- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- TA-616-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01202-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Sigitas Gagys
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Marijampolės PN buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, be to gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai, sanitariniai mazgai. Pareiškėjas tvirtino, kad Marijampolės PN sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų (iš jų sklido nemalonūs kvapai, jie buvo sulūžę). Nurodė, kad kamerose tualetai buvo tupiami, todėl jais naudotis pareiškėjui buvo sunku, nes turėjo stuburo problemų, žemą kraujo spaudimą. Marijampolės PN pareiškėjui neužtikrino 8 valandų užimtumo, todėl jis buvo priverstas beveik visą parą būti kameroje. Marijampolės PN kamerų tipo patalpose natūrali šviesa buvo silpna, dirbtinis apšvietimas prastas, sudėtos liuminescencinės lempos kenkė pareiškėjo sveikatai, naktį buvo priverstas miegoti prie dirbtinės lempų šviesos, dėl to kentėjo jo miego kokybė. Marijampolės PN kamerose buvo prasta ventiliacija, veisėsi pelėsis ir parazitai. Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži ir netvarkingi. Pareiškėjas nurodė, kad dėl remonto darbų Marijampolės PN kamerose jautė nepatogumus. Marijampolės PN remonto metu naudojo dažus, kurie kenkė pareiškėjo sveikatai. Dėl atliekamų remonto darbų pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė nusimaudyti po šiltu vandeniu. Be to, Marijampolės PN kamerose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Marijampolės PN kamerose buvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma. Nesant gyvenamojo ploto normos pažeidimų, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą. Marijampolės PN sanitariniai mazgai buvo tvarkingi, ką patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos periodinio patikrinimo aktas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam nebuvo užtikrina teisė eiti į dušą, kad dušuose nebūdavo karšto vandens. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN kameroje vėdinimas vyksta per orlaides. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja kokio dydžio turi būti orlaidės. Marijampolės PN kameros atitiko higienos normas, kurios reglamentuoja kokia temperatūra, apšvietimas, švara turi būti kamerose. Atsakovo tvirtinimu, kameras turi tvarkytis ir patys nuteistieji. Jose yra įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo atliekamas remontas, tačiau jis buvo atliekamas tvarkingai. Dėl atliekamo remonto patiriami tam tikri nepatogumai buvo neišvengiami. Remonto metu perkelti pareiškėją į kitas patalpas nebuvo galimybės. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) ,,Dezimfa“, kuri esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Marijampolės PN kamerose buvo įrengti iškvietimo mygtukai, tačiau nuteistieji juos piktybiškai ir sistemingai gadino, bet administracija stengėsi, kad visi pagalbos iškvietimo mygtukai veiktų. Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Be to, Marijampolės PN yra užtikrinama galimybė nuteistiesiems lankyti pozityvaus užimtumo programas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaiga veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalą. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. buvo pažeista A. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN (teisė dalyvauti įvairiose užimtumo programose), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde prašė teismą įvertinti padarytus pažeidimus laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 15, kurios plotas 25,47 kv. m, kameroje buvo laikomi 5 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 5,09 kv. m gyvenamojo ploto (25,47 / 5 = 5,09), nuo 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjas laikomas kameroje Nr. 17, kurios plotas 20,10 kv. m, kameroje laikomi 5 nuteistieji, todėl pareiškėjui tenka 4,02 kv. m gyvenamojo ploto (20,10 / 5 = 4,02). Teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusią minimalaus gyvenamojo ploto normą, gyvenamosios patalpos plotą padalino iš gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovas teismui pateikė faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje paskyrimo į kamerą dieną, skaičių. Iš nurodytų duomenų teismas padarė išvadą, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose (3,6 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas) pareiškėjui nebuvo pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumatė, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, ploto reikalavimo pažeidimas teismo nebuvo nustatytas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus ir atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Departamentas) patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80) PA-1326 matyti, jog Departamento specialistams 2019 m. kovo 6 d. atlikus operatyvią valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo nustatyta, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 15, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, nuteistiesiems švarai palaikyti buvo skirtos valymo priemonės. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus ir atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Marijampolės PN sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų (buvo sulūžę, iš jų sklido nemalonūs kvapai).
10. Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 16.5 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.1 punktą, teismas padarė išvadą, kad teisės aktai nenustatė pareigos atsakovui kamerose įrengti sėdimą tualetą (unitazą), todėl pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo analizuojamu aspektu nebuvo. Tačiau teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN kamerose Nr. 17 ir 15, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti remonto darbai, kurių metu klozetai buvo pakeisti unitazais. Tai patvirtino ir byloje pateiktos nuotraukos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad naudotis tupiamu tualetu jam buvo sunku, nes turėjo stuburo problemų, žemą kraujo spaudimą, nes tokie pareiškėjo teiginiai jokiais objektyviais bylos duomenimis nebuvo pagrįsti.
11. Iš byloje esančio Marijampolės PN 2019 m. kovo mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko teismas nustatė, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė susitikti su kunigu, lankytis bibliotekoje, lankyti programą ,,Relaksacija“, ,,Mandalų terapija“, dvasinio ugdymo programą, programą ,,Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Teismo vertinimu, toks užimtumo programų kiekis buvo nepakankamas, nes nuteistiesiems per dieną užimtumas truko tik po 1 valandą (išskyrus pirmadienį, kai nuteistieji turėjo teisę dar 3 valandas būti bibliotekoje). Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad užimtumas jam buvo užtikrintas netinkamai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl užimtumo programų trūkumo su skundu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kuri atsakyme į skundą nurodė, kad užimtumas kalėjimų rėžime laikomiems nuteistiesiems bus tobulinamas. Iš byloje esančio Marijampolės PN 2019 m. gegužės mėnesio Programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafiko buvo matyti, kad taikomas užimtumas padidėjo, nes nuteistieji kiekvieną dieną galėjo būti išvesti į krepšinio aikštelę. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti įvairias užimtumo programas, ką atsakyme pareiškėjui patvirtino ir atsakovas, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) – sąlygų nesudarymo dalyvauti įvairiose užimtumo programose, buvo pagrįstas.
12. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 7 d. Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolo Nr. F-A-132/2019 teismas nustatė, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 15, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015, 14 punkto reikalavimus. Vertindamas natūralaus apšvietimo stiprumą, teismas pažymėjo, kad Higienos norma HN 134:2015 nenustatė reikalavimų kokio stiprumo turi būti natūrali apšvieta. Iš byloje pateiktų nuotraukų buvo matyti, kad Marijampolės PN kamerose yra įrengti langai, pro kuriuos patenka natūrali šviesa, todėl teismo vertinimu, Higienos normos HN 134:2015, 15 punkto reikalavimas pažeistas nebuvo. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus ir atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Marijampolės PN kamerose buvo prastas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.
13. Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad kamerose sudėtos liuminescencinės lempos kenkė jo sveikatai, teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl pablogėjusios sveikatos, susijusių su jo nurodytu veiksniu. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jam miegoti trukdė nuolat deganti šviesa, teismas pažymėjo, kad nakties metu deganti šviesa pataisos įstaigoje užtikrino nuteistųjų stebėjimą, o tai buvo viena iš vidaus tvarkos pataisos įstaigoje taikomų saugumo užtikrinimo priemonių, kuri neišvengiamai susijusi su tam tikru nuteistųjų privatumo apribojimu ir nepatogumais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius, kad sudėtos liuminescencinės lempos kenkė jo sveikatai, kad naktį jis buvo priverstas miegoti prie dirbtinės lempų šviesos, dėl to kentėjo jo miego kokybė, atmetė kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kamerose buvo prasta ventiliacija, veisėsi pelėsis. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema, ką patvirtino ir byloje pateiktas UAB ,,Specialusis projektas“ parengtas techninis projektas ,,Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas papildomai kameras, kuriose buvo laikomas galėjo vėdintis ir per langus. Kad ginčo laikotarpiu, kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas buvo tinkama ventiliacija, kameroje nebuvo jokio pelėsio, patvirtino Departamento patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80) PA-1326. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius, kad Marijampolės PN kamerose buvo prasta ventiliacija, veisėsi pelėsis, atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl nevarstomų kameros langų yra nepagrįsti, todėl juos atmetė. Iš byloje esančio Departamento patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80) PA-1326 buvo matyti, kad kameroje Nr. 15, kurioje buvo laikomas pareiškėjas yra įrengti varstomi langai. Be to, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, kamerose esančios orlaidės yra tinkamo dydžio, todėl į kameras tikrai pateko gryno oro. Kad kamerose langai yra varstomi patvirtino ir byloje pateiktos nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad visiškai atidaryti langų kamerose buvo neįmanoma, nes pagal Įrangos taisyklių 16.9 punktą, ant kameros langų iš lauko ir vidinis pusės turi būti įrengiamos apsauginės grotos.
Šalies argumentai
16. Atsakovas byloje pateikė 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 27/10-28, iš kurios buvo matyti, kad UAB ,,Dezinfa“ Marijampolės PN teikia kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė aplinkybes, jog Marijampolės PN veisiasi parazitai, jokių objektyvių ir tai pagrindžiančių įrodymų jis nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl parazitų buvimo, todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad Marijampolės PN veisiasi parazitai, atmesti kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas įvertino, kad iš byloje esančių duomenų buvo matyti, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis dušu, ką įrodė byloje esantis Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 4/07-2 patvirtintas dušinės darbo grafikas, iš kurio matyti, kad nuteistieji laikomi kalėjimo režimo sąlygomis, į dušą eina šeštadienį nuo 8.30 val. iki 18.30 val. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad dėl atliekamų remonto darbų Marijampolės PN nebuvo karšto vandens, nes kaip nurodė pareiškėjas savo skunde, remontas buvo atliekamas kamerose, o ne dušinėje. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Higienos normos 134:2015, 18 punktą, karštą vandenį teikti į gyvenamąsias patalpas nėra privaloma. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis dušu, karštu vandeniu, atmetė kaip nepagrįstus.
18. Teismas nurodė, kad Įrangos taisyklės nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto atmesti kaip nepagrįsti. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, teismas pažymėjo, jog švaros ir tvarkos palaikymas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl argumentai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo netvarkinga aplinka, laikyti abstrakčiais, deklaratyviais ir vertinti kritiškai.
Šalies argumentai
19. Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė aplinkybę, jog kameroje Nr. 15 neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, nenurodė, kokiu aspektu tai jam sukėlė neturtinę žalą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios galėjo išvengti pasinaudodamas aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertinti kaip deklaratyvūs ir teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad aliarminio iškvietimo sistema Marijampolės PN kameroje Nr. 15 nebuvo įrengta ar, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
20. Teismas pritarė atsakovo atsiliepime nurodytam argumentui, kad dėl atliekamų remonto darbų tam tikri nepatogumai yra neišvengiami. Teismas pažymėjo, kad remontas atliekamas siekiant gerinti nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, gyvenimo sąlygas. Dėl atliekamų remontų darbų pareiškėjas, teismo vertinimu, negalėjo patirti tokio masto nepatogumų, kad tai jam galėtų sukelti neturtinę žalą. Be to, kaip nurodė atsakovas, remonto darbai buvo atliekami dienos metu (nuo 8 iki 17 valandos), todėl pareiškėjas turėjo teisę nebūti kamerose, o lankyti įvairius užsiėmimus, eiti į biblioteką ir panašiai. Pareiškėjo teiginys, kad remonto metu Marijampolės PN naudojo dažus, kurie kenkia jo sveikatai buvo nepagrįstas, nes pareiškėjas šios aplinkybes nedetalizavo ir nepagrindė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius, kad dėl remonto darbų Marijampolės PN jautė nepatogumus, atmetė kaip nepagrįstus.
21. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
22. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas padarė išvadą, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu, neužtikrino galimybės pareiškėjui dalyvauti įvairiose pozityvaus užimtumo programose, todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas įvertino, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
24. Teismas šioje byloje apsiribojo pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (teisę dalyvauti įvairiose užimtumo programose), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
26. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo aplinkybes, nesigilino į jų esmę, nesilaikė esminių proceso normų reikalavimų, neįdėmiai nagrinėjo pateiktus įrodymus ir rėmėsi klaidingais faktais. Atsakovas savo poziciją grindžia tik įsivaizduojamais motyvais, iš atsakovo pateiktų aplinkybių matyti, kad skundas buvo analizuojamas paviršutiniškai, o atsakovo atsiliepime yra pateikta gynybinė pozicija;
26.2. Atsakovas pateikė nuotraukas, kuriose matyti kamerose esantis inventorius. Sprendžiant dėl tenkančio ploto, turi būti atsižvelgiama į baldais užimamą plotą, kuris riboja judėjimą. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam asmeniui (nuteistajam) turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m, o į šį plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Todėl atsakovo argumentai, kad kameroje Nr. 15 buvo 5 nuteistieji ir jiems atiteko 5,09 kv. m, neatitinka tikrovės;
26.3. Atsakovas ignoravo ir nepateikė reikiamų dokumentų (nuotraukų) apie tai, kokios būklės ir išvaizdos buvo klozetas, praustuvė. Nėra byloje paneigta, kad kameroje Nr. 15 sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų reikalavimų;
26.4. Kameroje Nr. 15 ir Nr. 17 langai buvo nevarstomi, sandariai įtvirtinti ir jų atidaryti nebuvo galimybės. Kamerose yra tik 0,65 x 0,25 m dydžio anga (vėdinimo langelis). Todėl, vertinant oro sąlygas, oro kiekis kamerose neatitiko normų ir buvo ribojamas patekimas minimalaus švaraus oro. Be to, kamerose nebuvo ir tinkamos ventiliacijos, nes ventiliacijos anga buvo tik imitacija;
26.5. Kamerose sumontuotos liuminescencinės ilgos lempos, kurios yra pripažintos kenksmingos ir pavojingos sveikatai bei veikia savijautą, taip pat lempos yra be apsauginių gaubtų. Atsakovo pateiktose nuotraukose matyti, kad gaubtai yra nauji ir uždėti tik prieš darant nuotraukas.
Atsiliepimas
26.6. Atsakovas nepaneigė faktinės aplinkybės, kad skunde nurodytas pasivaikščiojimų kiemelių plotas yra tik 6,25 kv. m ir į jį pasivaikščioti vedami 5–6 nuteistieji. O prieš fotografuojant kiemeliai buvo sutvarkyti, tačiau atsakovas nepaneigė, jog pasivaikščiojimo kiemeliai primena „antisanitarinę uždaro tipo patalpą“;
Žemesnės instancijos teismas
26.7. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas motyvus dėl užimtumo organizavimo, nors ir pripažino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki gegužės 25 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (teisė dalyvauti įvairios užimtumo programose), tačiau nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais neatsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką. Pareiškėjas nurodo, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai ir įkalinimo įstaigos (Marijampolės PN) vykdomi tikslai – nesutampa. Lietuvos Respublikos nacionaliniai, regioniniai ir tarptautiniai teisės aktai pabrėžia galutinį baudžiamosios justicijos tikslą – nuteistojo reintegraciją. Atsakovas nevykdydamas būtinos, reikalingos ir pakankamos įkalintų asmenų socialinės reabilitacijos, nusižengia visuomenės saugumo interesams bei poreikiams. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia įkalintų asmenų socialinės reabilitacijos svarbą ir priteisia neturtinės žalos atlyginimą pinigais;
26.8. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir klaidingai vertino faktines aplinkybes susijusias su atliekamais remonto darbais. Remonto darbai buvo atliekami 3–4 mėn., buvo daužomos sienos, atliekami patalpų dažymo darbai. Visą šį laikotarpį pareiškėjui buvo apribotas laisvas judėjimas ir jis nuolat būdavo kameroje, be to, net į biblioteką pats nueiti negalėdavo, o knygos būdavo atnešamos į kamerą;
26.9. Visą laikotarpį, kol buvo vykdomi remonto darbai, pareiškėjas buvo vedamas nusiprausti po dušu tik vieną kartą per savaitę, o kitomis dienomis jautėsi nemaloniai dėl kamerose esančių dulkių, dažų kvapo ir karštų oro sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad viso remonto darbų proceso metu buvo sudaryta galimybė pareiškėjui naudotis dušu daugiau nei vieną kartą, nes dušinėje nebuvo daromi remonto darbai ir buvo karštas vanduo, atmestini kaip abstraktūs ir nepagrįsti;
26.10. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad 2019 m. kovo 6 d. Departamento atlikta sveikatos saugos kontrolė buvo tik formali ir paviršutiniška. Nors kontrolės metu nuteistieji pageidavo likti kamerose, tačiau nebuvo leista, todėl nebuvo sudaryta galimybė aiškiai nurodyti patalpos sąlygų ir higienos normų pažeidimų.
Atsiliepimas
27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui yra pateikęs atsiliepimą ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta aktuali šiai bylai taikytina teisė, todėl teisėjų kolegija šios nutarties motyvuojamojoje dalyje jos nekartoja, o pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų teisinio vertinimo.
30. Dėl ploto normos.
30.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
30.2. Iš Marijampolės pataisos namų į bylą pateiktų įrodymų (b. l. 37) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 15, kurios plotas 25,47 kv. m. Kameroje buvo laikomi 5 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 5,09 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjas laikomas kameroje Nr. 17, kurios plotas 20,10 kv. m. Kameroje buvo laikomi 5 nuteistieji, todėl pareiškėjui tenka 4,02 kv. m gyvenamojo ploto.
30.3. Nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo pažeista.
30.4. Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
30.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
30.6. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, bei taikė teisę, todėl prieina prie išvados, kad pareiškėjo argumentai dėl jam tenkančio ploto normų pažeidimo atmestini.
31. Dėl Nutarties 26.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
31.1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80) PA-1326 (b. l. 70-71) patvirtina, kad Departamento specialistams 2019 m. kovo 6 d. atlikus operatyvią valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatyta, jog Marijampolės PN kameroje Nr. 15, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, nuteistiesiems švarai palaikyti buvo skirtos valymo priemonės. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomus teisės pažeidimus.
31.2. Kritiškai vertinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų atliktų patikrinimų metu fiksuotus faktus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
32. Dėl Nutarties 26.4 ir 26.5 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
32.1. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad Marijampolės PN kamerose yra įrengti langai, pro kuriuos patenka natūrali šviesa, todėl teismo vertinimu Higienos normos HN 134:2015, 15 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas (b. l. 47–51, 108–109). Pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų kokio stiprumo turi būti natūrali apšvieta.
32.2. Dirbtinio apšvietimo tyrimo 2019 m. kovo 7 d. protokolas Nr. F-A-132/2019 (b. l. 74–75) patvirtina, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 15, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015, 14 punkto reikalavimus.
32.3. Nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė pareiškėjo argumentus, kad Marijampolės PN kamerose buvo prastas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.
32.4. Pareiškėjo argumentai, kad kamerose sumontuotos liuminescencinės ilgos lempos, kurios yra pripažintos kenksmingos ir pavojingos sveikatai bei veikia savijautą, taip pat lempos yra be apsauginių gaubtų, o atsakovo pateiktose nuotraukose matyti, kad gaubtai yra nauji ir uždėti tik prieš darant nuotraukas, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir teisės aktais, todėl teisėjų kolegija dėl jų konkretesnių motyvų išdėstyti negali ir juos atmeta, kaip neįrodytus.
32.5. Kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema, patvirtina byloje pateiktas UAB ,,Specialusis projektas“ parengtas techninis projektas ,,Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“ (b. l. 78–83). Kad ginčo laikotarpiu, kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo tinkama ventiliacija, inter alia ir per langus, kameroje nebuvo jokio pelėsio patvirtina Departamento patikrinimo aktas Nr. (4-21 4.80) PA-1326 (b. l. 70–71). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad kamerose langai buvo nevarstomi, todėl kamerose trūkdavo gryno oro, kad Marijampolės PN kamerose buvo prasta ventiliacija, atmestini kaip nepagrįsti. Kameroje Nr. 17 buvo įrengti stiklo paketų langai, ką patvirtina ir pats pareiškėjas. Kad jie nevarstomi, pareiškėjas jokių pareiškimų administracijai neteikė. Tuo tarpu tokie langai buvo įmontuoti visose kamerose, kur, pvz., kaip kameroje Nr. 15, langai atsidarė, todėl nėra pagrindo tokius jo argumentus pripažinti, kaip įrodančius ventiliacijos galimybių ribojimą, nes visoms kameroms montuojant langus pritaikytas universalus standartas.
33. Dėl Nutarties 26.6 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
33.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Įrangos taisyklės nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų, tačiau jų paskirtis suponuoja, kad įkalintiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos pasivaikščiojimui, o tai reiškia ir reikalavimą dėl pakankamos erdvės.
33.2. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad pareiškėjas būtų reiškęs administracijai pretenzijas dėl per mažos pasivaikščiojimų erdvės. Jei taip būtų, administracija turėtų galimybę reguliuoti pasivaikščiojimui išvestų asmenų skaičių.
33.3. Šios aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjas pasivaikščiojimų metu nepatyrė kokių nors neigiamų padarinių, todėl konstatuoti, kad jam padaryta žala, pagrindo nėra.
34. Dėl Nutarties 26.8 ir 26.9 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
34.1. Pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu teisingai nustatė, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis dušu. Tai įrodo byloje esantis Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 4/07-2 patvirtintas dušinės darbo grafikas, iš kurio matyti, kad nuteistieji laikomi kalėjimo režimo sąlygomis, į dušą eina šeštadienį nuo 8.30 val. iki 18.30 val. (b. l. 77).
34.2. Byloje nėra įrodymų, kad dėl remonto darbų būtų sutrikęs karšto vandens tiekimas. Taip pat neįrodyta, kad tai trukdė pagal nustatytą grafiką naudotis dušu.
34.3. Remonto darbai, suprantama, sukelia tam tikrus nepatogumus, todėl tokio pobūdžio veikla gali būti vertinama, kaip įkalinimo sąlygų pažeidimas, jei byloje būtų įrodyta, kad dėl remonto iš esmės pablogėjo įkalinimo sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad remonto keliamas triukšmas, darbų atlikimo laikas ar kiti neigiami veiksniai iš esmės pablogino pareiškėjo įkalinimo sąlygas, sukūrė nepakeliamą aplinką, esmingai paveikė gyvenimo kokybę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui padaryta žala.
35. Dėl Nutarties 26.7 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
35.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti įvairias užimtumo programas, todėl šią pareiškėjo skundo dalį pripažino pagrįsta ir konstatavo teisių pažeidimą.
35.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
35.3. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
35.4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, prieina prie išvados, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė lankyti įvairias užimtumo programas, kaip pažeidimas, nesukelia tokių neigiamų padarinių, dėl kurių pareiškėjas patyrė esminius tokio laipsnio nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir pan., kuriuos kompensuoti gali tik pinigais priteisiamas žalos atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismo parinktas žalos atlyginimo būdas yra teisingas.
36. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.