Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, gavęs V. S. skundą privataus kaltinimo tvarka, ir su juo susipažinęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti baudžiamąjį persekiojimą A. L. atžvilgiu, kaltindamas ją padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas baudžiamasis privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi ir išsamus, bet tuo pačiu ir konkretus, aiškiai apibrėžtas nusikalstamos veikos, kuriuo yra kaltinamas asmuo, vaizdas ir būtų galima identifikuoti visus atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti kuo tiksliai jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis. BPK 412 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas ar pareiškimas, paduodamas privataus kaltinimo bylose. Taigi skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Įstatymas numato, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).

Pažymėtina, kad skunde V. S. nenurodo, dėl kokių būtent teiginių, esančių A. L. 2015-03-31 pareiškime, adresuotame Vilijampolės policijos nuovadai, jis buvo įžeistas, o dėl kurių apšmeižtas, taip pat nenurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris, kuriame yra minėtas pareiškimas, tuo apribojant galimybes gauti privataus kaltinimo bylai teisingai išnagrinėti reikalingus duomenis. Be to, pateikiant įvykio aplinkybes, minima V. S. žmona, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, ar A. L. yra kaltinama tik dėl V. S. šmeižimo ir įžeidimo ar dėl V. S. ir jo žmonos šmeižimo ir įžeidimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad privataus kaltintojo V. S. skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų.

Kartu teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir atsakomybės pagal BK 155 straipsnį, nes 2015 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., jame iki tol galiojusiame BK 155 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos buvo dekriminalizuotos. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą dėl BK 155 straipsnio 1 dalies A. L. atžvilgiu, nes yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad skundas neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl negali būti priimtas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis BPK 407 straipsniu, 412 straipsniu, 412¹ straipsniu, 440 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti V. S. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.