Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-03-14 · Byla Nr. N2-693-323/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-14
Bylos Nr.
N2-693-323/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13374-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
E. D.
Advokatai
Galina Morozova
Civilinė byla Nr. N2-693-323/2014(Proceso Nr. 2-06-3-13374-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.4.; 78.2.1.; 99.7.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo nustatyti, kad nepilnamečio F. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas E. D., priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus F. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2010 m., po kurio laiko apsigyveno kartu su ieškovės tėvais. Paaiškino, kad pradėjus lauktis vaiko neilgai trukus iki gimdymo atsakovas ieškovę paliko ir išvyko į užsienį. Nors ir žino apie sūnaus gimimą, tačiau į Lietuvą atsakovas negrįžta, sūnaus išlaikyti nepadeda. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau 1000,00 Lt. Paaiškino, kad nedirba ir neturi galimybės susirasti gerai apmokamo darbo bei dirbti visą darbo dieną, kadangi turi prižūrėti mažametį sūnų. Nekilnojamojo turto, kito vertingo turto neturi, sūnų padeda išlaikyti tėvai bei atsakovo motina. Paaiškino, kad atsakovas yra užsienyje, ten galimai dirba, todėl sūnaus išlaikymui turi ir gali skirti 700,00 Lt sumą. Kadangi atsakovas sūnaus neišlaiko nuo pat vaiko gimimo, išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (b.l. 12-13).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie iškeltą bylą bei paskirtą teismo posėdį informavo tiek teismas (b.l. 24-25), tiek ieškovė, atsakovo artimieji giminaičiai, todėl esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, proceso operatyvumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2010 m. vasaros pradžioj, iki vaiko gimimo apie metus kartu gyveno kartu su tėvais. 2013-01-03 atsakovas išvyko į užsienį, bėgdamas nuo pradėto ikiteisminio tyrimo. Paaiškino, kad šiuo metu su atsakovu bendrauja internetu socialinių tinklų pagalba, tačiau atsakovas savo gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio nesako, kadangi jam iškelta baudžiamoji byla, paskelbta jo paieška. Pažymėjo, kad atsakovas apie sūnaus gimimą žino, taip pat žino apie iškeltą bylą. Nurodė, kad atsakovas žadėjo sūnui pradėti teikti išlaikymą, kai užsidirbs pinigų ir padengs turimus įsiskolinimus.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. R. parodė, kad yra atsakovo E. D. motina. Paaiškino, kad sūnus yra Didžiojoje Britanijoje, tačiau konkretaus adreso nežino, sūnus jo nesako. Nurodė, kad jos sūnus atsakovas E. D. jau treji metai bendrauja su ieškove, apie metus laiko kartu gyveno ieškovės tėvų namuose. 2013-01-03 atsakovas išvyko į Didžiąją Britaniją. Paaiškino, kad sūnus žino ir pripažįsta, jog turi sūnų F., tačiau jo neišlaiko, į raginimus teikti vaikui išlaikymą nereaguoja.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta B. S. parodė, kad yra ieškovės A. S. motina. Paaiškino, kad atsakovas su dukterimi ieškove A. S. nuo 2011 m. vasaros gyveno kartu, tačiau 2013 m. sausio mėn., kai ieškovė buvo aštuntą mėnesį nėščia, išvyko į užsienį užsidirbti, žadėjo siųsti pinigus sūnaus išlaikymui, tačiau to iki šiol nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė F. S., gimimo liudijime jo motina nurodyta ieškovė A. S., tėvas nenurodytas (b. l. 4). Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas E. D. yra biologinis F. S. tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamoje byloje tiesioginių įrodymų dėl atsakovo tėvystės į F. S. - DNR ekspertizės išvados – nėra, tačiau atsakovo tėvystę patvirtina byloje esantys netiesioginiai įrodymai, tėvystės nustatymo bylose didelę reikšmę vaidinantys įrodomieji faktai: ieškovė nuosekliai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu bendrauja nuo 2010 m. vasaros, nuo 2011 m. vidurio iki 2013 m. sausio mėn., kol atsakovas išvyko į užsienį, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, nurodė, kad atsakovas apie sūnaus gimimą žino, pripažįsta save vaiko tėvu, pagerėjus finansinei padėčiai ketina teikti vaikui išlaikymą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, šalių motinos, kurios būdamos įspėtos apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, patvirtino, jog atsakovas apie sūnaus F. S. gimimą žino bei pripažįsta save vaiko tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės – bendras šalių gyvenimas iki vaiko gimimo, tolesnis bendravimas, atsakovo faktinis tėvystės pripažinimas - patikimai patvirtina atsakovo tėvystę į F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas E. D. yra F. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 177, 185 straipsniai, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus F. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Iš byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nedirba, jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b.l. 5). Ieškovė nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi (b.l. 8, 9), gyvena kartu su tėvais, kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji F. S. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko F. S., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius nėra.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jauno darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja, o ne perkelti vaiko išlaikymo pareigą vienai ieškovei, pačiam nusišalinant nuo šios prievolės vykdymo, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui F. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą tenkintinas iš dalies– iš atsakovo nepilnamečio sūnaus F. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismas konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes nenustatyta pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo orientacinio kriterijaus, kuriuo vadovaujamasi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, kuriuo pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nagrinėjamu atveju vaikas yra mažametis, tokio amžiaus vaiko poreikiai nėra dideli, nėra išlaidų tokio vaiko socialiniams ryšiams, laisvalaikiui ir kt., byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių. Be to, ieškovės apribotos galimybės dirbti, visą laiką skiriant rūpinimuisi mažamečiu vaiku, yra laikino pobūdžio. Esant tokioms aplinkybėms, teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. S. (CK 3.185 str. 1 d.).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Taigi išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo vaiko gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo jo gimimo, išlaikymas nepilnamečiam vaikui F. S. iš atsakovo priteistinas nuo vaiko gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės.

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 180,00 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis; iš viso 324,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui nepateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 600,00 Lt (b.l. 33) (CPK 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), yra F. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o F. S. yra atsakovo E. D. sūnus.

Priteisti iš atsakovo E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus F. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio F. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. D. 324,00 Lt žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčio inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), bei 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokėti į Valstybinės mokesčio inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė