- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- AN2-132-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00072-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo, kuria netenkintas L. Š. skundas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Ta pačia nutartimi nutarta, nutarčiai įsiteisėjus, pranešti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, jog R. B. ir R. P., apklausiant juos liudytojais Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje, gali būti įvykdę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. Š. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 29 d. 16.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus perdavė vairuoti savo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) girtam (nustatytas 2,80 promilių girtumas) ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės V. G.. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais L. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Š. prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir nutraukti administracinių nusižengimų teiseną nesant administracinių nusižengimų požymių.
2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas savo sprendimą iš esmės grindė visų įvykyje dalyvavusių ikiteisminio tyrimo metu atliktais liudytojų apklausos protokolais, nors juose buvo esminių pažeidimų, nesprendė dėl įrodymų leistinumo kriterijaus, taip pat ignoravo Institucijos pareigūnų klaidas, tiriant, fiksuojant administracinį nusižengimą, nepašalino liudytojų policijos pareigūnų parodymuose esančių prieštaravimų, jo paaiškinimus teisme nepagrįstai vertino kritiškai, kilusias abejones vertino ne jo naudai. Pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi yra nubaustas ne įrodymų, o prielaidų pagrindu.
2.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamojo V. G., liudytojų R. P., R. B. ir jo parodymais, nepagrįstai netyrė, nesiaiškino ir nevertino, ar renkant tokius duomenis nebuvo pažeista tokių duomenų gavimo tvarka. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nėra matoma, kad dėl minėtų aplinkybių liudytojų apklausos protokoluose būtų pastarųjų parašai, taip patvirtinant faktą, kad liudytojai buvo supažindinti. Taip pat, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad liudytojai ir įtariamasis būtų buvę supažindinti su tyrimo veiksmo (apklausos) protokolu, kaip ir nėra žinoma, kad visi apklaustieji buvo tinkamai supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis. 2020 m. gegužės 4 d. apklausiant V. G. kaip įtariamąjį, nėra duomenų, kad jis buvo informuotas apie įtariamojo teises (teisės į gynybą, teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento, iki pirmosios apklausos su gynėju susitikti be pašalinių) (BPK 10 straipsnis, 21 straipsnio 4 dalis, 50 straipsnis). Dėl įtariamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo turi būti surašomas protokolas (BPK 52 straipsnis), o tokio protokolo byloje nėra. Kaip matoma iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, V. G. nebuvo išaiškintos teisės, teisė į gynybą buvo suvaržyta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą Nutartį rėmėsi V. G. parodymais, duotais ne 2020 m. rugpjūčio 26 d. administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimo metu, kur jis buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir davė parodymus dėl įvykio, o 2020 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą Nutartį, negalėjo remtis kaip įrodymu ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto V. G. parodymais. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 4 d apklausiant kaip liudytoją R. P., pastarajai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus apie įtariamojo V. G., jos sugyventinio, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą Nutartį negalėjo remtis kaip įrodymu ir R. P. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos apklaustos parodymais.
2.3. Nurodo ir tai, kad analizuojant visų įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminį tyrimą atlikusiai pareigūnei, matoma, kad nė vienam liudytojui ir įtariamajam nebuvo užduoti klausimai, nes priešingu atveju jie privalėjo būti užrašyti, vadinasi liudytojai savais žodžiais pasakojo, kas jiems buvo žinoma ar ką jie atsiminė apie įvykį. Minėtus apklausos protokolus palyginus tarpusavyje matoma, kad jie išdėstyti itin aiškiai, nuosekliai, taisyklingais gramatiniais sakiniais. Kaip matoma iš R. B., V. G. ikiteisminio tyrimo apklausų protokolų turinio, tai aplinkybės apie tai, kas jiems buvo žinoma, išdėstytos aiškiai, nuosekliai, stilistiškai tvarkingai, nors teisme liudytoju apklaustam V. G., R. B. liudytojo priesaikos perskaitymas sukėlė sunkumų, į užduotus klausimus pasakydavo vos po vieną žodį ir ne kartą tiek teismui, tiek Institucijos atstovei pakartojo, kad negali prisiminti, nepamena, nes buvo labai girti, tačiau teismas į tokį R. B. pasakymą atsakė, kad „reikia prisiminti“. Liudytojų parodymai apklausos parodymuose galima sakyti buvo tiražuojami, nes jie tarpusavyje tik su nedideliais redakcinio pobūdžio pakeitimais pažodžiui atitinka, o būtent identiški toje vietoje, kai kalbama apie automobilio raktelių buvimo vietą. Įtariamuoju apklaustas V. G. parodė, kad „man sėdant į automobilį už vairo, rakteliai buvo palikti užvedimo spynutėje“. Liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad „automobilio rakteliai buvo palikti užvedimo spynutėje“. Liudytoja apklausta R. P. parodė, kad „automobilio rakteliai buvo palikti spynutėje“. Jo apklausos protokole taip pat, net du kartus nurodyta, kad „automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti užvedimo spynutėje“. Neįtikima yra tai, kad identiškais žodžiais 4 asmenų yra nurodoma automobilio raktelių buvimo vieta. Be to, liudytoju apklaustas R. B. net du kartus apklausos protokole parodė „kad L. Š. draustų V. G. vairuoti, aš tikrai negirdėjau“. Liudytoja apklausta R. P. identiškai parodė „kad L. Š. būtų draudęs vairuoti V. G. aš negirdėjau“. Frazė „su man nepažįstamu vyriškiu, vėliau kaip sužinojau jo vardas Rimas“ identiškai pavartota tiek V. G., tiek R. P. parodymuose, o frazė „buvome seniai besimatę“ pavartota ir V. G. ir jo parodymuose. Žodis „sodelis“ pavartotas visų liudytojų parodymuose, o analogiška frazė „sodelyje, esančiame netoli bulių trasos, (duomenys neskelbtini) m., tikslaus adreso nežinau“ pavartota jo, R. P. ir R. B. parodymuose. Ir dar yra nemažai atitikimų. Beje, Institucijos atstovė savo baigiamojoje kalboje pripažino, kad galbūt ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose ir yra klaidų, bet „liudytojai viską skaitė“. Suprantama, kad parodymai gali sutapti, nes jie visi pasakojo apie tą patį įvykį, tačiau neįmanoma, kad 4 asmenys tokiomis pačiomis frazėmis papasakotų apie įvykį. Aptarta liudytojų apklausos protokolų analizė leidžia daryti išvadą, kad visų įvykyje dalyvavusių parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnės buvo užfiksuoti ne pagal tai, ką šie asmenys parodė apklausos metu, o tiesiog atsižvelgus į bylai naudingas aplinkybes. Tokios situacijos negali būti toleruojamos, kai parodymai dėl neteisėtos veikos padarymo aplinkybių iš esmės pažodžiui sutampa tarpusavyje. Toks liudytojų, įtariamųjų parodymų fiksavimas, pažeidžia (duomenys neskelbtini) 183, 188 straipsniuose įtvirtintą liudytojų ir įtariamųjų apklausos protokolo surašymo tvarką ir neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gauna pažeidžiant įstatyme numatytą jų gavimo tvarką ir tai kelia abejonių, kurių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, patikimumu, įrodymais nepripažįstami (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).
2.4. Pažymi ir tai, kad teismas, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų patikimumą, tikrino bylos nagrinėjimo metu, užduodamas pastariesiems klausimus ir visi šie aukščiau išvardinti esminiai pažeidimai buvo pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas jų parodymais nesivadovavo. Būtent dėl šios priežasties teismas, priimdamas sprendimą turėjo vadovautis tais liudytojų parodymais, kuriuos liudytojai davė tiesiogiai teismui. Tačiau Nutartis grindžiama jo, įtariamojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo apklausos metu, o ne teisme, kur jo ir kitų liudytojų parodymų patikimumą galėjo tikrinti ir tikrino teismas, Institucijos atstovė, užduodami klausimus. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų, šie duomenys vis viena nebejotinai neįrodo jo kaltės padarius jam inkriminuojamus nusižengimus. Visi įvykio dalyviai patvirtino, kad buvo vartota daug alkoholio, tą įrodo ir nustatytos promilės. Nė vienas įvykio dalyvis nepatvirtino, kad jo buvo prašyta leidimo pasinaudoti automobiliu. Nė vienas neparodė, kad jis leido naudotis savo automobiliu.
2.5. Skunde nurodoma, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 12 val. kartu su R. B., užsuko į parduotuvę, nupirko alkoholio ir atvyko pas žmonos brolį V. G. į sodą. Sode taip pat buvo ir V. G. sugyventinė R. P.. Keturiese vartojo alkoholį. Vėliau, nebenorėdamas vartoti alkoholinių gėrimų, visus palikęs toliau vartoti alkoholį, nuėjo miegoti į savo automobilį. Kol kiti įvykio dalyviai vartojo alkoholį sode, jis miegojo automobilio gale ir pabudo tik po to, kai policijos pareigūnai jau buvo sustabdę V. G. vairuojamą jam priklausantį automobilį. Pabudęs pamatė, kad V. G. vairavo jam priklausantį automobilį, kaip pareigūnai traukė automobilio raktelius iš užvedimo spynelės. Pirma. Aplinkybę, kad jis pirmas nuėjo į automobilį miegoti, patvirtino teisme liudytojais apklausti R. B., V. G. bei R. P., tačiau teismas jų parodymus nepagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Įvykio dalyviai teisme apklausti liudytojais patvirtino jo teiginius, kad jis pirmas nuėjo miegoti ir miegojo. R. B. sėdant į automobilį, jis jau miegojo. R. P. į automobilį atsisėdo paskutinė, į automobilio galą, šalia miegančio jo. Be to, ir pareigūnas G. R. negalėjo patvirtinti, kad automobilio stabdymo momentu, ar jau einant prie sustojusio, kad jis nemiegojo, nes nesimatė dėl stabdomo automobilio tamsintų stiklų. Antra. Teismas nurodė, kad automobilio raktelių buvimo faktas ir jų naudojimas byloje neginčijamai nustatytas, o beraktės automobilio sistemos aplinkybė nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Nors automobilio raktelių buvimo faktas ir jų naudojimas byloje nustatytas (jis, liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad nubudę pamatė, kaip policijos pareigūnai traukė automobilio raktelius iš užvedimo spynelės, pareigūnai taip pat patvirtino atlikę tokį veiksmą), tačiau pareigūnų sulaikymo momentu automobilio užvedimo spynelėje buvę rakteliai neįrodo fakto, kad jis neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti V. G. perdavė, suteikė teisę valdyti savo automobilį. Ar V. G. būtų naudojęs automobilio raktelį, ar nenaudojęs, automobilis vis tiek galėjo užsivesti ir važiuoti, todėl, nesutiktina, kad beraktės automobilio sistemos aplinkybė nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Jeigu būtų sąmoningai leidęs V. G. vairuoti automobilį, automobilio raktelių automobilio užvedimo spynelėje pareigūnų sustabdymo momentu nebūtų buvę. Nors automobilio raktelių buvimo faktas ir jų naudojimas byloje nustatytas, tačiau apklausiant teisme tiek jį, tiek bylos liudytojus, nebuvo nustatyta kokiu būdu ir kuriuo metu (nes automobilis gali važiuoti ir be raktelių buvimo užvedimo spynelėje) automobilio užvedimo rakteliai atsidūrė užvedimo spynelėje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, apklausdamas liudytoju V. G., nepašalino abejonių ir neaiškumų kaip V. G. užvedė automobilį: ar paspausdamas mygtuką, ar su automobilio rakteliais. Taip pat liko nepašalinta abejonė, jeigu panaudojo automobilio raktelius, tai kuomet jis juos panaudojo ar užvedant automobilį ar netikėtai radus raktelius automobilio valdymo metu ir sugalvojus įkišti, kas visai tikėtina žinant, kad buvo sunkaus girtumo būsenoje, ar tuomet, kai nieko nenusipirkęs grįžo iš parduotuvės. Apklausiamas teisme V. G. parodė, kad jam sėdant už automobilio vairo, automobilio raktelių užvedimo spynelėje nebuvo, parodė, kad jo automobilio niekada nebuvo vairavęs, tačiau buvo matęs, kad norint užvesti automobilį, nereikia raktelių, pakanka nuspausti mygtuką ir į klausimą, ar kažkas jam perdavė raktelius ar pats užsivedė atsakė, kad raktelių nereikėjo, o paklausus kaip automobilio rakteliai atsidūrė automobilio spynelėje, jeigu pakanka mygtuko norint jį užvesti, parodė, kad „jeigu buvo rakteliai vadinasi įkišau”. Anot pareigūno R. R., V. G. automobilį pamatė sustojusį autobuso stovėjimo aikštelėje, vėliau palengva pradėjo įtartinai judėti, nerodė posūkio, vos nesukėlė avarinės situacijos, kas tik patvirtina, kad V. G. buvo tokioje būsenoje, kad pagrįstai galėjo nesuvokti ką ir kaip daro, o išblaivėjęs, neprisiminti. Trečia. Nesutiktina, kad teisme nurodomų aplinkybių apie automobilio raktelių buvimo vietą nepatvirtino kartu su juo vartoję alkoholį kiti įvykio dalyviai. Teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio rakteliai buvo palikti prie pavarų perjungimo svirties esančioje peleninėje. Taipogi, R. B. ir V. G. patvirtino, kad jiems sėdant į automobilį, automobilio užvedimo spynelėje raktelių nebuvo, o R. P. parodė, kad sėsdama į automobilį iš viso nematė automobilio raktelių ir tai yra visiškai logiška. Apklausiamas liudytoju V. G. parodė, kad automobilio raktelių užvedimo spynelėje jam sėdant už automobilio vairo nebuvo ir kaip girdima iš garso įrašo V. G. parodė, kad „rakteliai buvo mašinoje, prie peleninės, nu bėgiai kaip ten yra, peleninė...” (2020 m. rugpjūčio 26 d. garso įrašas 6 min. 55 s. - 7 min. 15 s.). Apklausiamas liudytoju R. B. parodė, kad automobilio raktelių užvedimo spynelėje jam sėdant į automobilį nebuvo, jie buvo „kažkur priekyje, kažkur ant panelės“. Teismas nesiaiškino, ką R. B. turi omenyje „panelė“, nes automobilio panelė gali apimti ir peleninę. Abu liudytojai parodė panašią automobilio raktelių vietą, o, kad ne identiškais žodžiais parodė automobilio raktelių vietą, nereiškia, kad jie esmingai nesutampa ir dėl to, vertinti kritiškai. Ketvirta. Teismas, kritiškai vertindamas liudytojų parodymus duotus teisme, neįvertino tai, kad jie duoti praėjus beveik 4 mėn. po įvykio, nevertino itin svarbios aplinkybės, kad visi įvykio dalyviai buvo smarkiai neblaivūs. Nors jis nesutiko pasitikrinti neblaivumą, tačiau jo neblaivumas turėjo būti plius minus panašus ir ignoravo V. G. parodymus teisme, kur jis daug kartų kartojo, kad negali atsakyti, nes buvo labai girtas, neatsimena. Atkreiptinas dėmesys, kad iš abiejų posėdžių garso įrašų girdima, kad tiek teismas, tiek Institucijos atstovė visiems įvykio dalyviams uždavė daug atsakymą menančių klausimų, nors yra draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus, kurių formuluotė jau užprogramuoja lauktiną, norimą rezultatą (teismas R. B. paklausė - ar spynelėje rakteliai buvo? Institucijos atstovė R. B. paklausė - tai jūs buvote apklausiamas mačiau vėliau vos ne po savaitės, tai jūs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną atėjote blaivus, taip? Teismas V. G. uždavė klausimą - tai kada melavote? Policijos atstovė V. G. paklausė - tai kaip ir nelabai dar buvote girtas? Niekur neketinote sustoti dar nusipirkti alkoholio? Tai negalite tiksliai užgarantuoti, kad rakteliai vis dėlto buvo peleninėje? ir kt.). Penkta. Automobilio rakteliai nesimėtė kažkur sode ar kažkur ant automobilio sėdynės, grindų. Jie tvarkingai buvo palikti prie pavarų perjungimo svirties esančioje peleninėje. Teismo posėdžio metu liudytojai kategoriškai paneigė, jog automobilio rakteliai, jam miegant buvo palikti automobilio užvedimo spynelėje, nepatvirtino, kad perdavė V. G. vairuoti savo automobilį. Visi patvirtino, kad miegojo automobilyje ir jokių veiksmų neatliko. Jam inkriminuojamuose straipsniuose atsakomybė numatyta už sąmoningus veiksmus, žinant ir suprantant, kad asmuo yra neblaivus ir perduodant jam vairuoti savo transporto priemonę. V. G. savavališkai sėdo už jo automobilio vairo, savavališkai pasiėmė variklio užvedimo raktelius, kurių kaip minėta net nereikia, ir savavališkai vairavo automobilį. Aktyvių ir sąmoningų perdavimo vairuoti transporto priemonę veiksmų nepatvirtino nė vienas įvykyje dalyvavęs ir teisme apklausti asmenys. Taip pat, nors neparašė pareiškimo dėl neteisėto jo automobilio užvaldymo, atkreiptinas dėmesys ir į abiejų pareigūnų veiksmus įvykio vietoje. Jie nepaklausė/nepasiūlė, kad galbūt jis norėtų rašyti pareiškimą dėl neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai parodė, kad neklausinėjo ir nesidomėjo šia aplinkybe, jiems buvo svarbu tai, kad sustabdė neblaivų vairuojantį V. G..
2.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad Nutartyje nurodyta, kad teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai patvirtino, kad „sustabdžius automobilį Audi A8, jį vairavęs V. G. ir jo sugyventinė R. P. juos patikino, žodžiu paaiškinę, kad L. Š. leido savo automobilį vairuoti V. G.. Tuo tarpu pats L. Š., anot minėtų policijos pareigūnų, net nesipiktino šia aplinkybe, o nepasitenkinimą reiškė tik dėl to, kad automobilis bus paimtas. <...> byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sustabdę V. G. vairuojamą automobilį ir tiesiogiai įvykio aplinkybės besiaiškinę policijos pareigūnai turėtų kokį nors suinteresuotumą byloje, norą ar tikslą nepagrįstai apkalbėti L. Š.“. Pirmos instancijos teismas rėmėsi abiejų pareigūnų parodymais teisme ir ignoravo akivaizdžius faktus, kad policijos pareigūnai tirdami administracinio nusižengimo įvykį, visiškai atmestinai atliko savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškino bei neištyrė visų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas tiek surinktos bylos, tiek pastarųjų liudytojų parodymų kontekste netyrė abiejų pareigūnų R. R. ir G. R. veiksmų t. y., jie, įtarę, kad jis galimai padarė pažeidimą - perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės ją vairuoti V. G., būtent aiškiai suvokė, kokie turi būti jų, kaip policijos pareigūnų, veiksmai tokioje situacijoje, aiškinantis pažeidimą. Įvykio vietoje pareigūnai privalėjo atlikti būtinus pirminius veiksmus - paimti iš įvykio dalyvių paaiškinimus, tačiau byloje nėra tokių. Jeigu įvykio vietoje įvykio dalyvių paaiškinimų paimti nebuvo įmanoma dėl pastarųjų neblaivumo, buvo būtina tai pažymėti. Tačiau, negano to, kad nėra iš įvykio dalyvių paimtų paaiškinimų iš karto po įvykio, dar ir pareigūno R. R. tarnybiniame pranešime nėra nurodoma jokių automobilio perdavimo V. G. aplinkybių, nenurodoma, kodėl nebuvo paimti paaiškinimai iš įvykio dalyvių. Papildomai pažymėtina, kad dar ir pokalbis tarp policijos pareigūnų ir R. P., V. G. bei jo nebuvo niekaip fiksuojamas (garso ir vaizdo įrašais tiek tarnybinio automobilio, tiek pareigūnų nešiojamomis vadinamomis „body camera“), o jeigu ir buvo fiksuojamas, nebuvo imtasi veiksmų tokios informacijos patikrinti ir pateikti į bylą (kaip parodė teisme apklaustas pareigūnas G. R., pokalbis su R. P. ir V. G., apie automobilio paėmimo/perdavimo aplinkybes galėtų būti užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kamera, nes vyko greta, tačiau nežino ar tas įrašas galėtų būti išsaugotas). Pareigūnai turėjo imtis veiksmų ir apklausti apie įvykį pranešusį asmenį, pasidomėti ar įvykis prie parduotuvės buvo užfiksuotas parduotuvės ar šalia buvusių pastatų esančiomis vaizdo kameromis. Abu pareigūnai delsė patikrinti bei išsiaiškinti minėtas aplinkybes ir atitinkamai veikti vykdant jiems suteiktus įgaliojimus, t. y. išsiaiškinti galimą pažeidimą ir jį įforminti. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ekipažas aplaidžiai vykdė savo darbo funkcijas. Dėl aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų sustabdžius V. G. vairuojamą automobilį ir įtarus kitą administracinį nusižengimą bei parodymų prieštaringumo teisme, jų parodymai dėl nagrinėjamai bylai aktualių aplinkybių (kaip buvo paimtas automobilis) negali būti pripažinti patikimais įrodymais.
2.8. Nurodo ir tai, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios tam pačiam pareigūnui tirti administracinio nusižengimo bylą ir priimti nutarimą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimą priėmė tyrėja E. V..
Atsiliepimas
3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašo L. Š. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkintas L. Š. skundas dėl Nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, panaikinimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės, nurodydamas, kad jis neperdavė savo automobilio V. G..
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Iš proceso apylinkės teisme, skundžiamos nutarties turinio matyti, jog nagrinėjant L. Š. administracinio nusižengimo bylą, neapsiribota vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, apklausti tiek automobilį stabdę policijos pareigūnai, tiek kartu su L. Š. važiavę asmenys, teismas aiškinosi visas situacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinio skundo versija, kad L. Š. nedavė automobilio V. G., kadangi tuo metu miegojo, pirmosios instancijos teismo motyvuotai paneigta skundžiamoje nutartyje, kurios motyvams apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti.
9. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiagoje užfiksuotais ir prijungtais iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotame įtariamojo V. G. apklausos protokole V. G. nurodė, kad nors jis ir buvo neblaivus ir nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, L. Š. jam nedraudė vairuoti automobilio. Automobilio užvedimo rakteliai buvo spynoje, L. Š. atsisėdo į galą. Iš liudytojo L. Š. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. Š. parodė, kad automobilio užvedimo rakteliai buvo spynelėje. Dėl apsvaigimo nuėjo į automobilį pamiegoti ir pabudo tik tada, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Ar leido vairuoti V. G. jo automobilį, dėl girtumo nepamena. Iš liudytojos R. P. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji parodė, jog už automobilio vairo sėdo V. G., o ji ir L. Š. atsisėdo į galą, užvedimo rakteliai buvo spynoje. Jos manymu, L. Š. buvo girtesnis nei V. G., todėl ir leido vairuoti V. G., nors tikrai žinojo, kad V. G. neturi įgijęs teisės vairuoti. Iš liudytojo R. B. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis parodė, jog analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja R. P.. Iš pirmosios instancijos teisme duotų L. Š. ir liudytojų parodymų matyti, kad parodymai dėl L. Š. iš esmės išsiskyrė: L. Š. nurodė, kad tikrai savo automobilio nedavė vairuoti V. G., jo sustabdyti taip pat negalėjo, nes būdamas neblaivus miegojo, o atsibudo tuomet, kai sustabdė policijos pareigūnai. Jo automobilio rakteliai buvo prie bėgių perjungimo svirties esančioje peleninėje. Tam, kad važiuotų jo automobilis, raktelių įdėti į spynelę nereikia. Bet kadangi V. G. to nesuprato, tai raktelius buvo įdėjęs į spynelę, nes policijos pareigūnai sustabdę automobilį, raktelius ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės; liudytojas R. B. parodė, kad kai išgėrė, L. Š. nuėjo į mašiną, vėliau ir jis nuėjo į mašiną ir užsnūdo. Jis tiksliai neatsimena visko, bet atsimena, kad L. Š. miegojo gale, o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir snaudė; liudytoja R. P. parodė, kad kai atėjo į mašiną, joje jau buvo L. Š. – mašinos gale miegojo, priekyje sėdėjo R. B. ir V. G. – prie vairo. Ji mašinos raktelių nematė, žino, kad mašina užsiveda mygtuku. Ji taip pat sakė tyrėjai, kai ją apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu po įvykio praėjus gal 2 dienoms, buvo blaivi. Ji buvo įspėta dėl teisingų parodymų; liudytojas V. G. parodė, kad rakteliai nebuvo spynelėje. Kai sėdo į L. Š. automobilį už vairo, L. Š. buvo automobilio gale, gal miegojo, tiksliai pasakyti negali, nes pats buvo girtas. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pasakė, kad užvedimo rakteliai buvo spynutėje, bet mašina užsikuria paspaudus mygtuką, jų spynutėje nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo susijaudinęs ir matyt, pamelavo. Taip pat buvo apklausti ir policijos pareigūnai - liudytojas G. R., kuris parodė, kad viso važiavo 4 asmenys: V. G. – už vairo, R. B. – priekinėje keleivio sėdynėje, automobilio galinėje sėdynėje – R. P. su, kaip vėliau paaiškėjo, automobilio savininku L. Š.. Bandė iš automobilio spynelės ištraukti užvedimo raktelius, L. Š. tai jau matė. Jis nematė, kai priėjo prie automobilio, ar tuo metu L. Š. miegojo, nes automobilio langai tamsinti. Kai ištraukė raktelius, L. Š. išlipo iš automobilio ir pareiškė, neva jis sulaužė užvedimo spynelę ir jis turės nemalonumų, reiškė nepasitenkinimą. R. P. bendravo su jais žodžiu, ne apklausai, kad jie visi kažkur „baliavojo“ sodelyje, iš pradžių vairavo pats automobilio savininkas, o daugiau įkalbėjo vairuoti V. G.. Jau įvykio vietoje L. Š. pasakė, kad jis bus patrauktas atsakomybėn už perdavimą vairuoti. Tokių duomenų, kad automobilis buvo paimtas prieš jo valią, ar panašiai, nesakė. Liudytojas R. R. parodė, kad tik sustabdžius, automobilio savininkas pradėjo klausinėti, kodėl sustabdė, ką pažeidė. V. G., buvęs kartu su savo drauge, iš karto paaiškino, kad savininkas davė vairuoti automobilį, nes savininkas buvo pas juos į sodelį atvažiavęs ir jie ten gėrė ir sumąstė važiuoti kažkur link Kriukų pusės. O kadangi savininkas buvo gerokai išgėręs, nusprendė duoti vairuoti V. G.. Rakteliai buvo spynutėje, juos ištraukė. Kai sustabdė automobilį, savininkas nemiegojo. Kai sustabdė automobilį, V. Š. nesakė, kad automobilio nedavė, tik domėjosi, kas bus su automobiliu. Susipažinus su teisme apklaustų L. Š. ir liudytojų parodymais, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad toks liudytojų parodymų keitimas yra suderintas su L. Š. gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir iš jos iškylančių pasekmių – automobilio konfiskacijos V. G. baudžiamojoje byloje. Atkreiptinas L. Š. dėmesys, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais tiek paties L. Š. tiek liudytojų parodymais, kadangi būtent dėl to paties įvykio - V. G. vairavimo esant neblaiviam ir dėl tų pačių aplinkybių liudytojai davė parodymus. Kaip matyti, įvykis įvyko 2020 m. balandžio 29 d., o tiek V. G. tiek liudytojai, tarp jų ir L. Š., buvo apklausti 2020 m gegužės 4 ir 5 dienomis, tai yra, praėjus labai trumpam laikui nuo įvykio ir galimai dar nesuderinus pozicijų tarpusavyje. Atmetant ir apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo liudytojų parodymų rinkimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vertino byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumą ir abejonių dėl jų nekilo, t. y., juos pripažino tinkamais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme liudytojai iš esmės pakeitė parodymus dėl L. Š. miegojimo automobilyje iki visiems susėdant į jį ir pradedant važiuoti, bei dėl automobilio užvedimo raktelio buvimo vietos. Nesutiktina su apelianto nurodoma aplinkybe, kad buvo netinkamai užfiksuoti liudytojų parodymai, kadangi daugelis žodžių kartojosi pas visus, tačiau pažymėtina, pareigūnas, fiksavęs liudytojų parodymus galimai dėstė įvykio aplinkybes liudytojams pritariant, po ko, visi liudytojai yra pasirašę, taip sutikdami su apklausos protokoluose užfiksuota informacija.
10. Dėl apelianto iškeltos versijos, kad automobilio užvedimui nereikalingas raktelis pažymėtina, kad ne raktelio perdavimas buvo šios bylos esmė, o paties automobilio eksploatavimo perdavimas (leidimas, sutikimas jį eksploatuoti), o be to, sutiktina ir su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ir ta versija, jog raktelis buvo ne spynelėje, kurią kelia apeliantas, liudytojų parodymais nepasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kas laikytina vairavimu, teismų praktikoje jau ne kartą aptarta ir pažymėta, jog vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens; būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda.
11. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į pačiame ANK numatytos konfiskacijos reglamentavimą: iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017). Šiuo atveju, nors ir įvertinus L. Š. nurodomą aplinkybę, kad jis jokiais aktyviais veiksmais nedavė V. G. savo automobilio, tačiau ir nedraudė V. G. važiuoti jo automobiliu. Juo labiau, kad ir kaip nustatyta bylos duomenimis, kartu sėdo į automobilį ir važiavo V. G. vairuojant. Šių duomenų analizė patvirtina L. Š. valinius veiksmus, perleidžiant V. G. naudotis - vairuoti jo automobilį.
12. Priimta apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad administracinio nusižengimo nutarime L. Š. veikos kvalifikuotos pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui; ANK 424 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už perdavimą vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Kelių eismo taisyklių 14 punkte be kita ko nustatyta, kad <...> draudžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės <...>. Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. kartu važiavo savo - V. G., kuris buvo neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti - vairuojamu automobiliu ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelio, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir visiškai įrodyti administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis.
13. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
14. Apygardos teismas, visiškai pritardamas apylinkės teismo motyvams dėl liudytojų R. B. ir R. P. galimai melagingų parodymų, kurie išsamiai aptarti ir išanalizuoti skundžiamoje nutartyje, ir jų nebekartodamas pritaria apylinkės teismo sprendimui informuoti prokuratūrą apie šių liudytojų veiksmuose esančius nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymius, kadangi jų pateikta įvykio versija iš esmės, kaip minėta, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, kas suponuoja išvadą dėl melagingų parodymų davimo apie jiems žinomas aplinkybes.
15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, administracinio nusižengimo protokolą surašė ir tą pačią dieną nutarimą priėmė ta pati pareigūnė, tačiau apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų pakankamumą, į pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą ir apelianto teisių užtikrinimą, tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, t. y., padarytas ANK 615 straipsnio 3 dalies normų pažeidimas pagal pobūdį yra formalus ir negali būti vertinamas kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam administracinės bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. Š. skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.