- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-349-616/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Alfredas Vilbikas, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- Š. J., T. I., A. A.
- Advokatai
- Jovyta Piekienė, Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. J. ir nuteistojo T. I. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Pritaikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis subendrintos jam paskirtos bausmės, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2017 m. vasario 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2017 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal 2017 m. vasario 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
T. I. bausmės atlikimo laikas nustatytas skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui.
Š. J. bausmės atlikimo laikas nustatytas skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. rugsėjo 25 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. I. ir Š. J. nuteisti už tai, kad jie ir A. A., veikdami bendrininkų grupėje, visi kartu 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 23–23.30 val., viešoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, vieno lango stiklą už 20 eurų, A. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, vieno lango stiklą už 20 eurų, E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, vieno lango stiklą už 10 eurų, viso sugadindami V. B., A. M. ir E. S. priklausantį turtą už 50 eurų, bei, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neteisėtai slapta, įlipdami per išdaužtą langą ir prieš A. M. valią įsibraudami į A. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, bei vandališkais veiksmais, t. y. kojomis ir rankomis daužydami A. M. priklausančius daiktus – televizorių, TV priedėlį ir radijo imtuvą ir taip sugadindami A. M. priklausantį turtą už 90 eurų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir neteisėtai pažeidė A. M. būsto neliečiamumą.
2 . Be to T. I. ir Š. J. nuteisti už tai, kad jie toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami abu kartu bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, t. y. vieną kartą metaliniu strypu suduodant R. L. į sprando sritį ir vieną kartą įspirdami jam į nugarą bei vieną kartą metaliniu strypu suduodami V. B. į galvos sritį, vieną kartą – į dešinės rankos dilbį, vieną kartą koja – į krūtinės sritį, bei, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai atvirai, kojomis išspirdami V. B. priklausančio buto duris ir prieš V. B. valią įsibraudami į V. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, bei vandališkais veiksmais, t. y. metaliniu strypu, rankomis ir kojomis daužydami V. B. priklausančius daiktus – du televizorius, šaldytuvą, du TV priedėlius, indus, baldus ir R. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir taip sugadindami V. B. priklausantį turtą už 355 eurų bei R. L. priklausantį už 10 eurų, bei po to, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu V. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, t. y. suduodami ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu V. B. į kairį šoną bei tris kartus į kairės kojos šlaunį ir tuo jam padarydami galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, kaktikaulio lūžimą kairėje, subarachnoidinį pakraujavimą, poodines kraujosruvas pečių lanko, rankų, kairio kelio srityse, dešinio alkūnkaulio lūžimą, krūtinės ląstos sumušimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, neteisėtai pažeidė V. B. būsto neliečiamumą ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo V. B..
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. J. prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinti su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaityti atliktą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. I. gynėja advokatė Jovyta Piekienė prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir paskirti jos ginamajam T. I. švelnesnę bausmę.
3.1. Nurodo, kad T. I. yra nuteistas per griežtai. Nuosprendyje teismas nurodė, kad T. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuosprendyje nurodyta, kad T. I. savo kaltę pripažino iš dalies (nepripažino metalinio strypo, kurį turėjęs pripažino Š. J., nurodydamas, kad V. B. galėjo suduoti ne medine lazda, bet metaliniu strypu. Kadangi buvo rastas strypas, T. I. pripažino, kad V. B. buvo mušamas metaliniu strypu, bet jos ginamasis pats metaliniu strypu V. B. nemušė, su kitais dėl metalinio strypo nesitarė, ir nematė, kas jį turėjo) ir mano, kad savo kaltę T. I. pripažino visiškai, jis vienas pats atlygino nusikaltimu padarytą žalą.
3.2. Pažymi, jog teismo paskirta bausmė tik formaliai atitinka BK reikalavimus. T. I. vienas pats atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėję pretenzijų nebeturi. Jis nuo 2017-08-03 dirba, darbe yra charakterizuojamas teigiamai. Turi šeimą, gyvena kartu su sugyventine, kuri laukiasi nuo jo kūdikio. T. I. padarė išvadas ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Mano, kad T. I. galima tikėti, nes teigiamai žmogų paveikia ne pataisos namai, o darbas ir šeima. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo socialiniai ryšiai gali nutrūkti ir jam bus sunku adaptuotis laisvėje. Taip pat mano, kad tokios ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Pažymi, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų T. I. gynėja Z. Kastėnienė, nuteistojo Š. J. gynėjas advokatas A. Zakrasas prašė tenkinti apeliacinius skundus, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir aplinkybių vertinimas
5. Nuteistojo Š. J. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo T. I. gynėjos advokatės J. Piekienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl nuteistojo Š. J. apeliacinio skundo argumentų
7. Apeliaciniu skundu Š. J. prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
7.1. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
7.2. Taigi vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
7.3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta remiantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, nors nuteistasis ir pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl spręsti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės mažinimo klausimą ir taikyti nuteistojo Š. J. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas bei vienu trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
8. Nepagrįstas ir atmestinas apelianto skundo reikalavimas subendrinti jam paskirtą bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsniu.
8.1. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju Š. J. buvo teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2016 m. rugsėjo 18 d., tai yra prieš priimant Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį, o ne po jo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 165 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, paskirtą subendrintą bausmę bei Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2017 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, neturėjo pagrindo jų bendrinti BK 64 straipsnio pagrindu.
8.2. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles skiriama bausmė, tai yra kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą, į bausmės laiką privalomai įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi apylinkės teismas bendrindamas Š. J. bausmes pagal minėtus nuosprendžius, pagrįstai bausmes bendrino BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ir tinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą – skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju bendrinant skundžiamu nuosprendžiu Š. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2017 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pagrįstai į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal 2017 m. vasario 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.
8.3. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, tenkinti nuteistojo Š. J. apeliacinio skundo reikalavimą ir bausmes skirtingais nuosprendžiais bendrinti BK 64 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo T. I. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinio skundo argumentų
9. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjos skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl T. I. kaltės, tačiau mano, jog teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir dėl to už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, kurios prieštarauja teisingumo principui. Mano, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
9.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9.2. Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog individualizuodamas T. I. atsakomybę pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis iš esmės įvertino tinkamai. Skirdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad T. I. teistas penkis kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus.
9.3. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo T. I. asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, tai, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiesiems A. M., V. B. padarytą žalą, nukentėjusieji pretenzijų neturi, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų, nuteistajam T. I. pagrįstai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Subendrindamas nuteistajam T. I. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas teismas taikė palankesnį nuteistajam bausmių subendrinimo būdą – esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmes bendrino apėmimo būdu ir BK reikalavimų nepažeidė.
9.4. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirti švelnesnę bausmę nuteistajam T. I. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 165 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebuvo šios teisės normos numatytų pagrindų, t. y. nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių leidžiančių teismui taikyti minėto straipsnio nuostatas ir T. I. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, kaip nebuvo pagrindo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus nuteistojo T. I. atžvilgiu, šiuo atveju bus galima pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Apibendrinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. I. paskirta bausmė yra teisinga, ji atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei priešingai, nei mano nuteistojo gynėja, nėra aiškiai per griežta.
10. Nuteistojo T. I. gynėjos nuomone, teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltę pripažino visiškai.
10.1. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pažymėtina, kad teismas, konstatuodamas šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
10.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis T. I. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies. Duodamas parodymus T. I. teigė, kad jis suduodamas V. B. galėjo gintis, nepripažino aplinkybių, kad V. B. buvo mušamas su metaliniu strypu, kitos jo nurodytos įvykio aplinkybės taip pat neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš to seka, kad nuteistasis T. I. esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių nepripažino, nebuvo nuoširdus aiškindamas įvykio aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti T. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra teisinio pagrindo.
11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prašoma pripažinti T. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. I. savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal galiojančią teisminę praktiką, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad T. I. atlygino nukentėjusiesiems A. M., V. B. padarytą žalą dar iki nuosprendžio priėmimo. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti T. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad T. I. savo noru atlygino nukentėjusiesiems A. M. ir V. B. padarytą žalą. Net ir pripažinus žalos atlyginimą atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tai nėra pagrindas švelninti bausmės rūšį, ar jos dydį, dėl šios nutarties 9 punkte išdėstytų aplinkybių.
12. Nuteistojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad T. I. dirba, darbe yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, gyvena kartu su sugyventine, kuri laukiasi nuo jo kūdikio, jog T. I. padarė išvadas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, nemenkina T. I. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia T. I. paskirtos bausmės pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
nutaria:
nuteistojo Š. J. apeliacinį skundą atmesti;
pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį:
pripažinti nuteistojo T. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.