų darbų Marijampolės PN jautė nepatogumus, atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kita.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kita.).
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu, neužtikrino galimybės pareiškėjui dalyvauti įvairiose pozityvaus užimtumo programose, todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertino 10000 Eur.
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, sukrėtimą, kančią, įtampą, orumo pažeminimą. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (teisę dalyvauti įvairiose užimtumo programose), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. buvo pažeista A. K. (A. K.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose (teisė dalyvauti įvairiose užimtumo programose), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.