- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- I1-56-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00052-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas R. K. su skundu (b. l. 1–3, 14) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsiliepimą nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. sausio 15 d. bausmę atliko Marijampolės PN 9-oje kamerų tipo patalpoje. Nurodė, kad 9-oje kameroje pataisos namai neužtikrino privatumo. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas tik užuolaida, jį galėjo stebėti prižiūrėtojai ir kiti pataisos namų darbuotojai, t. y. slaugytojos, kurios pas jį ateina kas antrą dieną, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, psichologinių išgyvenimų. Tvirtino, kad pataisos įstaigos administracijos ne kartą prašė užtikrinti jo privatumą, tačiau niekas į tai nereagavo. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neneigia, kad pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, taip pat tai patvirtina ir Marijampolės PN pažymos. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į psichologus. Dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo Marijampolės PN sąlygų jis patyrė didelį stresą, gėdą, pažeminimą, dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala, kurią jis prašo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–21). Nurodė, kad 9-oje kameroje sanitarinis mazgas yra atskirtas užuolaidomis, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas. Pabrėžė, kad pareiškėjas kameroje bausmę atlieka vienas, jo teiginiai dėl neužtikrinamo privatumo niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Nurodė, kad UAB „Specialusis projektas“ yra parengtas techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus (kalėjimo režimas ir kamerų tipo patalpos) remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“, kuriame aiškiai matyti, kad kamerose yra įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų į psichologus ir į sveikatos priežiūros skyrių nesikreipė. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, todėl deliktinė atsakomybė nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. sausio 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę atliekant 9-oje kamerų tipo patalpoje Marijampolės pataisos namai jam neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas tik užuolaidėle.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte numatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas 9 kameroje atitvertas užuolaidomis, ir į bylą pateikė fotonuotraukų, iš kurių matyti, jog kameroje neįrengta atskira sanitarinio mazgo kabina, kuri atitverta užuolaida (b. l. 25–27). Kameros sanitarinio mazgo fotonuotraukų pateikė ir pareiškėjas, iš kurių aiškiai matyti, kad kameros sanitarinis mazgas nuo gyvenamojo kameros ploto atitvertas nepermatoma užuolaida, kuri pritvirtinta palei lubas ir baigiasi prie žemės (b. l. 5). Atsakovės atstovas akcentavo, kad pareiškėjas kameroje bausmę atliko vienas, todėl pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo pažeista.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pažymėjęs, jog kamerų įrengimas taip, kad tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, ir prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Primintina ir tai, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1809-556/2020).
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas kameroje kalėjo vienas ir sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas nepermatoma užuolaida. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jį naudojantis sanitariniu mazgu galėjo matyti pareigūnai ir slaugytojos, tačiau teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, turi nuspręsti, ar iš tiesų pareiškėjas, kalėdamas vienas kameroje, kurioje sanitarinis mazgas atskirtas nepermatoma ilga užuolaida, pritvirtinta palei kameros lubas, galėjo būti matomas pareigūnų ir kitų pataisos namų darbuotojų. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas įrengtas kameros kampe ir iš dviejų pusių atskirtas nepermatoma ilga užuolaida (b. l. 5, 25–27). Teismo vertinimu, formaliai kameroje įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto, t. y. nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies ne mažesne nei 1,5 m aukščio pertvara, tačiau konstatuoti, kad besinaudojantį sanitariniu mazgu pareiškėją galėjo matyti pataisos įstaigos personalas, teismas neturi pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas tinkamai (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2884-1062/2020).
Taip pat akcentuotina, kad ši nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, nes Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2020 m. lapkričio 25 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-7796-422/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02119-2020-1) pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Minėtoje byloje pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą taip pat kildino iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, t. y. jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 9-oje kamerų tipo patalpoje neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-856-502/2021 2020 m. lapkričio 25 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą paliko nepakeistą. Todėl, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teisė į privatumą nebuvo pažeista.
Pareiškėjas prašė priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje pateikta Marijampolės pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 10 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į psichologus nesikreipė (b. l. 23). Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.